„Misija Sibiras“ ekspedicijų nebebus


Misija Sibiras – 2016. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su projekto „Misija Sibiras“ atstovais ir padėkojo už prasmingą darbą puoselėjant šią iniciatyvą, sakoma Vyriausybės pranešime.
 
„Nuoširdžiai dėkoju šios idėjos sumanytojams, visiems ekspedicijų dalyviams, kurie parodė įkvepiantį tėvynės meilės, pagarbos mūsų tautos praeičiai pavyzdį. Gaila, kad „Misija Sibiras“ ekspedicijos nebus organizuojamos, tačiau esu tikra, kad šios iniciatyvos misija niekada nesibaigs, tik vyks kitomis, taip pat prasmingomis formomis“, – sakė premjerė.    
     
Projektą „Misija Sibiras“ 2005 metais inicijavo Lietuvos jaunimo organizacijų taryba ir pirmoji ekspedicija į Irkutsko sritį išvyko 2006 metais, jos nepertraukiamai vyko iki COVID-19 pandemijos. Per 16 projekto gyvavimo metų buvo vykstama ne vien į Sibirą, bet ir Kazachstaną bei Tadžikistaną. 2012 m. projekto „Misija Sibiras“ įgyvendinimas perduotas labdaros ir paramos fondui „Jauniems“.
 
Nuo pirmosios ekspedicijos norą dalyvauti projekte pareiškė daugiau nei 14 000 jaunų žmonių, organizuota 18 ekspedicijų bei tūkstančiai pristatymų mokyklose, universitetuose, bendruomenių centruose, eksponuota šimtai jaunimo ekspedicijų fotografijų parodų, sukurta dešimtys dokumentinių filmų ir inciatyvų, išleista knyga-albumas. Ekspedicijų metu aplankyta ir sutvarkyta 180 kapinių, pastatyta dešimtys atminimo ženklų, susitikta su daugiau nei 50 lietuvių, kurie tebegyvena Sibire ir kitose tremties bei kalinimo vietose.
Misija Sibiras – 2017 dalyvius Maskvoje pasitiko Lietuvos ambasadorius Remigijus Motuzas. Lietuvos URM nuotr.
 
Neseniai atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad projektą žino net 89 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, jo reikalingumu neabejoja net 91 proc. 31 proc. apklaustųjų projektas paskatino domėtis Lietuvos arba savo šeimos asmenine istorija.
 
2021 m. balandžio 27 d. iniciatyva „Misija Sibiras“ pranešė stabdanti projekto veiklas, susijusias su ekspedicijomis, nes lankyti grupėmis tremtinių ir politinių kalinių palaidojimo vietas tampa nebeįmanoma dėl pandemijos bei toliau prastėjančių Lietuvos ir Rusijos santykių.
 
Siekiant išsaugoti projekto sudėtinę dalį – Gedulo ir vilties dienos minėjimo iniciatyvas Visuotinę tylos minutę bei akciją „Ištark, išgirsk, išsaugok“, jos bus tęsiamos ir įgyvendinamos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.01; 05:00
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *