ekspedicija

Žurnalisto užrašai

Pietų ašigalis. Knygos viršelis

Leidykla „Briedis“ pristato garsaus norvegų keliautojo, atradėjo Roaldo Amundseno (1872–1928) prisiminimus „Pietų ašigalis“. Tai nuotykių ir pavojų kupinas pasakojimas apie kelionę į visišką nežinią, į baugią sniego ir ledo karalystę.

1909 m. knygos autorius sugalvojo gudrų planą aplenkti britų kapitono Roberto Falcono Scotto planuojamą ekspediciją į piečiausią planetos tašką, kur niekad nebuvo žengusi žmogaus koja, ir pasiekti jį pirmas.

Ekspedicijai ruoštasi laikantis didžiausio slaptumo. Į poliarinių tyrinėjimų laivą „Framas“ renkami įgulos vyrai nieko nenutuokė apie tikrąjį kelionės tikslą, nebuvo informuotas nei Norvegijos karalius Hokonas VII, nei šalies mokslo bendruomenė, nei ekspedicijos rėmėjai.

Amundsenas ne be pagrindo nuogąstavo, kad, anksčiau laiko pasklidus žiniai apie jo kelionę į Antarktidą, britai darys viską, kad jį aplenktų.

Pietų ašigalio pasiekimas buvo ne tik didi mokslinės reikšmės užduotis, bet ir šalių prestižo reikalas! Mažytė, anuomet neturtinga Norvegija drįso mesti iššūkį galingai ir įtakingai Britų imperijai, skyrusiai didžiulius išteklius kapitono Scotto kelionei aprūpinti.

Po tikslių skaičiavimų ir kruopštaus pasirengimo, apsirūpinus reikiama įranga, maisto atsargomis ir be galo ištvermingais Grenlandijos šunimis, „Framas“ išplaukė Antarktidos link. Sustojus Madeiroje, Amundsenas įgulos vyrams pranešė apie tikrąjį kelionės tikslą ir sulaukė džiugaus visų pritarimo. Įveikus pusiaują, siautėjančių vėjų juostas, pietų vandenis ir ledkalnių ruožą, 1911 m. sausio 15 d. narsūs norvegai išsilaipino Antarktidoje, Banginių įlankoje, kur įsirengė „Framheimą“ – žiemojimo stovyklą, ir pradėjo ruoštis svarbiausiam žygiui.

Lemiama diena išaušo 1911 m. spalio 20-ąją. Tądien Amundsenas su keturiais ištikimais bičiuliais ir šunų traukiamose rogėse sukrauta manta pajudėjo į pietus. Pakeliui jiems teko rizikuoti gyvybėmis, įveikti siaubingas prarajas lede, baugius antarktinius kalnus ir begalines sniego dykumas, grumtis su pražūtingomis pūgomis. Kai kurie žygio dalyviai tik per plauką išvengė žūties.

Pietų ašigalį norvegai pasiekė 1911 m. gruodžio 14 d. ir ten iškėlė savo tėvynės Norvegijos vėliavą. Dar kelias dienas užtruko atlikti mokslinius skaičiavimus ir patikslinti Žemės piečiausio taško koordinates. Kelionė atgal į „Framheimą“ truko trumpiau, nei tikėtasi. Visi grįžo gyvi ir sveiki.

Kapitono Scotto vadovaujama britų ekspedicija Pietų ašigalį pasiekė 1912 m. sausio 17 d., 34 dienomis vėliau nei norvegų. Čia jų laukė skaudus nusivylimas. Ašigalyje plazdanti konkurentų vėliava liudijo, kad lenktynės dėl pirmenybės beviltiškai pralaimėtos. Į išeities stovyklą britų ekspedicija negrįžo. Jų tragišką likimą liudijo vėliau prie mirtinai sušalusių kūnų atrasti kapitono Scotto dienoraščiai.

Roaldo Amundseno „Pietų ašigalis“ – tai knyga ne tik apie užsibrėžto tikslo siekimą, bet ir apie narsių XX a. vikingų draugystę, sumanumą, pasiaukojimą, nežinomybės baimės įveikimą didžių darbų ir atradimų epochoje.

Iš anglų kalbos knygą vertė Vitalijus Michalovskis.

Informacijos šaltinis – leidykla „Briedis”

2022.06.09; 06:13

Aktualijos

Misija Sibiras – 2016. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su projekto „Misija Sibiras“ atstovais ir padėkojo už prasmingą darbą puoselėjant šią iniciatyvą, sakoma Vyriausybės pranešime.
 
„Nuoširdžiai dėkoju šios idėjos sumanytojams, visiems ekspedicijų dalyviams, kurie parodė įkvepiantį tėvynės meilės, pagarbos mūsų tautos praeičiai pavyzdį. Gaila, kad „Misija Sibiras“ ekspedicijos nebus organizuojamos, tačiau esu tikra, kad šios iniciatyvos misija niekada nesibaigs, tik vyks kitomis, taip pat prasmingomis formomis“, – sakė premjerė.    
     
Projektą „Misija Sibiras“ 2005 metais inicijavo Lietuvos jaunimo organizacijų taryba ir pirmoji ekspedicija į Irkutsko sritį išvyko 2006 metais, jos nepertraukiamai vyko iki COVID-19 pandemijos. Per 16 projekto gyvavimo metų buvo vykstama ne vien į Sibirą, bet ir Kazachstaną bei Tadžikistaną. 2012 m. projekto „Misija Sibiras“ įgyvendinimas perduotas labdaros ir paramos fondui „Jauniems“.
 
Nuo pirmosios ekspedicijos norą dalyvauti projekte pareiškė daugiau nei 14 000 jaunų žmonių, organizuota 18 ekspedicijų bei tūkstančiai pristatymų mokyklose, universitetuose, bendruomenių centruose, eksponuota šimtai jaunimo ekspedicijų fotografijų parodų, sukurta dešimtys dokumentinių filmų ir inciatyvų, išleista knyga-albumas. Ekspedicijų metu aplankyta ir sutvarkyta 180 kapinių, pastatyta dešimtys atminimo ženklų, susitikta su daugiau nei 50 lietuvių, kurie tebegyvena Sibire ir kitose tremties bei kalinimo vietose.
Misija Sibiras – 2017 dalyvius Maskvoje pasitiko Lietuvos ambasadorius Remigijus Motuzas. Lietuvos URM nuotr.
 
Neseniai atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad projektą žino net 89 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, jo reikalingumu neabejoja net 91 proc. 31 proc. apklaustųjų projektas paskatino domėtis Lietuvos arba savo šeimos asmenine istorija.
 
2021 m. balandžio 27 d. iniciatyva „Misija Sibiras“ pranešė stabdanti projekto veiklas, susijusias su ekspedicijomis, nes lankyti grupėmis tremtinių ir politinių kalinių palaidojimo vietas tampa nebeįmanoma dėl pandemijos bei toliau prastėjančių Lietuvos ir Rusijos santykių.
 
Siekiant išsaugoti projekto sudėtinę dalį – Gedulo ir vilties dienos minėjimo iniciatyvas Visuotinę tylos minutę bei akciją „Ištark, išgirsk, išsaugok“, jos bus tęsiamos ir įgyvendinamos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.01; 05:00
Aktualijos

Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius doc. Juozapas Blažiūnas ir specialistė Vaida Jonušytė, bendradarbiaudami su Vasario 16-osios fondu, antradienį išvyksta į ekspediciją po lietuvių bendruomenes Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
 
Ekspedicijos metu bus lankomi lietuviai Melburne, Geelonge, Brisbane ir Oklande, renkami archyviniai dokumentai, įrašinėjami prisiminimai ir fiksuojami lietuvių bendruomenėms svarbūs kultūros objektai. Per mėnesį planuojami 28 susitikimai.
 
Tai jau trečioji Lietuvos literatūros ir meno archyvo ekspedicija į Australiją. Ankstesnių kelionių metu pargabenta daug Lietuvai svarbaus dokumentinio kultūros paveldo – prisiminimai, rankraščiai, fotografijos, periodinė spauda, susirašinėjimai bei bendruomenių veiklos dokumentai.
 
Ekspedicijų metu surinkti dokumentai bus saugomi Lietuvos literatūros ir meno archyve, o susipažinti su jais galės kiekvienas norintis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.20; 07:40