Dainius Kreivys. Reklaminis stendas. Slaptai.lt nuotr.
Energetikos ministras Dainius Kreivys tvirtina, kad elektros kainoms grįžti į buvusias aukštumas nėra galimybių. Pasak jo, tai nėra tikėtina, nes esančios dujų kainų lubos neleis pasiektų tokių kainų, kokios buvo praeitų metų rudens pradžioje.
„Be abejo, tendencija yra pakankamai saugi šiai dienai ir nemanau, kad drastiškai dujų kaina kiltų, todėl elektros kainai grįžti į tas aukštumas, kurios buvo, nėra galimybių“, – pirmadienį TV3 televizijai teigė D. Kreivys.
„Aš manau, kad taip (elektros krizė kainų praeityje – ELTA). Dujų lubos yra įdėtos ir jos neleis pasiekti tokių kainų, kokios buvo“, – pridūrė jis.
Ministras taip pat pažymėjo, kad elektros kainos yra kritusios ne tik dėl kritusių dujų kainų, bet taip pat ir dėl vėjuoto oro bei didelio vandens kiekio, tačiau pagrindine priežastimi išlieka žemos dujų kainos.
„Praeitais metais vasarį mes dujų kainas turėjome dvigubai didesnes negu dabar. Tai reiškia, kad dujų kainos, kurios nustato aukštutines ribas elektros, yra sumažėjusios, todėl elektros kaina jau negali šokti į tokias aukštumas. Dar viena iš priežasčių yra tai, kad turime labai daug vėjo, vėjuotas oras, turime daug atolydžių, daug vandens ir tai yra viena iš pagrindžių priežasčių taip pat“, – sakė politikas.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad Prancūzijoje pasileido visa eilė reaktorių. Jeigu vasarą apie 40 proc. visų reaktorių stovėjo, dabar didžioji jų dalis dirba. Situacija yra radikaliai pasikeitusi, bet svarbiausia dedamoji yra tai, kad dujų kainos yra rekordinėse žemumose, palyginus su tuo, ką turėjom prieš metus“, – pridėjo jis.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vis tik D. Kreivys atkreipė dėmesį, kad nors ateities sandoriuose aukšta dujų kaina nėra prognozuojama, tačiau labai sunku prognozuoti, kaip pasikeis situaciją Vokietijai pradėjus pildyti savo saugyklas.
„Prognozę šiai dienai matome dujų, ji yra tokia, kad ateities sandoriuose neprognozuojama labai aukšta kaina. Praktiškai yra tame pačiame lygyje. Tačiau labai sunku prognozuoti, kokia situacija pasidarys, kai Vokietija pradės pildyti savo saugyklas“, – aiškino ministras. Elektros tinklai temstant. Vytauto Visocko nuotr.
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje paaugo 6 proc. ir siekė 125,21 Eur/MWh, tuo metu Latvijoje ir Estijoje elektra pigo po 2 proc., iki 113,88 Eur/MWh, rašoma bendrovės „Elektrum Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
Nepaisant didmeninės elektros kainos augimo, nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos praėjusią savaitę sumažėjo. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, „Elektrum Lietuva“ praėjusią savaitę kainas sumažino vidutiniškai 15 proc., „Ignitis“ – 8 proc., „Enefit“ – 3 proc.
Praėjusią savaitę elektros kainos „Nord Pool“ regione mažėjo 23 proc. iki 89,42 Eur/MWh ir tai labiausiai lėmė 56 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba Šiaurės šalyse ir sumažėjusios kuro kainos.
Kritimas. Slaptai.lt nuotr.
Pastarąją savaitę Lietuvoje elektros kaina mažėjo 3 proc., dujų – 17 proc., o degalų kainos Baltijos šalyse toliau išlieka mažiausios Lietuvoje, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
Pasak LEA, vidutinė spalio 21–27 d. elektros kaina Lietuvoje buvo 174,7 EUR/MWh arba 3 proc. mažesnė nei spalio 14–20 d., kai ji siekė 179,6 EUR/MWh. Spalio 22 d. Lietuvoje elektros kaina (159,8 EUR/MWh) buvo mažesnė nei Lenkijoje (163,9 EUR/MWh).
Latvijoje kainos mažėjo šiek tiek mažiau nei Lietuvoje ir spalio 21–27 d. siekė 174,7 EUR/MWh (spalio 14–20 d. buvo 179,4 EUR/MWh). Tuo metu Estijoje kainos augo 3 proc. iki 170,2 EUR/MWh (lyginant su 165 EUR/MWh kaina savaite prieš).
Lenkijoje elektros kainos mažėjo panašiai kaip ir Lietuvoje – 3 proc. ir siekė 141 EUR/MWh (lyginant su 144,6 EUR/MWh savaite prieš).
Spalio 21–27 d. bendra elektros gamyba Lietuvoje, palyginti su praėjusia savaite, mažėjo 31 proc. ir siekė 62 GWh. Importuojamos elektros dalis augo nuo 61 proc. iki 73 proc. viso poreikio. Importas iš Švedijos ketvirtos kainų (SE-4) zonos augo beveik trečdaliu.
„NordBalt“ jungtimi importuota 97,6 GWh elektros. Per Latvijos jungtį importas mažėjo beveik 60 proc. ir siekė 30,4 GWh. Per LitPol Link jungtį eksportą pakeitė importas. Importuota 40,6 GWh elektros energijos.
Vidutinė savaitės TTF dujų kaina mažėjo 17 proc. (nuo 129,54 Eur/MWh spalio 14–20 d., iki 107,34 Eur/MWh spalio 21–27 d.).
Kaip teigiama pranešime, Lietuvos dujų suvartojimas mažėjo 5 proc. ir siekė 109,75 GWh (lyginant su 115,5 GWh praėjusią savaitę). Dujų srautas spalio 21–26 d. į Lenkiją augo apie 6 kartus, lyginant su spalio 14–19 d. augo nuo 16,8 GWh iki 109,6 GWh. Į Latviją siunčiamų dujų kiekis lyginant su praėjusia savaite didėjo 28 proc. Klaipėdos SGD terminalas veikė kiek didesniu nei 90 proc. pajėgumu (661,5 GWh).
Analizuojant degalų kainas Baltijos šalyse, pastebima, kad degalai toliau išlieka pigiausi Lietuvoje. Dyzelino vidutinių kainų skirtumai šiose šalyse nedideli (ne didesni kaip 0,06 Eur/l). Benzinas Lietuvoje 0,12 Eur/l pigesnis nei Latvijoje ir 0,21 Eur/l pigesnis nei Estijoje. Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,713 Eur/l) 10 savaitę iš eilės yra mažesnė už dyzelino (1,908 Eur/l).
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė reaguodama į prezidento Gitano Nausėdos kritiką, kad Vyriausybė neturi jokių konkrečių pasiūlymų dėl elektros kainų problemų valdymo, stebisi, kodėl prezidentas yra toks rūstus ir kritiką atmetė.
„Nežinau, kodėl prezidentas toks rūstus, gal prasidėjo rinkimų kampanija netyčiom, gal dar yra kokių nors priežasčių, bet dar kartą pasakysiu, kad biudžetą Vyriausybė mato kaip integralų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė tvirtina, kad šiam pusmečiui yra patvirtinta ir parama, ir Seime ką tik buvo priimtos papildomos paramos priemonės, tai yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kompensavimas naujam šildymo sezonui, kuris prasideda spalio mėnesį.
„Jeigu prezidentas sako, kad „skrynia tuščia“, klausimas kaip prezidentas mano, iš kur valstybė tą pagalbą turėtų ištraukti tuomet?“, – retoriškai klausė politikė.
Ji pažymėjo, kad tolesnio laikotarpio kompensaciniai sprendimai numatyti ateinančių metų biudžete, kuris Vyriausybėje bus tvirtinamas kitą penktadienį.
„Ateinančių metų biudžetą Vyriausybė patvirtins Vyriausybės posėdyje kitą penktadienį, t.y. maždaug 10 dienų anksčiau, negu paprastai istoriškai būdavo. Kada biudžetas bus patvirtintas, jame bus ir suplanuotos lėšos, kurios bus reikalingos kompensacijoms mokėti ir kitos priemonės kaip pajamų indeksavimai ir visa kita“, – sakė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį tvirtino, jog Vyriausybė nėra pasiruošusi spręsti išaugusių elektros kainų problemų. Anot jo, šiuo metu Ingridos Šimonytės vedamas Ministrų kabinetas neturi jokių konkrečių pasiūlymų.
G. Nausėda minėjo, jog norint Lietuvai atstovauti ES struktūrose, t.y. Europos vadovų taryboje, reikia būti atlikusiam svarbius paruošiamuosius darbus. O šiuo klausimu, pažymėjo prezidentas, valdantieji nėra pasiruošę.
„Norint važiuoti į Briuselį, reikia turėti tam tikrą padarytų darbų skrynelę. Šiuo metu Vyriausybės skrynia yra visiškai tuščia. Jokie sprendimai, kurie suteiktų viltį arba palengvintų žmonių gyvenimą, arba indikuotų, kad jais bus pasirūpinta, nėra padaryti. Kitaip tariant, jei važiuoji į Briuselį, turi susikrauti lagaminą. Šiame lagamine dabar nėra net dantų šepetėlio“, – vaizdingai kalbėjo prezidentas ir toliau kritikavo dešiniųjų valdžią.
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas. Slaptai.lt nuotr.
Pastoviai girdimas naratyvas sklindantis iš valdančiūjų, kad energijos ir visų kitų kainų neregėtas augimas, yra tik pasaulinio masto problema. Deja, šioje ,,dainelėje“ yra tik dalis tiesos. Tarp kitko, net pasaulinio masto kainų kilimą paaiškinti tik paprasta ekonomine logika nelabai įmanoma. Taip kainų kilimui dalinę, pabrėžiu tik dalinę, įtaką turėjo ir turi COVID-19 pandemijos pabaiga (bent sąlyginė), Europai – karas Ukrainoje.
Tačiau tokio mąsto kainų augimas vien šiais faktoriais sunkiai paaiškinamas. Nes stebint pasaulinės ekonomikos augimo arba vartojimo rodiklius ir juos vertinant nesimato nei fantastiškai išaugusio vartojimo, nei su tuo susieto gamybos augimo. Pirmoji šioje situacijoje besiperšanti išvada, kad toks drąstiškas kainų augimas, deja, ne pačios ūkininkavimo-ekonomikos virsmo pagimdytas, o tam tikrų įtakos grupuočių specialiai inspiruotas. Bet palikime tai tarptautiniams ekspertams, o mes pasižvalgykime savame kieme.
Noriu į šią problemą pažvelgti grynai iš istorinės perpektyvos. Ir jau pačioje pradžioje pareiškiu, kad mūsų dabar esančių ir buvusių vyrų ir moterų valdžioje kalbos ir paaiškinimai yra kaip to mokinuko, kuris neparuošė namų darbų, apie tai žino ir dreba, kad tik mokytoja jo nepakviestų atsakinėti. Ir dar nuoga TIESA, kad už tai kas dabar vyksta, atsakingi ne tik dabar valdžioje esantys, bet ir tie, kurie joje buvo. Neginu dabartinių, nes tikrai jie praktiškai nieko ne tik, kad nepadarė, bet ir toliau užsipyrėliškai nedaro. Juk negalime pamiršti, kad turtuolių turime ne daugiau 10-15%, o štai gyvenančių ant skurdo ribos jau apie 40%. O energetinis skurdas skaičiuojamas, kai išlaidos energijai viršija 10% pajamų. Tai Lietuvoje tokių drąsiai priskaičiuosime kas antrą, o gal ir daugiau. Be to, niekas negali sąžiningai paaiškinti, o kodėl pas kaimynus lenkus elektra kainuoja kelis kartus pigiau. Arba pas Baltijos sesę Estiją, jau nekalbant apie Švediją, kurioje kainos net 10 kartų mažesnės. Nerišliai bandoma aiškinti, kad lenkai kūrena anglis, o estai slancus, bet ne tik tai jiems duoda pigesnę elektros kainą. Ji pigesnė, kad tose valstybėse įgyvendintas visas kompleksas priemonių tam, kad pirmoje eilėje buitiniams vartotojams ji būtų pakenčiama. Ką darys Lietuvos pensininkai, gaunantys 440 eurų pensiją, kai jiems už elektrą ir šildymą reikės susimokėti beveiki ją visą. O už ką valgyti? Atsakymas maždaug toks… skestančiūjų gelbėjimas, jų pačių reikalas…
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Logiškai vertinant valstybę kaip žmonių bendruomenę, o ne tik galimybę atėjus jai vadovauti savimi pasirūpinti. Akyvaizdžiai matome, kad per 32 atkurtos Nepriklausomybės metus, kas jai bevadovavo, elgėsi vienadieniškai ir neatsakingai. Paimkime, kad ir tą pačią elektros jungtį su Švedija, kuria, buvęs premjeras ponas Andrius Kubilius, skambiai gyrėsi. Deja kaip dabar pasirodė, tai buvo daugiau viešųjų ryšių akcija, o ne rimtas projektas. Dabar atvirai sakoma, kad reikėjo ženkliai stpiresnės jungties. Tai kas ponai trukdė tiesiant tuos du kabelius (vienas rezervinis) per jūrą iškarto patiesti nors keturis. Techniškai bei finansiškai būtų buve ekonomiškiau, o dabar ženkliai daugiau galimybių būtų. Kiek ponas Arvydas Sekmokas mus iš Seimo tribūnos įtikinėjo, kad Baltarusija Astravoje nestatys AE, nes pinigų neturi. O pastatė. Pastatė todėl, kad mes per anksti uždarėme Ignalinos AES. Kol ji būtų dirbusi mums, galima būtų buvę jau dabar turėti naują. Tik lai ponai nemeluoja, kad refrendumas kaltas. Kalti tie, kurie uždarę veikiančią ir TATENOS pripažintą saugia AES bandė mums įpiršti seną nebemodernų atominį reaktorių ir tom pasakėlėm, vadinamom studijomis, išmėtė kaip į balą pora šimtų milijonų dolerių. Gerbiami ponai japonai nieko veltui nedarė, Lietuva jiems už viską susimokėjo.
Galų gale, kas aiškiai ir artikuliuotai pasakys, o kodėl per 32 metus mes nesugebėjome sinhronizuoti savo elektros tinklų su visa Europa. Ką, tam reikia viso amžiaus? Normaliai dirbant užtektų dešimtmečio. Dar esant, šviesaus atminimo, Nepriklausomybės akto signatarui Bronislovui Lubiui apie 2000 metus jis man asmeniškai pasakojo, kad Lietuvoje yra piktybiškai veikiančių nesąžiningų veikėjų, kurie būtent trukdo, kad kuo greičiau būtų sukurtos elektros jungtys su Lenkija, o per ją su visa Europa. Jis asmeniškai turėjo gan stiprius ryšius tiek su Lenkijos verslininkais, tiek su politikais ir stengėsi padėti tai įgyvendinti. Bet kaip man prisipažino, niekam Lietuvoje tos pagalbos nereikėjo.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šį jo teiginį patvirtina realūs mūsų gyvenimo faktai. Tik keletas štrichų priminimui. Apie 1998 metus elektros eksporto afera į Baltarusiją, kur Lietuva neteko šimtų milijonų litų. O ponas Ošerovskis iš Elektrėnų skundėsi, kad už tai lyg tai konservatorių partijai paskolino per tuometį premjerą ir partijos valdybos pirmininką Gediminą Vagnorių apie 4 milijonus dolerių ir jų neatgauna. Ši informacija ne iš turgaus, o tuomečio vidaus reikalų ministro, Nepriklausomybės akto signataro Vidmanto Žiemelio gauta iš savo krininalinės žvalgybos operatyvinio darbuotojo. Beje šią informaciją jis geranoriškai pasidalino su G.Vagnoriumi ir tai jam kainavo posto ir partijos nario vardo.
O pseudo eksportas lietuviškos elsktros toliau vyko. Beje, apie tuos 4 milijonus istorija nutyli, taip niekas ir nesiaiškino, nors viešai buvo skelbta. Jeigu, kaip norėjo B.Lubys pirmąjame XXI amžiau deimtmetyje, Lietuvos elektros sistema būtų integruota į Europos, tai šiandien ponas Jonas Garbaravičius, (kurio tėtis buvo įtakingas konservatorių partijos ir Seimo narys, o dėdė socialdemokratas ir pabuvojo net Kauno meru), nebūtų multimilijonierius. Nes juo tapo, saviškių padedamas, elektros pagalba. Pradžioje dirbdamas ,,Lietuvos energijoje“ eksportavo pigią Ignalinos AES elektrą į Rusiją. Ją uždarius Rusijos elektrą į Lietuvą. Buvo net Rusijos energetikos sistemos pilnateisis atstovas Lietuvoje. Tokių, nors ženkliai mažesnio kalibro ,,verslininkų“ apie lietuvišką elektrą sukosi ir sukasi gan daug.
Ir greta tvyro atsakymas, kam buvo naudinga Ignalinos AES uždarymas? Kaip ir tai, kad Lietuva neturi elektros energijos generavimo pajėgumų. Nors prieš uždarant Ignalinos AES Elektrėnuose buvo pastatytas naujas modernus berods devintas blokas, kad gamintų elektrą deginant dujas arba mazutą. Pastarasis yra pigesnis, bet taršesnis. Žiniasklaida su patosu gyrėsi, kai buvo griaunami Elektrėnų elektrinės kaminai. Suprask, atgyveno. Dalis taip, bet ne viskas. Ir man visiškai neaišku, o kodėl dabar nedirba tas Elektrėnų naujesnis blokas. Ir išvis kam konservatoriai sukūrė energetikos ministeriją, kada Lietuva daugiausia perka, o ne generuoja. Tai gal laikas tą ministeriją uždaryti. Juo labiau, kad valstybės akcijas Lietuvos energetikos bendrovių valdo finansų ministerija. Taip, kad opozicija ne tam ministrui interpeliaciją skelbia. Ją galima skelbti Gintarei Skaistei, o energetikos ministeriją išvis sujungti su susisiekimo ir pavadinti infrastruktūros ministerija.
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
Be to, griežčiausiai uždrausti parceliuoti infrastruktūros objektų turtą. O čia gan šauniai pasidarbavo ir papildomą vinį į elektros kainų šuolį įkalė ne kas kitas o buvęs premjeras, dabar besidarbuojantis ,,Vardan Lietuvos“ (tik kurios neaišku?), ponas Saulius Skvernelis su tuomečiu finansų ministru Šapoka. Jie tyliai, net tūlui Ramūnui Karbauskiui (dabar viešai paskelbė) nežinant, pardavė net 27% stambiausios elektros bendrovės ,,Ignitis“ akcijas už mizerną 400 milijonų eurų sumą. Kad tai buvo pigu, patvirtina ir tai, kad tas akcijas įsigijo ne tik Swedbankas ir SEB bankai, bet net asmenys iš JAV. Kaip galima stebėtis, kad valstybėje klesti korupcija, jeigu jos milijardinis turtas tyliai vienadienių veikėjų parceliuojams. Ir kokią moralinę teisę turi ponas S.Skvernelis šiandien kritikuoti valdančiuosius, jeigu pats ne tik kritikuotinas, bet…deja Lietuvoje, kurioje kyšius teisėjai įteisina paskolomis, bet – nebūna. Niekas už savo prasižengimus niekada dar netik kad nebuvo patrauktas atsakomybėn, bet nors PASMERKTAS! Nors sprendžiant pagal reitingus tauta tokius myli. Nors didžiules elektros kainas keikia. Paradoksų šalis…
Lietuvoje besikeičiant valdžioms vienas dalykas išlieka stabilus, tai pasinaudojant valstybe daryti ,,verslą“ vagiant iš jos arba po jos priedanga iš savo tautiečių. Taip buvo su šilumos tinklais Vilniuje, kuriuos liberalas A.Zuokas išnuomavo lyg tai pransūzų bendrovei ,,Dalkija“, o realiai buvusiam ,,Rubikonui“. Šis pavyzdys labai panašus į energetikos ministro Dainiaus Kreivio konservatoriaus priverstinį ir labai skubotą elektros rinkos liberalizavimą. Sakė, kad taip sukursime konkurenciją ir atpiginsime elektrą vartotojui. ATPIGINO! Tačiau reikia paaiškinti. Šie ,,liberalizuotojai“ yra ne kas kita, o tarpininkai, kurie elektros negamina (išskyrus vėjo ir saulės jėgaines). Tai liaudiškai tariant parazitai, nes nieko nesukurdami užsidirba ir niekas net nežino jų maržų. Ir kas gali paneigti, kad per juos Astravo AES elektra nepakliūva į Lietuvą. Kaip ponas D.Kreivys tai sugeba patikrinti? Bet svarbiausia, kad ši veikla yra licenzijuota, t.y. ne bet kas gali prekiauti elektra, tik tie, kam leidžia valdžia. Taip, kad šis liberalizavimo fiasko turėtų būtų atvirai pripažintas. Atsiprašyta suklaidintų gyventojų ir pilnai atšauktas. O fiasko ištiko dėl to, kad taip vadinama laisva rinka ne visur veikia ir veikti negali. Yra natūralios monopolijos ir jų nepakeisi biurokratų norais arba kažkokiomis negyvomis rinkos dogmomis. Yra dalykų, kuriuos gerai sprendžia privatininkai. Tačiau egzistuoja tokių bendrų visiems poreikių, kurie geriausiai funkcionuoja būdami valstybiniai. Ir tai gyvenimas yra ne kartą patvirtinęs. Privatininkas, kaip žinoma siekia tik vieno vienintelio tikslo – pelno. O žmonių bendruomenėje egzistuoja ir tokia samprata kaip socialinis solidarumas ir bendras gėris, bei bendri ineresai. Jei mes tokių nepuoselėsime, gyvensime kaip banditų gauja.
Nors trumpai, bet negalime nepaliesti ir dujų kainų, kurios irgi daro įtaką ne tik elektros kainomis, bet svarbiausia centraliniam šildymui. Mūsų vadovai negailėdami sau pagyrų ir nepasižymintys kuklumu, giriasi, kokie buvo toliaregiai ir viską žinojo. Tame tarpe ir apie Putino karą (iš kur tokia informaciją gavo?), todėl ir išsinuomavo laivą – SGD terminalą. Iš pricipo tai gerai. Bet geri šeimininkai, tokių brangiai kainuojančius daiktus ne nuomuoja, o perka. Ir mes ne prieš SGD terminalą. Tik norime SKAIDRUMO! Nors visus, kurie nors apie tai užsimena, konservatoriai paskelbia Kremliaus agentais. Lai, bet TIESA brangesnė. O ji tokia negraži. Specialistų vertinimu, tarp kurių buvo ir minėtas B.Lubys, bei britų analitikai, Lietuva galėjo pasistatyti antžeminį stacionarų SGD terminalą už maksimum 250 milijonų eurų. Ir statyti reikėjo ne ekologiškai labai trapioje ekosistemoje, kokios yra Kušių marios, o Būtingėje šalia jau esamo naftos terminalo. Tai būtų stategiškas žingsnis link giluminio Lietuvos jūsų uosto. O dabar už šio SGD terminalo nuomą Lietuva per dešimt metų sumokės apie 800 milijonų eurų. Beje, mokėjimas už nuomą vykdomas Lietuvos valstybinės įmonės į ofšorinę įmonę esančią Bermuduose. Štai, kaip mūsų valdžia kovoja už skaidrumą! Bet tai ne viskas. Mūsų taip išgirto terminalo dujos labai brangiai kainuoja. Kas gali paneigti, kad neskaidri jo nuoma ir ne visi išviešinti (dalis akcininkų užslaptinti) akcininkai ir sukelia šias kainas. Didelė klaida ar tuomečių Lietuvos vadovų ambicijos padarė taip, kad mes vietoj to kad SGD terminalą būtume kūrę su Latvija, tuo pat metu tapę ir dujų saugyklos Inčiukalnyje bendrasavininkais, užsispyrę tai padarėme vieni. Tarp kitko, jei būtume darę kartu, pusę SGD terminalo kainos būtų padengta iš ES paramos. Geriau paanalizavus šį projektą vis tik peršasi negera mintis, o kas galėtų paneigti, kad taip skubėta ir atsisakyta partnersytės buvo iš nenoro, kad kas nors papildomai pasidomės šio projekto skaidrumu. Juk rezultate neišsisprendė dujų kainos prienamumas nei buitiniams vartotojams nei įmonėms. O juk taip buvo žadėta.
Kuršių marios. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip, kad žvelgiant į nesustabdomai augančias kainas ir ne tik energetikos, bet ir būtiniasių maisto produktų, matome absoliutų valdžios bejėgiškumą ir trypčiojimą vietoje. Be valdžios neįgalumo jau ne pirmą kartą išryškėja ir taip liaupsintos laisvos rinkos bejėgiškumas. Nieko ji nesureguliuoja žmonių naudai, nebent padeda turtuoliams dar labiau turtėti. Beje taip buvo per pasaulinę 2009 – 2011 m.m. finansinę krizę, peraugusią į ūkio kolapsą. Per ją pasaulio turtuoliai savo turtus padidino dvigubai. O vargšai, bet kam jie rūpi…? Nesuveikė laisva rinka ir per COVID-19 pandemiją kada net apsauginių kaukių buvo didžiulis deficitas. O laisva rinka į tai atsakė, neregėtu jų kainų šuoliu. Taip, kad visokie eksperimentai su žmonėmis, tik didenę dalį jų vis labiau nuskurdina ir didina socialinį susipriešinimą, bei išaukia socialinius neramumus. Nesitenkinte juos didinti valdžios ponai ir ponios.
Daktaras Algimantas Matulevičius – Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas, LPK Garbės Prezidentas, buvęs LRV ministras ir Seimo NSGK pirmininkas
Energetikos ministras Dainius Kreivys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį vieši Briuselyje, kur dalyvaus neeiliniame Europos Sąjungos Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje. Jame planuojama aptarti energijos kainų klausimus, bus svarstoma ir tariamasi dėl pasiruošimo artėjančiam žiemos sezonui ir galimų skubių priemonių aukštoms energijos kainoms sumažinti.
Kaip suvaldyti rekordiškai aukštas energijos kainas Belgijos sostinėje diskutuos visų ES šalių už energetiką atsakingi ministrai. Oficialiu kvietimu – „pasidalinti požiūriais“.
Bendrijos politikai turėtų kalbėti, kaip būtų galima pakeisti dabar galiojančią elektros kainos apskaičiavimo metodiką, pagal kurią galutinę kainą rinkoje lemia brangiausias tiekimo pasiūlymas (brangiausiai elektra gaminama iš dujų).
Tarp galimų veiksmų įvardijamos galimos „lubos“ dujų kainoms elektros gamybai, dėl dabartinės tvarkos didelius pelnus uždirbančių atsinaujinančių energijos šaltinių parkų valdytojų apmokestinimas energijos kainoms subsidijuoti, kiti pasiūlymai. Dainius Kreivys. Reklaminis stendas. Slaptai.lt nuotr.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen praėjusią savaitę pranešė, kad EK rengia „skubią intervenciją ir struktūrinę elektros rinkos reformą“, itin aukštas elektros kainas fiksuojant visoje Europoje. Anot jos, „sparčiai kylančios“ energijos kainos atskleidžia Europos Sąjungos elektros rinkos struktūros ribotumą.
Tuo metu trečiadienį ji pareiškė, kad EK nori ir penktadienio susitikimo metu siūlys apriboti elektros bendrovių, kurios neproporcingai pelnosi iš didėjančių energijos sąnaudų, pajamas, mažinti elektros vartojimą didelės paklausos laikotarpiais ir nustatyti rusiškų dujų importo kainų viršutinę ribą.
Elektros kainas Europos rinkoje lemia brangiausias energijos šaltinis, kurio reikia gamybai – šiuo metu tai yra dujomis kūrenamos elektrinės.
Ekonomikos ekspertas Aleksandras Izgorodinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentūrai pasiūlius kompensaciją už elektrą gyventojams mokėti ir po Naujųjų, ekonomistai tam pritaria ir sako, kad tęsti nuo pavasario galiojančią lengvatą reikėtų, kaip ir diskusijų, kiek ją būtų galima kelti, atsižvelgiant į šalies biudžeto išgales.
Be to, ekspertai tikina, kad valstybė turėtų ryžtingiau padėti gyventojams ir verslui atlaikyti energijos kainų šoką, esą jų brangimą lemia išoriniai veiksniai ir palikti vartotojus be pagalbos būtų nesąžininga.
Praėjusią savaitę Prezidentūra paragino svarstyti iki šių metų pabaigos taikomas kompensacijas už augančias elektros kainas buitiniams vartotojams mokėti ir kitąmet, taip pat jas padidinti. Šiuo metu visiems šalies gyventojams valstybė padengia iki 9 ct/kWh išlaidų už suvartojamą elektrą, o minimalus tarifas siekia 24 ct/kWh.
Pasak Gitano Nausėdos patarėjų, elektros kainos biržoje toliau sparčiai auga, o kompensacijos tarifo nedidinant, nepavyks įgyvendinti pačios Vyriausybės pavasarį iškelto tikslo – pasiekti, kad elektros kaina vartotojams neaugtų daugiau nei 40 proc.
Prezidentūros siūlymui ekonomistai pritaria
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas priminė prognozes, kad rudenį ir artėjantį šildymo sezoną energija, visų pirma dujos (kurių kaina lemia ir elektros kainą), išliks rekordiškai brangi, dėl to augs ir gyventojų išlaidos už elektrą. Ekonomistas svarstė, kad pratęsti kompensacijų mokėjimą reikėtų siekiant apsaugoti ne tik gyventojus, bet ir šalies ekonomiką.
„Paskutiniais duomenimis, Lietuvos gyventojų nuomonė apie savo finansus pradeda blogėti, jie tampa pesimistiškesni ir tai neigiamai paveiks jų vartojimą. Manau, kad šių kompensacijų tikslas būtų ne tiek apsaugoti vartotojus nuo energetikos kainų padidinimo, bet ir apsaugoti ekonomiką nuo mažėjančio vartojimo“, – Eltai A. Izgorodinas.
„Kuo mažiau pinigų gyventojai išleis energetikai, tuo daugiau pinigų jie leistų nebūtinoms prekėms ir paslaugoms“, – paaiškino jis.
Be to, anot A. Izgorodino, pratęsusi elektros kainų kompensavimą, valstybė pasielgtų sąžiningai gyventojų atžvilgiu.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Gyvename iš tiesų išskirtinėmis sąlygomis, o energetikos kainos kyla ne dėl verslo ar gyventojų kaltės, o dėl geopolitikos. Valstybė, manau, kaip ir privalo šiuo atveju padėti gyventojams“, – dėstė ekonomistas.
„Vienareikšmiškai būčiau už pratęsimą, gal net ir padidinimą“, – tikino A. Izgorodinas.
Tuo metu finansų analitikas Marius Dubnikovas sutiko, kad artėjant šaltajam sezonui, energijos kainos augs dar labiau, ir jei tvarka nebūtų pratęsta, dalį gyventojų, gavus pirmąją sąskaitą 2023 metais, „gali ištikti šokas“.
Todėl, mano ekspertas, diskutuoti, kaip amortizuoti prognozuojamą kainų šuolį, yra tikslinga, tačiau itin svarbu užtikrinti, kad išlaidos kompensacijoms neviršytų šalies biudžeto galimybių.
„Tai yra diskusija, diskusija dėl didinimo, dėl dydžio. Taip pat diskutuoti reiktų, ar ta kompensacija, lengvata turėtų būti visiškai plokščia. Tai kainuos biudžetui dideles sumas“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.
„Jei kompensuosime visą elektrą, kai kuriais atvejais tai biudžetui gali būti per didelis smūgis“, – teigė jis.
A. Izgorodinas: valstybė turėtų labiau padėti išgyventi aukštų energijos kainų laikotarpį
A. Izgorodinas taip pat pastebėjo, kad svarstant apie platesnes kompensacijas kartu auga rizika, kad didės ir brangs valstybės skola. Jo teigimu, Lietuvos skolinimosi kaina finansų rinkose nuo sausio pakilo keliskart, todėl valstybė nebesiskolina taip pigiai, kaip, pavyzdžiui, šių metų pradžioje.
„Tai reikštų, kad bet koks biudžeto deficito, valstybės skolos padidinimas kažkada šiemet gali paveikti ir palūkanas, kurias valstybė moka už skolą – jos gali padidėti“, – aiškino A. Izgorodinas.
„Bet kol kas kažkokios kritinės rizikos dar nėra. Rinkose 7 proc. riba laikoma netvaria, o Lietuva kol kas skolinasi keliskart pigiau. Tai tiesiog yra rizika, kurią reiktų stebėti“, – pridūrė jis.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tačiau ekonomistas sutiko, jog valstybė vis dėlto trumpuoju laikotarpiu galėtų padidinti skolą, kad padėtų gyventojams lengviau išgyventi aukštų energijos kainų laikotarpį.
„Tai yra labiau etinis klausimas, nes gyventojai ir verslas moka mokesčius valstybei. Tad natūralu, kad sunkmečiu valstybė turi gyventojams ir verslui padėti“, – konstatavo A. Izgorodinas.
Ekonomistas pažymi, kad kitose šalyse, pavyzdžiui Estijoje ar Prancūzijoje, energijos kainos apskritai yra įšaldomos, o tai esą turi įtakos infliacijos mažėjimui. Jis mano, kad ir Lietuvoje reikėtų imtis ryžtingesnių priemonių kainoms sušvelninti, priimti panašius sprendimus.
„Manau, kad yra pagrindo kalbėti, kad Lietuvos valdžia energetikos rinkoje turi būti agresyvesnė, nes turime vieną aukščiausių infliacijų visoje euro zonoje. Ir tai yra nemaža dalimi susiję su būtent antiinfliacinėmis priemonėmis, kurias turime, bet jos yra mažesnės ir kuklesnės. Galbūt reikėtų įsisavinti šią pamoką ir antiinfliacinį planą padidinti“, – teigė A. Izgorodinas.
Ekonomistas Marius Dubnikovas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad dabar ekonomika yra priešaušryje, kur brangsta ir žaliavos, ir elektra bei dujos, o kainos dar didės. Specialisto teigimu, labai svarbu remti Lietuvos verslą, tarp jų ir vežėjus, nes jis aplink save sukuria svarbią ekosistemą.
„Reikia pasakyti, kad Lietuva išgyvena kone geriausius laikus, kokie buvo istorijoje. Tai patvirtina labai paprastas dalykas – prekybos balansas. Mes importuojame gerokai mažiau negu eksportuojame, šiandien eksporto disbalansas yra teigiamas – 8 proc., tai prisilygina ar net lenkia Vokietiją kaip šalį. (…) Lietuvos verslas per pandeminį laikotarpį nuveikė titaninį darbą – dar prieš pandemiją, jeigu palygintume, kiek dirbo Lietuvoje žmonių ir kiek dirba šiandien, tai mes turime net 22 tūkst. darbo vietų daugiau. Tokiomis sunkiomis sąlygomis verslas dirba ir uždirba pinigus, kurie čia cirkuliuoja“, – penktadienį „Linavos“ surengtoje spaudos konferencijoje sakė ekonomistas.
Anot M. Dubnikovo, reikia nepamiršti, kad ekonomika vystosi ciklais.
„Šiandien esame priešaušryje tokios situacijos, kur žaliavos labai stipriai pabrangusios, gyventojai jaučia elektros, dujų kainų pabrangimą, kurios iš tiesų bus dar didesnės. Laikotarpis, kuris ateina, bus ganėtinai sudėtingesnis negu buvo iki šiol, tuo labiau kad pinigų masė gali po truputį mažėti. Šioje vietoje labai svarbu paremti Lietuvos verslą, tarp jų ir vežėjus, kurie sudaro svarbią ekonomikos dalį, sukuria svarbią ekosistemą aplink save. Kiekvienas verslas, tarp jų ir vežėjai, yra ekosistema. Tai yra ne tik sunkvežimiai, kurie veža krovinius, bet ir remonto paslaugos, logistika, žmonės, kurie dirba kaip specialistai biuruose. Jeigu bus išstumtas vienas arba kitas sektorius iš Lietuvos, tai tokių gražių skaičių ateityje galime nebematyti. Tai gali būti, kad prarasime tą impulsą, kurį turime šiandien ir įgijome per pandemiją“, – komentavo ekonomistas.
Pasak M. Dubnikovo, reguliaciniai apribojimai yra labai stiprūs ir visada atsiliepia verslui.
„Mes turime labai blogą pavyzdį, kai finansų sektorius yra įsikūręs Estijoje ir pas mus yra tik atskiri padaliniai. Tai buvo ne kas kitas, o nestabilios mokestinės ir reguliavimo rinkos pasekmė, nes šis sektorius buvo išstumtas į kitą šalį, kurioje buvo patraukliau. Mes prarandame administracinius sugebėjimus, kompetencijos centrus, ir tai reiškia, kad žmonės, kurie ieško darbo, tiesiog turi ieškoti kitame sektoriuje arba kitoje valstybėje“, – sakė specialistas.
Kalbėdamas apie vežėjus ekonomistas kalbėjo, kad klostosi situacija, kai ateina reguliacija ne tik iš Lietuvos, bet ir ES – tai yra Mobilumo paketas, kuris, anot ekonomisto, natūraliai stumia vežėjus į kitas šalis.
„Visų pirma artimiausia Lenkija, kuri vien geografiškai yra patrauklesnė, ir natūralu, kad Lietuva šioje vietoje ne tik turi spausti šį sektorių, bet įveikti geografinius pranašumus Lenkijoje – sukurti geresnes sąlygas šiam sektoriui, kad kompensuotume tuos praradimus, kurie atsiranda dėl keistų reguliavimų, kai reikia grąžinti sunkvežimį į jo kilmės šalį“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Ekonomisto teigimu, tiek Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, tiek kitose Rytų šalyse yra taikomi reinvestuojamo pelno apmokestinimo skirtumai.
„Tokiu būdu kitose šalyse verslą vystyti, tarp jų Latvijoje ir Lenkijoje, yra lengviau, nes reinvestuojamas pelnas nėra apmokestinamas.
Apmokestinama tik tada, kai akcininkas išsiima pinigus vartojimui. Be to, tarifai yra mažesni negu dabar taikomi Lietuvoje. Palinkėjimas, kad nenutiktų taip, kad patys geriausi laikai Lietuvos istorijoje nevirstų prastesniais laikais vien tik, kad bandome perreguliuoti sėkmingai veikiančius verslus ir neketiname visiškai amortizuoti įtakos, kuri ateina iš Europos reguliacijos, t. y. konkrečiai iš Mobilumo paketo“, – sakė ekonomistas.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ praneša, kad praėjusią savaitę didmeninės elektros rinkos kainos Baltijos šalyse buvo stabilios, kai daugelyje „Nord Pool“ biržos kainų zonų jos augo. Prie kainų augimo prisidėjo tai, kad pradėjo veikti nauja elektros jungtis tarp Norvegijos ir Vokietijos.
„Litgrid“ duomenimis, gruodžio 7–13 dienomis vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje sumažėjo 1 proc. ir siekė 52,7 euro už megavatvalandę (MWh). Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros kaina buvo 36 proc. didesnė. Latvijoje ir Estijoje elektros kainos taip pat mažėjo 1 proc., o vidutinė savaitės kaina siekė 51,6 euro už MWh.
„(…) Bendrą lygį atspindinti „Nord Pool“ sistemos kaina per savaitę išaugo 27 proc., elektra nebrango tik Baltijos šalyse, kur jau yra aukščiausio lygio šiemet, ir dviejose Švedijos ir Danijos zonose – SE4 ir DK2. Vandens rezervų lygis Norvegijoje ir Švedijoje išlieka rekordiškai aukštas, nors jau pastebimos mažėjimo tendencijos, kaip ir įprasta atėjus šaltajam sezonui, todėl tikėtina, jog kainos išsilaikys aukštesnės nei metų pradžioje“, – praneša „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius. Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasak jo, prie kainų augimo prisidėjo ir nuo trečiadienio pradėjusi veikti 1400 MW galios tarpsisteminė jungtis tarp Vokietijos ir Norvegijos, leidusi Norvegijai išauginti eksporto srautą į Europą 86 proc.
„Hidroenergiją gausiai gaminančių pietinių Norvegijos elektros prekybos zonų kainos per savaitę išaugo 50 proc. arba labiausiai „Nord Pool“ sistemoje. Kol kas naujoji jungtis veiks bandomuoju režimu, o pirmaisiais eksploatacijos metais minimalūs garantuojami pralaidumai prekybai bus tik 11,7 proc. jungties pajėgumų. (…)“, – sako L. Varanavičius.
Šąlant orams elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 2 proc. ir siekė 267 gigavatvalandes (GWh). Elektros gamyba Lietuvoje augo 3 proc., o vietos elektrinės užtikrino 51 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 137 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 42 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 33 proc., hidroelektrinės – 13 proc., kitos elektrinės –11 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę mažėjo 15 proc., gamyba vėjo jėgainėse augo 5 proc., šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys augo 13 proc., o kitų elektrinių gamyba mažėjo 10 proc.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pagal importo/eksporto santykį, 52 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 3 proc. 27 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 42 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 27 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 4 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 14 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 83 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 15 proc., o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 2 proc.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 39 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 8 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 67 proc., o Švedijos kryptimi – 1 proc.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lenkijos mieste Krynicoje vykusiame Europos ekonomikos forume „Europa – vakar, šiandien ir rytoj“ dalyvavęs Seimo narys bei Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys su kitų šalių atstovais aptarė Lietuvai ir visai Europai svarbius energetikos klausimus.
Forume nemažai dėmesio buvo skirta diskusijai apie energetinio saugumo grėsmes, kur Lietuva iš Baltarusijos sulaukė klausimų ir apie Astravo atominę elektrinę (AE).
„Klausė, ar Astravo AE vertiname kaip politinį, ar kaip ekonominį darinį. Aš matau kaip politinį, nes pagal elektros kainas, kokios yra mūsų regione, su savo kaina jie tiesiog negalėtų mums parduoti elektros. Tai klausimas – kur tą elektrą dėti? Lietuviai, estai, latviai, lenkai atsisako, rusai taip pat signalizuoja, kad pas juos yra elektros perteklius“, – Eltai komentavo V. Poderys.
Lietuvos energetikos ministerija neseniai buvo paskelbusi, kad nesidera su Baltarusija dėl elektros pirkimo, o jau įtvirtintas įstatymas netgi draudžia mūsų šalyje parduoti Astravo AE pagamintą elektrą.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
V. Poderys taip pat teigė, kad buvo maloniai nustebintas, jog kitos šalys puikiai žino apie Lietuvos sinchronizacijos projektą, kuris palaikymo susilaukė net iš lenkų pusės.
„Anksčiau būdavo sudėtinga tartis su Lenkija, o dabar tas projektas atrodo savaime aiškus. Įdomu tai, kad moldavai ir ukrainiečiai paskelbė, kad ir jie pradeda savo atsiskyrimo nuo Rusijos elektros sistemos projektus bei jungimąsi prie vakarietiškos“, – Eltai sakė Seimo narys.
Ekonomikos forume buvo paliesta tema ir apie „Nord Stream 2“ dujų vamzdį iš Rusijos į Vokietiją, kuriam palaiminimą davė tiek suomiai, tiek švedai, tiek vokiečiai su rusais – danai yra vieninteliai, kurie dar nėra išdavę leidimo. Vis dėlto V. Poderys Eltai atskleidė, kad pagal tai, kaip forume vyko diskusija, galima buvo suprasti, kad šis projektas bus įgyvendintas ir į Vokietiją dujos tekės laisvai.
„Žinoma, Europos Komisija ar Jungtinės Valstijos dar gali su savo sankcijomis kažką pagąsdinti, bet bendra nuotaika tokia, kad „Nord Stream 2“ įvyks. Žvelgiant į Vokietiją ir kitas Vakarų šalis, joms tai yra ekonominis projektas, bet rytinės dalies šalims tai yra politinis projektas ir išduodantis mūsų regiono interesus. Susidarė tokia nuomonė, kad Vokietija su savo interesais siaurai žiūrės į mūsų politinį susirūpinimą. Tokio broliškumo tarp Europos šalių šiuo klausimu niekas nepajuto – kiekvienas žiūrėjo savo interesų“, – nuogąstavo Seimo Energetikos komisijos pirmininkas.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Europos politikos ir verslo lyderių susitikime buvo paliestas ir „Trijų jūrų“ projektas – juo siekiama suvienyti tarp trijų jūrų (Baltijos, Adrijos ir Juodosios) esančias šalis. Šias šalis norima sujungti elektros ar dujų linija, einančia iš šiaurės į pietus. Nuo sovietinių laikų svarbiausios energetikos jungtys yra Rytai-Vakarai, tarnaujančios Rusijos ir Vakarų šalių labui, todėl reiškiamas interesas turėti liniją tarp Pietų ir Šiaurės.
Šiuo metu didelį Europos šalių susirūpinimą kelia ir kibernetinis saugumas – juo galima iš išorės ar iš toli pažeisti elektros sistemas ar net sustabdyti elektros tiekimą iki visiško užgesimo. V. Poderys pripažino ELTAI, kad energetikos sistema šiuo metu yra labai pažeidžiama kibernetinių atakų, kurių skleidėjus yra be galo sudėtinga identifikuoti.
ELTA primena, kad Ekonomikos forumas Krynicoje vyko rugsėjo 4-6 d. ir buvo rengiamas jau 28 kartą. Jis neoficialiai yra vadinamas Rytų Europos Davoso forumu. Rugsėjo pradžioje čia kasmet susirenka Vidurio ir Rytų Europos verslo bei politikos lyderiai aptarti svarbiausių Europos klausimų.
Ar norite sužinoti visiškai slaptą informaciją, kodėl rinkimuose taip sekasi populistams ir kaip runkeliais verčiami patriotiški kaimo žmonės? Jei taip, šis straipsnis skirtas jums.
Nes šios informacijos niekada nesužinosite iš Lietuvos žurnalistų ar politologų – tai tarsi elito paslaptis, kurios negalima išduoti visuomenei. Nes jei išduosi, kaip žiniasklaida visuomenei plauna smegenis, išduosi visą industriją.
