Ukrainos ir ES viršūnių susitikimas: Briuselis žada Kijevui paramą energetinio saugumo srityje
Kijevas, spalio 12 d. (dpa-ELTA). Bendrame viršūnių susitikime Europos Sąjunga (ES) pažadėjo Ukrainai tolesnę paramą energetinio saugumo srityje. Kartu su ukrainiečių ekspertais, be kita ko, ieškoma galimybių padidinti naftos tiekimo pajėgumus iš ES, spaudos konferencijoje antradienį Kijeve sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Dėl didelės įtampos Ukraina nuo 2015 metų neperka gamtinių dujų tiesiogiai iš Rusijos, o daro tai per tarpininkus, pirmiausiai – iš Slovakijos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po 23-iojo Ukrainos ir ES viršūnių susitikimo gyrė virtinę pasirašytų susitarimų, įskaitant dėl bendros oro erdvės. Kijevas tikisi, kad tai leis vykdyti daugiau skydžių į ES valstybes. V. Zelenskis taip pat patvirtino Ukrainos siekį įstoti į ES.
Dar viena pokalbių, kuriuose dalyvavo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis, tema buvo situacija Rytų Ukrainos konflikto teritorijoje. V. Zelenskis dėl nepasiekiamos pažangos įgyvendinant taikos planą dar kartą apkaltino Rusiją. U. von der Leyen paragino Maskvą, „kaip konflikto šaliai prisiimti atsakomybę“.
Per mūšius tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir Rusijai ištikimų separatistų pastaraisiais metais žuvo daugiau kaip 13 000 žmonių. 2015 metais tarpininkaujant Vokietijai ir Prancūzijai pasiektas taikos planas yra įšaldytas. Tačiau Rusija nuo 2014 metų vykstančiame konflikte laiko save tik tarpininke ir visą kaltę verčia Ukrainai.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ketvirtadienį patikino, kad Vašingtonas darys viską, ką gali, kad Rusijos „Nord Stream 2“ dujotiekis nekeltų grėsmės Europai, skelbia „Reuters“.
„Padarysime viską, ką galime, kad užtikrintume, jog dujotiekis nekeltų grėsmės Europai“, – Senato užsienio reikalų komiteto posėdyje kalbėjo M. Pompeo.
Siekdamas sutrukdyti Rusijai baigti dujotiekio statybą, Vašingtonas įvedė sankcijų. JAV skelbia, kad, įgyvendinus naujojo dujotiekio planą, ES energetikos saugumui iškils didelė grėsmė. „Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto
Rusija savo ruožtu apkaltino Vašingtoną, esą šis dujotiekio tiesimo projektą siekia nutraukti tik tam, kad JAV gamtinių dujų tiekėjai galėtų eksportuoti savo produkciją į ES ir ten parduoti ją už didesnę kainą, nei siūlo Rusija.
Kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino užsienio valstybių energetikos sektoriaus lyderius, Vilniuje susirinkusius į antrąjį ministrų partnerystės susitikimą „Partnership for transatlantic energy cooperation“ (P-TEC). Renginiui, kuris skirtas transatlantiniam bendradarbiavimui energetikos srityje puoselėti, yra suteikta šalies vadovo globa.
Sveikinimo kalboje renginio svečiams Prezidentas akcentavo Europos Sąjungos ir JAV bendradarbiavimo svarbą, siekiant sukurti tvarią ir konkurencingą energetikos rinką, užtikrinti energetinių išteklių diversifikaciją bei technologinę pažangą.
„Tvarus ir atsparus energetikos sektorius ir gerai integruota infrastruktūra yra ekonominio augimo ir klestėjimo pagrindas. Taip išliks ir artimiausiu laikotarpiu. Dedame visas pastangas, kad visi kartu jį stiprintume. <…> Fragmentuota infrastruktūra, įtakos siekiantys energijos tiekėjai, kibernetiniai iššūkiai, investicijų pritraukimas ir sektoriaus modernizavimas – tai uždaviniai aktualūs daugeliui valstybių. Siekiame labiau diversifikuotos, integruotos, inovacijomis paremtos ir konkurencingos energijos rinkos. Mums reikalinga švaria energija paremta ateitis“, – kalboje sakė Prezidentas.
Akcentuota, kad prisidėjimas prie P-TEC organizacijos veiklos yra dar vienas Lietuvos pasiekimas, kuris suteikia platformą atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į regiono energetinės nepriklausomybės iššūkius, branduolinio saugumo klausimus, taip pat aptarti saugių investicijų pritraukimo galimybes.
Pridurta, kad Lietuva ketina imtis iniciatyvos plėtoti transatlantinius energetikos sektoriaus ryšius, įgyvendinant P-TEC organizacijos tikslus, ir kartu su JAV sieks užtikrinti kibernetinį saugumą, plėtojant strateginius energetikos projektus.
„Ši iniciatyva padės identifikuoti strateginius energetikos projektus ir finansavimo galimybes. Siekdami geriausių rezultatų, dalysimės gerąja patirtimi ir technologiniais sprendimais. Svarbu tai, kad P-TEC kaip organizacija yra lanksti ir, siekdama tikslų įgyvendinimo, gali prisitaikyti prie regioninių ir nacionalinių poreikių“, – kalbėjo šalies vadovas.
P-TEC konferencijoje, į kurią pakviesti 24 šalių atstovai, apsilankė JAV energetikos sekretorius ir P-TEC organizacijos įkūrėjas Rickas Perry, Europos Komisijos energetikos generalinis direktorius Ditte Juulis Jørgensenas, Ukrainos, Estijos, Latvijos, Albanijos, Rumunijos ministrai, Čekijos, Bulgarijos, Lenkijos, Moldovos, Vengrijos viceministrai, JAV analitikos centro „Atlantic Council“ atstovai ir kt. Renginyje dėmesys skirtas keturioms pagrindinėms temoms: energetikos infrastruktūros klausimams, energijos tiekimo ir branduolinės energetikos saugai bei atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai.
Renginio išvakarėse, spalio 6 d., inicijuotas 3+1 (Baltijos šalys ir JAV) energetikos dialogas, sutelkiantis sprendimų priėmėjų iš viešojo ir privataus sektorių dėmesį į energetikos sektoriaus plėtrą, investicijas, technologijas.
Po kalbos konferencijoje Prezidento darbotvarkėje numatytas susitikimas su JAV energetikos sekretoriumi Ricku Perry.
P-TEC konferencija skirta šalims narėms diskutuoti kritinės energetinės (elektros ir dujų perdavimo) infrastruktūros ir kibernetinio saugumo, branduolinės energetikos, anglies pramonės, gamtinių dujų klausimais, apsikeisti gerosiomis veiklos praktikomis, puoselėti tvarius verslo ir viešųjų institucijų santykius, skatinant inovatyvių technologijų plėtrą, didinti investicijas į svarbiausių energijos šaltinių infrastruktūros kūrimą, mažinti poveikį gamtai ir klimatui.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Latvijos ir Estijos Prezidentais susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos sekretoriumi Ricku Perry. EPA – ELTA nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Latvijos ir Estijos Prezidentais susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos sekretoriumi Ricku Perry.
Susitikimas surengtas Jungtinių Amerikos Valstijų iniciatyva, siekiant stiprinti Baltijos šalių ir JAV bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje.
Šalies vadovės teigimu, JAV yra strateginė Baltijos šalių partnerė, kuri tvirtai palaiko Lietuvos siekį didinti energijos tiekimo šaltinių įvairovę, mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų ir stiprinti regiono energetinį savarankiškumą.
Susitikime sutarta steigti naują Baltijos šalių ir JAV bendradarbiavimo formatą „3+1“, kuris padėtų stiprinti praktinį bendradarbiavimą tokiose srityse kaip Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa, kibernetinis saugumas, atsinaujinanti energetika, bendros regiono gamtinių dujų rinkos kūrimas, ypač SGD dujų importo galimybių stiprinimas. Planuojama, kad šio „3+1“ formato inauguracija įvyktų Vilniuje rugsėjo mėnesį.
Keturšaliame susitikime taip pat kalbėta amerikiečių suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo klausimais. Amerika yra viena didžiausių SGD tiekėjų pasaulyje. Lietuva buvo viena pirmųjų Europos Sąjungos šalių, pradėjusių importuoti JAV suskystintas dujas per Klaipėdos SGD terminalą. Tai užtikrins saugų, patikimą dujų tiekimą ir sąžiningą konkurenciją Baltijos šalių dujų rinkoje.
Per pastaruosius metus JAV SGD eksportas į ES išaugo 272 proc. per metus. Net 35 proc. Amerikos suskystintų dujų tenka ES rinkai.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuva turi savo sėkmės istoriją, kaip atsakyti į energetinio saugumo iššūkius. Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje ne tik išvadavo Lietuvą iš Rusijos dujų monopolisto spąstų, suvaldė iki terminalo atsiradimo politiškai diktuotas dujų kainas, bet ir pakeitė žaidimo taisykles visame Baltijos regione. Tai transatlantiniame saugumo forume Vašingtone pažymėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Forume, pasak Energetikos ministerijos pranešimo, buvo diskutuojama apie energetinio saugumo iššūkius, į kuriuos būtinas globalus atsakas.
Lietuvos energetikos ministro teigimu, solidaraus ir bendro atsako reikalauja tokie projektai kaip „Nord Stream 2“ ar Baltarusijoje, pažeidžiant branduolinės saugos reikalavimus, statoma Astravo branduolinė elektrinė, kurie nukreipti silpninti ES energetinį saugumą ir didinti Rusijos energetinę įtaką.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Lietuva jau išmoko priklausomybės nuo vieno dujų tiekėjo pamokas, kuri anksčiau ar vėliau, tiesiogiai ar netiesiogiai, virsta energetiniu šantažu. Nors Europa ir supranta geopolitines „Nord Stream 2” projekto pasekmes, tačiau kol kas tėra pasyvi stebėtoja, o dujų tiekimo šaltinių diversifikacija kol kas tėra tik graži vizija, nutolusi nuo realybės“, – pažymėjo energetikos ministras diskusijoje „Energetinis saugumas: laisvos rinkos versus vamzdžio politika“.
Pasak Ž. Vaičiūno, kalbant apie ES energetinį saugumą, kartu būtina kalbėti apie saugius dujų tiekimo šaltinius ir didinti SGD importą, pirmiausiai iš tokių šalių kaip JAV.
„Tuo metu dabar mes matome priešingas tendencijas. Nepaisant visų pastangų diversifikuoti dujų tiekimą, dauguma Europos šalių išlieka smarkiai priklausomos nuo rusiškų dujų. Per trejus metus rusiškų dujų importas į Europos rinkas išaugo 30 proc. ir Rusija šią priklausomybę nutiesdama papildomą tiekimo infrastruktūrą tik dar labiau padidins, jeigu nebus konkurencingo savalaikio atsako iš SGD rinkos. Būtent JAV SGD konkurencinis spaudimas galėtų efektyviausiai atsverti „Gazprom“ įtaką ES“, – pranešime cituojamas Ž. Vaičiūnas.
Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai
Diskusijoje ministras taip pat pabrėžė Lietuvos kaimynystėje statomos Astravo branduolinės elektrinės grėsmę Lietuvai, jos nacionaliniam saugumui ir visam regionui bei branduolinės energetikos reputacijai pasaulyje.
Pasak Ž. Vaičiūno, sistemingai pažeidžiant tarptautines konvencijas statomas ir aukščiausių branduolinės saugos standartų neatitinkantis Astravo branduolinės elektrinės projektas privalo sulaukti JAV atsako tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu lygiu, išnaudojant visus tarptautinius instrumentus.
Forumą organizuoja Europos politikos analizės centras (angl. Center for European Policy Analysis CEPA). Kartu su ministru diskusijoje apie energetinį saugumą taip pat dalyvavo už JAV energetiką atsakingi pareigūnai, Vokietijos užsienio ir saugumo politikos analitikai, Lenkijos vyriausybės specialusis įgaliotinis strateginei energetinei infrastruktūrai Piotras Naimskis.
Seimo narys Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius mano, kad Azerbaidžanas konstruoja labai protingą politiką visame Kaukazo regione. Apie tai jis pranešė duodamas interviu Azerbaidžano leidinio Haqqin.az korespondentui.
„Azerbaidžanas yra labai svarbus Europos partneris, ir mes vertiname jo indėlį kuriant Europos energetinio saugumo politiką. Dėl Azerbaidžano užsienio politikos – tai ji labai protinga. Mes suvokiame, kad Azerbaidžanas atsidūręs sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, kad jis apsuptas iš visų pusių ambicingų kaimynų. Tokiomis sąlygomis labai sudėtinga įgyvendinti savo nepriklausomą politiką. Bet tuo pačiu manau, kad Azerbaidžanui privalu stiprinti ryšius su Europa, nes tik europietiškas vektorius šaliai suteiks pasitikėjimo savo jėgomis“, – rašoma straipsnyje.
Žemėlapyje pažymėta, kaip nuo armėnų okupacijos nukentėjo Azerbaidžanas. Slaptai.lt nuotr.
Kalbėdamas apie Kalnų Karabacho problemą A.Kubilius kritikavo Europą dėl jos pasyvumo sureguliuojant šį konfliktą.
„Europa privalo būti aktyvi sprendžiant Kalnų Karabacho likimą. Europa privalo būti aktyvi visame Kaukazo regione, jei nori tapti įtakinga pasaulyje. Mes privalome padėti Azerbaidžanui ir Armėnijai taip sutvarkyti tarpusavio santykius, kad tarp šių dviejų šalių įsivyrautų ilgalaikė taika. Ačiū Dievui, Vakarų sostinėse stiprėja supratimas, kad Europa privalo stiprinti savo ryšius su rytų kaimynais“, – tegė ekspremjeras A. Kubilius.
Buvęs premjeras taip pat pareiškė, kad Azerbaidžano ir Lietuvos santykiai – pavyzdiniai. Tarp mūsų nėra jokių problemų. „Mes suprantame vienas kitą bendraudami ir „akis į akį“, ir tarptautinėse sferose“. Toks buvo A. Kubiliaus komentaras.
Informacijos šaltinis – www.haqqin.az (Zauras Rasulzade)
Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas posėdyje aptarė parlamentinio tyrimo išvadas bei nusistatė didžiausius prioritetus bei rekomendacijų įgyvendinimą įstatymų leidyboje ateinančiose Seimo sesijose.
Parlamentinio tyrimo išvadose atskleisti verslo interesų grupių neskaidraus poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams faktai ir schemos, taip pat pateikti pasiūlymai, kurių įgyvendinimas padės išvengti neskaidraus ir neteisėto verslo interesų grupių poveikio valstybės institucijoms ir neteisėtos įtakos politiniams procesams.
Įgyvendinant išvadas, NSGK rengia Baudžiamojo kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės, Politinių partijų, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Kriminalinės žvalgybos, Labdaros ir paramos įstatymų pakeitimo projektus, taip pat bus pateikti siūlymai dėl civilinio turto konfiskavimo instituto inkorporavimo į nacionalinę teisę bei Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimai.
NSGK Seimui taip pat siūlo prioriteto tvarka svarstyti ir kitus svarbius teisės aktų projektus. Vienas iš NSGK didžiausių prioritetų – Seimo nutarimo projektas, kuriuo numatoma peržiūrėti ir reglamentuoti Lietuvos karinių vienetų dalyvavimą tarptautinėse operacijose 2019-2020 metais.
„Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose užtikrinimas yra svarbi Lietuvos įsipareigojimų tarptautiniam saugumui išraiška ir priemonė stiprinti NATO kolektyvinę gynybą, ES bendrąją saugumo ir gynybos politiką, JT taikos palaikymo pastangas, daugiašalį ir dvišalį karinį bendradarbiavimą, ypač su strateginiais Lietuvos partneriais“, – teigiama NSGK pranešime.
NSGK numato ir Karo padėties įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama nustatyti efektyvų valstybės ginkluotos gynybos mechanizmą, sukurti iš esmės naują karo padėties metu taikytiną teisinį reglamentavimą, kuris apimtų visas karo padėties metu svarbias valstybės ir visuomenės gyvenimo sritis, numatytų valstybės gynybai vadovaujančių valstybės pareigūnų aiškią kompetenciją, sudarytų prielaidas greitai priimti sprendimus ir būtų suderintas su galiojančių nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatomis.
Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.
Įregistruotas ir Seimo statuto pakeitimo projektas, kuriuo būtų užtikrintos tinkamos galimybės Seimo komitetui vykdyti Nacionalinio saugumo strategijos įgyvendinimo, kovos su korupcija, kibernetinio ir informacinio saugumo sričių parlamentinę kontrolę. Taip pat, kad Seimo nariai, paskirti į atitinkamas pareigas, Seime privalėtų nustatyta tvarka gauti leidimus dirbti su įslaptinta informacija ir būtų nustatyta tvarka tikrinami.
NSGK taip pat numatė Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma nustatyti pareigą valstybės informacinių sistemų ir registrų valdytojai naudotų saugų valstybinį duomenų perdavimo tinklą ir visas jų valdomas informacines sistemas, jose esančius duomenis, registrus laikyti valstybės duomenų centruose bei įtvirtinti tokio duomenų centro sąvoką.
Parlamentinės kontrolės srityje komitetas planuoja skirti dėmesį Lietuvos energetinio saugumo klausimams, ypač Baltijos valstybių elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projekto vykdymui. Bus išklausyta valstybės institucijų informacija dėl anksčiau priimtų komiteto sprendimų informacinio saugumo ir kibernetinio saugumo klausimais, skirtas dėmesys valstybės institucijų informacijai ir priemonėms, kurios didintų Lietuvos politinės sistemos saugumą bei užkirstų kelią kišimuisi į demokratinius procesus, taip pat rinkimus ir užtikrintų konstitucinių pagrindų tinkamą apsaugą.
NSGK pirmininkas parlamentaras Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.
NSGK jau Seimo rudens sesijoje planuoja diskutuoti žvalgybų veiklos kontrolės klausimais bei svarstyti žvalgybų kontrolieriaus (ombudsmeno) instituto inkorporavimo į teisinę sistemą galimybes, taip pat svarstys žvalgybų veiklos strategijų projektus bei teiks siūlymus dėl žvalgybų veiklos ir kontrolės tobulinimo.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktas parlamentinis tyrimas sulaukė viso Seimo pritarimo. Birželio 5 d. NSGK išvadoms pritarė 88 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 18 parlamentarų susilaikė. NSGK tyrime nurodoma, kokios interesų grupės siekė daryti poveikį politiniams procesams.
Taip pat yra pateikti pasiūlymai Seimui, Vyriausybei, Generalinei prokuratūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Seime atstovaujamoms politinėms partijoms. Tyrimą baigusiam NSGK pavesta atlikti ir parlamentinio tyrimo išvados pasiūlymų įgyvendinimo kontrolę.
Keičiasi NATO energetinio saugumo kompetencijos centro vadovas – antradienį šiame centre Vilniuje rengiama oficiali centro direktoriaus pasikeitimo ceremonija. Nuo 2014 metų rugpjūčio centrui vadovavusį pulkininką Gintautą Bagdoną pakeis jau centrui nuo įkūrimo pradžios 2012 m. liepą vadovavęs pulkininkas Romualdas Petkevičius.
Ceremonijos metu pasikeis ir centro direktoriaus pavaduotojas – Prancūzijos kariuomenės karininkas pulkininkas leitenantas Pascalis Fernandezas keičia Prancūzijos kariuomenės atstovą pulkininką Jeaną Marką Bouilletą.
Ceremonijoje dalyvaus krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius, NATO energetinio saugumo kompetencijos centre tarnaujančių šalių atstovai, NATO šalių ambasadoriai, gynybos atašė, kiti svečiai.
Vadovavimą NATO energetinio saugumo kompetencijos centrui baigęs pulkininkas G. Bagdonas išvyksta į tarnybą Gruzijoje, kur eis sąveikos karininko pareigas NATO ryšių biuro grupėje Tbilisyje.
Pulkininkas R. Petkevičius iki paskyrimo į NATO energetinio saugumo kompetencijų centro direktoriaus pareigas ėjo nacionalinio sąveikos atstovo transformacijai pareigas NATO vyriausiojoje sąjungininkų pajėgų vadavietėje Norfolke, JAV.
Per savo karjerą krašto apsaugos sistemoje be vadovavimo NATO energetinio saugumo kompetencijos centrui 2012-2014 m., R. Petkevičius taip pat yra vadovavęs Krašto apsaugos ministerijos Ginkluotės ir valdymo sistemų departamentui, tarnavo Vyriausiojoje jungtinių pajėgų Europoje vadavietėje, yra ėjęs Lietuvos gynybos atašė JAV ir Kanadai pareigas.
Tarnybą Lietuvos kariuomenėje jis pradėjo nuo Karinių oro pajėgų. R. Petkevičius yra įvertintas Karininko kryžiumi ir ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, JAV ordinu „Už nuopelnus“, krašto apsaugos sistemos medaliu „Už nuopelnus“, įstojimo į NATO medaliu.
Šiuo metu NATO Energetinio saugumo kompetencijos centre Vilniuje dirba ekspertai iš vienuolikos šalių – Estijos, Prancūzijos, Gruzijos, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Turkijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Čekijos ir Suomijos. Artimiausiu metu planuoja prisijungti Ukraina.
Vilniuje veikiantis NATO centras įkurtas 2012 metų liepą šalims steigėjoms NATO Transformacijos vadavietėje Norfolke (JAV) pasirašius steigimo dokumentus. 2012 metų spalį, atlikus akreditacijos procedūras, Šiaurės Atlanto Taryba centrui suteikė tarptautinės karinės organizacijos statusą.
NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras analizuoja karinio energetinio efektyvumo ir saugumo bei kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos aspektus. Centro darbuotojai teikia rekomendacijas ir siūlymus dėl operacinio energetinio saugumo, alternatyvių energijos šaltinių pritaikymo karyboje ir gamtai draugiškų ir efektyvių karinių pajėgumų plėtros, organizuoja mokymus ir pratybas.
Šiuo metu centras organizuoja konferenciją-parodą „Inovatyvūs energetiniai sprendimai taikomi karyboje“, kuri lapkričio 14-16 dienomis vyks „Litexpo“ rūmuose.
Kaip visi gerai žinome, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) jau kitą trečiadienį planuoja paskelbti tyrimo dėl neskaidrių verslo ir politikos santykių išvadas. Po VSD išslaptintos medžiagos apie politinės korupcijos skandalingus faktus paviešinimo spaudoje, Lietuvos žmonių dėmesys yra kraštutinai įaudrintas, taigi ne vienas laukia tų išvadų kaip iškilmingo satisfakcijos ritualo, drauge tikint, kad bus užbrėžtos gairės politinės sistemos apsivalymo linkme.
Kita vertus, vis daugiau požymių rodo, kad iš to didelio debesio bus tikrai maža lietaus, geriausiu atveju paptelės vienas kitas lašelis. Net ir tie politikai, kurie troško labiausiai užsirekomenduoti ir pasireklamuoti kilusio skandalo fone, stodami kovos už sistemos skaidrumą barikadų priešakyje, pastarosiomis dienomis kalba vis labiau aptakiai arba atsukę nugaras pėdina į užpakalines gretas. Tačiau net ir tokiu atveju reikia turėti galvoje, kad plačioji publika nepraleido galimybės susipažinti su VSD sukaupta šokiruojančia medžiaga apie valstybės užpuolimą, taigi kiekvienas iš mūsų, nelaukdamas teisybės manos iš dangaus, gali atitinkamas išvadas pasidaryti pats.
Mažai tikėtina arba tiesiog neįmanoma, kad Komitetas įstengtų sukurpti kažką panašaus į apibendrinančio pobūdžio išvadą apie koncerno „MG Baltic“ žalingos įtakos politinei sistemai atsiradimo aplinkybes, pirmuosius koncerno žingsnius drumsčiant žmonių protus ir užsimojus visiškai nugyvendinti valstybę. Kitaip tariant, galima prognozuoti, kad čia pritrūks genetinio požiūrio, nebus keliamas klausimas – kaip, kokia seka ir kokioms aplinkybėms tarpininkaujant drakonui buvo leista užsiauginti sparnus.
Noriu to ar nenoriu, bet privalau pripažinti faktą, kad toks požiūris būtų labai neparankus visų pirma Tėvynės Sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS – LKD), t. y. politinei jėgai, kuri dar iki Lietuvos liberalų sąjūdžio (LLS) atsiradimo labai entuziastingai dalyvavo „MG Baltic“ akcijose, leidusiose koncernui sukaupti milžinišką galią, – prisiminkime pradžiai vadinamąją kovą prieš valstybininkus, o ypač – po to sekusią košmariškąją LEO.LT sunaikinimo istoriją.
Tikriausiai tarp vadinamųjų valstybininkų buvo ir nelabai simpatiškų žmonių, tačiau jau tuomet pradėjo ryškėti tendencija, kad minėtas koncernas pradeda auginti savo raumenis valstybės nususinimo sąskaita. Savo ruožtu virš visos Lietuvos savo nešvankios visagalybės sparnus „MG Baltic“ ištiesė sužlugdęs labiausiai ambicingą ir Lietuvai naudingą LEO.LT projektą. Kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, tai yra liūdniausias nepriklausomos Lietuvos istorijos įvykis, be visa ko kito lėmęs ir tai, kad Vilniaus pašonėje buvo pradėta statyti didelius nuogąstavimus dėl saugumo lietuviškai populiacijai kelianti Astravo AE. Jau vien šis faktas parodo, kokia pavojinga visai tautai gali tapti nepažabota pinigo valdžia, staigiai praturtėjusių pašlemėkų savivaliavimas.
Tačiau, kaip visi suprantame, šios versijos, kad LEO.LT sužlugdymas yra ryškiausia valstybės nuosmukio iliustracija, nepalaikytų, jeigu tokia būtų forsuojama, taip pat ir karbauskininkai, jau turėję progą pademonstruoti savo tikrąjį požiūrį į Lietuvos energetinio saugumo ir savarankiškumo užtikrinimo politiką.
LEO.LT sužlugdymas tapo savotiška riba, kurią peržengęs „MG Baltic“ įžengė į savo visagalybės zenitą, kai toliau jau sau buvo leidžiama veikti be jokių moralinių skrupulų, nesirūpinant net dėl išorinio vaizdo, kad neva yra laikomasi kažkokių civilizuotumo reikalavimų. Apskritai „MG Baltic“ firminis ženklas, siekiant prastumti savo interesus su manipuliacijų viešąja nuomone pagalba, yra lengvai atpažįstamas – žmonių sąmonė, kai koncernui reikėdavo, buvo atakuojama sutelkta uraganine ugnimi, siekiant iš sveiko proto nepalikti nė užuominos, bet kokią refleksijos galimybę tiesiog nuslopinant staugimu, bendrapiliečio sąmonę užpildant, šlangos srove farširuojant skystu mėšlu.
Ten, kur praeidavo tulžingieji „MG Baltic“ propagandistai, – tai ypač akivaizdu LEO sunaikinimo atveju, – likdavo tik išdegusi žemė, kur dialogas tampa visiškai nebeįmanomas, žmonių tarpusavio pasitikėjimas niekados negalės sudygti. Taigi, tokie propagandistai teisėtai gali būti vadinami viešosios erdvės stribais.
Erkė – pavojinga žmogui. O politinės erkės kelia pavojų valstybei. Slaptai.lt nuotr.
Teisybės dėlei reikia prisiminti ir tai, kad Dalia Grybauskaitė, pirmuosiuose prezidento rinkimuose pasinaudojo „MG Baltic“ sukelta isterija dėl LEO.LT, būtų kvaila neigti, kad ši negarbinga istorija pasitarnavo D.Grybauskaitei kaip tramplynas į politinį olimpą. Galbūt dėl to prezidentė anksčiau raginusi skelbi visą išslaptintą politinės korupcijos duomenų medžiagą, dabar pradėjo svyruoti, abejoti… Iš tiesų, gyvenimas, o ypač politinio vyksmo užkulisiai, yra sudėtingas procesas, kai gėrio ir blogio pusės iš pradžių gali būti sulipusios, viena nuo kitos sunkiai atskiriamos. Tačiau prezidentės D.Grybauskaitės garbei reikia pasakyti tai, kad nežiūrint net tokios, didelės garbės iš pradžių nedarančios aplinkybės, Lietuvos prezidentė niekados nė iš tolo nebuvo parišta už „MG Baltic“ pavadėlio, ko, kaip matome, koncerno vairininkai labai troško, nesėkmingai tikėjosi.
Prieš keletą metų Darius Mockus yra net viešai išsakęs savo priekaištą, kad esą prezidentė nenori bendrauti su verslu, kas dabartinių įvykių šviesoje tikriausiai gali būti kvalifikuojama kaip prasisunkęs į viešąją erdvę, nesutramdytas koncerno šeimininko apmaudas, jog ne visi aukščiausiojo rango politikai yra prikinkyti prie lesyklėlių.
D.Grybauskaitei kartas nuo karto yra išsakomas priekaištas, kad anoji metinių pranešimų metu neišpažįsta savo klaidų. To manding pirmiausiai trokšta tie žurnalistai, kurie visur siekia trūks plyš atrasti pramogos galimybę, progą pakrykštauti. Tačiau labiausiai džiugina tas atvejis, kai didesnės ar mažesnės klaidos, likę nesusipratimai, daug netuščiažodžiaujant, yra ištaisomi veiksmais, siekiant užkardyti kelią blogoms pasekmėms.
Taigi šio parašymo moralas toks: nepraėjo nė dvi kadencijos, o aš jau pradėjau gerbti šalies prezidentę kaip niekas kitas…
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vašingtone dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Estijos bei JAV viršūnių susitikime, kuriame keturių valstybių vadovai priėmė bendrą politinę deklaraciją. Pasirašytoje deklaracijoje akcentuojami keturių valstybių santykiai saugumo, ekonomikos ir žmonių tarpusavio ryšių srityse.
Pasirašytame dokumente akcentuojami įsipareigojimai nuo siekio vystyti nepriklausomą, stiprią ir objektyvią žiniasklaidą iki įsipareigojimo stiprinti bendradarbiavimą kovos su terorizmu ir kibernetinio saugumo užtikrinimo srityse, nuo pasiryžimo Baltijos šalims toliau modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas iki JAV įsipareigojimų padėti Estijai, Latvijai ir Lietuvai pagerinti jų karinį pasirengimą ir teikti ilgalaikę pagalbą saugumo srityje.
Kaip ir buvo galima tikėtis, pagrindinis dėmesys deklaracijoje skiriamas saugumui. Deklaracija įtvirtinamas nepalaužiamas JAV ir Baltijos šalių įsipareigojimas Vašingtono sutarties 5-ajam straipsniui, apibrėžiančiam pamatinį NATO kolektyvinės gynybos principą: „visi už vieną ir vienas už visus“.
Deklaracijoje valstybės pasižada stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, kovodamos su jėgomis, keliančiomis grėsmę bendroms vertybėms, saugumo interesams ir vieningai vizijai.
Pasirašytoje deklaracijoje akcentuojama, kad JAV ir toliau periodiškai dislokuos pajėgas Baltijos valstybėse, siekdamos sustiprinti atgrasymą ir gynybą bei katalizuoti Estijos, Latvijos ir Lietuvos pastangas toliau vystyti jų nacionalinę gynybą.
Teigiama, JAV yra pasirengusios padėti Estijai, Latvijai ir Lietuvai pagerinti jų karinį pasirengimą ir pajėgumus teikdamos ilgalaikę pagalbą saugumo srityje. Siekdami užtikrinti stipresnį atgrasymą regione, plėtos naujas idėjas ir galimybes, įskaitant oro gynybą, tiek dvišalių santykių pagrindu, tiek NATO Aljanse.
Deklaracijoje pažymima JAV lyderystė NATO. Teigiama, kad NATO, kuriai tvirtai vadovauja Jungtinės Amerikos Valstijos, yra esminis transatlantinių ryšių pagrindas ir kolektyvinio saugumo kertinis akmuo.
Patvirtindamos Vašingtono sutarties 5-ojo straipsnio nepajudinamą, Estija, Latvija ir Lietuva deklaruoja įsipareigojimą toliau modernizuos savo ginkluotąsias pajėgas, siekdamos ne tik padidinti jų sąveikumą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis bei kitomis NATO sąjungininkėmis, bet ir sustiprinti teritorinės gynybos pajėgumus vykdant įsipareigojimus pagal 3-iąjį straipsnį.
Savo ruožtu Jungtinės Amerikos Valstijos vertina tai, kad Estija, Latvija ir Lietuva vykdo Velso viršūnių susitikime prisiimtus gynybos išlaidų įsipareigojimus ir prisiėmė vadovaujamą vaidmenį Aljanse dėl naštos pasidalijimo.
Deklaraciją pasirašančios valstybės įsipareigoja toliau remti NATO veiklą, skirtą hibridinėms grėsmėms įveikti, įskaitant Baltijos valstybėse įsteigtų NATO kompetencijos centrų vykdomą veiklą. Taip pat pabrėžiama savitarpio bendradarbiavimą kartu kovojant su tarptautiniu terorizmu ir įsipareigoja stiprinti bendradarbiavimą kovos su terorizmu ir kibernetinio saugumo užtikrinimo bei strateginės komunikacijos, sienų saugumo, branduolinės saugos, saugumo ir neplatinimo srityse.
Ekonominio bendradarbiavimo srityje pažymima, kad bus siekiama sąžiningos tarpusavio prekybos ir investicijų, prekių ir paslaugų mainų augimo tarp partnerių bei, siekiant saugumo, bendradarbiavimo energetikos srityje. Išskiriamas bendradarbiavimas saugumo ir gynybos pramonės srityse.
Energetiniam saugumui deklaracijoje yra suteikimas išskirtinis dėmesys. Pabrėžiama energijos tiekimo šaltinių diversifikacijos svarba, įtraukiant JAV suskystintųjų gamtinių dujų ir kitų pažangiausių energetikos technologijų eksportą.
Deklaruojamas siekis sustiprinti ypatingos svarbos infrastruktūros, įskaitant energetiką, individualų ir kolektyvinį atsparumą plėtojant ir plečiant esamus tarpvalstybinius perdavimo maršrutus, didinant regioninių energetikos rinkų integraciją bei nuolat gerinant mūsų kibernetinio saugumo pajėgumus.
Galiausiai atskiras dėmesys teikiamas valstybių piliečių tarpusavio ryšių stiprinimui. Pateikiami įsipareigojimai skatinti studentų ir jaunimo mainus, bendras inovacijas ir mokslinius tyrimus bei dirbti kartu, padedant vystyti nepriklausomą, profesiniu požiūriu stiprią ir objektyvią žiniasklaidą ir žurnalistiką bei skatinti kritinį mąstymą, žiniasklaidos priemonių naudojimo ir informacinį raštingumą.
Rusija bando sutrukdyti vieną svarbiausių pastarojo dešimtmečio energetikos projektų – Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa.
Pirmadienį paskelbtoje Valstybės saugumo departamento ataskaitoje teigiama, kad Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė, taip pat Karaliaučiuje esantis Baltijskajos AE projektas yra skirti dominuoti regiono elektros sektoriuje ir taip „sutrukdyti jo integracijai į Europos energetikos sistemą“.
Anot ataskaitos, Baltarusija šalia Lietuvos sienos statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektrą tikisi eksportuoti į Europos Sąjungą. Todėl vykdoma aktyvi lobistinė veikla ES institucijose bei kitose Europos valstybėse.
„Rusija taip pat siekia padaryti įtaką sprendimams dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais. Siekdama šio tikslo, Rusija bando įtraukti Baltijskajos AE projektą į Baltijos šalių sinchronizacijos su KET procesą“, – teigiama ataskaitoje.
Tačiau, VSD nuomone, lobistinė veikla kol kas nebuvo sėkminga ir Rusijai nepavyko paveikti sprendimų dėl sinchronizacijos.
„Viešojoje erdvėje Baltijos šalių desinchronizacijos su Rusijos tinklais planus ji pristato kaip grėsmę Kaliningrado srities energetiniam saugumui. Kartu Rusija jau nuo 2014 metų vykdo savo energetikos sistemos pertvarką, kuri užtikrins srities sistemos galimybę veikti izoliuotai“, – rašoma ataskaitoje.
Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad visus elektros tinklų rekonstrukcijos projektus bei naujų elektrinių statybas Rusija siekia užbaigti dar gerokai iki Baltijos šalių atsijungimo nuo Rusijos, kuris įvyks 2025 metais. Rusija planuoja darbus užbaigti 2020 metais.
VSD teigimu, Rusija taip pat sieks susigrąžinti dujų milžinės „Gazprom“ įtaką Lietuvoje. Neatmetama, kad įmonė bandys manipuliuoti dujų kainomis Lietuvoje per lojalius prekybos partnerius, sudarydama jiems ypač palankias sąlygas. Taip, pasak žvalgybos, gali būti stiprinama Rusijos politinė ir ekonominė įtaka Lietuvoje.
Prezidentė susitinka su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude‘u Junckeriu. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude‘u Junckeriu, su kuriuo aptarė elektros tinklų sinchronizaciją, vieningą ES atsaką į Astravo AE keliamas grėsmes, Lietuvos poreikius artėjant deryboms dėl naujos ES daugiametės finansinės perspektyvos, kitus Lietuvai aktualius ES darbotvarkės klausimus.
Prezidentė pabrėžė, jog elektros tinklų sinchronizacija yra ir Lietuvos, ir visos ES energetinio saugumo klausimas. Laiko delsti nėra – galimybė pretenduoti į europines lėšas dar šiame ES biudžete priklauso nuo gebėjimo susitarti ir skubiai parengti būtinus projektus. Tam, kad sprendimai nebūtų atidėliojami, būtinas ir Europos Komisijos palaikymas.
Lietuva siekia sinchronizacijos projektus užbaigti iki 2025 m. Europos Komisijos tyrimų centro atliktos studijos duomenimis, efektyviausia ir ekonomiškai naudingiausia sinchronizacijos kryptis – per Lenkiją.
Prezidentė su Jeanu-Claude‘u Junckeriu taip pat aptarė ES atsaką į Astravo AE keliamas grėsmes. Prezidentės teigimu, šis prie Lietuvos statomas geopolitinis projektas kelia grėsmę visos Europos saugumui. Todėl branduolinio saugumo klausimais Europa turi kalbėti tvirčiau ir aiškiau. Europos Komisijos pozicija svarbi ir siekiant, kad visi tarptautiniai TATENOS saugumo vertinimai Baltarusijoje būtų atlikti pilna apimtimi. Šalies vadovė taip pat pabrėžė, jog ES elektros direktyva bei europiniai saugumo standartai turi būti taikomi ir trečiosioms šalims, siekiančioms patekti į ES rinką. Lietuva jau priėmė įstatymą, užkertantį kelią nesaugiai pagamintos elektros patekimui į rinką.
Susitikime su Europos Komisijos pirmininku Prezidentė akcentavo ir Lietuvos poreikius, artėjant deryboms dėl naujo daugiamečio ES biudžeto. Ignalinos AE uždarymo darbai ir svarbiausių strateginių energetikos projektų įgyvendinimas – tai sritys, kuriose Lietuvai itin svarbi tęstinė ES parama.
Taip pat Prezidentė kėlė klausimą dėl žalos atlyginimo nuo liūčių nukentėjusiems ūkininkams. Komisijos pirmininkas patikino šalies vadovę, kad Lietuva turės galimybę kreiptis į Europos Komisiją dėl paramos nukentėjusiems žemdirbiams.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Kongreso narių susitikime antradienį daug dėmesio skirta Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) Klaipėdoje galimybėms ir jo naudai visam Baltijos regionui.
Lietuvoje besilankančioje JAV Kongreso delegacijoje – Atstovų rūmų Gamtinių išteklių komiteto nariai ir pirmininkas Robas Bišopas (Rob Bishop), Ginkluotųjų pajėgų komiteto narys Maikas Terneris (Mike Turner). Delegacija atvyko į Lietuvą susipažinti su situacija energetikos rinkoje Baltijos jūros regione ir aptarti regioninio saugumo klausimus.
JAV, kurios artimiausiu metu planuoja žymiai didinti gamtinių dujų gamybos apimtis, atstovai sako suprantantys Lietuvos siekį būti energetiškai nepriklausoma nuo Rusijos ir tai remsiantys.
Lietuvos parlamento vadovo teigimu, naujų tiekėjų iš JAV Europos Sąjungos dujų rinkai atsiradimas rodo didėjančią konkurenciją tarp suskystintų gamtinių dujų tiekėjų ir prisideda prie dujų rinkos formavimosi bei energijos šaltinių diversifikacijos Europoje didinimo.
Pasak Seimo Pirmininko, strateginis Lietuvos sprendimas statyti SGD terminalą Klaipėdoje pasiteisino. Klaipėdos SGD terminalas žymiai prisideda prie Baltijos šalių energetinio saugumo ir daro didelę įtaką gamtinių dujų kainai, nes atsiranda galimybė įsigyti pigesnių dujų ne iš vieno šaltinio, tai neša realią naudą Lietuvos žmonėms, pinga šildymas ir mažėja kiti kaštai, susiję su gamtinėmis dujomis.
Europos Sąjunga (ES) išreiškė susirūpinimą dėl JAV planų įvesti naujas sankcijas Rusijai, nes jos gali pakenkti Senojo žemyno energetikos bendrovėms, praneša BBC.
Europos Komisija (EK) pavojaus varpais ėmė skambinti po to, kai JAV Atstovų Rūmai, nepaisydami prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pasipriešinimo, pritarė šioms priemonėms.
Naujosios sankcijos – nuobauda Rusijai už spėjamą kišimąsi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.
EK pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) išplatintame pranešime teigė: „ES yra visiškai įsipareigojusi Rusijos sankcijų režimui“.
Tačiau tuo pat metu EK vadovas įspėjo dėl „nenumatyto vienašališko poveikio ES energetinio saugumo interesams“.
Ž. K. Junkeris teigė, kad Bendrija savo nuogąstavimus išreiškė Vašingtonui diplomatiniais kanalais. Tačiau politikas pareiškė, kad jei į tai nebus tinkamai atsižvelgta, „„Bendrija“ yra pasirengusi imtis reikiamų veiksmų jau artimiausiomis dienomis“.
„Nuostata „Pirmiausia – Amerika“ negali reikšti, kad Europos interesai – paskutinėje vietoje“, – pridūrė EK pirmininkas. Kokių konkrečių veiksmų politikas siūlo imtis, kol kas neaišku.
Kelios Europos šalys, tarp jų ir Vokietija, yra nepatekintos, nes naujasis įstatymas gali pritaikyti sankcijas bendrovėms, dirbančioms su Rusijos dujotiekiais. Pavyzdžiui, gali būti ribojamos jų galimybės naudotis JAV bankais.
Kad įsigaliotų, teisės aktą, į kurį taip pat įtrauktos ir sankcijos Iranui bei Šiaurės Korėjai dėl balistinių raketų bandymų, dar turės patvirtinti JAV Senatas, o tuomet – pasirašyti prezidentas.
Lapkričio 16-18 d. Lietuvos parodų ir verslo centre „Litexpo“ vyksta NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro ir Gruzijos mokslinių tyrimų centro prie Gynybos ministerijos DELTA organizuojama tarptautinė konferencija ir pramonės paroda „Innovative Energy Solutions for Military Applications“ (IESMA 2016).
Technikos stebuklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Mes gyvename sudėtingoje ir sparčiai besikeičiančioje saugumo aplinkoje, todėl energijos vartojimo efektyvumas, ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros apsauga, nepertraukiamas energijos tiekimas yra labai svarbūs tiek NATO, tiek ir kiekvienai šaliai. Siekdami geriausių rezultatų šioje srityje, turime plėtoti glaudų kariuomenės, privačių įmonių ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimą“, – atidarydamas tarptautinę konferenciją sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Parodos ir konferencijos metu geriausi savo sričių ekspertai iš NATO šalių ir partnerių diskutuoja temomis, kurios reikšmingos artimiausių metų ir dešimtmečių energetinio efektyvumo skatinimui karyboje. Renginyje pristatomos inovatyvios energetinio efektyvumo didinimo technologijos bei identifikuojami jų panaudojimo būdai, siekiant sumažinti energijos išteklių panaudojimą. Taip pat kalbama ir kaip galima stiprinti karių saugumą ir atsparumą kylančioms grėsmėms.
„Džiugu, kad jau trečią kartą vykstantis renginys sutraukė tiek daug savo srities ekspertų. Energetinis efektyvumas ir inovacijos karyboje yra svarbus visam NATO. Tai vienintelė tokio tipo paroda visoje Europoje ir didėjantis susidomėjimas ja parodo, kad energetikos bendruomenė ne tik egzistuoja, bet ir plečiasi“, – sakė NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro direktorius pulkininkas Gintaras Bagdonas.
Atidarymo renginyje taip pat dalyvavo Energetikos ministras Rokas Masiulis, NATO generalinio sekretoriaus asistentas ambasadorius Sorin Dukaru, Gruzijos ambasadorė Khatuna Salukvadze, kiti svečiai.
Renginiu siekiama didinti civilinio sektoriaus technologijų panaudojimą kariniame sektoriuje, skatinti inovatyvių energetikos sprendimų įgyvendinimą karyboje ir atkreipti dėmesį į energetinio efektyvumo klausimus.
Renginys pirmą kartą įvyko 2012 metais. Susilaukęs didelio susidomėjimo antrąjį kartą įvyko 2014 metais, o dabar šis renginys pritraukė per 500 dalyvių, apie 40 kompanijų ir organizacijų, ir daugiau nei 30 lektorių ir moderatorių kurie atvyksta iš įvairių pasaulio šalių. Jų tarpe iš Belgijos, Čekijos, Graikijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Lenkijos. Lietuvos, Liuksemburgo, Prancūzijos ir Vokietijos.
Šis renginys turi jau ilgalaikius partnerius ir rėmėjus: „Virginia Economic Development Partnership“, „G&G Partners”, “Pfisterer” „Setolite“, „INTRACOM Defense Electronics“ ir kitus.
Renginį remia NATO Naujų iššūkių saugumo skyrius ir NATO Mokslo taikai bei saugumui programa (angl. NATO‘s Emerging Security Challenges Division, Science for Peace and Security Programme).
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu trečiadienį, spalio 26 d., į Lietuvą darbo vizito atvyksta Estijos Prezidentė Kersti Kaljulaid.
Šalių vadovės aptars saugumo padėtį regione ir Europoje, bendradarbiavimą gynybos ir energetikos srityse, dvišalių santykių stiprinimą, branduolinę saugą, kalbėsis aktualiausiais ES klausimais. Tai – vienas pirmųjų naujosios Estijos Prezidentės užsienio vizitų.
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.
Šalies vadovės teigimu, dirbdamos kartu Baltijos šalys jau tapo sėkmės valstybėmis. Šiandien, aštrėjant geopolitinei įtampai regione ir Europoje, mūsų susitelkimas – gynybai, energetiniam saugumui ir žmonių gerovei – yra ypač svarbus.
Prezidentės aptars bendradarbiavimą su NATO partneriais ir bendras priemones Baltijos šalių saugumui sustiprinti. Susitikime taip pat bus kalbama apie pasirengimą daugiašalių NATO batalionų dislokavimui mūsų regione.
Šie konkrečiais gynybiniais pajėgumais grįsti batalionai užtikrins karinių grėsmių atgrasymą. Mišrias grėsmes atremti Baltijos valstybėms padeda NATO kompetencijos centrai: kibernetinės gynybos Estijoje, energetinio saugumo – Lietuvoje.
Baltijos šalių energetinis saugumas taip pat bus viena pagrindinių Prezidenčių susitikimo temų. Lietuva ir Estija jau dabar sėkmingai bendradarbiauja stiprindamos regiono energetinį savarankiškumą.
Praėjusiais metais Estija beveik trečdalį sau reikalingų dujų importavo iš Lietuvos. Todėl susitikime bus aptariama, kaip įgyvendinti svarbiausius ateities uždavinius – užtikrinti elektros tinklų sinchronizaciją su Europa ir sukurti efektyvią regiono dujų rinką.
Valstybių vadovės taip pat kalbėsis, kaip užtikrinti branduolinę saugą mūsų kaimynystėje. Vieninga ir aiškiai išreikšta Baltijos valstybių pozicija būtina, kad branduolinės energetikos projektai visame regione būtų vykdomi skaidriai, laikantis aukščiausių tarptautinių saugumo reikalavimų.
Prezidentės daug dėmesio skirs ir dvišalių ryšių stiprinimui. Estija yra svarbi Lietuvos ekonominė partnerė, kurios investicijos siekia 0,7 mlrd. eurų. Valstybių vadovės aptars, kaip dar paskatinti ekonominį bendradarbiavimą, ypač – aukštą pridėtinę kuriančiuose ekonomikos sektoriuose. Lietuva ir Estija yra vienos informacinių technologijų lyderių regione. Estijoje sukurta „Skype“ programa bei Lietuvos kūrėjų „Pixelmator“ ir „GetJar“ mobiliosiomis aplikacijomis naudojasi milijonai vartotojų visame pasaulyje. Prezidentės teigimu, glaudesnis bendradarbiavimas tose srityse, kur esame geriausi, prisidėtų prie abiejų šalių gerovės ir pažangos kūrimo.
Susitikime taip pat bus aptariami mokslo ir švietimo ryšiai. Lietuvos ir Estijos mokslininkai kartu įgyvendina 25 ES finansuojamus tyrimo projektus, tačiau dar yra daug neišnaudotų galimybių bendradarbiauti informacinių ir sveikatos technologijų srityse. Estijos švietimo kokybė yra gerai vertinama tarptautiniuose reitinguose, todėl Lietuvai aktuali ir šios šalies patirtis įgyvendinant aukštojo mokslo reformas.
Prezidentės aptars ir Lietuvos bei Estijos patirtį dirbant tarptautinėse institucijose. Kitais metais pirmininkavimą ES Tarybai perimsianti Estija domisi Lietuvos pirmininkavimo patirtimi. Mūsų valstybei vertingos Estijos sukauptos darbo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje žinios.
Kersti Kaljulaid yra pirmoji moteris, išrinkta Estijos Prezidente.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Ketvirtadienis, rugpjūčio 25 d. (Dubrovnikas). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda.
Dvišaliame susitikime aptartas šalių bendradarbiavimas energetikos ir karinio saugumo srityse, strateginiai ekonominiai projektai, bendradarbiavimas ES ir NATO, geopolitinė situacija, padėtis Europoje po „Brexit”.
„Lietuva ir Lenkija vienodai supranta geopolitinius iššūkius. Gyvename viename regione, tik glaudus bendradarbiavimas visose srityse užtikrins saugumą Lietuvos ir Lenkijos žmonėms”, – pabrėžė Prezidentė.
Lietuva ir Lenkija yra svarbios ekonominės partnerės – šalis sieja glaudūs prekybiniai ryšiai ir bendri infrastruktūriniai projektai, investicijos. Lenkija yra antra Lietuvos prekybos partnerė, penkta pagal tiesiogines užsienio investicijas.
Šalys vienodai vertina Rusijos vykdomą politiką ir vienija jėgas užsitikrindamos karinį saugumą.
Pasak Prezidentės, po Varšuvos NATO viršūnių susitikimo Lietuvą ir Lenkiją sieja bendra atsakomybė užtikrinant, kad sąjungininkų pagalba regione būtų išnaudota kaip galima efektyviau.
Dvišaliame susitikime Prezidentai aptarė galimybes JAV pajėgas dislokuoti rytinėje Lenkijos dalyje, kad, esant būtinybei, bet kurią šalį operatyviai pasiektų pastiprinimas. Tai padidintų Suvalkų koridoriaus saugumą ir užtikrintų, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys nebus izoliuotos nuo NATO paramos.
Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai akcentavo, kad abiejų šalių saugumui gyvybiškai svarbu ir toliau užtikrinti kuo didesnį Aljanso partnerių įsitraukimą ir dalyvavimą regione, didinti tarptautinių pratybų skaičių, plėsti infrastruktūrą, vykdyti kariuomenių modernizaciją, užsitikrinti sklandų raketinės gynybos sistemos sukūrimą ir naudojimą visų Aljanso šalių saugumui.
Prezidentai susitikime taip pat aptarė dvišalį energetinį bendradarbiavimą. Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL tiesimas, elektros tinklų sinchronizacija, Astravo AE saugumas – bendras Lietuvos ir Lenkijos interesas.
Prezidentė pabrėžė, kad dujotiekis yra strateginės reikšmės projektas ne tik regiono, bet ir visos ES energetiniam saugumui, todėl labai svarbu, kad šis projektas būtų užbaigtas kuo greičiau. Taip pat būtina toliau vykdyti bendrus projektus dėl elektros tinklų sinchronizacijos, kuri svarbi susijungimui su kontinentine Europa.
Lietuvą ir Lenkiją vienija ir Astravo AE keliamos grėsmės. Prezidentės teigimu, ši Lietuvos pašonėje kylanti jėgainė, statoma pamynus tarptautinius susitarimus ir branduolinius saugumo standartus, yra bendras Lietuvos ir Lenkijos bei visos ES rūpestis. Būtina vieninga kaimyninių šalių ir visos tarptautinės bendruomenės laikysena reikalaujant branduolinės saugos.
Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai kalbėjo ir apie Europos ateitį po „Brexit” referendumo, aptarė, kaip užtikrinti savo piliečių saugumą ir teises JK, kad jie būtų apsaugoti nuo smurto, diskriminacijos ir neapykantos kurstymo. Prezidentų susitikime pabrėžta, kad Lietuvos ir Lenkijos interesas, kad derybose su JK dėl pasitraukimo iš ES būtų išsaugoti visi 4 kertiniai – laisvo prekių, žmonių, kapitalo ir paslaugų judėjimo principai.
Po susitikimo Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai Dubrovnike dalyvaus Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų bendradarbiavimo iniciatyvai skirtame forume.
Tai jau ketvirtas šiemet Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų susitikimas tarptautiniuose formatuose: metų pradžioje Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai kartu dalyvavo Miuncheno saugumo konferencijoje, pavasarį susitiko Branduolinio saugumo konferencijoje Vašingtone, neseniai Prezidentai bendravo Varšuvos NATO viršūnių susitikime.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Prezidento kanceliarijos nuotraukoje: Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lenkijos prezidentas Andžėjus Dūda.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kroatijos Prezidentės Kolindos Grabar-Kitarovič kvietimu rugpjūčio 25 dienąDubrovnike dalyvauja Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų iniciatyvai aptarti skirtame forume.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prieš forumą įvyks dvišalis Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Lenkijos Prezidento Andžejaus Dūdos susitikimas, kuriame šalių vadovai aptars bendradarbiavimą energetikos ir karinio saugumo srityse, strateginius dvišalius projektus, bendradarbiavimą ES ir NATO, geopolitinę situaciją, Lietuvos, Lenkijos ir viso regiono saugumui kylančias grėsmes, padėtį Europoje po „Brexit“.
Dubrovniko susitikime bus aptariamos Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų regioninio bendradarbiavimo galimybės energetikos, transporto, ekonomikos ir skaitmeninės rinkos sektoriuose, potencialūs regionų saugumui ir spartesnei raidai svarbūs infrastruktūros projektai.
Forumo moto – „Stiprinti Europą sujungiant Šiaurę ir Pietus“. Po lyderių susitikimo planuojama pasirašyti bendrą politinę Trijų jūrų deklaraciją.
Trijų jūrų iniciatyva geografiškai sujungs 12 valstybių: Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Austriją, Slovėniją, Kroatiją, Rumuniją ir Bulgariją.
Pirmajame forume dalyvaus ir Balkanų šalių – Kosovo, Makedonijos ir Juodkalnijos vyriausybių vadovai. Atskirose teminėse forumo diskusijose susitiks ES ir Balkanų šalių užsienio reikalų, energetikos ir susisiekimo ministrai, Turkijos, JAV, Kinijos atstovai.
Lietuvos Prezidentė Dubrovniko forume kalbės apie energetiniam saugumui kylančius iššūkius, Lietuvos patirtį juos įveikiant ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą stabdant grėsmingus geopolitinius projektus.
Klaipėdos SGD terminalą įsirengusi ir elektros jungtis su Švedija ir Lenkija nusitiesusi Lietuva laikoma pavyzdžiu, kaip diversifikuoti dujų tiekimą ir užsitikrinti energetinį saugumą.
Lietuva prisidės prie Adrijos regionui ir visai ES svarbaus SGD terminalo statybos Krko saloje.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas lankėsi Klaipėdoje esančiame suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminale, kur domėjosi, kaip organizuojama jo apsauga.
VRM vadovas Tomas Žilinskas (kairėje) lankėsi Klaipėdoje esančiame suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminale.
AB “Klaipėdos nafta” vadovai ministrui pristatė bendrovės veiklą ir bendradarbiavimo su Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (VST) gerąją praktiką.
Bendrovės vadovas Mantas Bartuška pasidžiaugė bendradarbiavimo su VST principų skaidrumu ir aiškumu, taip pat tuo, kad terminalo apsauga yra patikimose rankose.
Jis pažymėjo, kad labai svarbu išlikti budriems ir toliau vykdyti aktyvią incidentų prevenciją.
Susitikime taip pat dalyvavo energetikos ministras Rokas Masiulis, jo metu taip pat buvo aptarti energetinio saugumo klausimai.
Ministras T. Žilinskas pažymėjo, jog SGD terminalas yra saugomas tinkamai ir efektyviai, o VST ir AB “Klaipėdos nafta” bendradarbiavimą galima laikyti pavyzdžiu strateginių šalies objektų apsaugos srityje.
Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas.
VST su AB “Klaipėdos nafta”, kaip SGD terminalo valdytoju, atsakingu už SGD eksploataciją ir apsaugą, bendradarbiauja nuo 2014 m. Kartu su AB “Klaipėdos nafta” yra inicijuojami siūlymai dėl SGD apsaugos sistemų, priemonių ir taktikos. VST taip pat saugo ir šios bendrovės padalinį – Subačiaus kuro bazę.
VST iniciatyva ne kartą kartu su AB “Klaipėdos nafta“, policija, VSAT, PAGD ir Lietuvos kariuomene buvo organizuotos taktinės pratybos dėl SGD terminalo apsaugos.
Vidaus reikalų ministerijos informacija ir nuotraukos.
Europos Vadovų Tarybai, kurioje dalyvauja ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pateiktas Europos Komisijos Energetikos saugumo paketas.
Jame pabrėžiama suskystintųjų gamtinių dujų terminalų svarba ir privalumai užtikrinant ES dujų tiekimo saugumą. Klaipėdos SGD terminalas pateiktas kaip pavyzdys, kuris padėjo sumažinti „Gazprom“ dujų kainas ir prisideda prie regiono energetinio saugumo užtikrinimo.
