Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Roma, birželio 30 d. (AFP-ELTA). Penktadienį popiežius Pranciškus susitiko su „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o žmona, jo kova prieš ekstradiciją į Jungtines Amerikos Valstijas dėl šnipinėjimo artėja į pabaigą.
Pasaulio Katalikų bažnyčios vadovas Pranciškus per „audienciją priėmė Stellą Assange su šeimos nariais“, sakoma trumpame Vatikano pranešime.
S. Assange tviteryje pranešė, kad jai ir vaikams buvo suteikta privati 86 metų pontifiko iš Argentinos audiencija, ir pridūrė: „Esame priblokšti“.
Julianas Assange’as kali Didžiojoje Britanijoje ir kovoja su ekstradicija į JAV, ten jam gresia teismas už JAV šnipinėjimo įstatymo pažeidimą 2010 m., kai jis paskelbė karinius ir diplomatinius dokumentus, susijusius su karais Afganistane ir Irake. Jei bus pripažintas kaltas, jam gresia dešimtmečiai kalėjimo.
J. Assange‘o šalininkai jį vaizduoja kaip kankinį už žodžio laisvę. 51 metų australas nuo 2019 m. laikomas Belmaršo griežto saugumo kalėjime pietryčių Londone. Prieš tai jis beveik septynerius metus praleido užsidaręs Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos Švedijai dėl kaltinimų seksualine prievarta. Jis tvirtino, kad kaltinimai politiškai motyvuoti ir susiję su „WikiLeaks“ darbu.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anot žiniasklaidos, „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui siūlė malonę mainais už tai, jog šis patikintų, kad Rusija 2016 metais nesikišo į JAV prezidento rinkimus.
Britų naujienų agentūra „Press Association“ (PA) trečiadienį pranešė, kad J. Assange‘o gynyba Londono teisme atkreipė dėmesį į dokumentą, anot kurio, buvęs respublikonų kongresmenas Dana Rohrabacheris perdavė J. Assange‘ui prezidento pasiūlymą.
J. Assange‘o advokatė Jennifer Robinson teigė, kad D. Rohrabacheris Londone aplankė J. Assange‘ą ir jam pareiškė, kad „prezidento nurodymu“ siūlo „malonę ar kitokią išeitį“. Mainais J. Assange‘as turįs patikinti, kad Rusija neturi „nieko bendra su nutekintais Demokratų partijos elektroniniais laiškais“.
Baltieji Rūmai atmetė J. Assange‘o advokatės pareiškimą. D. Trumpas „beveik“ nepažįsta Danos Rohrabacherio, sakė atstovė Stephanie Grisham. Prezidentas esą su buvusiu parlamentaru niekada nekalbėjo šia tema. Minėti teiginiai yra „grynas pramanas“.
48 metų J. Assange‘as šiuo metu kali Belmaršo griežtojo režimo kalėjime Didžiojoje Britanijoje. Prieš tai jis septynerius metus slėpėsi Ekvadoro ambasadoje Londone.
JAV dėl slaptų dokumentų paviešinimo reikalauja išduoti J. Assange‘ą. Jei būtų nuteistas, jam grėstų iki 175 metų kalėjimo.
2010 metais „Wikileaks“ internete paskelbė šimtus tūkstančių slaptų dokumentų, pirmiausiai – apie Irako karą. Juose būta labai jautrios informacijos apie JAV misijas šalyje, be kita ko, apie civilių žudymą ir kalinių kankinimą.
Tada 2016-aisiais „Wikileaks“ per rinkimų kampaniją paviešino tūkstančius Demokratų partijos elektroninių laiškų, kurie padarė didelės politinės žalos tuometinei demokratų kandidatei į prezidentus Hillary Clinton. JAV žvalgyba vėliau priėjo prie išvados, kad į partijos serverius įsilaužė Rusijos programišiai, kurie elektroninius laiškus persiuntė „Wikileaks“.
Švedijos Upsalos miesto teismas pirmadienį atmetė prašymą išduoti „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o arešto orderį.
47-erių vyras kaltinamas 2010 metais Švedijoje išprievartavęs moterį. Jis visad tai neigė. Prokuratūra 2017-aisiais nutraukė tyrimą, tačiau gegužės viduryje vėl jį atnaujino. Kitiems kaltinimams Švedijoje suėjusi senatis.
Australijoje gimęs J. Assange’as 2012 metais pabėgo į Ekvadoro ambasadą Londone, kad išvengtų išdavimo Švedijai. Jis visad tikino, kad kaltinimai Švedijoje yra tik dingstis jį suimti ir išduoti JAV.
Šių metų balandžio 11-ąją J. Assange’as galiausiai buvo suimtas, kai Ekvadoro vyriausybė atėmė iš jo prieglobsčio statusą. Netrukus po to jis buvo nuteistas 50 savaičių kalėti, nes pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
M. Salvinis teigia, kad Europos Sąjungos fiskalinės taisyklės turėtų būti pakeistos, o ne laužomos
2019-05-2411:56
Teismas sustabdė Kauno sporto halės rekonstrukciją: savivaldybė sprendimą skųs (1)
2019-05-2411:55
G. Nausėda balsavo: I. Šimonytei linkiu išlikti savimi (10)
2019-05-2411:49
„Girteka Logistics“ vadovas: Europa buvo pagrindinė augimo rinka
2019-05-2411:44
Kauno geležinkelio tunelį aplankė rekordinis skaičius lankytojų
2019-05-2411:43
Šį sezoną kopiant į Everestą jau žuvo šeši žmonės
2019-05-2411:42
Suomija nerimauja, kad JAV sankcijos paveiks jų energetikos kompaniją „Fortum“
2019-05-2411:32
Gegužę nuvylė euro zonos verslo augimas (2)
2019-05-2411:17
Į Lietuvą neįleista beveik 4 mln. nesaugių medicinos priemonių
2019-05-2411:11
A. Juozaitis nusivylė V. Radžvilu: ragina į EP rinkti N. Puteikį (3)
2019-05-2411:08
Nuomonės dėl krizės išsiskyrė: I. Šimonytė nieko nekeistų, G. Nausėda būtų pasukęs kitu keliu (1)
2019-05-2411:07
Th. May penktadienį turėtų paskelbti savo atsistatydinimo datą (2)
2019-05-2411:00
Valdantieji siūlo nustatyti parduotuvių darbo ribojimą per šventes
2019-05-2410:49
Prekybos karas smogė Vokietijos gamybai ir paslaugoms (1)
2019-05-2410:47
Teisme – buvę apsaugos bendrovės vadovai, įtariami beveik 700 tūkst. eurų pasisavinimu
2019-05-2410:45
Kauno viešosios erdvės praturtėjo nauju menininko V. Jako kūriniu (2)
2019-05-2410:33
Čekijos premjero A. Babišo partijai ANO prognozuojama daugiausiai balsų EP rinkimuose
2019-05-2410:29
Rašytojų sąjunga – prieš P. Cvirkos paminklo nukėlimą Vilniuje (1)
2019-05-2410:27
JAV pateikė naujus kaltinimus J. Assange’ui (1)
2019-05-2410:10
Notariato veiklos kainodara turėtų nudžiuginti jaunas šeimas
2019-05-2410:08
Per keturias išankstinio balsavimo dienas pilietinę valią pareiškė 5,78 proc. rinkėjų
2019-05-2410:08
L. Linkevičius susitikime su ambasadoriumi: Lietuva palaiko Sakartvelo siekį integruotis į ES ir NATO (2)
2019-05-2410:05
ECB teko mokytis iš savo klaidų
2019-05-2409:55
VRK primena apie agitaciją socialiniuose tinkluose
2019-05-2409:49
RODYTI DAUGIAU
JAV teisingumo departamentas ketvirtadienį pateikė naujus kaltinimus „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange’ui, kuriam gresia ekstradicija iš Didžiosios Britanijos.
JAV teisingumo departamentas apkaltino J. Assange’ą pažeidus JAV šnipinėjimo įstatymą, kai 2010 metais jis paviešino slaptus JAV karinius dokumentus apie karus Afganistane ir Irake. Tarp 17 naujų pareikštų kaltinimų yra kaltinimai pakursčius tuometę JAV kariuomenės žvalgybos analitikę Chelsea Manning pavogti slaptus JAV duomenis ir padėjus jai tai padaryti ir kaltinimai beatodairiškai paviešinus įslaptintą informaciją.
Teisingumo departamentas atmeta J. Assange’o tvirtinimą, kad jis paprasčiausiai paskelbė duomenis, kuriuos gavo iš Ch. Manning. Remiantis naujais kaltinimais, A. Assange’as susimokė su Ch. Manning, kad būtų pavogta šimtai tūkstančių slaptų duomenų, siekiant „pakenkti JAV arba siekiant naudos užsienio šaliai“.
J. Assange’as šiuo metu yra Didžiosios Britanijos kalėjime ir, jei būtų išduotas JAV ir ten nuteistas, jam galėtų grėsti dešimtmečiai kalėjime.
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
Britų policijos duomenimis, Londone sulaikytas „Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as. Australas čia nuo 2012 metų gyveno Ekvadoro ambasadoje, kad išvengtų išdavimo Švedijai bei proceso JAV, informuoja agentūra „Reuters“.
Ekvadoro vyriausybė dabar atėmė iš jo diplomatinio prieglobsčio statusą.
Pasak Skotland Jardo, 47-erių J. Assange’as nuvežtas į vieną Londono komisariatų.
Remiantis „WikiLeaks“ žinute tviteryje, J. Assange’as pats neišėjo iš ambasados. Į pastatą ambasadorius esą įleido britų pareigūnus.
Nepatikrintoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip J. Assange’as kelių vyrų išnešamas iš ambasados. „WikiLeaks“ tvirtina, kad diplomatinio prieglobsčio atėmimas iš australo buvo neteisėtas.
Pasak Ekvadoro prezidento Lenino Moreno, jis buvo patikintas, kad J. Assange”as nebus išduotas šaliai, kurioje jam gresia mirties bausmė.
J. Assange’as 2012 metais pabėgo į Ekvadoro ambasadą Londone, kad išvengtų išdavimo Švedijai dėl kaltinimų išprievartavimu. Stokholmo prokuratūra 20017-aisiais paskelbė nutraukianti tyrimą. Tačiau vis dar galioja britų išduotas arešto orderis, nes J. Assange’as 2010 metais nusižengė lygtinio paleidimo nuostatoms.
Australas būgštauja, kad bus išduotas JAV, kur jam gresia procesas dėl paslapčių išdavimo ir galbūt net mirties bausmė. Jo įkurta „Wikileaks“ platforma 2010 metais paviešino slaptus JAV karinius dokumentus.
Jungtinėse Valstijose pateikti kaltinimai tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange’ui, kuris nuo 2012 metų yra Ekvadoro ambasadoje Londone. Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „The Washington Post“, gavęs dokumentų, kuriuose kalbama apie kaltinimus J. Assange`ui.
Leidinio žiniomis, Teisingumo departamentas neplanavo skelbti informacijos apie kaltinimus J. Assange`ui, bet vienas iš prokuroro padėjėjų – Kellenas Dwyeris – netyčia atskleidė šiuos duomenis. „The Washington Post“ šaltiniai patvirtino, kad tinklalapio įkūrėjui pateikti kaltinimai ir kad ši informacija nebuvo specialiai atskleista.
Prokuroro biuro Virdžinijos valstijoje, kurio dokumentuose buvo informacija apie kaltinimų pateikimą, atstovė pareiškė, kad J. Assange’o vardas juose nurodytas per klaidą.
Anksčiau ketvirtadienį laikraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Teisingumo departamentas ruošiasi pateikti kaltinimus „nutekinimų tinklalapio“ įkūrėjui. J. Assange`as greičiausiai bus kaltinamas pagal straipsnį dėl šnipinėjimo.
2012 metais J. Assange`as paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur buvo išduotas jo arešto orderis dėl kaltinimų prievarta ir išžaginimu. J. Assange`as labiausiai bijojo, kad Švedija deportuos jį į JAV, kur australui gresia iki 35 metų kalėjimo arba mirties bausmė už slaptų Valstybės departamento duomenų publikavimą.
„WikiLeaks“ įkūrėjas kaltinimus atmeta ir vadina juos politiškai motyvuotais.
Kad išvežtų Džulianą Asandžą iš Didžiosios Britanijos, Ekvadoras paskyrė jį diplomatinėms pareigoms į savo ambasadą Maskvoje, praneša The Guardian žurnalistas Denas Kolinzas.
Pagal neapvykusį pabėgimo planą WikiLeaks įkūrėjas 2017 metų gruodžio 19-ąją, praėjus keletui dienų po Ekvadoro pilietybės suteikimo, buvo paskirtas Ekvadoro ambasados patarėju Rusijoje. „Tačiau vėliau, kai Didžioji Britanija atsisakė pripažinti Asandžo diplomatinį statusą, paskyrimas buvo anuliuotas“, – rašo straipsnio autorius.
„Slaptas dokumentas, pasirašytas tuo metu Ekvadoro užsienio reikalų ministro pavaduotojo Chose Luiso Hakomės, patvirtina iš daugelio šaltinių gautą informaciją, kad Rusija būtų buvusi galutinė Asandžo paskirties vieta, jeigu planas pavyktų“, – perduoda Kolinzas.
Su slaptais dokumentais susipažino Ekvadoro politikė Paola Vintimilja. Ekvadoro Nacionalinės asamblėjos plenariniame posėdyje ji siekė, kad dokumentai būtų išslaptinti.
„Ministrų lygmeny buvo susitarta paskirti Džulianą Asandžą ambasados patarėju Maskvoje, – pranešė ji leidiniui The Guardian. – Tai atsitiko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai jam buvo suteikta pilietybė ir paprašyta Britanijos vyriausybės aprobuoti jo diplomatinį statusą“.
Sutrukdė Britanijos atsisakymas garantuoti Asandžui diplomatinę apsaugą, kurios Ekvadoras per paskutinę 2017 metų gruodžio savaitę prašė du kartus. Gruodžio 29-ąją Ekvadoras atšaukė paskyrimą į Maskvą. Asandžo išlaisvinimo operacija preliminariai buvo paskirta 2017 metų Kalėdų išvakarėse, patikslinama straipsnyje.
„Pasak Vintimiljos, dar vienas dokumentas atėmė iš jo pabėgėlio statusą, o tai būtų pirmas žingsnis į jo paskyrimą Ekvadoro diplomatu. Susitarimas buvo pasirašytas 2017 metų gruodžio 4 dieną, savaitę prieš tai, kai Asandžui buvo suteikta Ekvadoro pilietybė. Jį pasirašė ir paliudijo Ispanijos teisėjas Baltasaras Garsonas, Asandžo juridinis konsultantas, – praneša Kolinzas.
Gegužę Ekvadoro prezidentas Leninas Morenas pareiškė, kad pavedė visus Asandžo reikalus spręsti užsienio reikalų ministrei Marijai Fernande Espinosai. „Jis nusiplovė rankas“, – sakė Vintimilja. Pasak jos, dėl Asandžo Fernande Espinosa apėjo įstatymą: keletą dienų prieš suteikiant jam pilietybę įstatymai buvo pakeisti taip, kad turintieji Ekvadoro tarptautinę apsaugą galėtų gauti pilietybę.
JTO Generalinės Asamblėjos aplinkoje Morenas pareiškė, kad Ekvadoras ir Didžioji Britanija rengia teisinį sprendimą, kuris leistų Asandžui „vidutinės trukmės perspektyvoje“ palikti ambasadą Londone.
Stefanie Kirchgessner, Dan Collins, Luce Harding / The Guardian
Rusijos diplomatai pernai surengė Londone slaptas derybas su Džulianui Asandžui artimais žmonėmis apie tai, kaip padėti jam pabėgti iš Didžiosios Britanijos, praneša The Guardian.
„Buvo sudarytas išankstinis planas, pagal kurį WikiLeaks‘o įkūrėją būtų išvežę iš Ekvadoro ambasados Londone diplomatine mašina ir pergabenę į kitą šalį. Viena iš paskutinių paskirties vietų, pasak daugybės šaltinių, buvo Rusija, kur Asandžui negrėstų ekstradicija į JAV. Planas buvo atmestas po to, kai buvo nuspręsta, kad jis per daug rizikingas“, – rašo žurnalistai Stefani Kirchgesner, Denas Kolinsas ir Liukas Hardingas.
Operacija buvo paskirta 2017 metų Kalėdų išvakarėse ir susijusi su nesėkmingu Ekvadoro bandymu suteikti Asandžui oficialų diplomatinį statusą. Su Maskva buvo kontaktuojama per Asandžo patikėtinį Fidelį Narvaesą. Dar neseniai jis buvo Ekvadoro konsulas Londone.
„Pasak keturių skirtingų šaltinių, Kremlius buvo linkęs pritarti planui, įskaitant ir galimybę leisti Asandžui atvykti į Rusiją ir ten gyventi. Vienas šaltinis pasakojo, kad šioms diskusijoms tarpininkavo rusų verslininkas, kurio pavardė nežinoma. Buvo svarstoma ir galimybė laivu nugabenti Asandžą į Ekvadorą.
Šaltiniai kėlė ir prieštaringas versijas apie tai, kas atšaukė operaciją, bet visi laikėsi nuomonės, kad ji buvusi pernelyg rizikinga. „Pagrindinė kliūtis buvo Didžiosios Britanijos atsisakymas suteikti Asandžui diplomatinę apsaugą“, – patikslina žurnalistai.
Organizacijos „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange`as galiausiai turės palikti Ekvadoro ambasadą Londone. Tai penktadienį Madride pareiškė Ekvadoro prezidentas Leninas Morenas.
„Taip. Bet tai turi būti pasiekta dialogu, – atsakė valstybės vadovas į atitinkamą žurnalisto klausimą. – Mes tik norime garantijos, kad jo gyvybei neiškils pavojus“.
Anksčiau laikraštis „The Independent“ rašė, jog L. Morenas per savo vizitą į Didžiąją Britaniją vedė derybas su oficialiais Jungtinės Karalystės atstovais dėl J. Assange`o perdavimo britų policijai sąlygų.
2012 metais J. Assange`as paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur buvo išduotas jo arešto orderis dėl kaltinimų prievarta ir išžaginimu. J. Assange`as labiausiai bijojo, kad Švedija deportuos jį į JAV, kur australui gresia iki 35 metų kalėjimo arba mirties bausmė už slaptų Valstybės departamento duomenų publikavimą.
„WikiLeaks“ įkūrėjas kaltinimus atmeta ir vadina juos politiškai motyvuotais.
Ekvadoras trečiadienį pranešė atėmęs iš šalies ambasadoje Londone nuo 2012-ųjų besislapstančio vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „Wikileaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o galimybę bendrauti su išoriniu pasauliu.
Toks sprendimas priimtas, nes australas sulaužė 2017-aisiais duotą pažadą, kad tol, kol slapstosi Ekvadoro ambasadoje, nesikiš į kitų šalių reikalus, sakoma šalies vyriausybės pranešime.
Apie tai pranešta praėjus porai dienų po to, kai J. Assange’as tviteryje kvestionavo Didžiosios Britanijos Rusijai metamus kaltinimus, kad ji yra atsakinga už kovo 4 dieną Anglijos Solsberio mieste įvykdytą buvusio dvigubo Rusijos agento apnuodijimą nervus paralyžiuojančia medžiaga.
Be to, tuo pat metu jis suabejojo Didžiosios Britanijos ir kitų pasaulio šalių sprendimu atsakyti Rusijai išsiunčiant diplomatus, kuriuos laiko Maskvos šnipais.
Tokie J. Assange’o komentarai paskatino aukštą Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos pareigūną Alaną Duncaną pavadinti jį „apgailėtinu kirminėliu“ ir pareikšti, kad jis turėtų nebesislapstyti ir pasiduoti Didžiosios Britanijos teisėsaugai.
2016-aisiais Ekvadoras buvo kuriam laikui išjungęs J. Assange’o internetą. To imtasi po to, kai jis internete paskelbė dokumentus, kurie, manoma, turėjo įtakos JAV prezidento rinkimams.
Ekvadoras paskelbė, kad suteikia WikiLeaks įkūrėjui politinį prieglobstį. Didžioji Britanija nepaprastai nepatenkinta tokiu sprendimu. Didžiosios Britanijos valdžia net pagrasino įsiveržimu į Ekvadoro ambasadą Londone, kur slepiasi Džulijanas Asandžas (Julian Assange). Vakarų spauda aktyviai komentuoja situaciją, pranešdama įdomias įvykių smulkmenas.
„Politinio prieglobsčio uzurpavimas“, – taip apibūdina Ekvadoro veiksmus “The Times” redakcinio straipsnio pavadinimas. Ekvadoro prezidentas Korrea (Correa) – netikėtas draugas kovoje už informacijos laisvę, mano leidinys: „…jam esant valdžioje televizijos kanalai uždarinėjami, žurnalistai ir redaktoriai sodinami į kalėjimus“.
