Nacionalinis visuomenės sveikatos centras antradienį patyrė kibernetinę ataką, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Kibernetinę ataką vakar patyrė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras – gavo laiškų su užkrėstais zip priedais. Kurį laiką neveikiantis NVSC paštas gali apsunkinti jo darbą ir informacijos teikimą bei gavimą“, – savo feisbuko paskyroje pranešė A. Anušauskas.
Ketvirtadienio, lapkričio 1-osios, rytą atsidarę savo darbinius elektroninius paštus dalis Seimo narių liko nemaloniai nustebę – per naktį „prikapsėjo“ keli tūkstančiai neaiškaus pobūdžio laiškų. Tikima, kad tai – koordinuota kibernetinė ataka, skelbia DELFI.lt.
„Mano vakar paskelbtas šūkis – Visų šalių čeburaškos vienykitės – pasiekė reikalingas ausis. Antra čeburaškų ataka: per naktį 5454 laiškai – visomis pasaulio kalbomis į darbinį paštą. Elektroninis paštas visas užspamintas. Spėju, Seimo filtrai eilinį kartą nesuveikė ir kiberataka pavyko. Tikrai pasiruošę joms per rinkimus?“ – savo paskyroje rašė Arvydas Anušauskas.
Netrukus politikas savo įrašą papildė – esą ataka buvo koordinuota ir nutrūko savaime – baigėsi paryčiais apmokėto užsakymo laikas.
A.Anušausko žiniomis, kibernetinę ataką patyrė ribotas politikų ratas – Gabrielius Landsbergis, Rasa Juknevičienė, Laurynas Kasčiūnas, Andrius Kubilius ir Linas Linkevičius.
„Keli kolegos Seimo nariai pasidalino žinutėmis apie atakas į jų elektroninį paštą. Tas pats ir man. Tūkstančiai tokių laiškų iš po nakties. Todėl, jei kas nors man siuntėte laišką lrs adresu, atsiprašau, galiu būti ir nepastebėjusi“, – feisbuke rašė R. Juknevičienė.
Kibernetinės atakos taikiniu naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį tapo ir naujienų portalas DELFI.
„Turima žinių, kad JAV žvalgybos tarnybos atidžiai stebi Rusijos tinklaraščius ir kitokią internete skelbiamą informaciją, ieškodama bet kokių požymių, jog Maskvos hakeriai slapta užvaldė pagrindinę dalį Hilari Klinton elektroninių laiškų, pagrobtų iš jos privataus elektroninio pašto serverio, ir rengiasi juos išspausdinti“, – praneša savo privačioje skiltyje Inside the Ring leidinyje „The Washington Times“ žurnalistas Bilas Gercas.
Neįvardytas JAV Valstybės departamento valdininkas pranešė, kad visą Hilari Klinton serverio turinį tikriausiai užvaldė mažiausiai trijų šalių (Rusijos, Kinijos ir Izraelio) vyriausybės.
Laikraštis primena, kad Rusijos žvalgyba įtariama surengus atakas, per kurias buvo gauta informacija iš JAV Demokratų partijos Nacionalinio komiteto tinklų.
„Praėjusią savaitę iškilo aikštėn, kad Rusijos hakeriai taip pat pažeidė labdaros organizacijos Bill, Hillary and Chelsea Clinton Foundation kompiuterinių tinklų saugumą“, – sakoma straipsnyje.
„Galimas Rusijos motyvas publikuoti visus elektroninius laiškus – noras pakirsti JAV teisingumo ministerijos įtaką tiriant FTB vykdomą elektroninio pašto privataus serverio istoriją. Pasak FTB šaltinių, dabar tyrimas išplito: aiškinamasi, ar serveris buvo nederamai naudojamas Clinton Foundation turtui gausinti“, – sakoma straipsnyje.
„Galimas dalykas, Vladimiras Putinas mano, kad išspausdinta dalis elektroniniuose laiškuose esančios labai slaptos informacijos gali būti panaudota prieš ponią Klinton, siekiant paveikti prezidento rinkimus JAV. Arba Putinas gali pasinaudoti priėjimu prie elektroninių laiškų šantažui, jeigu lapkritį ponia Klinton laimėtų rinkimus“, – sakoma straipsnyje.
Kai kurie Amerikos žvalgai įtaria, kad Putinas, galimas dalykas, panaudos panašią taktiką prieš Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.
Gercas neatmeta galimybės, kad Putinas bandys paveikti rinkimus būtent Donaldo Trampo naudai.
Dviejų slaptų vyriausybinių sekimo programų demaskavimas iššaukė gyvą diskusiją apie privataus gyvenimo ir nacionalinio saugumo paslaptį. Kad svarstymas būtų vaisingas, pirmiausia būtina išsklaidyti keletą mitų, tvirtina informacijos apsaugos specialistas Danielis Dž.Solouvas leidinio "The Washington Post" puslapiuose.
Po to, kai saugumo tarnybos pripažino, kad yra dvi programos telefoninių skambučių duomenims rinkti, ramindamas amerikiečius Barakas Obama paaiškino, kad juos domina tik pokalbių trukmė ir numeriai, sakoma straipsnyje.
Paula Broadwell galėjo pasinaudoti keliais metodais, kad nuslėptų savo vardą ir adresą, išsiutinėdama grasinančius laiškus, pažymi “USA Today”, remdamasis ekspertų nuomone. Bet ir FTB turi daugybę būdų anoniminių žinučių internete siuntėjui susekti, rašo korespondentai Donna Leinwand Leger ir Yamice Alcindoras.
„Kažkur pakeliui P.Broadwell IP-adresas buvo užfiksuotas“, – aiškina Schonas Henrys, šių metų kovą palikęs FTB vykdomojo direktoriaus pavaduotojo postą. S.Henrio žinioje buvo visi civiliniai ir kriminaliniai tyrimai kibernetinio nusikalstamumo srityje. IP-adresas – unikali skaičių seka, priskirta kiekvienam kompiuteriui arba įrenginiui, prijungtam prie interneto.