Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė naujas rekomendacijas dėl sugrįžtančių vaikų integracijos į Lietuvos švietimo sistemą. Tikimasi, kad dokumentas savivaldybėms ir mokykloms padės geriau pasiruošti priimti atvykstančius vaikus, o pastariesiems – sklandžiau įsilieti į mokyklos bendruomenės gyvenimą. Dokumente pateikiamos rekomendacijos dėl vaikų priėmimo į švietimo įstaigą, jų ugdymo, vertinimo, papildomo finansavimo ir kt.
 
Sugrįžusį iš užsienio vaiką rekomenduojama priimti mokytis į tą pačią klasę kartu su bendraamžiais. Priimdama vaiką jo mokymosi pasiekimus mokykla gali vertinti (rengti testus ar pan.) tik dėl vienos priežasties – kad sudarytų tikslingesnį individualų ugdymo planą, nustatytų, ar bus reikalinga švietimo pagalba.
 
Mokinio pasiekimų vertinimas negali būti priemonė, pagal kurią nusprendžiama priimti vaiką į žemesnę klasę. Jeigu jis nemoka lietuvių kalbos, matyti ryškūs ugdymo skirtumai, vaikui mokykloje suteikiama pagalba: papildomos dalykų mokytojų konsultacijos, mokinių savanorių pagalba, sudaroma laikinoji grupė, kurioje intensyviai mokoma lietuvių kalbos, ir panašiai.
 
 Nuo šių mokslo metų grįžusiam ar atvykusiam mokiniui gali būti perskirstytas mokymosi laikas, skirtas dalykams mokytis, pvz., jei mokinys gerai moka užsienio kalbą, jai skiriama mažiau pamokų, o daugiau – lietuvių kalbai ar kitiems dalykams mokytis. Atvykusiam mokiniui galima skirti adaptacinį laikotarpį, per kurį stebima mokinio pažanga, bet pasiekimai nevertinami pažymiais.
 
Jeigu į savivaldybę atvyksta daugiau vaikų, rekomenduojama organizuoti išlyginamąsias klases ar grupes. Jas galima steigti ne tik lietuvių kalbai mokytis, bet ir kitiems dalykams: Lietuvos istorijai, geografijai, pilietiniam ugdymui, mokiniams supažindinti su dalykų terminais lietuvių kalba.
 
Mokyklos, norėdamos sklandžiau integruoti atvykusius vaikus, gali naudotis šių metų birželį patvirtinta integruota lituanistinio švietimo programa, kurioje integruojamas lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo turinys ir nuodugniai aprašoma, ko ir kaip mokyti įvairaus amžiaus vaikus, kaip juos sudominti, pateikiama daug įvairių edukacinių žaidimų, užduočių pavyzdžių.
 
Mokykloje taip pat rekomenduojama paskirti asmenį, galintį padėti atvykusiam mokiniui sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą, o mokyklos interneto svetainėje būtų skelbiama informacija apie grįžtančių ar atvykstančių vaikų priėmimo tvarką, kontaktai, į ką konkrečiai galėtų kreiptis planuojanti sugrįžti ar jau grįžusi šeima.
 
Šiuo metu grįžusiam iš užsienio vaikui ugdyti skiriama 30 proc. daugiau lėšų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.06; 11:06

Po laiko, praleisto svetimoje šalyje, grįžti į tėvynę gali būti nemenkas iššūkis. Kaip susirasti patinkantį darbą, vėl integruotis į visuomenę, nuo kurios jau atitolai, pritapti – tai klausimai, kylantys grįžtantiems emigrantams.

Sugrįžtantiems pagalbos ranką tiesia įvairios organizacijos ir iniciatyvos, skatinančios išvykusius sugrįžti ir palengvinančios integraciją. Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio globojamas projektas „Kryptis Lietuva“ skleidžia žinią apie tokias iniciatyvas, išplitusias nuo nedidelių Lietuvos miestelių iki Jungtinės Karalystės.

Žemaičiai kviečia gyventi Telšiuose ir didžiuotis

„Nenoriu girtis, bet esu iš Telšių“ – tokiu linksmu šūkiu emigrantus į savo gimtą miestą grįžti kviečia telšiškiai. Telšių rajono savivaldybės administracija kuria tokio pat pavadinimo iniciatyvą interneto svetainėje www.telsiai.lt ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Rubrikoje emigravusiems telšiškiams bus teikiama informacija apie laisvas darbo vietas rajone, patarimai, kaip sukurti verslą rajone, kokią paramą teikia savivaldybė pradedantiems verslininkams ir t.t. Bus įsteigta ir virtualių konsultacijų rubrika.

Skiltyje taip pat bus viešinamos iš emigracijos grįžusių telšiškių sėkmės istorijos, taip siekiant padrąsinti grįžti į gimtinę iš svetur ar suteikti pagalbą jau sugrįžusiems.

Alytuje – dėmesys sugrįžusių emigrantų vaikams

Iniciatyvos padėti integruotis sugrįžtantiems emigrantams imasi ne tik organizacijos, bet ir pavieniai aktyvistai. Alytiškis Andrius Jučas subrandino ir įgyvendino gražią idėją – įkūrė integracijos centrą sugrįžusių į tėvynę emigrantų vaikams.

Alytus gražėja. Vytauto Visocko nuotr.

„Viena iš priežasčių, kuri kartais stabdo grįžimą – vaikai. Daugelis tėvų dvejoja, kaip jie pritaps. Kai kurie nelabai ir lietuviškai moka. Tokia situacija, nes ne visi tėvai lietuviai, kartais tik vienas šeimoje lietuvis. Vaikai svetur lanko angliškas ar kitokių kalbų mokyklas. Sugrįžę vaikai dėl skirtingos kalbos ir kultūros susiduria su patyčių problema. Tėvų baimės yra natūralios ir ši idėja kilo iš noro parodyti dėmesį sugrįžtantiems. Ir Alytus bus tuo miestu, kuris yra atviras ir draugiškas grįžtantiems emigrantams“, – teigia A. Jučas.

Atlikus apklausą paaiškėjo, kad grįžusių vaikų yra beveik pusšimtis – nuo ikimokyklinio amžiaus iki paauglių. Šalių geografija labai plati: Italija, Vokietija, Ukraina, Anglija, Ispanija, Islandija ar net Venesuela. Įsitikinus, kad poreikis yra, Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, rugsėjį Likiškėlių pagrindinėje mokykloje duris atvėrė Lietuvybės centras. Dabar jame vaikai stiprina savo lietuvių kalbos žinias, susipažįsta su Lietuvos kultūra, papročiais.

Anglijos lietuviai siekia palaikyti ryšį

Nuo 2010 metų Jungtinėje Karalystėje gyvenantys ir dirbantys aktyvūs lietuviai sukūrė komunikacijos projektą Tapatybė.LT ir subūrė bendraminčių Pasaulio lietuvių savanorių reporterių komandą. Jos tikslas – padėti užsienio lietuviams palaikyti nuolatinį informacinį ryšį per Pasaulio lietuvių žinių formatą (LRT Lituanica/ LRT.LT).

Šį projektą palaiko ir LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius. Jo teigimu, „Pasaulio lietuvių žinios“ – tai pirmoji originali LRT Lituanicos žinių laida, ugdanti lietuviškąjį tapatumą, plėtojanti viso pasaulio lietuvių ryšius, puoselėjanti geriausias kultūrines tradicijas.

Sugrįžtančių laukia ir darbdaviai

Dėl emigracijos privačiam sektoriui patiriant darbuotojų trūkumą, išvykusius lietuvius sugrįžti skatina ir patys verslininkai. Kaune veikianti Vokiečių kapitalo transporto įmonė, priklausanti „Hegelmann Transporte” įmonių grupei, vykdo projektą „Sugrįžk į Lietuvą“.

Bendrovė ragina sugrįžti bei siūlo darbo vietas ir visas profesinio tobulėjimo perspektyvas užsienyje gyvenantiems, bet norintiems grįžti į tėvynę lietuviams. Tinkamiems kandidatams „Sugrįžk į Lietuvą“ ne tik siūlo darbo vietas, bet ir suteikia pagalbą persikraustant į Lietuvą.

Apdovanojimai „Kryptis Lietuva“

Vyriausybės kanceliarija kviečia visuomenę teikti iniciatyvas, kuriomis užsienio lietuviai skatinami sugrįžti ir dirbti Lietuvoje arba jiems padeda lengviau integruotis sugrįžus po daugelio metų, praleistų svetur. Apdovanojimuose „Kryptis Lietuva“ kviečiamos dalyvauti biudžetinės ir viešosios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, verslo įmonės ir privatūs asmenys.

Iniciatyvos bus apdovanotos trijose „Kryptis Lietuva“ nominacijose: Už paskatinimą sugrįžti ir įsidarbinti Lietuvoje, Už indėlį konsultuojant sugrįžtančius, Už pagalbą sugrįžusiems integruotis Lietuvoje.

Visuomenė taip pat kviečiama siūlyti idėjas, kaip svetur gyvenančius tautiečius paskatinti sugrįžti į Lietuvą, padėti integruotis ar įsidarbinti parvykusiems. Geriausių „Kryptis Lietuva“ idėjų autoriai taip pat bus apdovanoti.

Iniciatyvas ir idėjas galima registruoti socialiniame tinkle Facebook https://pilieciubalsas.lt/ arba interneto svetainėshttp://www.lietuva.lt skiltyse „Registruok iniciatyvą“ arba „Pasiūlyk idėją“ iki 2017 m. spalio 20 d.

„Kryptis Lietuva“ geriausios iniciatyvos ir idėjos bus apdovanotos šių metų spalio 30 d. vyksiančio Globalios Lietuvos forumo metu.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017.10.16; 05:00

japonu_kariskiai_1

Nisej – japonų kilmės amerikiečiai (emigrantų vaikai, jau gimę Jungtinėse Amerikos Valstijose ir automatiškai gavę JAV pilietybę).

Per antrąjį pasaulinį karą daugiau kaip 6000 nisejų – kariškių buvo pasiųsti į Ramiojo vandenyno karinių veiksmų teatro Amerikos karinius štabus ir žvalgybos padalinius vertėjais (kiti – ir jų buvo nemažai – tarnavo karinėse dalyse Europoje). Nuo 1941 metų pavasario, kai JAV dar nebuvo įsitraukusi į karą, kažkiek japonų kilmės amerikiečių, tarnavusių ginkluotosiose pajėgose, buvo pasiųsti į japonų kalbos kursus. Daugelis nisejų – kariškių, nepaisant savo kilmės, blogai mokėjo savo protėvių kalbą.

Continue reading „“Praėjęs specialųjį parengimą pas kontržvalgybininkus iš FTB””

vanagas_rimantas

Esu anykštėnas, gyvenu ant žavaus Šventosios kranto. Maniškė Žvejų gatvė, kuria Karalienės liūno, Puntuko brolio link pėdindavo Antanas Vienuolis-Žukauskas, sutemus dabar primena pustuščių namų – vaiduoklių alėją. Tie tuntai vaikų, mano vaikystės laikais besiturškusių Šventojoje, nutūpusių akmenis ir medžius, virto ant pirštų suskaičiuojamais pensininkais, o aš pats praėjusią vasarą mėnraštyje “Pasaulio anykštėnas” aprašiau tokią anekdotinę situaciją:

– Jūs verkiat, kad Anykščiuose nebėra jaunimo. Pažiūrėkit, kiek vien Šventojoje maudosi!

Iš tiesų… Pažiūrėkim, paskaičiuokim, kas gi susirinko vienoje maudykloje. Štai vasaros anykštėnė Indrė, atvažiavusi atostogų pas senelius iš Londono. Štai Ieva ir Martynas, atkakę iš Norvegijos aplankyti tėvų. Štai kaimynų dukra, parlėkusi iš Ispanijos. Štai Viltė su dukrele, vyrą laikinai palikusi Miunchene… Tikrai, kiek gražaus, sveiko jaunimo dar turime!..

Continue reading „Ašara ant voratinklio…”