ekonominis spaudimas

Verslas

Kinijos vėliava. Slaptai.lt iliustracija

Pernai Kinijos taikytos sankcijos prieš Lietuvą ir jų pasekmės keičia tai, kaip mąstome apie tarpvalstybinę prekybą, teigia Centrinės Europos Azijos studijų instituto (CEIAS) direktorius Matej Šimalčik. Nors tiesioginė Lietuvos prekyba su Kinija ilgą laiką buvo maža ir 2020 metais aprėpė 1,7 proc. visos Lietuvos dvišalės prekybos, pasak M. Šimalčik, įvertinus netiesioginę prekybą, ši proporcija siekė 3,9 proc.
 
Jo manymu, toks skirtumas leido Kinijai taikyti netiesioginį ekonominį spaudimą, kuriam Lietuva buvo ypač pažeidžiama.
 
„Lietuvos patirtis parodė tai, ko trūksta daugelyje diskusijų apie Kinijos ekonominį kišimąsi, jos poveikį ir politines rizikas susijusias su verslu ir politiniais įsipareigojimais. Visi žinome, kokią didelę galią Kinija turi per tiesioginę prekyba su bet iki šiol tikrai nežinojome, kas slypi netiesioginėje prekyboje ir tiekimo grandinėse“, – pirmadienį teigė M. Šimalčik.
 
CEIAS mokslo darbuotojas Martin Šabena aiškina, kad netiesioginė prekyba matuojama atsekant tiekimo grandines iki tikrojo prekės vartotojo. Tad, anot jo, nors valstybė galimai tiesiogiai neeksportuojanti prekių į Kiniją, jeigu iš šių prekių pagaminti produktai suvartojami Kinijoje, šios valstybės eksportas priklausomas nuo Kinijos.
 
„Įprasti prekybos duomenys teigs, kad pavyzdžiui Čekija į Slovakiją eksportavo medžiagų už 20 eurų. Galbūt iš jų vėliau bus pagaminta padanga automobiliui ar mažas komponentas, kuris yra mažytė viso automobilio dalis. Tada ši dalis eksportuojama į Vokietiją, kur pagaminamas automobilis, kuris eksportuojamas į Kiniją. Tad galima sakyti, detalė eksportuojama iš Čekijos į Slovakiją, tačiau galutinis vartotojas, perkantis šį automobilį ir juo besinaudojantis yra Kinijoje. Ir jei kinas neperka automobilio, visas procesas nevyksta“, – aiškino M. Šabena.
 
„Kinijos poveikis nėra tinkamai priskirtas. Priskiriame eksportą Vokietijai, bet iš tikrųjų matome, kad kitos šalys, esančios žemiau tiekimo grandinės, turėtų būti skaičiuojamos kaip šio eksporto dalis“, – pridūrė jis.
 
CEIAS atstovas pamini, kad Lietuvos atveju netiesioginis eksportas į Kiniją buvo didesnis nei tiesioginis dėl prekių eksportuotų į Skandinaviją ir Vokietiją.
 
„Prekės galimai vyko į Vokietiją, galimai į Švediją, Daniją ir kitur. Bet jos buvo naudojamos gamybos procese ir galutinis produktas vyko į Kiniją“, – minėjo jis.
 
Kaip teigia CEIAS atstovas, valstybės kurios nori išvengti nedemokratinių šalių spaudimo per netiesioginę prekybą turėtų daugiau atsižvelgti į tai, kaip vystosi jų prekių tiekimo grandinės.
 
„Šalys, vertindamos savo ekonominius santykius, neabejotinai turėtų taikyti šį metodą. Mes kalbame apie Kiniją, bet manau, kad tai gali būti naudinga vertinant prekybai su kiekvienai pasaulio šaliai. Pasaulyje yra daug nedemokratinių ir autoritarinių šalių, kurių poveikis nuo 2014 m. išaugo“, – komentavo M. Šabena.
 
„Nepasikliaukite vien dvišalės prekybos duomenimis, ypač šalyse, kuriose yra ilgos paramos grandinės, tai nerodo tiesioginio vaizdo“, – tikino jis.
 
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
 
2023.06.13; 05:50
Gordijo mazgas

Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.

Tokijas, gegužės 20 d. (AFP-ELTA). Japonijoje susitikę Didžiojo septyneto valstybių (G7) vadovai šeštadienį paskelbė, kad bandymai naudoti prekybą ir tiekimo grandines kaip ginklą nepavyks ir neliks be atsako. Taip Kinija netiesiogiai buvo įspėta dėl jos taikomos ekonomikos praktikos, informuoja AFP.
 
Hirošimoje vykstančiame G7 valstybių vadovų susitikime daug dėmesio skirta pasipriešinimui prekybos apribojimams, kuriuos Pekinas taiko įsivėlęs į diplomatinius nesutarimus. Vis dėlto G7 pareiškime dėl ekonominio saugumo Kinija tiesiogiai neįvardinama.
 
Nepaisant to, pareiškimo adresatas buvo akivaizdus. G7 perspėjo dėl nerimą keliančios ir dažnėjančios ekonominės prievartos, kuria Pekinas siekia pakenkti G7 valstybių ir jų partnerių užsienio bei vidaus politikai.
 
Didįjį septynetą sudaro Italija, JAV, Japonija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija bei Vokietija.
 
„Bandymai ekonominę priklausomybę naudoti kaip ginklą ir priversti G7 nares bei mūsų partneres, įskaitant mažas šalis, paklusti ir prisitaikyti žlugs bei susilauks pasekmių“, – teigiama G7 valstybių pareiškime.
 
Šios valstybės ypač sunerimusios dėl jų pažeidžiamumo svarbiuose sektoriuose, įskaitant ypatingos svarbos žaliavas, puslaidininkius ir akumuliatorius, kurie itin svarbūs moderniai ekonomikai.
 
Didžiojo septyneto valstybės pažadėjo sustiprinti tiekimo grandines ir spręsti trikdžių problemą bei užtikrinti, kad nacionaliniam saugumui svarbios technologijos būtų atitinkamai kontroliuojamos. Tikėtina, kad tai yra užuomina apie tai, kad tam tikros prekės nepatektų į Pekino rankas.
 
JAV dėl nacionalinio saugumo priežasčių pastaraisiais mėnesiais aktyviai siekia apriboti Kinijos prieigą prie pažangių įrengimų naudojamų mikroprocesorių gamyboje. Vašingtonas ragina Japoniją ir Nyderlandus sekti JAV pavyzdžiu.
 
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas sako, kad JAV ir Europos Sąjungos nuomonės Kinijos klausimu praeityje skyrėsi, tačiau skirtumai iš esmės išnyko.
 
Bendra strategija remsis siekiu apsaugoti Vakarų valstybes ir jų sąjungininkes, tuo pačiu metu vengiant atviros konfrontacijos su Kinija.
 
„Tačiau tai nėra karikatūriška ar vienos dimensijos politika. Tai daugialypė, kompleksinė politika sudėtingiems santykiams su iš tiesų svarbia valstybe“, – sakė jis.
 
Tuo metu Europos Sąjungos atstovas sakė, kad G7 pasirengusi bendradarbiauti ir įvertinti dėl Kinijos kylančias rizikas.
 
„G7 lyderiai teigia, kad Kinija vadovaujasi sistemine politika siekdama gauti ypatingos svarbos žaliavų, kontroliuodama tiekimo grandines, o mes į tai atsakome diversifikacija“, – sakė neįvardijamas ES atstovas.
 
Kitas šaltinis Prancūzijos diplomatinėje tarnyboje minėjo naujienų agentūrai AFP, kad G7 valstybės pasiekė progresą Kinijos klausimu. Anot šaltinio, JAV siekia įtvirtinti itin agresyvią politiką Kinijos atžvilgiu, o kitos šalys laikosi nuosaikesnės pozicijos.
 
ELTA primena, kad 2022 m. pradžioje kad Europos Sąjunga (ES) kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Kinijos diskriminacinės prekybos praktikos Lietuvos atžvilgiu.
 
2022 m. gruodį Europos Komisija paskelbė pateikusi prašymą PPO steigti arbitrų kolegiją dėl Kinijos neteisėto ekonominio spaudimo Lietuvai ir Europos Sąjungai. ES prašyme dėl kolegijos steigimo pabrėžiama, kad Kinijos taikomi ribojimai pažeidžia prekybą reglamentuojančias PPO teisės normas.
 
Taivano vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Vilniaus ir Pekino santykiai paaštrėjo, kai Lietuva leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti politinio ir ekonominio spaudimo priemones.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2023.05.20; 10:39
Politinės intrigos

Gabrielius Landsbergis. Foto by Dainiaus Labutis (ELTA).

Tokijuje viešėjęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis interviu Japonijos leidiniui „Nikkei Asia“ akcentuoja, kad netrukus prasidėsiančiame Didžiojo septyneto (G7) susitikime, kuriam pirmininkaus Japonija, ekonominis spaudimas bus viena iš diskusijų temų.
 
Ministras pažymi, kad Lietuva neseniai tapo intensyvaus Kinijos ekonominio spaudimo taikiniu – jos pavyzdys esą rodo, kad įmanoma atsilaikyti su sąjungininkų pagalba.
 
G. Landsbergis atkreipia dėmesį, kad po to, kai Lietuvoje buvo atidaryta Taivano atstovybė, Kinija nusprendė „kaip įmanoma griežčiau“ nubausti Lietuvą ir sustabdė visą prekybą. G. Landsbergio teigimu, Pekino veiksmai buvo nukreipti ne prieš konkrečią bendrovę ar pramonės šaką, o prieš visą šalį. „Tai liudija, kiek jie pasirengę daryti, jei jiems neįtinka tam tikra politika“, – kalbėjo jis.
 
Tačiau, anot Lietuvos diplomatijos vadovo, tokiu atveju padeda „vieningas frontas“. „Iš pradžių buvo Europos pagalba, G7 ir Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) pateiktas skundas. Tai lėmė įtampos sumažėjimą, nes Kinijai nepatiko pozicija, kurioje ji atsidūrė“, – pareiškė G. Landsbergis.
 
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.. EPA-ELTA nuotr.

„Norime, kad ekonominį spaudimą patyrusios šalys pasidalintų savo patirtimi. Japonija, Pietų Korėja, Australija ir Europos šalys, pavyzdžiui, Norvegija, galėtų pasidalinti patirtimi apie tai, kas įvyko ir kaip išsprendėme situaciją“, – tvirtino ministras.
 
Interviu dar paklaustas apie bendradarbiavimo su Kinija formatą „17+1“ ir jo gretų sumažėjimą, G. Landsbergis pareiškė, kad jį steigdama Kinija turėjo „geopolitinių ambicijų“. „Jie pamatė vakuumą“, – sakė ministras ir pridūrė, kad būtina dėti pastangas, jog dėl laikysenos Pekino atžvilgiu vis dar dvejojančios valstybės pasirinktų teisingą pusę.
 
„Turime įtikinti turinčiuosius abejonių, kad mūsų sistema jiems yra naudinga“, – nurodė G. Landsbergis.
 
Galiausiai ministras Japonijos leidiniui nurodė, kad ES turėtų nubrėžti Kinijai labai aiškias raudonas linijas dėl Taivano, o kartu ir ginklų perdavimo Rusijai. Negana to, G. Landsbergis siūlė apsvarstyti konkretų atsaką, „jei situacija būtų pakeista jėga“.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2023.05.19; 07:02
Politinės intrigos

G. Landsbergis su JAV sekretoriumi A. Blinkenu aptarė galimą pagalbą Lietuvai. Lietuvos ambasados JAV nuotr.

Vašingtone viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad su JAV valstybės sekretoriumi Antony’iu Blinkenu aptarė galimą ekonominę ir finansinę pagalbą Lietuvai, kuri dėl savo pozicijos Taivano atžvilgiu susiduria su Kinijos ekonominiu ir politiniu spaudimu.
 
„Galiu pasakyti, kad aptarėme tiek ekonominę, tiek finansinę galimą pagalbą, kuri galbūt būtų ir reikalinga šiandien Lietuvai. Tačiau kol kas daugiau apie tai kalbėti būtų šiek tiek anksti“, – Eltai telefonu sakė ministras po trečiadienį Vašingtone vykusio susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Antony’iu Blinkenu.
 
G. Landsbergis teigė besidžiaugiąs vykusiu susitikimu, nes su JAV valstybės sekretoriumi pavyko aptarti šiuo metu ganėtinai įtemptą Lietuvos situaciją.
 
„Susitikimas tikrai buvo geras, dalykiškas, atviras ir nuoširdus. Turėjau galimybę aptarti ir Lietuvos situaciją. Lietuva patiria beprecedentį spaudimą iš arti esančių autoritarinių valstybių: Baltarusijos, Rusijos. Taip pat susiduria su nauju reiškiniu – ekonominiu Kinijos spaudimu dėl Vyriausybės siekių plėtoti artimesnius ryšius su Taivano žmonėmis“, – sakė G. Landsbergis po pirmojo savo dvišalio susitikimo su A. Blinkenu.
 
Aptartos Vakarų atsakas dėl Rusijos ir Baltarusijos susijungimo
 
Vykusio susitikimo metu aptartas ir Baltarusijos bei Rusijos projektuojamos sąjunginės valstybės klausimas. G. Landsbergio teigimu, šis aspektas paliestas regioninio saugumo kontekste. Ministras pažymėjo, kad su JAV sekretoriumi svarstytos bendro Vakarų atsako šiai iniciatyvai, kuri keičia regioninio saugumo architektūrą, galimybės.
 
„Stiprėjanti Baltarusijos ir Rusijos karinė sąjunga dabar vykstančių pratybų kontekste didina mūsų regiono nesaugumą. Kitaip tariant, didina saugumo deficitą. Mes jį jaučiame Lietuvoje, lygiai taip pat jaučia mūsų kolegos ir partneriai Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Kalbėjome apie tai, ką daryti su šiuo saugumo deficitu, kaip užtikrinti ir kokių garantijų reikėtų Baltijos valstybėms ir Lenkijai, kad išsilygintų svarstyklės, kurios dabar yra pradėjusios svirti į kitą pusę“, – sakė G. Landsbergis.
 
„Aptarėme gal ir bendrą atsaką į gresiantį valstybių sujungimą ir koks turėtų būti Vakarų atsakas, gal net ir išankstinis, pasakant, kad mes nepripažinsime, jei tai įvyktų. Jei Baltarusijos prezidentas nelegitimus, jei jis neturi įgaliojimų iš savo žmonių ar net (veikia – ELTA) prieš savo žmonių įgaliojimus… Jis negali sudaryti sąjungos su Rusija“, – sakė G. Landsbergis.
 
Užsienio reikalų ministras šią savaitę Vašingtone lankosi su darbo vizitu. Vizito metu taip pat numatyti susitikimai su Baltųjų rūmų pareigūnais, analitinių centrų, verslo bendruomenėmis.
 
Kinija ėmė spausti Lietuvą dėl politikos Taivano atžvilgiu
 
Lietuvai ėmus megzti glaudesnius ryšius su Taivanu, ėmė blogėti santykiai su Kinija. Kinija šią vasarą konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių Vilniuje ir paragino atšaukti Lietuvos ambasadorių Pekine. Lietuvos ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo rugsėjį. Kinijos užsienio reikalų ministerija tokį sprendimą argumentavo Vilniaus ketinimais Lietuvoje atidaryti Taivano prekybos atstovybę. Kinijos atstovų teigimu, toks Lietuvos ketinimas „įžūliai pažeidžia Lietuvos ir Kinijos komunikatą dėl diplomatinių santykių užmezgimo“. Pekinas Taivaną laiko dar viena savo provincija, todėl bet kokius kitų valstybių santykius su Taivanu vertina kaip prieštaraujančius pačios propaguojamam „vienos Kinijos principui“.
 
Todėl Pekinas stengiasi, kad Taivanas būtų izoliuotas pasaulio arenoje, ir trukdo bet kokiam oficialiam žodžio „Taivanas“ vartojimui, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio teisėtumo jausmo.
 
Reikšdama savo nepasitenkinimą dėl sprendimo Vilniuje steigiamai atstovybei suteikti „Taivano“, o ne „Taipėjaus“ pavadinimą, Kinija Lietuvos atžvilgiu ėmėsi ir ekonominio spaudimo priemonių. Pekinas sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, taip pat sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus bei pakėlė kainas.
 
Santykius su Kinija aptemdė Vilniaus sprendimas trauktis iš 17+1 formato
 
Lietuva taip pat yra pasitraukusi iš Kinijos bendradarbiavimo su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis forumo „17+1“. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo G. Landsbergio, šis dalies ES narių bendradarbiavimo formatas su Pekinu „skaldo“ ES. Jo teigimu, santykių su Kinija formate Lietuva galėtų dalyvauti, jei į jį būtų įtrauktos visos Europos Sąjungos šalys.
 
JAV atstovų parama Lietuvai dėl Kinijos išsakyta ne vieną kartą
 
Kiniją piktinančią poziciją dėl Taivano užėmusią Lietuvą užstoja JAV. JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas dar rugpjūčio pabaigoje pareiškė paramą Lietuvai dėl Kinijos daromo spaudimo.
 
Vašingtono parama Lietuvai išsakyta ir šią savaitę. JAV prezidento Joe Bideno nacionalinio saugumo patarėjas Jake’as Sullivanas po pokalbio telefonu su premjere Ingrida Šimonyte pažymėjo, kad JAV palaiko Lietuvą diplomatiniame ginče su „prievartą taikančia“ Kinija.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2021.09.16; 06:30
Aktualijos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasisakė dėl Premjero Sauliaus Skvernelio ketinimų atkurti tarpvyriausybinę komisiją su Rusija. 

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentė teigia, kad Premjero ketinimai atnaujinti dialogą su Rusija, atkuriant tarpvyriausybinę komisiją, nėra atsakingi ir neatitinka Lietuvos nacionalinio saugumo principų. Anot Prezidentės, siekiant ginti Lietuvos ekonominius ir energetinius interesus, reikia remtis Europos Sąjungos (ES) institucijomis.

„Dvišaliai aukščiausio lygio politiniai kontaktai gali vykti su draugiškus santykius demonstruojančiomis šalimis. Tuo tarpu Rusija laužo tarptautinės teisės normas, vykdo agresyvią karinę, informacinę ir kibernetinę politiką kaimynių adresu. Būtų naivu įsivaizduoti, kad su šia šalimi įmanomi ekonominiai santykiai, atsieti nuo politikos. Rusija visada naudojo energetiką, prekybą ir kitus instrumentus kaip politinio spaudimo ir įtakos didinimo priemonę kitoms šalims. Mūsų ligšiolinė patirtis tai tik patvirtina“, – akcentuojama Prezidentės pranešime.

Prezidentės nuomone, nepagrįsti yra ir Premjero siekiai, kalbantis su Rusija, ginti Lietuvos ekonominius, energetinius interesus.

„Svarbiausi strateginiai energetikos, transporto ar prekybos klausimai sprendžiami pasitelkus ir ES institucijų svorį. Todėl šiuo metu gaivinti dvišalę „komisijų“ veiklą nėra tikslinga ir nacionalinio saugumo požiūriu neatsakinga“, – teigiama Prezidentės pranešime.

Ketvirtadienį S. Skvernelis „Žinių radijui“ kalbėjo, kad Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinė komisija galėtų atnaujinti darbą. Anot jo, tai labai svarbu ginant ir įgyvendinant Lietuvos nacionalinius interesus.

Pastarosiomis dienomis Premjeras dėl savo pareiškimų, akcentuojančių būtinybę atnaujinti Lietuvos ir Rusijos santykius, susilaukė daug kritikos viešojoje erdvėje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.01.06; 05:38

Politinės intrigos

„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas baigė dviejų dienų vizitą, per kurį jis darė rimtą spaudimą Kijevui, kad palenktų ukrainiečius pasirinkti Maskvą, o ne Europos Sąjungą kaip artimiausią ekonominę partnerę“, – rašo Romanas Olearčikas Financial Times tinklaraštyje.

Jau kitą dieną po vizito Ukrainos vadovybei staigiai buvo priminta, kas gali nutikti, jeigu ji ignoruos V.Putino žodžius, – ir greičiausiai tai bus prekybinis karas, pažymi autorius.

Continue reading „Vladimiras Putinas didina spaudimą Ukrainai” →