Emmanuelis Macronas

Gordijo mazgas

Popiežius Pranciškus išvyko į Marselį dviejų dienų vizito. EPA – ELTA foto

Marselis, Prancūzija, rugsėjo 22 d. (AFP-ELTA). Penktadienį popiežius Pranciškus išvyko į Marselį dviejų dienų vizito, skirto Viduržemio jūrai ir migracijai, jis neša tolerancijos žinią vykstant aštrioms diskusijoms, kaip Europa valdo prieglobsčio prašytojų srautą.
 
Tai pirmasis per 500 metų popiežiaus vizitas į antrąjį Prancūzijos miestą, kuriame šeštadienį tikimasi 100 tūkst. žmonių, susirinksiančių pamatyti pontifiką jo papamobilyje.
 
86 metų Pranciškaus kelionė vyksta politiškai jautriu metu. Praėjusią savaitę į mažą Italijos Lampedūzos salą iš Šiaurės Afrikos atvykstančių migrantų antplūdis sukėlė pasipiktinimą Italijoje ir karštas diskusijas visoje Europoje, kaip valdyti šiuos srautus.
 
Marselis yra istoriniai vartai imigrantams, šis Viduržemio jūros uostas garsėja vienais skurdžiausių rajonų Europoje, kuriuose klesti prekyba narkotikais. Beviltiškos sąlygos, dėl kurių daugelis žmonių palieka savo namus ir rizikuodami ryžtasi naujam gyvenimui, yra svarbi tema dešimtmetį Katalikų bažnyčiai vadovaujančiam Pranciškui. Sekmadienį Vatikane jis pareiškė, kad migracija „nėra lengvas iššūkis (…) bet jį reikia atremti kartu“.
 
Nepaisant katalikybės nuosmukio Prancūzijoje, popiežiaus vizitas sukėlė didžiulį entuziazmą – mišiose šeštadienio popietę laukiama beveik 60 tūkst. žmonių. Penktadienio popietę popiežius vyks į Notre-Dame de la Garde baziliką, simbolinį paminklą, iš kurio atsiveria vaizdas į miestą, ir melsis su vietos dvasininkais. Po to vyks meditacija su kitų religijų atstovais prie memorialo jūreiviams ir jūroje pražuvusiems migrantams.
 
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo 2014 m. dingo daugiau nei 28 tūkst. migrantų, mėginusių kirsti Viduržemio jūrą.
 
Kai Lampedūzoje per tris dienas išsilaipino 8500 migrantų, Europos Sąjunga pažadėjo daugiau pagalbos Romai, tačiau Prancūzija pareiškė nepriimsianti iš salos nė vieno migranto.
 
Šeštadienį Pranciškaus vadovaujamose mišiose stadione dalyvaus ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Toks jo sprendimas oficialiai pasaulietinėje šalyje sukėlė kairiųjų politikų prieštaravimus, nors pats E. Macronas tvirtino dalyvausiantis „ne kaip katalikas, o kaip pasaulietinės Respublikos prezidentas“. Tuo metu kai kurie dešinieji politikai kritikavo popiežiaus poziciją migrantų atžvilgiu.
 
Prancūzijos katalikų bažnyčia nyksta
 
Statistika rodo, kad kadaise Prancūzijoje vyravęs tikėjimas seniai nyksta. Statistikos tarnybos „Insee“ 2019–2020 m. atlikta apklausa parodė, kad tik 29 proc. 18–59 metų prancūzų save laiko katalikais. Tai didžiulis nuosmukis nuo 1962 m., kai tokių buvo 85 procentai.
 
Macronas Emmanuelis. EPA – ELTA foto

Net tarp tikinčiųjų tik 8 proc. reguliariai lanko mišias, tikėjimo laikosi tik 67 proc. vaikų, gimusių katalikų šeimose. Šiais metais Prancūzijoje turėtų būti įšventinti vos 88 kunigai.
 
Pasak istoriko Denis Pelletier, nors katalikybė Prancūzijoje „ilgai buvo labai pliuralistinė (…) tie, kurie dar liko ir yra matomi, yra patys konservatyviausi“. Tai buvo ryšku prieš dešimtmetį per masines demonstracijas prieš gėjų santuokų įstatymą Prancūzijoje.
 
Politikos srityje per 2022 m. prezidento rinkimus 40 proc. katalikų balsavo už dešiniuosius nacionalistus, įskaitant kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen, o už dabartinį prezidentą centristą E. Macroną – tik 29 procentai.
 
Katalikiškuose sluoksniuose Pranciškaus raginimai priimti migrantus ne visada vertinami geranoriškai. Tačiau jėzuitas Pranciškus palaiko nuoširdžius ryšius su jėzuitų išsilavinimą įgijusiu E. Macronu, jis kreipdamasis į popiežių naudoja neformalų kreipinį „tu“.  
 
Būdamas 12 metų E. Macronas jo paties prašymu buvo pakrikštytas kataliku, bet dabar jis laikomas agnostiku, nors ir labai besidominčiu dvasiniais reikalais.
 
Prancūzija, 1905 m. įstatymu įtvirtinusi bažnyčios ir valstybės atskyrimą, buvo sukrėsta seksualinės prievartos skandalų, po jų bažnyčia mėgina labiau atsiverti ir pasitaisyti. Pernai atlikta apklausa parodė, jog paprasti katalikai nori didesnės hierarchų kontrolės, kai kurie pasisako už didesnį pasauliečių, ypač moterų, vaidmenį ir kvestionuoja kunigų celibatą.
 
Tuo pačiu metu musulmonai sudaro jau 10 proc. Prancūzijos gyventojų, plinta evangelikų krikščionybė. Pasak sociologės Daniele Hervieu-Leger, vieną gražią dieną gali atsitikti taip, kad katalikybė šalyje taps antruoju pagal dydį tikėjimu.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.09.23; 00:30
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Prancūziją šokiravo riaušininkų išpuolis prieš mero namus. EPA-ELTA nuotr.

Paryžius, liepos 2 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos politikus šokiravo riaušininkų išpuolis prieš vieno Paryžiaus priemiesčio mero namus. Riaušės Prancūzijoje tęsėsi penkias naktis iš eilės po to, kai policininkas nušovė jo reikalavimams nepaklususį paauglį, praneša AFP.
 
Teigiama, kad pastarąją parą šalyje būta mažiau smurto. Neramumai kilo po to, kai antradienį policininkai Paryžiaus priemiestyje Nantere sustabdė automobilį, bet jį vairavęs 17-metis Nahelis M. staiga pradėjo važiuoti ir buvo nušautas. Paauglio šeima kilusi iš Alžyro, o šis įvykis atgaivino kaltinimus dėl „institucinio rasizmo“ Prancūzijos policijoje. Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad tautinių mažumų atstovai dažniau nei kiti tikrinami pareigūnų.
 
Riaušės vienas didesnių iššūkių prezidentui Emmanueliui Macronui. Vidaus reikalų ministerija per pastarąsias dvi paras į gatves išsiuntė 45 000 policininkų ir žandarų, taip pat panaudojo sraigtasparnius ir šarvuočius.
 
Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį buvo sulaikyta 719 žmonių. Tai dvigubai mažiau nei ankstesnę naktį. Didelių riaušių būta keliuose miestuose, įskaitant Prancūzijos pietuose esantį Marselį, tačiau kitur padėtis buvo ramesnė.
 
Paryžiaus specialiosios pajėgos. EPA – ELTA foto

Šįkart dėmesį pritraukė išpuolis prieš Vincento Jeanbrun namus. Jis yra Paryžiaus priemiesčio L’aj le Roz (L’Hay-les-Roses) dešiniųjų pažiūrų meras. Prokurorų teigimu, riaušininkai padegė automobilį ir nustūmė jį iki įėjimo į mero namus siekdami padegti pastatą.
 
Tuo metu namie buvo politiko žmona ir jų 5 bei 7 metų vaikai, o pats meras dėl riaušių dirbo savivaldybėje. Teigiama, kad žmona buvo sunkiai sužalota – jai lūžo koja.
 
Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl pasikėsinimo nužudyti. Meras sakė, kad „praeitą naktį siaubas ir gėda pasiekė naują lygį“.
 
Tuo metu Prancūzijos premjerė Elisabeth Borne žurnalistams teigė, kad įvykiai šiame priemiestyje ją itin šokiravo, todėl smurtas nei bus pateisinamas, nei liks nenubaustas. Ji ragino kuo griežčiausiai nubausti nusikaltėlius.
 
Paryžiuje, jo priemiesčiuose ir turistų itin lankomoje Eliziejaus laukų alėjoje naktį budėjo 7 000 policininkų po to, kai socialiniuose tinkluose žmonės buvo raginami kelti riaušės Paryžiaus centre. Vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas sakė, kad gausios policijos pajėgos padėjo suvaldyti smurtą.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2023.07.03; 05:00
Trumposios naujienos

Paryžius, liepos 1 d. (ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmenuelis Macronas atšaukė savo vizitą į Vokietiją. Prezidentas dėl vidaus politinės situacijos ateinančiomis dienomis turi likti Prancūzijoje, pranešė Eliziejaus rūmai ir Vokietijos prezidentūra. E. Macronas telefonu kalbėjosi su vokiečių kolega Franku Walteriu Steinmeieriu ir informavo jį apie padėtį savo šalyje, sakė F. W. Steinmeierio atstovė.
 
„Prezidentas E. Macronas paprašė atidėti planuotą valstybinį vizitą Vokietijoje“, – teigiama toliau pranešime. F. W. Steinmeieris esą apgailestauja dėl atšaukto vizito, tačiau visiškai supranta situaciją. Jis labai įdėmiai sekąs įvykius Prancūzijoje. F. W. Steinmeieris tikisi, kad smurtas gatvėse kiek įmanoma greitai liausis ir bus atkurta socialinė taika.
 
E. Macronas su valstybiniu vizitu Vokietijoje turėjo lankytis liepos 2–4 dienomis. „Vizitas bus surengtas, kai tik bus įmanoma“, – sakė atstovė. Jau kovą dėl protestų prieš pensijų reformą Prancūzijoje teko atšaukti čia numatytą naujojo britų karaliaus Karolio III vizitą.
 
Prancūzijoje jau kelias dienas tęsiasi smarkios riaušės, kilusios po to, kai antradienio vakarą Nantere eismo kontrolės metu policininkas nušovė 17 metų Šiaurės Afrikos kilmės vaikiną. Naktį į šeštadienį Prancūzijoje buvo sulaikyta per 1 300 žmonių. Protestuotojai plėšė parduotuves, padeginėjo automobilius.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.07.02; 07:00
Trumposios naujienos

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, birželio 30 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino tėvus neleisti vaikų į gatves kelti riaušių ir pridūrė, kad maždaug trečdalis iš 875 naktį suimtų asmenų buvo „jauni arba labai jauni“.
 
„Tėvų pareiga laikyti juos namuose“, – žurnalistams sakė krizių saugumo posėdžiui pirmininkavęs prezidentas. Jis pridūrė, jog ne valstybės pareiga veikti vietoj tėvų, ir paragino socialinių tinklų įmones pašalinti „jautriausią“ su riaušėmis susijusį turinį.
 
E. Macronas taip pat pranešė, kad siekiant suvaldyti neramumus visoje šalyje, kilusius policijai nušovus paauglį, bus dislokuotos papildomos saugumo pajėgos. Per ministrų krizių posėdį E. Macronas sakė, kad Vidaus reikalų ministerija mobilizuos „papildomas priemones“ smurtiniams protestams malšinti, jis pasmerkė „nepriimtiną naudojimąsi paauglio mirtimi“.
 
Taip pat pranešta, kad kiekvieną vakarą nuo 21 val. bus stabdomas autobusų ir tramvajų eismas Paryžiaus regione, ši priemonė galios iki kito pranešimo. IDFM regioninės transporto tarnybos teigimu, tai daroma „dėl mūsų darbuotojų ir keleivių saugumo“, nes per tris naktis iš eilės vykusias smurtines riaušes buvo užpultas viešasis transportas ir jo infrastruktūra.
 
Nuo ketvirtadienio per riaušes Prancūzijoje sudegė apie 1 900 automobilių, taip pat kilo gaisrai maždaug 500 viešųjų pastatų, įskaitant policijos nuovadas ir rotušes, pranešė pareigūnai. Buvo dislokuota beveik 10 tūkst. ugniagesių, penktadienį pranešė BFMTV transliuotojas.
 
Vien tik platesniame Paryžiaus regione padegti 934 automobiliai, gaisrai kilo 212 pastatų, laikraščiui „Le Parisien“ sakė pareigūnai. Pranešta, kad Strasbūre sudeginti 74 automobiliai.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.07.01; 07:00
Atsargiai

Brigitte Macron. EPA – ELTA nuotr.

Reikjavikas/Paryžius, gegužės 16 d. (AFP-ELTA). Antradienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas „nepriimtinu“ ir „baisiu“ pavadino protestuotojų išpuolį prieš jo žmonos Brigitte Macron giminaitį.
 
„Jis buvo užpultas, nes yra mūsų tolimesnis sūnėnas“, – sakė E. Macronas apie 30 metų Jeaną Baptiste’ą Trogneux, kurį vėlai pirmadienį prie jo vadovaujamos šokolado parduotuvės šiaurės Prancūzijoje sumušė prieš vyriausybę nusiteikę protestuotojai.
 
„Manau, kad tokie veiksmai yra visiškai nepriimtini ir (…) baisūs“, – sakė E. Macronas ir pridūrė, jog tikisi, kad teisingumo sistema imsis reikiamų veiksmų. E. Macronas kalbėjo atvykęs į Europos Tarybos viršūnių susitikimą Islandijoje.
 
Prancūzijos pirmoji ponia Brigitte Macron antradienį taip pat pasmerkė išpuolį prieš savo giminaitį, sumuštą prie jos šeimos šokolado parduotuvės per akivaizdžiai politiškai motyvuotą užpuolimą.
 
Protestuotojai prieš vyriausybę užklupo J. B. Trogneux pirmadienio vakarą, kai jis grįžo į savo butą virš garsiosios Trogneux šeimos šokolado parduotuvės, kuriai jis vadovauja Amjene, šiaurės Prancūzijoje.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
 
Agresoriai smogė 30 metų B. Macron giminaičiui į galvą, rankas ir kojas, prieš pabėgdami įžeidinėjo „prezidentą, jo žmoną ir mūsų šeimą“, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė aukos tėvas Jeanas Alexandre’as Trogneux. „Jie peržengė visas ribas. Esu nustėręs“, – pridūrė J. A. Trogneux. Jis sakė, kad sūnų apžiūrėjo gydytojas ir jis laukia skenavimo rezultatų.
 
B. Macron paskelbė retą pareiškimą, smerkiantį išpuolį kaip „bailumą, kvailumą ir smurtą“. Ji pareiškė solidarumą su savo šeima ir sakė nuolat su ja bendraujanti „nuo vakar 23 valandos“.
 
Vietos policija pranešė sulaikiusi aštuonis žmones po išpuolio, įvykusio netrukus, kai prezidentas E. Macronas pirmadienio vakarą 20 val. vietos laiku (21 val. Lietuvos laiku) pasirodė pagrindinėje šalies televizijos naujienų programoje.
 
Jau šešios B. Macron šeimos kartos valdo Jeano Trogneux šokolado parduotuvę jos gimtojo Amjeno miesto centre, parduotuvė specializuojasi saldumynų iš apylinkėse užaugintų migdolų, skanėstai žinomi kaip „Amiens Macaron“, gamyboje.
 
Trogneux šeimos verslas, išplitęs visoje šiaurinėje Prancūzijoje, per šešerius E. Macrono valdymo metus ne kartą buvo protestuotojų taikinys, sklandant gandams, nors jie ne kartą buvo paneigti, kad prezidento šeima turi finansinių interesų įmonėje.
 
„Parduotuvė nesusijusi su politika“, – antradienį vietos laikraščiui „Courrier Picard“ sakė J. A. Trogneux. „E. Macronas neturi nieko bendra su mūsų verslu. Nesuprantu visų tų žmonių, kurie ir toliau neduoda mums ramybės. Kai kurie iš jų netgi ragina boikotuoti mūsų parduotuves ir gaminius. Jie viską suplakė į vieną krūvą“, – sakė jis
 
Šiais metais Prancūzijoje prieš E. Macroną kilo didžiausios per daugelį dešimtmečių demonstracijos dėl pensijų sistemos reformų, padidinusių pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų. Nesiliaujantys susirėmimai per protestus, taip pat išpuoliai prieš vietos ir šalies išrinktus asmenis, sukėlė diskusijas, ar šalis tampa vis nepakantesnė ir linkusi į smurtą.
 
Protestuoja „geltonosios liemenės”. Paryžius. EPA – ELTA nuotr.

Balandžio mėnesį per protestus buvo padegtas vienas E. Macrono mėgstamiausių restoranų Paryžiuje – prabangi užkandinė „La Rotonde“, liepsnas greitai užgesino atvykę ugniagesiai.
 
Praėjusią savaitę vieno Vakarų Prancūzijos kaimo meras paskelbė atsistatydinantis po įtariamo jo namų padegimo, sukėlusio politikų pasipiktinimą. Yannickas Morezas iš Sen Breveno kaimo ne kartą buvo kraštutinių dešiniųjų aktyvistų užpultas dėl jo paramos vietos pabėgėlių centrui.
 
B. Macron liko sukrėsta, kai 2020 m. jai su vyru vaikštinėjant Tiuilri soduose prie prezidento rūmų, juos apsupo ir įžeidinėjo vadinamųjų „Geltonųjų liemenių“ protestuotojai.
 
Vidaus reikalų ministerijos statistika rodo, kad 2022 m., kai šalyje vyko parlamento ir prezidento rinkimai, fizinio ar žodinio smurto prieš įstatymų leidėjus atvejų padaugėjo 32 procentais.
 
„Tik blogyn ir blogyn. O dabar jau ir prezidento šeima“, – tviteryje  parašė valdančiosios partijos įstatymų leidėjas Karlas Olive’as.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.05.17; 06:00
Trumposios naujienos

V. Zelenskis atvyko į Prancūziją. EPA-ELTA nuotr.

Paryžius, gegužės 14 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Prancūziją. Tai sekmadienio vakarą pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai.
 
Kaip teigiama, V. Zelenskį į pietvakarius nuo sostinės Paryžiaus esančioje Vilakublė oro bazėje pasitiko šios šalies premjerė Elisabeth Borne.
 
Eliziejaus rūmai kiek anksčiau patvirtino, kad Ukrainos lyderis čia susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Numatoma abiejų prezidentų darbo vakarienė. Remiantis rūmų pranešimu, V. Zelenskis ir Macronas aptars Prancūzijos paramą Ukrainai, taip pat taikos grįžimo į Senąjį žemyną perspektyvas.
 
Anksčiau sekmadienį žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, kad V. Zelenskis netrukus gali atvykti į Prancūziją.
 
Sekmadienio vakarą V. Zelenskis savo tviteryje parašė: „Paryžius. Su kiekvienu vizitu plečiasi Ukrainos gynybiniai ir puolamieji pajėgumai. Ryšiai su Europa stiprėja, o spaudimas Rusijai didėja. Susitiksiu su savo draugu Emmanueliu, drauge aptarsime svarbiausius dvišalių santykių aspektus.“
 
Prancūzija yra jau trečioji Ukrainos vadovo per šį savaitgalį aplankyta Europos šalis. V. Zelenskis šeštadienį viešėjo Italijoje, o sekmadienį su vizitu lankėsi Vokietijoje.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.05.15; 06:00
Trumposios naujienos

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA nuotrauka

Tiandzinas, Kinija, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, ketvirtadienį lankydamasi Tiandzine, Kinijos šiaurės rytuose, sumenkino nesutarimus Europos Sąjungos viduje dėl Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono neseniai išsakytų pastabų.
 
A. Baerbock pažymėjo, kad trečiadienį E. Macronas „dar kartą pabrėžė, kad Prancūzijos politika Kinijos atžvilgiu atspindi ES politiką vienas prie vieno“.
 
Nepaisant skirtumų, viena iš ES stiprybių yra ta, „kad esame ne tik artimi vieni kitiems, bet ir laikomės bendro strateginio požiūrio į svarbiausius mūsų interesų bei vertybių klausimus“, sakė ji.
 
Po praėjusią savaitę vykusio trijų dienų valstybinio vizito į Kiniją E. Macronas paragino ES laikytis savarankiškesnės pozicijos Taivano klausimu, pabrėždamas, kad ji turėtų išlaikyti lygiavertį atstumą Kinijos ir Jungtinių Valstijų atžvilgiu.
 
A. Baerbock pažymėjo, kad E. Macronas Kinijoje lankėsi tuo pačiu metu kaip ir ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, ir pavadino tai „itin svarbiu ženklu“.
 
Atsižvelgiant į tai, kad Vokietija ir Prancūzija priklauso tai pačiai ES vidaus rinkai, skirtingos pozicijos Kinijos, pagrindinės bloko prekybos partnerės, atžvilgiu būtų neįmanomos, sakė ji. Vokietijos vyriausybė politiką su „mūsų draugais Prancūzijoje“ derina glaudžiau nei su bet kuria kita ES šalimi, sakė ji.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2023.04.14; 04:41
Trumposios naujienos

Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Haga, balandžio 11 d. (AFP-ELTA). Protestuotojai antradienį nutraukė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono valstybinio vizito Nyderlanduose metu sakomą kalbą apie Europos suverenitetą.
 
45 metų Prancūzijos vadovas susidūrė su protestais ir streikais Prancūzijoje prieš jo pensijų reformas, o ketvirtadienį numatoma nauja streikų diena.
 
„Kur Prancūzijos demokratija? Kada mes ją praradome?“ – šaukė demonstrantai, buvę Hagos „Amare“ teatro, kuriame E. Macronas sakė kalbą, salėje tarp klausytojų, matė AFP žurnalistai.
 
Dvi protestuotojos laikė geltoną plakatą su užrašu „Smurto ir veidmainystės prezidentas“, o vienas protestuotojas kitoje teatro pusėje iškėlė mėlyną plakatą.
 
„Galiu atsakyti į šį klausimą, jei duosite man šiek tiek laiko“, – atsakė E. Macronas. Maždaug po minutės apsaugininkai protestuotojus išvedė iš salės.
Prancūziją vėl krečia protestai dėl pensijų reformos. EPA-ELTA nuotr.
 
Prieš kalbą maždaug dviejų dešimčių protestuotojų grupė taip pat skandavo šūkius prie teatro.
 
E. Macronas toliau sakė, kad „labai svarbu rengti socialinius debatus“ ir kad „aš galiu atsakyti į visus jums rūpimus klausimus apie tai, ką mes diskutuojame Prancūzijoje“. Jis sakė, kad žmonės, kurie daro „ką (jie) nori“ prieš įstatymus, su kuriais nesutinka, „kelia pavojų demokratijai“.
 
E. Macronas susiduria su didžiausiu iššūkiu per savo antrąją kadenciją dėl savo itin svarbios pensijų sistemos pertvarkos, kuri apima pensinio amžiaus ilginimą nuo 62 iki 64 metų ir reikalavimą, kad žmonės dirbtų ilgiau, norėdami gauti visą pensiją.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.04.12; 06:50
Gordijo mazgas

Prancūziją vėl krečia protestai dėl pensijų reformos. EPA-ELTA nuotr.

Paryžius, balandžio 6 d. (AFP-ELTA). Šimtai tūkstančių demonstrantų ketvirtadienį išėjo į gatves Prancūzijoje, dar vieną dieną vyko protestai ir streikai prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą. Profesinės sąjungos stengiasi išlaikyti spaudimą prieš priimant svarbų teismo sprendimą.
 
Keliuose miestuose, įskaitant Paryžių, kilo peštynės, kai kurie radikalūs protestuotojai trumpam padegė prezidento giriamo restorano tentą.
 
Protestai vyksta E. Macronui viešint Kinijoje ir yra didžiausias iššūkis per antrąją jo kadenciją. Jie rengiami prieš pensijų reformą, kurią įgyvendinus pensinis amžius bus padidintas nuo 62 iki 64 metų, žmonės turės dirbti ilgiau, kad gautų visą pensiją. Nesusitariančios šalys laukia balandžio 14 d., kai Prancūzijos Konstitucinė Taryba, turinti teisę panaikinti teisės aktus, paskelbs nuosprendį dėl reformos teisėtumo.
 
Demonstracijos vyko visoje šalyje, nuo Paryžiaus iki pietinių Monpeljė ir Marselio miestų. Profesinės sąjungos CGT teigimu, Paryžiuje protestavo 400 tūkst. žmonių. Radikaliau nusiteikė protestuotojai dažais apipylė policininkų skydus prie E. Macrono mėgstamos garsios užeigos „La Rotonde“. Raudonas restorano tentas užsiliepsnojo, bet ugnis buvo greitai užgesinta.
Prancūziją vėl krečia protestai dėl pensijų reformos. EPA-ELTA nuotrauka
 
Vakariniame Nanto mieste protestuotojai svaidė akmenis į policiją, ši atsakė ašarinėmis dujomis, tai matė naujienų agentūros AFP fotografas.
 
Paryžiuje streikuojantys geležinkelio darbuotojai trumpam įsiveržė į buvusią banko „Credit Lyonnais“ būstinę, šiame pastate dabar įsikūrusios įvairios bendrovės, įskaitant investicinę įmonę „BlackRock“. Kiti mitingai daugiausia buvo taikūs.
 
Policija tikėjosi, kad ketvirtadienį visoje šalyje protestuos 600 tūkst.–800 tūkst. žmonių ir dislokavo 11 500 saugumo pajėgų tvarkai prižiūrėti.
 
Vyriausybė tvirtina, kad reforma būtina siekiant išvengti pensijų sistemos deficito, dėl to būtina dirbti ilgiau. Kitur Europoje žmonės daugiausia išeina į pensiją vyresni nei 65-erių metų, nes gyvenimo trukmė ilgėja.
 
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Kritikai sako, kad pensijų reforma yra nesąžininga sunkius darbus dirbančių žmonių, taip pat moterų, nutraukiančių karjerą, kad augintų vaikus, atžvilgiu.
 
Jei Konstitucinė Taryba uždegs žalią šviesą, E. Macronas galės pasirašyti įstatymo pakeitimus. Tačiau priešprieša sumažino jo populiarumą. „Elabe“ grupės atlikta apklausa trečiadienį parodė, kad kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen įveiktų E. Macroną, jei pernai įvykę prezidento rinkimai būtų surengti dabar.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.04.07; 06:47
Trumposios naujienos

Macronas Emmanuelis. EPA – ELTA foto

Paryžius, kovo 31 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kitą savaitę perspės Kinijos vadovą Xi Jinpingą, kad bet koks Pekino sprendimas karine jėga paremti Rusiją kare su Ukraina būtų pražūtingas, pranešė Prancūzijos prezidentūra.
 
„Jei Kinija priimtų šį pražūtingą sprendimą, tai turėtų didelį strateginį poveikį konfliktui“, – prieš kitą savaitę įvyksiantį prezidento vizitą į Kiniją žurnalistams sakė E. Macrono patarėjas, prašęs neskelbti jo pavardės.
 
„Norime išvengti blogiausio, todėl turime su jais (kinais) bendrauti ir pateikti savo poziciją“, – sakė pareigūnas, pridurdamas, kad Prancūzija norėtų nustatyti „vidutinės trukmės kelią, kaip užbaigti konfliktą“.
 
Šis dialogas yra itin svarbus dar ir dėl to, kad „Kinija yra vienintelė šalis pasaulyje, galinti iš karto ir radikaliai paveikti karo eigą viena ar kita kryptimi“, pridūrė pareigūnas.
 
Kinija niekada viešai nepalaikė Rusijos invazijos į Ukrainą, tačiau taip pat niekada nepareiškė jokios kritikos Maskvai.
 
Vakarų valstybės baiminasi, kad Maskva nori paskatinti karinį bendradarbiavimą su Kinija, siekdama įgyti pranašumą kare, nors Kinija tokio viešo pasiūlymo Maskvai irgi nepateikė.
 
E. Macrono ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen vizitas į Kiniją prasidės trečiadienį. Xi anksčiau šį mėnesį lankėsi Maskvoje ir surengė derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.04.01; 07:50
Trumposios naujienos

Prancūzijoje prieš pensijų reformą protestavo 1,089 mln. žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Paryžius, kovo 23 d. (AFP-dpa-ELTA). Prancūzijoje demonstracijose prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą ketvirtadienį dalyvavo 1,089 mln. protestuotojų, pranešė Vidaus reikalų ministerija, vien Paryžiuje žygiavo 119 tūkst. žmonių.
 
Anksčiau kraštutinių kairiųjų profesinė sąjunga CGT teigė, kad žygiavo 3,5 mln. žmonių, 800 tūkst. jų – sostinėje.
 
Ketvirtadienį streikai ir protestai prieš pensijų reformą buvo itin intensyvūs, vyriausybės oponentai blokavo geležinkelio stotis, kelius ir dalį Paryžiaus Šarlio de Golio tarptautinio oro uosto.
 
Sostinėje policija prieš demonstrantus panaudojo ašarines dujas ir suėmė penkis asmenis. Didžiulės minios protestavo ir kituose miestuose, įskaitant Bordo, Nantą ir Reną. Buvo dislokuota maždaug 12 tūkst. policijos pareigūnų. Daugelį savaičių streikai ir protestai buvo daugiausia taikūs, tačiau pastarosiomis dienomis per spontaniškas demonstracijas pratrūko smurtas.
Prancūzijoje prieš pensijų reformą protestavo maždaug milijonas žmonių. EPA-ELTA nuotr.
 
Protestai nukreipti prieš laipsnišką pensinio amžiaus didinimą nuo 62 iki 64 metų ir apskritai prieš prezidento E. Macrono centro dešiniųjų vyriausybės veiksmus.  E. Macronas nori, kad reforma įsigaliotų iki metų pabaigos.
 
Dėl streiko ketvirtadienį vėl buvo atšaukti traukiniai ir skrydžiai, iš dalies nedirbo aukštosios mokyklos ir universitetai, 15 proc. šalies degalinių trūko kai kurių rūšių degalų.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.03.24; 03:00
Trumposios naujienos

Paryžiaus policija. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, kovo 19 d. (dpa-ELTA). Per protestus prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą šeštadienį Prancūzijoje trečią vakarą iš eilės vyko susirėmimai tarp policijos ir demonstrantų. Paryžiuje buvo padeginėjamos šiukšliadėžės ir šiukšlių konteineriai, policija panaudojo ašarines dujas.
 
Žinių portalas BFMTV, remdamasis policijos šaltiniais, pranešė, kad sulaikytas 81 asmuo. Į demonstraciją sostinėje susirinko apie 4 000 žmonių. Protestai vyko ir kituose miestuose, įskaitant Nantą, Marselį ir Bordo. Žmonės priešinasi pensinio amžiaus padidinimui nuo 62 iki 64 metų – šią reformą E. Macronas ketvirtadienį prastūmė apeidamas balsavimą parlamente.
 
Svarbiausios Prancūzijos profsąjungos paskelbė apie naujus protestus, kad reforma būtų atšaukta.
 
E. Macronas pensinio amžiaus padidinimą argumentuoja teigdamas, kad priešingu atveju pensijų sistema žlugs. Baimindamasi nepritarimo parlamente, jo vyriausybė reformą prastūmė apeidama balsavimą parlamente Ji rėmėsi konstitucijos straipsniu, kuris tai leidžia.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.03.19; 07:00
Trumposios naujienos

Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, vasario 19 d. (dpa-ELTA). Rusijos ir Ukrainos karą galima užbaigti tik derybomis, pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
 
„Noriu, kad Rusija pralaimėtų Ukrainoje, ir noriu, kad Ukraina sugebėtų apginti savo pozicijas, tačiau esu įsitikinęs, kad galiausiai [konflikto] pabaigos karinėmis priemonėmis pasiekti nepavyks“, – interviu transliuotojui „France Inter“ ir laikraščiams „Le Figaro“ bei „Le Journal du Dimanche“ sakė E. Macronas.
 
„Nė viena pusė negali visiškai nugalėti, – sakė E. Macronas. – Nes mobilizacijos poveikis nėra toks didelis, kaip tikėtasi, ir turi pajėgumų ribas.“
 
E. Macronas pakartojo, kad dabar Ukrainai būtinas karinis puolimas, idant Rusija grįžtų prie derybų stalo. Tačiau jis nemano, kad Rusiją reikėtų pulti jos pačios žemėje, kaip kai kas siūlo. „Pirmiausia šie stebėtojai nori sutriuškinti Rusiją. Tokios pozicijos Prancūzija niekada nesilaikė ir niekada nesilaikys.“
 
Prancūzijos prezidentas išsakė abejonių dėl galimybės, jog Rusijos viduje bus daromas didelis spaudimas siekiant nutraukti konfliktą.
„Ar mes nuoširdžiai manome, kad Rusijos pilietinė visuomenė po daugelio sąstingio bei konfliktų metų ras demokratinį sprendimą? Tikrai to norėčiau, bet nelabai tuo netikiu“, – teigė E. Macronas.
 
Prancūzijos lyderis taip pat pažymėjo, kad bet kokia alternatyva Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dabartinėje situacijoje jam atrodo blogesnė.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.02.20; 06:13
Trumposios naujienos

Prancūzijos policija pranešė, kad protestuose prieš pensijų reformą dalyvavo 757 tūkst. žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Paryžius, vasario 7 d. (AFP-ELTA). Antradienį visoje Prancūzijoje protestuose prieš prezidento Emmanuelio Macrono planus reformuoti pensijų sistemą dalyvavo apie 757 tūkst. žmonių, mažiau nei per dvi ankstesnes protestų dienas, pranešė policija.
 
Kairiųjų profesinė sąjunga CGT paskelbė, kad antradienį protestavo „beveik du milijonai“ žmonių.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.02.08; 06:30
AtsargiaiSkaitomiausios

Kablys – Klausimas. Slaptai.lt nuotr.

Varšuva, lapkričio 22 d. (dpa-ELTA). Netrukus po incidento, kai Lenkijoje netoli sienos su Ukraina sprogo raketa, prezidentas Andrzejus Duda buvo apgautas su Rusijos specialiosiomis tarnybomis siejamų provokatorių. Šie paskambino su A. Dudai apsimetę Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Pokalbio įrašas paskelbtas „Rutube“ platformoje.
 
Pokalbis vyko po raketos sprogimo, kai A. Duda kalbėjo su virtine kitų šalių lyderių, antradienį tviteryje pranešė prezidento administracija. Pokalbio metu A. Duda esą suprato, kad tai gali būti apgaulė ir pokalbį nutraukė.
 
A. Dudai paskambinę apsimetėliai yra provokatoriai Vovanas (Vladimiras Kuznecovas) ir Lexusas (Aleksejus Stoliarovas). Septynių minučių trukmės pokalbyje prezidentas menamam E. Macronui pasakoja apie raketos sprogimą pasienyje su Ukraina. „Tai neabejotinai buvo raketa. Kas ją paleido, nežinome. Tai rusiška raketa, pagaminta Rusijoje“, – laužyta anglų kalba aiškina A. Duda.
 
Tada jis toliau sako, kad jau kalbėjo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir teigia, kad Lenkija svarsto prašyti konsultacijų pagal 4 NATO sutarties straipsnį.
telefonas-sukciai
Telefonas. Slaptai.lt foto
 
A. Duda skambintojui pasakoja ir apie pokalbį telefonu su JAV prezidentu Joe Bidenu. „Ir ką jis? Kaltina Rusiją?“ – nori žinoti tariamas E. Macronas. „Ne“, – atsako A. Duda. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tuo tarpu esą įsitikinęs, kad raketą paleido Rusija. „Manau, mums nereikia eskalacijos, karo tarp Rusijos ir NATO“, – sako menamas Prancūzijos vadovas. „Emmanueli, man taip pat nereikia karo su Rusija. Esu labai atsargus“, – patikina A. Duda.
 
Duetas „Vovanas ir Lexusas“ Rusijoje jau seniai garsėja tuo, kad melagingais skambučiais mulkina politikus ir kitas garsenybes. Vasaros pradžioje jie kelių ES sostinių merus privertė patikėti, kad šie kalba su kolega iš Kyjivo Vitalijumi Klyčko.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.11.23; 07:10
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Trys kaukės. Slaptai.lt foto

Šiandien, kai, regis, Azerbaidžanui pavyksta susigrąžinti visas jam priklausančias Karabacho teritorijas, kai iki taikos Pietų Kaukaze – taip netoli, deja, Armėnija griebiasi naujų klastų.

Pirmiausia priminsiu, ką šių metų spalio 13-ąją rašė armėniškas leidinys lragir.am, cituodamas Reuters agentūrą. Ogi citavo Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kuris šaukė, esą „Prancūzija nepaliks Armėnijos likimo valiai, neleis skriausti armėnų“.

Taip pat krenta į akis leidinyje „Jewish Press“ paskelbta informacija, kad šių metų lapkričio 15 dieną Prancūzijos Senate buvo aptariama rezoliucija, kuri įpareigotų oficialųjį Paryžių įvesti ekonomines sankcijas Azerbaidžanui dėl neva „nepagrįstos agresijos prieš Armėniją“. Šio pareiškimo iniciatoriai ragino ir kitas Europos Sąjungos šalis boikotuoti azerbaidžanietišką naftą bei dujas, nes azerbaidžaniečiai neva skriaudžia armėnus.

Oficialiojo Paryžiaus elgesys – visiškai nesuprantamas. Taip, puikiai žinome, jog Prancūzijoje įsikūrusi įtakinga armėnų diaspora. Ne sykį rašyta, kaip Prancūzijoje gyvenantys turtingi armėnai daro spaudimą Prancūzijos prezidentui: „jei per rinkimus norite sulaukti mūsų balsų, elkitės taip, kaip mes pasakysime“.

Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Bet taip elgtis, kaip elgiasi ponas E. Macronas, – vis tik negalima. Prancūzijos vadovo elgesys – apgailėtinas. Prancūzijos prezidentas atvirai pataikauja armėnų diasporai nusispjaudamas į visus padorumo, sąžiningumo, teisingumo principus. Principingas prezidentas pirmiausia žiūrėtų, kas teisus, o kas – kaltas. Ir tik tuomet pultų brėžti išvadas. Tuo tarpu Prancūzijos prezidentui nė motais, kad būtent Armėnija buvo okupavusi Azerbaidžanui priklausantį Karabachą, o ne atvirkščiai. Prancūzijos prezidentas nenori prisiminti, kiek dešimtmečių oficialusis Baku kantriai prašė tarptautinės  paramos grąžinant jam Karabachą taikiomis priemonėmis.

Galų gale Prancūzijos prezidentas nemato, kokia Armėnija panaši į Rusiją. Lyg du vandens lašai. Skirtumas tik toks, kad agresyvioji Rusija puldinėja daug kaimyninių šalių (omenyje turiu Čečėniją, Moldovą, Gruziją, Ukrainą). O Armėnija kardus sukryžiavusi šiuo metu tik su Azerbaidžanu. Bet jei žvelgsime giliau, puikiai matysime: tiek Rusija, tiek Armėnija – abi agresorės, kurios nevengia net pačių bjauriausių puldinėjimų ir intrigų.

Armėnai prie Rusijos ambasados Jerevane surengė prorusišką mitingą

Ypač Rusijos ir Armėnijos panašumus išryškina Kremliaus agresija prieš Ukrainą. Štai tik keletas palyginimų.

2014 – 2022 metais Rusija okupavo apie 20 proc. Ukrainos teritorijos (Donbasas ir Krymas).

1991-1993 metais armėnų karinės pajėgos, padedamos Rusijos 366-ojo pulko ir Rusijos 622-ojo atskirojo bataliono, okupavo apie 20 proc. Azerbaidžano teritorijos (Karabachas ir septynetas gretimų rajonų). Kad Armėnija anuomet okupavo dalį Azerbaidžano, byloja Europos komisijos 1995.05.31 metais paskelbta rezoliucija: Armėnija – agresorė, Armėnija – okupantė.

Kaip Rusija dabar iš okupuotų Ukrainos teritorijų prievarta išveža į savo teritoriją gyventojus (arba juos išžudo, arba priverčia bėgti), taip Armėnija elgėsi su Karabache ir gretimuose 7-iuose rajonuose gyvenusiais azerbaidžaniečiais. Dėl Armėnijos agresijos pabėgėliais tapo apie milijonas Azerbaidžaniečių. Tai – oficiali Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos rezoliucija, pasirašyta 1994 metų kovo 23 dieną.

1991 – 1993 metais (pirmasis karas dėl Karabacho) nužudyta 17 tūkst. civilių azerbaidžaniečių. Antrojos Karabacho karo metu (2020-ieji) – žuvo 93 civiliai azerbaidžaniečiai.

Nuo armėnų paliktų minų sužaloti 3345 civiliai azerbaidžaniečiai (omenyje turimas 30-ies metų laikotarpis). Per tuos tris dešimtmečius Armėnija, kaip dabar Rusija apšaudo Ukrainą, apšaudė per 80 azerbaidžanietiškų miestų ir gyvenviečių. Kaip rusų kariai Bučoje, taip 1992-aisiais metais armėnai žiauriai žudė Hodžaly miesto gyventojus (nužudyta, nukankinta, dingo be žinios apie 500 azerbaidžaniečių civilių).

Taigi faktorių, kurie leidžia agresyviąją Rusiją lyginti su agresyviąja Armėnija, – kiek tik nori. Deja, Prancūzijos vadovas jų nemato.

Armėnijos karinė ataka prieš civilius Azerbaidžano miestus 2020-ųjų rudenį

Nenori matyti ir šiandieninės armėnų separatistų klastos – neva Karabachą būtina prijungti prie Rusijos. Šių metų balandžio 14 dieną leidiniui News.am buvęs Armėnijos premjeras Bagratianas pranešė, esą separatistinis anklavas siekia prisijungti prie Rusijos ir tapti pilnateise Rusijos dalimi. Kitą dieną atsargos pulkininkas Naapetianas pabrėžė kanale Live News, jog vienintelė išeitis šį anklavą išlaikyti savo rankose – prilipinti jį prie Rusijos. Gegužės 10 dieną buvęs Armėnijos Nacionalinio susirinkimo delegacijos vadovas Europos Parlamentinėje asamblėjoje ponas Geganianas kanale Hayeli AM (youtube.com) reikalavo, kad Karabacho armėnai oficialiai kreiptųsi į Rusiją prašydami oficialiai įtraukti į Rusijos Federacijos sudėtį.

Hodžaly tragediją primenantis plakatas

Armėnijos separatistai net neslepia, jog, mėgindami įgyvendinti šį klastingą planą, pavyzdį ima iš Rusijos, 2014-aisiais okupavusios Krymą. Taip, Karabacho (ir ne tik Karabacho) armėnams masiškai peršami Rusijos pasai. Lygiai taip pat, kaip kadaise – separatistams Donbase ir Kryme. Kad galėtų dalyvauti referendumuose (tegul ir neteisėtuose), kad formaliai turėtų teisę pasirašyti peticijas (tegul ir niekines).

Tikiuosi, ši paskutinioji Jerevano klasta žlugs kaip ir visi ankstesnieji Armėnijos gudravimai bei išsisukinėjimai. O primityviai Armėnijai pataikaujantis Prancūzijos prezidentas E.Macronas vieną sykį dėl amoralaus elgesio atsidurs kvailio vietoje.

2022.11.04; 12:30

Trumposios naujienos

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Porto Novas, liepos 27 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, trečiadienį viešėdamas Benine, pavadino invaziją į Ukrainą vykdančią Rusiją „viena paskutiniųjų imperinių kolonijinių galių“.
 
„Rusija pradėjo puolimą prieš Ukrainą. Tai teritorinis karas, kokių, manėme, Europos žemėje nebėra”, – sakė E. Macronas per antrąjį kelionės į Afriką etapą. Per šią kelionę jis siekia atkurti Prancūzijos santykius su žemynu, kurio daugelis valstybių yra buvusios Prancūzijos kolonijos.
 
„Aš kalbu žemyne, kuris patyrė kolonijinį imperializmą. Rusija yra viena iš paskutiniųjų imperinių kolonijinių jėgų”, – sakė jis per spaudos konferencijoje su Benino prezidentu Patrice’u Talonu.
 
„Rusija yra viena iš paskutiniųjų imperinių kolonijinių jėgų“, nes nusprendė įsiveržti į kaimyninę šalį, kad apgintų savo interesus, sakė jis. Rusija vasario 24 d. pasiuntė kariuomenę į Ukrainą ir sukėlė karą, per kurį žuvo tūkstančiai žmonių, milijonai buvo priversti palikti savo namus.
 
Prancūzijos lyderis keliauja po tris Afrikos šalis: Kamerūną, Beniną ir Bisau Gvinėją. Antradienį Kamerūne jis sakė, kad prancūzų kolonijinio valdymo Kamerūne archyvai bus „visiškai“ atverti, ir paprašė istorikų paaiškinti šio laikotarpio „skausmingas akimirkas“.
 
Prancūzijos kolonijinė valdžia vykdė žiaurias represijas prieš ginkluotus Kamerūno nacionalistus iki šalies nepriklausomybės 1960 metais. Nuo Prancūzijos kolonijinių pajėgų ir pirmojo prezidento po nepriklausomybės atkūrimo Ahmadou Ahidjo rankos žuvo dešimtys tūkstančių Kamerūno tautų sąjungos (UPC) šalininkų.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.07.28; 06:55
Trumposios naujienos

E. Macronas – Moldovoje. EPA – ELTA foto

Paryžius, birželio 15 d. (dpa-ELTA). Moldovos galimybėms įstoti į Europos Sąjungą (ES) greičiausiai įtakos turės besitęsianti Rusijos invazija į kaimyninę Ukrainą ir regione įsivyravę neramumai, trečiadienį per vizitą Kišiniove pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
 
Jis tai sakė Moldovos sostinėje ir pabrėžė, kad, jei padėtis būtų normali, Moldova tikriausiai neturėtų šansų įstoti. Tačiau invazija keičia situacijos vertinimą, pažymėjo jis. Kartu jis teigė, kad ES plėtra neturėtų būti laikoma vieninteliu būdu užtikrinti stabilumą Europoje.
 
Moldova nervingai stebi, kaip Rusija nuo vasario puola Ukrainą. Maskva iš dalies teisina savo veiksmus tariamu poreikiu padėti etninių rusų separatistinėms grupuotėms, atplėšusioms regioną Ukrainos rytuose. Moldova taip pat turi atsiskyrusią teritorijos dalį, kurią remia Rusija.
 
Įvairūs Rusijos pareigūnai pastarosiomis savaitėmis užsiminė, jog tikisi kontroliuoti pakankamai Ukrainos teritorijos, kad gaėtų nutiesti sausumos tiltą į Uždniestrę – separatistų kontroliuojamą Moldovos dalį.
 
E. Macronas patikino Moldovą, kad Vakarų šalys bando priversti nutraukti karą taikydamos sankcijas. Tikslas yra nutraukti kovas paverčiant Rusijos karo išlaidas nepakeliama našta. Tačiau E. Macronas taip pat perspėjo, kad jei Moldovai ateis laikas siekti narystės, bus tam tikrų sąlygų. „Tikiuosi, galėsime duoti aiškų atsakymą stojimo tema, –  sakė jis. – Beveik neabejotina, kad bus tam tikrų sąlygų, kad būtų galima judėti į priekį“.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.06.16; 05:50
Aktualijos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neslepia – Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono išsakyti raginimai neleisti žeminti Rusijos, siekiant palengvinti tolesnes derybas, jam yra nevisiškai suprantami.
 
„Tikrai nevisiškai suprantama. Manau, kad ta diskusija, tiek, kiek ji yra dvišalė ir susijusi su Prancūzijos ir Rusijos santykiais, tai čia nesiimčiau komentuoti Prancūzijos lyderių pasisakymų. Tegu jie kalba apie Rusijos vadovų veidus, kaip jie mato genocidinius nusikaltimus… Tegu tai būna jų uždavinys“, – Eltai telefonu iš Japonijos sakė G. Landsbergis.
 
Visgi, pažymėjo politikas, tokias nuostatas reikėtų vertinti atsargiai, nes, jo teigimu, kalbos apie putinistinės Rusijos „reintegraciją į Europos saugumo architektūrą“ kelia nemažas rizikas Europos saugumui ir vienybei.
 
„Aš matau vieną riziką, kad kalba apie putinistinės Rusijos reintegraciją į Europos saugumo architektūrą, apie tai, kad mes kalbėsimės (su Rusija – ELTA), kad taiką sudarysime… Tai grasina dideliais iššūkiais ir Europai, ir Europos vienybei. Tiesa sakant, aš nelabai įsivaizduoju, kaip tokiems pasiūlymams galėtų pritarti didžioji dalis Rytų ir Centrinės Europos valstybių. Tiesą sakant, tai mane gąsdina, jog tai griaus ES vienybę. To nereikia pamesti iš akių“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
 
E. Macronas praėjusią savaitę dar kartą perspėjo nežeminti Maskvos, kad būtų išsaugotos durys diplomatiniam sprendimui, kai kariniai veiksmai Ukrainoje bus nutraukti.
 
Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas padarė „istorinę klaidą“ įsiverždamas į Ukrainą ir dabar yra „izoliuotas“. Kartu E. Macronas pakartojo, kad darant spaudimą Maskvai užbaigti pradėtą karą, Rusija neturėtų būti „pažeminta“. Jo teigimu, tą pačią dieną, kai kautynės liausis, reikėtų atverti „išeities kelią diplomatinėmis priemonėmis“.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2022.06.06; 12:00
Trumposios naujienos

Elisabeth Borne – naujoji Prancūzijos ministrė pirmininkė. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, gegužės 16 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paskyrė darbo ministrę Elisabeth Borne naująja ministre pirmininke – ji yra pirmoji per daugiau nei 30 metų moteris, vadovausianti Prancūzijos vyriausybei, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime.
 
Eliziejaus rūmų teigimu, dabar E. Borne pavesta sudaryti vyriausybę. Iki šiol vienintelė moteris, vadovavusi Prancūzijos ministrų kabinetui, buvo Edith Cresson. Ji buvo ministrė pirmininkė nuo 1991 m. gegužės iki 1992 m. balandžio mėnesio, vadovaujant prezidentui Francois Mitterrand’ui.
 
61 metų inžinierė E. Borne įrodė savo lojalumą E. Macronui per pirmąją jo kadenciją, nuo 2020 m. ėjusi transporto, aplinkos ir galiausiai darbo ministrės pareigas. E. Borne žinoma dėl kontroversiškų transporto ir pašalpų reformų, ir tai vertinama kaip didžiulis pranašumas E. Macronui per antrąjį kadenciją sieksiant įgyvendinti labai ginčytiną pasiūlymą didinti pensinį amžių Prancūzijoje.
 
E. Borne sieks didesnio poveikio nei pirmoji Prancūzijos ministrė pirmininkė E. Cresson, dešimtojo dešimtmečio pradžioje ėjusi pareigas mažiau nei metus. E. Macronas leido suprasti, kad nori moters, turinčios kairiojo sparno ir aplinkosaugos įgaliojimus, o E. Borne tam labai tiko. Prieš balandį vykusį antrąjį prezidento rinkimų ratą E. Macronas pažadėjo per antrąją kadenciją didžiausią dėmesį skirti klimato krizei ir pavesti savo ministrui pirmininkui „ekologinį planavimą“.
 
Per COVID-19 pandemiją E. Borne buvo darbo ministrė ir palaikė virtinę priemonių, skirtų jaunosios kartos užimtumui didinti. Pandemijos įkarštyje E. Borne nuolat buvo rodoma per televiziją, vis primindavo prancūzams dirbti iš namų ir gynė vyriausybės darbo vietų išsaugojimo schemą. 2021 m. kovą dėl viruso ji pakliuvo į ligoninę, jai buvo tiekiamas deguonis, ji tai apibūdino kaip nervingą patirtį.
 
„Tikra technokratė”
 
Toli gražu ne ekstravertiška asmenybė, galinti kaip nors užgožti prezidentą, E. Borne yra saugi rankų pora, kuria E. Macronas gali pasitikėti subtiliu metu. „Ji yra tikra technokratė“, – sakė profesinės sąjungos šaltinis, prašęs neskelbti jo pavardės. O ministerijų, kuriose ji dirbo, koridoriuose kalbama, kad dėl tariamo atšiaurumo bendradarbių atžvilgiu ji buvo pravardžiuojama „Borne out“ – tai  žodžių žaismas su terminu „burn out“ – „perdegimas“.
 
Antroji Prancūzijoje ministrė pirmininkė moteris gimė Paryžiuje ir studijavo elitinėje Politechnikos mokykloje (Ecole Polytechnique). Balandžio mėnesio „Ifop“ atliktos apklausos duomenimis, 45 proc. apklaustųjų nežinojo, kas ji tokia. Apie jos asmeninį gyvenimą mažai žinoma, išskyrus tai, kad jos tėvas mirė, kai ji buvo jauna, o motina turėjo labai mažai pajamų.
 
Matematikos mėgėja E. Borne yra sakiusi, kad skaičiuose randa „kažką gana įtikinančio, gana racionalaus“.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.05.17; 02:00