Laužavietė. Vytauto Visocko nuotr.
Stokholmas, liepos 14 d. (ELTA). Švedijos policija penktadienį leido surengti žydų ir krikščionių šventųjų knygų deginimo akciją prie Izraelio ambasados Stokholme. Tai praneša portalas „eurointegration“, remdamasis Švedijos naujienų agentūra TT.
Gautomis žiniomis, 30 metų vyras pateikė paraišką dėl Toros ir Biblijos deginimo. Jis paaiškino, kad ši akcija yra atsakas į birželio pabaigoje prie Stokholmo mečetės įvykusį rezonansinį Korano deginimą ir „simbolinis susirinkimas dėl saviraiškos laisvės“. Manoma, kad akcija bus surengta šeštadienį prie Izraelio ambasados Stokholme.
Izraelio ambasadorius Švedijoje Zivas Nevas Kuhlmanas jau sureagavo į susidariusią situaciją. Jis pareiškė, kad „griežtai smerkia šventųjų knygų, kurios yra šventos bet kuriai religijai, deginimą kaip neapykantos ir nepagarbos aktą, kuris neturi nieko bendra su saviraiškos laisve“.
Aukščiausi Izraelio pareigūnai – prezidentas Yitzhakas Herzogas, ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir užsienio reikalų ministras Eli Cohenas – taip pat pasmerkė planuojamą akciją, rašo „The Times of Israel“. Laužavietė. Ugnis. Vytauto Visocko nuotr.
Portalas primena, kad birželio pabaigoje pabėgėlis iš Irako Salvanas Momika Stokholme sudegino Koraną. Tai sukėlė didžiulį pasipiktinimą musulmoniškajame pasaulyje, taip pat ir Turkijoje, kuri ilgai blokavo Švedijos paraiškos prisijungti prie Šiaurės Atlanto aljanso patvirtinimą. Po to Švedijos centras prieš smurtinį ekstremizmą paragino šalies Vyriausybę pakeisti viešosios tvarkos įstatymą, kad būtų galima uždrausti tokius viešus renginius kaip Korano deginimas, jei jie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Švedijos policija. EPA – ELTA nuotr.
Stokholmas, balandžio 7 d. (AFP-ELTA). Švedijos policija suėmė tris vyrus ir 15-metį paauglį, įtariamus terorizmu, sakoma penktadienį paskelbtame pranešime.
Iš viso buvo suimti penki žmonės iš Eskilstunos, Strengneso ir Linšiopingo miestelių, bet vėliau policija vieną jų paleido, pranešė Švedijos transliuotojas SVT.
Pasak pareigūnų, 24, 25 ir 29 metų vyrai įtariami ryšiais su ekstremistais ir teroristų tinklu „Islamo valstybė“ bei planavę teroristinius nusikaltimus. Tačiau pareigūnai sakė, kad šiuo metu išpuolio pavojaus nėra.
Policija įtaria, kad 15-metis padarė keletą nusikaltimų, jis policijai buvo žinomas dėl ne vieno agresyvaus elgesio atvejo.
Belgijos policija. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, vasario 8 d. (AFP-ELTA). Daugiau nei 100 Belgijos policininkų antradienį surengė reidus pagal įvairius adresus aplink Antverpeno uostamiestį ir sulaikė 13 asmenų, įtariamų ryšiais su džihadistų grupuote, pranešė kaltintojai.
Operacija buvo pradėta vadovaujant kovos su terorizmu magistratams kaip platesnio tyrimo dalis, sakoma federalinių prokurorų pranešime.
„Buvo tiriama Antverpeno grupuotė iš salafistų džihadistų aplinkos, o šios operacijos tikslas buvo toliau nustatyti grupės veiklą“, – sakoma jame. „Trylikai asmenų atimta laisvė, ir jie stos prieš ikiteisminį tyrimą vykdantį teisėją, kuris spręs dėl jų galimo suėmimo“.
Belgijos Briuselio ir Antverpeno miestai jau anksčiau buvo išskirti kaip tariamos tarptautinio džihadistų ekstremizmo užnugario bazės.
Antverpenas buvo 2010 m. įkurtos džihado grupės „Sharia4Belgium“ bazė, keli jos nariai buvo išvykę kovoti kartu su ekstremistų grupuotėmis Sirijoje. Buvęs jos lyderis Fouadas Belkacemas 2015 metais Belgijoje buvo nuteistas kalėti 12 metų, o 2018 metais iš jo buvo atimta Belgijos pilietybė. Oficialiai „Sharia4Belgium“ buvo panaikinta, tačiau Belgijos teisėsauga baiminasi, kad ji vis dar gali būti įkvėpimo šaltinis kai kuriems islamistams. Belgijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
Po 2015 m. lapkričio 13 d. Paryžiaus išpuolių, per kuriuos žuvo 130 žmonių, Belgija buvo apkaltinta tapusi tarptautinio džihadizmo užnugario baze. Pradinis tyrimas atskleidė, kad keli užpuolikai buvo iš Briuselio darbininkų klasės Molenbeko rajono, ten buvo suplanuoti išpuoliai.
Pati Belgija tapo taikiniu, kai Briuselyje buvo sulaikytas Salahas Abdeslamas, vienintelis gyvas likęs Paryžiaus atakų gaujos narys, dabar teisiamas Prancūzijoje.
2016 m. kovo 22 d. Briuselyje surengta dviguba savižudžių sprogdinimo ataka, už kurią atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“. Sprogdintojai iš tos pačios džihadistų kuopelės, kuri užpuolė Paryžių, susisprogdino Briuselio Zaventemo oro uoste ir metro, žuvo 32 žmonės, 340 buvo sužeisti.
Austrijos specialusis dalinys. EPA – ELTA nuotr.
Viena, sausio 28 d. (AFP-ELTA). Kai kurie radikalizuoti aktyvistai, besipriešinantys vakcinoms nuo COVID-19 ir apsaugos nuo koronaviruso priemonėms, kerta valstybių sienas, kad dalyvautų protestuose, kuriuose skleidžiama ekstremistinė ideologija, naujienų agentūrai AFP sakė naujasis Austrijos vidaus žvalgybos vadovas, pavadinęs šią tendenciją „itin bauginama“. Prancūzijoje – protestai prieš suvaržymus dėl COVID-19 pandemijos. EPA-ELTA nuotr.
Omaras Haijawis Pirchneris sakė, kad užsienio aktyvistai vyksta į Austriją, kur kitą mėnesį vakcinos nuo COVID-19 taps privalomos, rengti demonstracijas ir „megzti ryšius su savo partneriais, dešiniaisiais ekstremistais“.
Jis pridūrė, kad dažnai dešinieji ekstremistai naudojasi tokiais susibūrimais savo ideologijai, taip pat ir antisemitizmui skleisti ir kad „matome daug žmonių, kurie yra labai radikalizuoti“.
Prancūziją, Nyderlandus, Belgiją, Vokietiją pastaraisiais mėnesiais drebino protestai prieš vakcinas, vyriausybėms vis labiau griežtinant požiūrį į nenorinčius skiepytis asmenis.
Austrijoje dešimtys tūkstančių žmonių beveik kas savaitę išeina į gatves nuo tada, kai vyriausybė paskelbė, kad nuo vasario 4 dienos vakcinos nuo COVID-19 taps privalomos. Savaitgalį į protestus prieš koronaviruso ribojimus visoje Europoje rinkosi tūkstančiai žmonių. EPA-ELTA nuotr.
41 metų O. Haijawis Pirchneris, gruodį perėmęs naujai reformuotą Austrijos žvalgybos agentūrą DSN, sakė, kad kai kurių aktyvistų radikalėjimas ir vis labiau tarptautinis protestų mastas „mums atrodo labai labai bauginamas“.
Nors DSN nėra atsakinga už užsienio žvalgybos duomenų rinkimą, ji gauna informacijos, rodančios, kad Vokietijoje ir Šveicarijoje daugėja gerai organizuotų aktyvistų, O. Haijawis Pirchneris sakė naujienų agentūrai AFP savo pirmajame interviu užsienio žiniasklaidai po paskyrimo į pareigas.
Jis sakė, kad DSN turi patikimos informacijos apie smurto grėsmę Austrijoje, nurodydamas, kad šalia protestų vyksta susirėmimai su policija.
Pasak jo, „šiuo metu yra daug žmonių, keliančių grėsmę… svarbiai infrastruktūrai“, įskaitant žiniasklaidą, sveikatos priežiūros įstaigas ir politikus.
Su Rusija susiję skandalai
Vykdant toli siekiančias žvalgybos reformas, DSN, kuriai vadovauja O. Haijawis Pirchneris, pakeitė buvusią BVT agentūrą.
Briuselyje – protestai dėl suvaržymų. EPA – ELTA foto
BVT reputaciją sugadino virtinė pastarųjų metų įvykių, kuriuos O. Haijawis Pirchneris diskretiškai vadina „incidentais“. Vokietijoje tūkstančiai žmonių protestavo prieš COVID-19 suvaržymus ir privalomus skiepus. EPA – ELTA foto
Tarp jų buvo ir reidai prieš BVT, kuriuos 2018 metais surengė tuometis kraštutinių dešiniųjų vidaus reikalų ministras Herbertas Kicklis, ir nemalonūs Austrijos pareigūnų kaltinimai dėl informacijos nutekinimo Rusijai.
Tai, kartu su numanomu H. Kicklio Laisvės partijos (FPOe) artumu Maskvai, lėmė pranešimus, kad kitos Vakarų agentūros nustojo dalytis žvalgybos duomenimis su Viena.
Naujasis vadovas sako, kad pastaruosius kelis mėnesius „daug bendravo“ su partneriais kitose šalyse. Pasak jo, dabartinis dalijimosi informacija lygis rodo, kad tam tikras pasitikėjimas grįžo, tačiau „mes visiškai suprantame… kad šis pasitikėjimo atkūrimo procesas“ užtruks mėnesius ar metus.
Žvalgybos reforma reiškia, kad DSN dabar yra „hibridinė“ tarnyba, atliekanti ir žvalgybos, ir policijos darbą. Ši struktūra, pasak O. Haijawio Pirchnerio, buvo gerai sutikta Austrijos sąjungininkų. Nyderlanduose 5 žmonės sulaikyti per protestą dėl COVID-19 suvaržymų. EPA-ELTA nuotr.
Reformomis taip pat buvo siekiama išspręsti tai, ką O. Haijawis Pirchneris pripažįsta kaip nesėkmę dėl 2020 metų lapkritį įvykdyto kruvino džihadistų išpuolio Vienoje, kai prieš tai buvo ignoruoti įspėjimai apie nusikaltėlio veiklą.
O. Haijawis Pirchneris teigia, kad po reformų pagerėjo saugumo tarnybų tarpusavio bendravimas.
„Negali išvengti teroristinio išpuolio 100 procentų, – sako jis. – Tačiau „DSN yra geriau pasirengusi tokiai situacijai nei BVT“.
Londonas, spalio 17 d. (AFP-ELTA). Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministrė Priti Patel teigia, kad parlamento narių saugumas bus sustiprintas po to, kai buvo mirtinai subadytas parlamentaras Davidas Amessas. Tai jau antras toks išpuolis per pastaruosius penkerius metus.
Policijos pareigūnai praneša, kad tiriamas „galimas motyvas, susijęs su islamiškuoju ekstremizmu“.
69 metų amžiaus konservatorių politikas žuvo penktadienį, per bažnyčioje surengtą susitikimą su rinkėjais nedideliame Leigh-on-Sea miestelyje į rytus nuo Londono.
Išpuolis išgąsdino britų įstatymų leidėjus. Kiek daugiau nei prieš penkerius metus, artėjant „Brexit“ referendumui, per panašią ataką žuvo leiboristų parlamentarė Jo Cox.
Vidaus reikalų ministrė patikslino, kad parlamento nariai tikriausiai bus prašomi policijai nurodyti savo buvimo vietą, taip pat svarstoma sustiprinti fizinę apsaugą politikams susitinkant su rinkėjais.
Remdamasi neįvardytais šaltiniais, britų žiniasklaida skelbia, kad dėl penktadienio išpuolio įtariamas Alis Harbis Alis. Skelbiama, kad Jungtinės Karalystės pilietybę turintis vyras yra kilęs iš Somalio.
Policija ir saugumo tarnybos įtaria, kad užpuolikas veikė vienas ir radikalizavosi savarankiškai. Alio tėvas, įvardijamas kaip Harbis Alis Kullane, esą yra buvęs Somalio ministro pirmininko patarėjas.
Britų policininkas. EPA – ELTA nuotr.
Londonas, spalio 16 d. (AFP-ELTA). Britų parlamentaro Davido Amesso nužudymas yra teroro išpuolis, šeštadienį paskelbė Jungtinės Karalystės policija. Nuo 2016 m. tai jau antrasis britų politiko nužudymas susitikimo su rinkėjais metu, informuoja AFP.
Preliminarūs policijos tyrimo rezultatai rodo, kad nusikaltimo motyvas galimai susijęs su islamo ekstremizmu.
Už „Brexit“ pasisakiusiam konservatorių politikui D. Amessui buvo 69 metai. Penktadienį jis buvo mirtinai subadytas bažnyčioje per susitikimą su rinkėjais Li on Si miestelyje, Esekse, į rytus nuo Londono.
Policijos pareigūnai nusikaltimo vietoje suėmė 25 metų vyrą, įtariamą nužudymu, ir rado peilį.
Anot Esekso policijos, pareigūnai „per kelias minutes“ sureagavo į pranešimus apie užpuolimą peiliu, o atvykę į įvykio vietą pamatė, kad D. Amessui buvo durta „daug kartų“.
Britų žiniasklaida pranešė, kad įtariamasis yra Somalio kilmės Jungtinės Karalystės pilietis.
„Tyrimas yra ankstyvoje stadijoje ir jam vadovauja pareigūnai iš kovos su terorizmu skyriaus“, – sakė Esekso policijos vadovas Benas Julianas Harringtonas.
Breivikas. Photo – Lise Åserud. NTB Scanpix
Norvegijoje ketvirtadienį minimos 10-osios teroristinių atakų Osle ir Utiojos saloje metinės.
Per dešiniojo ekstremisto Anderso Behringo Breiviko surengtų atakų metines numatyti keli aukų atminimui skirti renginiai, kuriuose, be kita ko, dalyvaus išgyvenusieji, žuvusiųjų artimieji, šalies premjerė Erna Solberg ir karališkosios šeimos atstovai.
Šią dieną kelis kartus bus skaitomi visų 77 atakų aukų vardai.
Vakare numatomas karaliaus Haraldo V kreipimasis į tautą.
2011 m. liepos 22 d. A. B. Breivikas iš pradžių Osle prie premjero biuro detonavo automobilyje padėtą bombą ir taip pražudė aštuonis žmones, o vėliau nuvyko į Utiojos salą, kurioje vyko Darbo partijos jaunimo stovykla, ir nušovė 69 jos dalyvius.
A. B. Breivikas savo veiksmus pagrindė ekstremistiniais ir islamofobiškais motyvais ir 2012 m. jam buvo skirta maksimali laisvės atėmimo bausmė – 21-eri metai.
Auganti konkurencija tarp JAV, Kinijos, Rusijos, Turkijos ir Irano didina nesaugumą Europoje. Tokią išvadą galima perskaityti Šveicarijos federalinės žvalgybos tarnybos ataskaitos eilutėse ir tarp jų. Ataskaitos rengėjai atkreipia dėmesį, kad regioniniai konfliktai, tokie kaip Ukrainoje, Sirijoje ar Libijoje, yra pavojingesni nei atrodo. Dėl didžiųjų valstybių konkurencijos šie konfliktai gali virsti sudėtingais slaptais karais, keliančiais ir tiesioginio karinio susidūrimo tarp globalių ar regioninių galių grėsmę.
Vis dėlto šiuo metu didžiausią pavojų Šveicarijai kelia ne strateginė padėtis Europoje, o ekstremizmas, terorizmas ir kibernetinės atakos.
Europa – interesų kryžkelė
Šveicarijos žvalgybos požiūriu, Europa yra atsidūrusi tarpusavyje konkuruojančių didžiųjų valstybių interesų susikirtimo taške. JAV siekia palenkti tradicinius sąjungininkus į savo pusę, kad turėtų daugiau pajėgumų varžybose su Kinija. Rusijos tikslas – įtvirtinti savo įtaką Europos rytuose. Pietuose interesų sferą plečia Turkija, jau dabar vykdanti karines operacijas ne tik Sirijoje, bet ir Libijoje. Tuo tarpu pati ES, nors dėl savo ekonominės reikšmės galėtų būti globaliu veikėju, dar turi ištobulinti sprendimų priėmimo procesus, kad galėtų veiksmingai dalyvauti tarptautiniuose santykiuose.
Nė vienos iš didžiųjų valstybių veiksmai šiuo metu nekelia tiesioginės grėsmės ES ar Šveicarijai. Konkuruojančios globalios ir regioninės galios vengia tiesioginių susidūrimų. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje rizikos išlieka ir net auga. Nors branduoliniais ginklais ginkluotos valstybės išlaiko tarpusavio jėgos balansą, tarptautinė teisinė strateginės ginkluotės kontrolės sistema yra pakrikusi. Be to, nyksta riba tarp konvencinių ir nekonvencinių ginklų. Branduolinėms galvutėms nešti kurtos ginklų sistemos modifikuojamos ir integruojamos į konvencinį arsenalą. Tai liudija apie siekį įgyti karinį pranašumą persveriant į savo pusę jėgų balansą po strateginių ginklų kontrolės „skėčiu“. Rusija siekia padidinti savo pajėgumus kariauti su galingu priešininku ginkluotu konvenciniais ginklais. Panašia kryptimi juda ir NATO, vystantis atgrasymo ir gynybos pajėgumus Europoje.
Didžiųjų valstybių konkurencija ir kitais požiūriais įtakoja Europos ir konkrečiai Šveicarijos saugumą. Globali įtampa veikia kaip katalizatorius, auginantis tarptautinio terorizmo, ekstremizmo, šnipinėjimo, kibernetinių nusikaltimų ir ginklų kontrolės pažeidimų grėsmę.
Grėsmės čia ir dabar: nuo teroro veiksmų iki kibernetinių atakų
Nors Šveicarijos žvalgybos „situacijos radare“ Rusija yra pažymėta kaip viena iš didžiausių grėsmių, platesnėje ataskaitoje daugiau dėmesio skiriama kitoms panašaus lygio problemoms: islamistiniams teroro išpuoliams, tarptautinių teroristinių organizacijų veiklai Šveicarijoje, politiniam ekstremizmui ir kibernetinėms atakoms.
Kaip ir daugelyje Europos valstybių, didžiausią riziką Šveicarijoje kelia teroro išpuoliai, organizuojami pavienių asmenų, paveiktų islamistinės ideologijos. 2020 m. tokie pavieniai teroristai skirtinguose Šveicarijos regionuose nužudė vieną žmogų ir sužeidė du. Islamistinės ideologijos epicentre išlieka „Al-Qaeda“ ir „Islamo valstybė“, nors nė viena iš šių organizacijų nėra tiesioginės teroro išpuolių organizatorės. Tam tikras rizikas Šveicarijai kelia ir iš dalies nelegaliai veikiantis kurdų išsivadavimo judėjimas PKK bei Libano grupuotė „Hezbollah“.
Kitaip nei daugelyje Europos valstybių, Šveicarijoje didesnę grėsmę kelia ne dešinysis, o kairysis politinis ekstremizmas. Kairieji politiniai ekstremistai surengia maždaug dešimt kartų daugiau išpuolių negu dešinieji. Svarbiausi kairiųjų ekstremistų tikslai – kova su kapitalizmu, parama kurdų išsivadavimui ir pasipriešinimas valdžios veiksmams, kuriuos ekstremistai laiko represijomis. Šių tikslų siekiama demonstracijomis, nuosavybės niokojimu, paramos kurdų organizacijoms telkimu ir dažnėjančiais išpuoliais prieš policiją. Labai svarbią kairiųjų ir dešiniųjų ekstremistų veiklos dalį sudaro ir jų tarpusavio kova.
Kibernetinės atakos taip pat vertinamos kaip didelė ir nuolat auganti grėsmė Šveicarijai. Iš dalies tai susiję su tuo, kad ši valstybė ir toliau išlieka tarptautinio šnipinėjimo centras, kuriame viena prieš kitą veikia daugelio užsienio valstybių žvalgybos tarnybos. Tačiau kibernetinėje erdvėje grėsmę kelia ir vis įmantriau veikiančios nusikaltėlių grupuotės. Šveicarijos žvalgybos vertinimu, šios grupuotės kuria naujas strategijas, vysto specializacijas ir geba įdiegti efektyvaus darbo pasidalijimo modelius. Dėl to jos tampa pajėgios pasiūlyti kibernetines atakas kaip „profesionalią“ paslaugą, kuria gali susidomėti ne tik privatūs užsakovai, bet ir užsienio valstybių žvalgybos tarnybos.
Tūkstančiai žmonių protestuoja prieš „Alternatyvą Vokietijai“ Augsburge. EPA-ELTA nuotr.
Kraštutinių dešiniųjų partija ir stipriausia opozicinė jėga parlamente „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) bus stebima žvalgybos tarnybų, trečiadienį patvirtino federalinės žvalgybos tarnybos šaltinis. BND žvalgybos emblema
Visa partija bus stebima dėl ekstremizmo įtarimų, per virtualų susitikimą su vidaus žvalgybos agentūros vadovu Thomu Haldenwangu pranešta Vokietijos federalinių žemių žvalgybos agentūroms.
Šis sprendimas priimtas prieš parlamento rinkimus, kurie įvyks rugsėjo 26 d.
FTB prašo amerikiečių padėti rinkti informaciją apie riaušių Vašingtone kurstytojus. EPA-ELTA nuotr.
JAV Krašto saugumo departamentas (DHS) paskelbė nacionalinį perspėjimą dėl antivyriausybinių ekstremistų, prieštaraujančių Joe Bidenui prezidento poste, galimos terorizmo grėsmės.
„Turima informacija rodo, kad kai kurie ideologiškai motyvuoti ekstremistai, prieštaraujantys Vyriausybės valdžios įgyvendinimui ir prezidento pareigų perdavimui bei kitoms jų suvokiamoms nuoskaudoms, pakurstytoms klaidingų naratyvų, gali ir toliau mobilizuotis bei kurstyti smurtą ar smurtauti“, – teigia departamentas.
Nacionaliniame kovos su terorizmu rekomendacijų sistemos biuletenyje sakoma, kad išaugusi išpuolių grėsmė „laikysis kelias savaites po sėkmingos prezidento inauguracijos“, vykusios sausio 20 d.
„DHS neturi jokios informacijos, kad nurodytų specifinį, patikimai nustatytą sąmokslą“, – sakoma perspėjime.
Perspėjime teigiama, kad nuo praėjusių metų kyla grėsmės dėl JAV vidaus ekstremistų, motyvuotų apribojimais dėl COVID-19, J. Bideno pergale prieš Donaldą Trumpą, policijos brutalumu ir neteisėta imigracija.
DHS teigimu, šios priežastys išliks ir artimiausioje ateityje, o sausio 6 d. vykęs D. Trumpo šalininkų įsiveržimas į Kapitolijų gali paskatinti ekstremistus „taikytis į išrinktus pareigūnus ir valdžios įstaigas“.
Nuo sukilimu praminto įsiveržimo į Kapitolijų buvo sulaikyta daugiau nei 150 žmonių, dalis kurių yra ginkluotų ekstremistinių grupuočių nariai.
DHS taip pat paragino gyventojus informuoti tarnybas apie įtariamą asmenų veiklą ar grasinimus.
Joe Bidenas. 46-asis JAV prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Naujasis JAV prezidentas Joe Bidenas, sakydamas inauguracinę kalbą, paragino amerikiečius susivienyti ir įveikti nesutarimus bei pasižadėjo būti visų amerikiečių prezidentu, tačiau kartu įspėjo apie laukiančius iššūkius.
Kalbėdamas JAV Kapitolijuje, praėjus dviem savaitėms po to, kai jį šturmavo kadenciją baigusio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai, J. Bidenas pareiškė, kad demokratija nugalėjo, ir pridūrė: „Tai Amerikos diena, demokratijos diena. Istorinė ir vilties diena.“
„Stovime čia praėjus vos kelioms dienoms po to, kai maištaujanti minia pamanė, kad gali panaudoti smurtą, jog nutildytų žmonių valią, sustabdytų demokratijos darbą, išstumtų mus iš šios šventos žemės. Tai neįvyko. Niekada neįvyks. Nei šiandien, nei rytoj, niekada. Niekada“, – kalbėjo J. Bidenas.
„JAV susiduria su didėjančiu politiniu ekstremizmu, baltųjų viršenybe, vidaus terorizmu, ir mes turime kovoti, ir mes nugalėsime“, – tvirtino jis.
Tačiau, JAV susiduriant su pražūtingu koronavirusu ir giliu politiniu susiskaldymu, jis įspėjo, kad šiems iššūkiams įveikti „reikės daug daugiau nei žodžių, reikės trapiausio iš visų dalykų demokratijoje – vienybės“.
„Šiandien, šią sausio dieną, mano visa siela yra tame: sutelkti Ameriką, suvienyti mūsų žmones, mūsų tautą ir prašau kiekvieno amerikiečio prisijungti prie manęs šiame reikale“, – sakė 46-asis JAV prezidentas.
21 minutę trukusios kalbos metu J. Bidenas vardijo laukiančius iššūkius.
„Mums reikia stiprybės, kad ištvertume šią tamsią žiemą. Mes įžengiame galbūt į sunkiausią ir mirtiniausią viruso laikotarpį“, – teigė J. Bidenas ir paragino amerikiečius galiausiai atremti šią pandemiją kaip viena tauta.
Ukrainiečių leidinys unian.net praneša Rusijos užsienio žvalgybos vadovą Sergėjų Naryškiną spalio 6-ąją paskelbus svarbią žinią.
Kaip perduoda unian.net, tądien SVR (Služba vnešnej razvedki) vadovas S.Naryškinas yra viešai pareiškęs, jog Armėnijos kariuomenei, dalyvaujančiai kariniuose veiksmuose Kalnų Karabache, puldinėti azerbaidžaniečius talkina samdiniai iš Artimųjų Rytų teroristinių organizacijų, įskaitant „Jabhat al – Nusra“, „Firqat Hamza“, „Sultan Murad“, o taip pat – iš ekstremistinių kurdų grupuočių. Manoma, kad kai kurie teroristinio – ekstremistinio sparno kurdai (omenyje turima Kurdistano darbininkų partija PKK) buvo užverbuoti Irake ir Sirijoje. Tokių užverbuotų samdinių – labai daug. Juos skaičiuoti reikėtų ne šimtais, o tūkstančiais.
Tas pats unian.net skelbia, jog Azerbaidžano slaptosios tarnybos turinčios duomenų apie tai, kaip Armėnija panaudoja kurdų teroristines grupuotes prieš Azerbaidžano pajėgas. Azerbaidžano saugumo tarnyba tvirtina, jog Armėnija neabejotinai naudojasi samdiniais iš Irako ir Sirijos, bandydama savo rankose išaikyti Kalnų Karabacho kontrolę.
Unian.net pateikia pokalbių išklotinę, perimtą iš PKK (Kurdistano darbininkų partija), kariaujančio prieš Azerbaidžaną. Pokalbyje užfiksuota, kaip tarpusavyje besišnekantys vyrai sako esant vėl atvykusiųjų iš Suleimanijos (miestas Irako rytuose) ir Vardeniso (miestas Armėnijoje). Iš pokalbio aišku, kad vyrai bėdavoja dėl skaitlingų aukų, patiriamų po Azerbaidžano atakų.
Tame ukrainetiškame leidinyje taip pat remiamasi Azerbaidžano opozicinio leidinio Haqqin.az iformacija. Šis azerbaidžaniečių internetinis portalas yra tvirtinęs, jog artimi Irako valdžiai šaltiniai pripažįsta, kaip Irake reziduojantis Armėnijos ambasadorius Gračja Poladianas šių metų vasarą buvo susisiekęs su Irako kurdų lyderiais ir su kai kuriais iš jų susitarė, kad šie padėtų Armėnijai kariauti dėl Kalnų karabacho. Taigi į konflikto zoną Kalnų Karabache neabejotinai permesta smogikų iš PPK (Kurdistano darbo partija).
Savo ruožtu Armėnija kaltina Azerbaidžaną, kad šis Ukrainoje verbuoja samdinius kariauti prieš Kalnų Karabache įsitvirtinusias armėnų pajėgas. Omenyje turimos ukrainiečių organizacijos „Dešinysis sektorius“ ir „Azov“.
Unian.net taip pat primena, kad Armėnija puolimą prieš Azerbaidžaną pradėjusį šių metų rugsėjo 27 dieną 5 valandą ryto pagal Kijevo laiką.
Teisingumo ministras E. Jankevičiaus susitiko su Vokietijos teisingumo ir vartotojų teisių ministre Ch. Lambrecht. TM nuotr.
Berlyne besilankančio teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus pirmadienį vykusiame susitikime su Vokietijos teisingumo ir vartotojų teisių ministre Christine Lambrecht buvo pabrėžta, kad įveikiant pandemijos keliamas problemas būtina rasti sprendimus, apsaugant vartotojų teises ir svarbią ekonomikos sritį – turizmo verslą.
„Bendra patirtis yra vertingas sprendimų šaltinis, ieškant racionalių būdų įveikti užgriuvusius sunkumus, – po susitikimo pažymėjo teisingumo ministras E. Jankevičius. – Pasikeitėme informacija, kokių priemonių ėmėsi Lietuva, gindama vartotojų interesus ir remdama turizmo bei renginių organizavimo agentūras. Vokietija taip pat skyrė daug pastangų, gelbėdama savo turizmo verslą“.
Ministrai taip pat aptarė Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus, tarp jų neapykantos kalbą.
„Lietuva palaiko siekį stiprinti kovą su neapykantos nusikaltimais, įskaitant ir neapykantos kalbas. Kartu turime užtikrinti reikiamą pagarbą asmens saviraiškos laisvei, kuri apima teisę skleisti įvairią informaciją. Nemanome, kad neapykantos kalbų draudimas turėtų būti siejamas išimtinai su dešiniosios pakraipos ekstremizmu. Istorija ir dabarties aktualijos liudija, kad ir iš komunistinių pažiūrų kilęs ekstremizmas yra panašus reiškinys, skatinantis neapykantą. Džiaugiuosi, jog radome bendrą supratimą ir dėl neapykantą auginančių įžeidinėjimų tiems, kurie išsako nepatinkančią, nepatogią ar skirtingą nuomonę“.
Susitikime su ministre Ch. Lambrecht buvo iškeltas klausimas dėl trečiose šalyse nuteistų asmenų perdavimo į jų kilmės valstybes ES.
„Susiduriame su didele problema, kai trečiose valstybėse nuteisti mūsų žmonės pageidauja bausmę atlikti savo pilietybės šalyse. Tačiau tam nėra teisinio pagrindo – nesudarytos dvišalės sutartys arba valstybė nėra Konvencijos dėl nuteistųjų perdavimo dalyvė, – pažymėjo ministras E. Jankevičius. – Be to neretai už jų padarytus nusikaltimus yra paskirtos neadekvačiai griežtos bausmės. Šios problemos sprendimo turime ieškoti ES lygmeniu. Ministrė patikino, kad šis klausimas bus įtrauktas į spalio mėnesį vyksiančio ES teisingumo ministrų Tarybos darbotvarkę“.
Šiuo metu trys Lietuvos piliečiai trečiose šalyse yra nuteisti iki gyvos galvos.
Teisingumo ministras E. Jankevičius kėlė ES piliečių apsaugos nuo nepagrįstų trečiųjų šalių ekstradicijos prašymų problemą.
„Lietuvai rūpi, kad kol kas nėra aiškaus tarpusavio bendradarbiavimo mechanizmo, kad užkirstume kelią vykdyti ekstradicijos prašymus pagal galimai nepagrįstą ar politiškai motyvuotą baudžiamąjį persekiojimą. Bet kuris ES pilietis, būdamas bet kurioje ES valstybėje, turi būti apsaugotas nuo tokios ekstradicijos. Neatidėliojant reikia rasti bendrą sprendimą šiuo klausimu aukščiausiu ES institucijų lygiu ir parengti vienodą požiūrį į trečiųjų šalių ekstradicijos prašymus“.
Lietuvos iniciatyva šis klausimas buvo įtrauktas į šiemet vykusią ES teisingumo ministrų Tarybą.
Lietuvos apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti istorinę Sausio 13-osios bylą.
Ministrai E. Jankevičius ir Ch. Lambrecht taip pat aptarė vaikų seksualinio išnaudojimo, teisės viršenybės bei kitus Vokietijos pirmininkavimo ES Taryboje prioritetus.
Švedija: sudeginus Koraną, Malmėje kilo riaušės. EPA-ELTA nuotr.
Švedijos mieste Malmėje penktadienio vakarą per protesto akcijas prieš Korano sudeginimą kilo riaušės. Tai pranešė televizijos kanalas SVT.
Apie 300 žmonių, pasipiktinusių šventvagišku aktu, užblokavo pagrindines Rusengordo rajono gatves ir visiškai sustabdė eismą. Kai ten atvyko policijos pareigūnai, į juos ėmė skrieti akmenys, buteliai ir petardos. „Mes tramdome riaušininkus. Neramu visame rajone“, – sakė žurnalistams vėlai vakare Malmės policijos atstovas spaudai Rickardas Lundqvistas.
Prieš kelias dienas gatvės dailininkas Danas Parkas, žiniasklaidos vadinamas provokatoriumi, anksčiau teistas už tautinės nesantaikos kurstymą, kreipėsi į miesto valdžią, prašydasmas leisti surengti priešais Islamo centrą Rusengorde manifestaciją prieš Skandinavijos islamizavimo padarinius. Akcija turėjo vykti per musulmonų penktadienio pamaldas, o dalyvauti joje buvo kviečiamas Danijos dešiniosios ekstremistinės partijos „Griežtas kursas“ lyderis Rasmusas Paludanas. Ten pat buvo ketinama sudeginti Koraną.
Dar trečiadienį policija atsisakė išduoti leidimą akcijai. Kaip priežastis buvo nurodytas rūpinimasis tvarka ir piliečių saugumu. Penktadienį administracinis teismas patvirtino pareigūnų sprendimą, pažymėdamas, jog grėsmė viešajai tvarkai „atrodo tokia didelė, kad mitingų ir demonstracijų laisvė gali būti apribota“.
Į Švediją susiruošęs R. Paludanas buvo sulaikytas pasienyje, kur jam buvo pranešta apie dvejų metų draudimą įvažiuoti į šalį. Bet „Griežto kurso“ nariai vis dėlto sudegino Koraną – Rusengorde, Emilstorpo pramoninėje zonoje.
Riaušės malmėje. EPA – ELTA nuotr.
Kad užkirstų kelią riaušėms, Švedijos pareigūnai turėjo panaudoti specialiąsias mašinas.
„Padėtis darėsi įtempta. Buvo uždegtas laužas, į kurį buvo mėtomos padangos ir pagaliai. Mes turėjome gesinti ugnį ir vaikyti minią, kai susidūrėme su pasipriešinimu“, – pasakojo policijos atstovas spaudai.
Advokatas R. Paludanas įkūrė „Griežtą kursą“ 2017 metais. Jis paskelbė „YouTube“ daug antiislamiškų vaizdo įrašų, viešai sudegino Koraną, vadindamas tai žodžio laisvės apraiška.
R. Paludano partija reikalauja uždrausti Danijoje islamą ir deportuoti iš šalies „visus asmenis ne iš Vakarų, kuriems suteiktas prieglobstis“.
Vokietijos Bundestagas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis ketvirtadienį uždraudė dešiniojo sparno ekstremistinę grupuotę, save vadinančią „Adolfo Hitlerio darbo grupe“, praneša „Deutsche Welle“.
„Nuo ankstyvo ryto policija ėmėsi priemonių šešiose federalinėse žemėse. Dešiniesiems ekstremistams ir antisemitizmui nėra vietos mūsų visuomenėje“, – tviterio paskyroje teigė ministerija.
Pasak jos, neonacių grupuotė „Combat 18“ pažeidė Vokietijos įstatymus, savo veiklos pobūdžiu ji yra panaši į nacistinę grupuotę.
Ketvirtadienio rytą 210 pareigūnų apieškojo būstus Heseno, Tiuringijos ir Šiaurės Reino-Vestfalijos bei dar trijose žemėse.
„Konfiskuoti mobilieji telefonai, kompiuteriai, dešiniojo ekstremizmo simboliai“, – teigė Reino krašto-Pfalco žemės vidaus reikalų ministerijos atstovas.
Svarstyti apie minėtos grupės draudimą imta po Vokietijos politiko Walterio Lübcke’o nužudymo. 2019 m. birželio mėnesį jis buvo nušautas savo namuose netoli Kaselio. Spėjama, kad politiko nužudymu įtariamas žmogus turėjęs ryšių su „Combat 18“. Europolas – Europoje veikianti policijos organizacija – taip pat yra perspėję dėl šios grupuotės keliamos grėsmės ES šalims.
Uždraudus grupuotę, jos nariams nebus leidžiama burtis į susitikimus, taip pat draudžiama rašyti grupės pavadinimą ir naudoti jos logotipą.
„Combat 18“ yra sukarinta neonacių organizacija, 1992 m. suformuota Didžiojoje Britanijoje. Skaičius 18 žymi A ir H – A. Hitlerio vardo ir pavardės pirmųjų raidžių – vietą abėcėlėje. Manoma, kad Vokietijoje veikiančiam grupuotės padaliniui priklauso apie 20 asmenų.
Į Rytų Vokietijos Chemnico mieste pirmadienį surengtą demonstraciją prieš dešiniųjų ekstremizmą susirinko per tūkstantį žmonių. Šis protestas – reakcija į savaitgalį mieste vykusius susirėmimus, per kuriuos buvo taikomasi į nevokiškos išvaizdos žmones.
„Užsieniečius primenančių žmonių medžiojimas kelia mums nerimą. Norime parodyti, kad Chemnicas turi kitokį veidą: atvirą pasauliui ir pasisakantį prieš ksenofobiją“, – pirmadienį vakare priešais miesto rotušę susirinkusiems žmonėms sakė kraštutinių kairiųjų partijos „Kairė“ („Die Linke“) vadovas Timas Detzneris.
Kairiųjų demonstracija surengta tą pačią dieną, kai teisme pasirodė irakietis ir siras, įtariami savaitgalį peiliu mirtinai subadę 35-erių metų vokietį. Neramumai mieste prasidėjo būtent dėl šio nusikaltimo.
Tuo pat metu Chemnice vyko ir kraštutinių dešiniųjų organizuotas mitingas.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pasmerkė kraštutinių dešiniųjų protestuotojus, gatvėse „medžiojusius“ užsieniečius. Riaušėmis virtę protestai surengti reaguojant į Vokietijos piliečio nužudymą, kurį, įtariama, įvykdė siras ir irakietis.
Vokietijos policija. EPA – ELTA nuotr.
Per Rytų Vokietijos Chemnico mieste kraštutinių dešiniųjų judėjimo PEGIDA surengtą demonstraciją, kurioje dalyvavo 800 žmonių, kilo chaosas, kurį turėjo malšinti sustiprintos policijos pajėgos.
Remiantis Vokietijos žiniasklaida, kai kurie demonstrantai tiems, ką palaikė imigrantais, šaukė: „Mes esame tauta“, „Dinkit iš čia“ ir „Jūs čia nelaukiami“. Skelbiama, kad dalis riaušininkų į spėjamus užsieniečius mėtė butelius.
Demonstracija buvo surengta po to, kai sekmadienį paryčiais buvo mirtinai subadytas 35-erių metų amžiaus vokietis.
Prokurorai pirmadienį informavo, kad policija sulaikė šiuo nusikaltimu įtariamus 23-ejų metų sirą ir 22-ejų irakietį. Šiuo metu mėginama nustatyti, koks galėjo būti jų motyvas.
A.Merkel atstovas Steffenas Seibertas pabrėžė, kad Berlynas griežtai smerkia smurtines protesto akcijas.
„Tokiems riaušiniams susibūrimams, žmonių, kurie yra kitokios kilmės, medžiojimui arba mėginimui skleisti neapykantą gatvėse mūsų šalyje nėra vietos“, – teigė S. Seibertas.
Skaitytojams siūlome susipažinti su vesti.az leidinyje kadaise paskelbta Bahramo Batyjevo publikacija apie padėtį kai kuriuose pietiniuose Rusijos regionuose. Kuo ši publikacija gali būti įdomi Baltijos šalims? Skelbiame ją be sutrumpinimų.
Vesti.az publikacijos iliustracija
Bahramas Batyjevas
Per vos ketverius savo gyvavimo metus informacijos agentūra Vesti.Az ne kartą bandė atmerkti akis rusų tautai į šliaužiančią armėnų ekspansiją, daugelį metų vykdomą Rusijos pietuose, Krasnodaro ir Stavropolio kraštuose, taip pat ir Rostovo srityje („Armėnai kuria antrą Karabachą Rusijos pietuose“ (http://vesti.az/news/57489). „Stavropolio ir Krasnodaro kraštuose armėnai masiškai užgrobia žemes (http://vesti.az/news/58275), „Per „antiarmėniškus atsišaukimus“ išlindo kelių milijonų rublių vertės sklypas“ ir t. t.).
Mes stengėmės atkreipti mūsų šiaurinių kaimynų dėmesį į tai, kad Rusijos pietinių regionų šliaužiantis armėnizavimas vykdomas griežtai pagal armėnų katalikoso 1988 metų paliepimą: „Ne paslaptis, kad ne visos mūsų žemės priklauso mums, bet ateis laikas jas išsikovoti ir apgyvendinti. Per pastaruosius 40 metų armėnai užėmė protėvių žemes. Jų ten 60 proc. Palaipsniui iš Rusijos įtakos išlaisvinamos žemės Krasnodaro ir Stavropolio kraštuose… Armavire (Šiaurės Armėnija, – taip armėnai vadina Rostovo sritį) mūsų žemių yra 80 proc… Ir jeigu teisingai elgsimės, mes apgyvendinsime ir Rostovo sritį… Nėra ko nerimauti, mus palaiko rusų cerkvė ir daugybė aukštus postus užimančių mūsų šalininkų. Manau, kad 480 000 armėnų Maskvoje šį bei tą reiškia. Vaikai mano, tyliai ramiai supirkinėkite namus… įkalbinėkite vietinius iš ten išvažiuoti, įsitvirtinkite gimtojoje žemėje… Dabar griūva SSSR, netrukus mes prisidėsime prie Rusijos griūties… Metas kryžiaus žygiui prieš tuos, kas išgujo mūsų iškankintą tautą iš jos žemių!“.
Ir atrodo, mūsų pastangos buvo sėkmingos. Šiomis dienomis „Južnyj Federalnyj“ portalas paskelbė Rostovo žurnalisto Jevgenijaus Michailovo straipsnį „Kubanės Karabachas“, kuriame autorius atvirai išdėsto savo nuogąstavimus dėl Rusijos pietų amėnizavimo.
„Ar rami, Kubanės valdžios nepastebima armėnų ekspansija neprives prie autonomijos klausimo, po kurio ranka pasiekiami ir šalies dalies atsiskyrimo reikalavimai?
Pernai Krasnodaro krašto gubernatorius Tkačiovas kreipimesi į gyventojus pareiškė, kad kuriamos kazokų draugovės ir patruliai, padėsiantys policijai sutramdyti neteisėtą emigraciją iš Šiaurės Kaukazo respublikų. Tai sukėlė audringą polemiką žiniasklaidoje ir tarp blogų, kurių dalis pritarė jo iniciatyvai, o kiti kaltino tarpnacionalinės nesantaikos kurstymu.
Į neakivaizdinę polemiką su juo įsitraukė ir Čečėnijos galva – Ramzanas Kadyrovas, užsimindamas apie konfliktų kurstymą nacionaliniu pagrindu (http://ngkub.ru/news/dvgagad). Paskutiniai statistikos duomenys rodo, kad didelė dalis krašto gyventojų pritaria gubernatoriaus sprendimui, jie sutinka, kad Stavropolio kraštas jau nebėra filtras tarp Šiaurės Kaukazo ir Krasnodaro krašto. Tačiau kalbant apie emigracijos iš Kaukazo problemą, tai, mano manymu, nutylima kur kas gilesnė problema (o nepriklausomų analitikų nuomone, tai išvis uždelsto veikimo bomba, galinti sugriauti krašto vientisumą per artimiausius 20 metų). Tai – armėnų ekspansija.
Viršūnės ir šaknys
Dar 2003 metais interviu laikraščiui „Novaja gazeta“ (2003 03 28) gubernatorius Tkačiovas bandė suskirstyti mažumas į „grynus“ ir „negrynus“, „blogiems“ turkams jis kaip priešpriešą nurodė „gerus“ migrantus – armėnus ir graikus, girdamas pastaruosius už gerą asimiliaciją.
Nuo 2003 metų krašto nacionalinė politika armėnų atžvilgiu buvo pakoreguota iš pagrindų. 2003 metų liepos 3-iąją, kalbėdamas tiesioginiame eteryje per kelis krašto televizijos kanalus, Tkačiovas, išvardydamas čiabuves (vietines) Kubanės tautas, kartu su kitomis paminėjo ir armėnų.
Taip sakydamas jis tam tikra prasme įteikė armėnų diasporai carte blanche, tvarkant savo nacionalinius ir ekonominius interesus.
Oficiali statistika rodo, kad Krasnodaro krašte 2010 metais armėnų buvo ne daugiau kaip 5–5,5% (apie 300 000 ru.wikipedia.org., „Krasnodaro krašto gyventojai“). Tačiau neoficialiais duomenimis, realiai krašte gyvena žymiai daugiau armėnų. Nurodoma net nuo 500 tūkstančių iki milijono. Štai Rusijos armėnų sąjungos vadovo Aros Abramiano duomenimis, Krasnodaro krašte gyvena nuo 650 tūkstančių iki 700 tūkstančių armėnų (http://ru.wikipedia.org., „Armėnai Krasnodaro krašte“).
Armėnų naktys Sočyje
Šiuo aspektu ryškiausias pavyzdys – Sočis. Galima įvairiai žiūrėti į dabar stiprėjančią tarpnacionalinę įtampą šiame mieste. Valstybinių analitikų nuomone, aiškių nacionalinių išorinių „ardomųjų desantų“, nepastebima. Nors nepriklausomi ekspertai pabrėžia, kad smarkiai pagausėjo neteisėtų emigrantų srautų, ypač prieš Sočio olimpiadą (http://maxpark.com/community/2817/content/1361075).
Pagrindinė priežastis, kodėl daugėja nacionalinių problemų, yra neleistinai didelis mononacionalinis netolygumas (kai maksimumas siekia 15%, lyginant su tuo pačiu Krasnodaro kraštu, Sočyje armėnų vien tik oficialiais duomenimis gyvena daugiau kaip 20%). Tas procentas aiškiai sumažintas, – nepriklausomi šaltiniai mini 40–50%. Krašto, kur visgi gyvena ne daugiau 5–6%, fone tai didžiulis skirtumas. Kito tokio miesto Rusijoje, su tokia neįtikėtina daugianacionaline deformacija, paprasčiausiai nėra.
Reikia pažymėti, kad gausėja ir čečėnų etnoso prieaugis šalia dagestaniečių iš Krasnodaro, kuris, beje, visiškai nekontroliuojamas. Staigus armėnų kiekio prieaugis Sočio regione, kai jie kryptingai užiminėja praktiškai visas verslo kryptis, o taip pat postus teisėsaugoje ir municipalinėse tarnybose, veda prie sunkiai tramdomo natūralaus vietinių gyventojų slavų ir kitų etnosų nepasitenkinimo.
Armėnai jaučia absoliutų antagonizmą čečėnams ir dagestaniečiams, nes nenori prileisti jų prie ekonominės erdvės „gardėsių“. Tad nuolat vyksta kruvini susirėmimai tarp tų etninių grupių (http://www.rosbalt.ru/federal/2012/05/30/986790.html).
Tokiomis aplinkybėmis rusai daugiausia lieka stebėtojais, nes jų pasionarumas pastaraisiais metais smarkiai susilpnėjo, nors, nepaisant valstybės spaudimo ir baudžiamųjų straipsnių (282 str. – „Ekstremizmas“), rusai pamažu atgyja, ir tai gresia galimu maištu prieš atvykėlių įsigalėjimą.
Analitikų nuomone, rusų visuomenės supratimas apie visišką ir nekonfliktišką armėnų asimiliaciją bendros religijos pagrindu – klaidingas, nes konfliktiškumo laipsnis šiuo atveju priklauso nuo slavų ir armėnų etnoso ekonominių interesų.
Gelbsti diaspora
Analitikų nuomone, valdžia negali nepastebėti armėnų ekspansijos Krasnodaro krašte, bet kokie vietinės valdžios mėginimai įvesti tvarką neteisėtos emigracijos sferoje atsimuša į stiprų, įskaitant ir finansinį, armėnų diasporos priešinimąsi. Visame pasaulyje ji laikoma viena turtingiausių ir ekonomiškai stipriausių. Buvęs krašto gubernatorius Mikolajus Kondratenka ne kartą yra pareiškęs, kad rusai praranda Adlerį, mokyklose jau daugiau kaip 50% moksleivių – armėnai: „Visas žemes superka armėnai, rusai – nemokūs“.
Ką tau reiškia mano pavardė?
Šiuo momentu visi Krasnodaro krašto miestai prie Juodosios jūros pastebi, kad armėnų bendruomenes smarkiai papildo atvykėliai iš Armėnijos, Abchazijos ir t. t. Tai sustiprina jų politinę ir ekonominę įtaką regione Juodosios jūros pakrantėje. To negali nepastebėti tik aklas. Atvykėliai keičia pavardes, pavyzdžiui, Zirinian – į Zirinovą, Šakarian – į Šakarovą ir t. t. Dažnai sudaro fiktyvias santuokas su vietiniais gyventojais, tai padeda jiems išsikovoti ekonominių ir politinių resursų.
Galimas dalykas, neseniai stambaus Anapos verslininko ir krašto Įstatymų leidimo susirinkimo deputato pono Zirinovo areštas prasklaidė rūką prieš akis gubernatoriui Tkačiovui. Grumdamasis dėl Anapos žemių Zirinovas pasikėsino į gubernatoriaus globotinius – kazokus, pabandęs likviduoti Anapos miesto atamano pavaduotoją, kuris protestavo prieš nusikalstamą armėnų diasporos atstovų elgesį – kurorto žemių grobimą (http://paffnyti.livekuban.ru/blog/507480 ).
Autonomija kaip pakelės stotelė?
Visai neseniai visuomeninės organizacijos “Mano Moldova“ atstovai parašė laišką V. Putinui, prašydami suteikti autonomiją Moldovos piliečiams, gyvenantiems Rusijoje (http://pan.md/news/Assotsiatsiya-Moya-Moldova-obratilasi-k-rossiyskomu-p…). Ir tas atvejis gana išraiškingas. Moldavai prašo išskirti teritoriją, kurioje gyvendami jie padės Rusijos plėtrai ir klestėjimui. Bet moldavai – tai maža nepavojinga tauta, be politinių ir ekonominių pretenzijų.
Na o kol kas, kol Rusijos valdžia visiškai nuolaidžiauja, ar nesusidarys situacija, kad sustiprėjusi ir galinga armėnų diaspora pareikalaus autonomijos? Po to ranka pasiekiamas ir Krasnodaro krašto Juodosios jūros pakrantės regiono atsiskyrimas nuo Rusijos, paskelbiant, kad tai Armėnijos respublika – „Kubanė“, – rašo J. Michailovas.
Žinoma, kad armėnų propagandistai nedelsiant apšaukė Rostovo žurnalistą „Baku ikrų diplomatijos auka“. Antai, armėnų propagandinis ruporas – laikraštis „Naujieji laikai“ („Новое время“) rašė, kad J. Michailovas „gavo gerą honorarą už bendradarbiavimą su savo opuso užsakovais azerbaidžaniečiais“. Inkščia armėnai ir komentuodami straipsnį portale „Pietų Federalinis“ („Южный Федеральный“) (http://u-f.ru/Article/u201/2013/06/27/657126), kaltindami autorių, kad šis gavęs užsakymą iš Baku. Tačiau pats J. Michailovas davė gerą atkirtį šmeižikams, parašęs: „Jeigu straipsnis jus taip įžeidė, vadinasi, jis pataikė į tikslą. O dėl palaipsnio armėnizavimo, nereikia ir azerbaidžaniečių. Patikėkite, mano vaikams niekada nebus gėda dėl tėvo, to ir jums linkiu“. Manau, tuo Jevgenijus Michailovas viską pasakė.
Artimiausiu metu mes planuojame susisiekti su J. Michailovu ir paimti iš jo interviu. Likite su mumis.
Seimas ragina Europos Sąjungos institucijas, tarptautines organizacijas ir jų parlamentines asamblėjas, vyriausybes ir parlamentus, visą tarptautinę bendruomenę ir jos politinius lyderius skirti reikiamą dėmesį žmogaus teisių padėties Kryme klausimams. Už tai numatantį Seimo nutarimą antradienį vienbalsiai balsavo 75 Seimo nariai.
Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad Rusijos Federacijos okupacinė valdžia suverenios Ukrainos teritorijos dalyje, pažeisdama tarptautinės teisės normas, įkalinusi laiko Krymo totorių tautos aktyvistus, kurie, gindami savo Tėvynę nuo Rusijos okupacinės armijos, 2014 m. vasario 26 d. dalyvavo taikioje akcijoje prie Krymo vietos parlamento.
„Žmogaus teisių padėtis Kryme, ypač Krymo totorių, smarkiai pablogėjo, o Krymo totorių intelektualai, žurnalistai ir paprasti piliečiai, nesutinkantys su Rusijos Federacijos valdžia, nuolat dingsta, randami negyvi su kankinimų žymėmis arba neteisėtai persekiojami teismuose“, – teigiama dokumente.
Seimo priimtu nutarimu Rusijos Federacija, kaip okupuojanti valstybė, paraginta įvykdyti visus savo įsipareigojimus pagal taikomas tarptautinės teisės normas. Tarp svarbių Seimo paraginimų Rusijai: panaikinti sprendimus dėl Krymo totorių tautos Medžliso paskelbimo ekstremistine organizacija ir dėl draudimo Medžliso lyderiams įvažiuoti į Krymo teritoriją, susilaikyti nuo draudimų arba apribojimų Krymo totorių bendruomenei išsaugoti savo atstovaujamas institucijas; nutraukti visus žmogaus teisių pažeidimus ir apribojimus Krymo gyventojams, taip pat ir savavališkus sulaikymus, kankinimus ir kitą žiaurų, nežmonišką arba žmogaus orumą žeminantį elgesį ir panaikinti visus diskriminuojančius įstatymus. Rusijos Federacija paraginta išlaisvinti Ukrainos piliečius, kurie buvo neteisėtai sulaikyti ir nuteisti nepaisant elementarių teisės įgyvendinimo principų, bei tuos, kurie buvo perkelti arba deportuoti per tarptautiniu lygiu pripažintas sienas iš Krymo į Rusijos Federaciją; sustabdyti darbus Bachčisarajaus istorijos ir kultūros draustinyje (Chano rūmuose) – vieninteliame tokiame objekte, išlaikiusiame autentiką iki mūsų dienų ir kt.
Seimas patvirtino, kad nepripažįsta kitų Rusijos Federacijos veiksmų, kuriais siekiama pakeisti Ukrainos laikinai okupuotos teritorijos – Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto – statusą ir įteisinti suverenios Ukrainos teritorijos aneksiją, pavyzdžiui, neteisėto tilto per Kerčės įlanką statybą ir jo atidarymą 2018 m. gegužės mėnesį.
Trečiadienį Uzbekijos prezidentas pasiūlė pagalbą JAV institucijoms tiriant Niujorke įvykdytą išpuolį, kurio metu, kaip pranešama, Uzbekijos pilietis pikapu rėžėsi į pėsčiuosius, dviratininkus ir mokyklinį autobusą. Šio išpuolio metu žuvo 8 žmonės.
„Uzbekija yra pasiruošusi panaudoti visas pajėgas ir išteklius, kad padėtų tiriant šį teroristinį išpuolį“, – teigė prezidentas Šavkatas Mirzijajevas ir pareiškė užuojautą Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump).
Antradienį Niujorke, Manhatano rajone, 29 metų amžiaus Sajfulas Saipovas išnuomotu pikapu rėžėsi į pėsčiuosius ir dviratininkus, o paskui trenkėsi į mokyklinį autobusą. Teigiama, kad jis yra Uzbekijos pilietis, 2010 metais imigravęs į JAV. Floridos valstijoje, Tampos mieste gyvenantis užpuolikas pastaruoju metu buvo apsistojęs Naujajame Džersyje, kur ir išsinuomojo baltą pikapą. Jis per išpuolį pašautas ir sulaikytas.
Uzbekijos prezidento pranešime nebuvo oficialiai patvirtinta išpuolio vykdytojo tapatybė ir tautybė. Tačiau Š. Mirzijajevas pridūrė: „Smerkiame bet kokias ekstremizmo ir terorizmo formas ir demonstravimą. Šis negailestingas ir labai žiaurus nusikaltimas jokiu būdu negali būti pateisintas“.
JAV lyderis pavadino S. Saipovą „sunkiai sergančiu ir išprotėjusiu asmeniu“ ir pasmerkė išpuolį, nurodydamas griežtinti į JAV atvykstančių užsieniečių patikrą.
Oficialaus vizito į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) išvykusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Abu Dabio sosto įpėdiniu Mohamedu bin Zajedu bin Suntanu Al-Najenu (Mohammed bin Zayed bin Sultan Al-Nahyan). Susitikime daugiausia dėmesio skirta Lietuvos ir JAE ryšių stiprinimui prekybos, energetikos ir inovacijų srityse. Vadovai taip pat aptarė tarptautinę saugumo padėtį, kovos su terorizmu bei ekstremizmu svarbą, JAE bendradarbiavimą su Europos Sąjunga (ES) ir NATO.
Prezidentės susitikimas su būsimuoju JAE vadovu atveria naują Lietuvos ir JAE santykių etapą. Ekonomikos, prekybos ir politikos klausimų aptarimas aukščiausiu lygiu – unikali galimybė Lietuvos verslininkams, aukštųjų technologijų specialistams, ūkininkams geriau įsitvirtinti pažangioje ir sparčiai augančioje JAE rinkoje, kuri yra vartai ir į visos Persijos įlankos rinką, rašoma Prezidentės tarnybos pranešime.
Gausūs gamtos ištekliai ir apgalvotos investicijos į technologijas JAE per 4 dešimtmečius pavertė viena turtingiausių pasaulio šalių. Tačiau šios valstybės ambicija – tapti nepralenkiama inovacijų lydere pasaulyje. Prezidentės teigimu, Lietuva turi ką pasiūlyti JAE – lietuviški lazeriai, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų technologijos pasauliui jau tapo kokybės ir pažangos ženklu.
Jungtiniams Arabų Emyratams mūsų šalies mokslininkai ir jų žinios gali būti ypač naudingi vystant lazerių technologijų centrą naujai įkurtame Masdaro mokslo ir technologijų universitete Abu Dabyje. Lietuvos gaminami moksliniai lazeriai yra eksportuojami daugiau kaip į 100 šalių ir užima net 10 proc. pasaulinės rinkos. Dar viena niša bendradarbiauti – atsinaujinančioji energetika. JAE beveik visą elektrą pasigamina iš dujų, o Lietuva yra tarp pažangiausių valstybių atsinaujinančių energijos išteklių technologijų srityje – mūsų šalyje gaminami saulės elementai pagal efektyvumą Europoje užima 3 vietą.
Prezidentės vizito metu, trečiadienį, planuojama pasirašyti Lietuvos ir JAE ekonominio ir techninio bendradarbiavimo sutartį bei du memorandumus – Energetikos ir Verslo bendradarbiavimo skatinimo. Dubajuje taip pat pirmą kartą rengiamas aukšto lygio Lietuvos ir JAE verslo forumas.
Didelis ir dar neišnaudotas ekonominio bendradarbiavimo potencialas glūdi ir tradicinėse ekonomikos šakose, tokiose kaip žemės ūkis. JAE importuoja net 90 proc. maisto produktų. Čia sėkmingai jau parduodami lietuviški javai, žuvis, pieno produktai, bet iki šiol negalėjome įvežti mėsos ir kiaušinių. Per Prezidentės vizitą šis klausimais išspręstas ir galutinai suderinti mėsos ir kiaušinių eksporto sertifikatai. Tai suteiks naujų galimybių ir atvers pasaulinės prekybos kelius mūsų maisto pramonei – daug Lietuvos įmonių laukia šių leidimų. Lietuva sieks eksportuoti į JAE ir gyvus galvijus.
Šiemet Lietuva ir JAE mini diplomatinių santykių sukūrimo 25-metį. JAE yra vienas artimiausių mūsų partnerių Artimuosiuose Rytuose: mus sieja bendras požiūris į kovą su terorizmu ir ekstremizmu, JAE gaudžiai bendradarbiauja su JAV ir NATO. Tiek Lietuva, tiek JAE apmokė Afganistano saugumo pajėgas, kartu dalyvaujame JAV vadovaujamoje misijoje „Įgimtas ryžtas“ Irake ir Sirijoje.
Su JAE turime sėkmingo bendradarbiavimo tarptautinėse organizacijose pavyzdžių: JAE palaikė Lietuvos kandidatūrą į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, šalys palaikė viena kitą rinkimuose į UNESCO Vykdomąją tarybą, Lietuva pasisakė už JAE iniciatyvą parodą „EXPO 2020“ surengti Dubajuje. Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai buvo pasiektas JAE bevizis režimas su Šengeno erdvės valstybėmis. Lietuva palaiko derybų atnaujinimą dėl laisvosios prekybos sutarties tarp ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos.
