ES šalininkai

Trumposios naujienos

700 000 žmonių Didžiojoje Britanijoje iki ketvirtadienio pasirašė Bendruomenių Rūmams skirtą peticiją, kurioje reikalaujama atšaukti „Brexitą“ ir likti Europos Sąjungoje.

„Vyriausybė vis tvirtina, kad išstojimas iš ES yra „tautos valia“, – sakoma peticijos tekste. Tam esą turi būti padarytas galas ir parodyta, kiek daug žmonių remia pasilikimą Bendrijoje. Parlamentas privalo svarstyti bet kokios daugiau kaip 100 000 parašų surinkusios peticijos tekstą.

Didžioji Britanija teoriškai gali vienašališkai atšaukti prašymą išstoti iš ES. Tai gruodį patvirtino Europos Teisingumo Teismas. Tokiu atveju šalis, kaip iki šiol, liktų ES narė. Tai nereikštų, kad negalima antrą kartą teikti išstojimo prašymo.

Vis dėlto itin mažai tikėtina, kad tai įvyktų. Referendume dėl išstojimo iš ES 2016 metais 17,4 mln. britų balsavo už „Brexitą“. Remiantis ligšioliniais planais, Didžioji Britanija ES turėjo palikti kovo 29-ąją. Tačiau Londonas jau paprašė Briuselio atidėti išstojimo terminą.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.22; 07:45
Trumposios naujienos

Kazimierzo Pulaskio fondas paskelbė viešosios nuomonės tyrimo duomenis, kurie rodo, jog maždaug trečdalis Lenkijos gyventojų nori, kad šalis pasitrauktų iš Europos Sąjungos. Su apklausos rezultatais ketvirtadienį supažindino laikraštis „Rzeczpospolita“.

Už Lenkijos pasitraukimą iš ES yra 29,81 proc. apklaustųjų. Priešingos nuomonės laikosi 47,37 proc. lenkų. 22,82 proc. respondentų nežinojo, kaip atsakyti į šį klausimą. Reikia pažymėti, kad dar 2017 metų balandį per analogišką apklausą už „Polexit“ (Lenkijos išstojimą iš ES) buvo tik 12,5 proc. šalies gyventojų, o prieš – 76 proc.

Didelį Lenkijos pasitraukimo iš ES šalininkų skaičių tyrimo autoriais sieja su tuo, kad net 41,79 proc. lenkų teigiamai vertina savo šalies užsienio politiką. Dalis stebėtojų pažymi kokybišką propagandą šalies viduje, kuri daro poveikį piliečių nuomonei.

Daugiau kaip 40 proc. tyrimo dalyvių mano, kad per trejus pastaruosius metus Lenkijos saugumo lygis išaugo. Pasak sociologų, tokį požiūrį nulemia Rusijos ir Ukrainos karo „įšaldymas“, migrantų antplūdžio sumažėjimas ES pietuose ir tai, kad palyginti seniai nebuvo didelių teroro aktų.

Apklausos duomenimis, didžiausia grėsme šaliai lenkai laiko potencialų konfliktą su Rusija. Tokios nuomonės yra 36,87 proc. tyrimo dalyvių. Antroje vietoje – terorizmas, kurio bijo 22,49 proc. apklaustųjų, trečioje ir ketvirtoje – ES iširimas (21,14 proc.) ir migracijos krizė (19,49 proc.).

Didžiausia Lenkijos bičiule 83,4 proc. apklaustųjų laiko Jungtines Valstijas, o didžiausia priešė 41,24 proc. lenkų yra Rusija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.23; 00:30

Trumposios naujienos

Moldovos Konstitucinis Teismas penktadienį antrą kartą šią savaitę sustabdė prorusiškų pažiūrų prezidento Igorio Dodono įgaliojimus. Šįkart tokį sprendimą teismas priėmė, reaguodamas į tai, kad prezidentas vetavo naujuosius, Rusijos žiniasklaidai nepalankius žiniasklaidos įstatymus.

Moldova pasidalijusi tarp artimesnių santykių su Maskva šalininkų ir integracijos į Europos Sąjungą (ES) rėmėjų. Pastariesiems priklauso ir dabartinė šalies vyriausybė.

Naujuoju įstatymu norima uždrausti transliuoti „informacines, politines ir karines laidas, sukurtas šalyse, nepasirašiusiose Europos konvencijos dėl televizijos be sienų“.

Moldovos Konstitucinis Teismas penktadienį konstatavo, kad laikinas prezidento įgaliojimų sustabdymas – būtinas, siekiant, kad parlamento priimti įstatymai būtų atblokuoti ir galėtų įsigalioti. I. Dodono oponentai apeliaciją teismui pateikė po to, kai prezidentas minėtuosius įstatymus vetavo antrą kartą. Teismas, savo ruožtu, nurodė, kad pasinaudoti veto teise blokuojant šį įstatymą jis galėjo tik kartą.

Žiniasklaidos įstatymus vietoje prezidento pasirašys parlamento pirmininkas Andrianas Candu. I. Dodonas sukritikavo teismo sprendimą, pareikšdamas, kad nepasiduos „režimui“ – taip jis vadina savo proeuropietiškų pažiūrų oponentus.

Prieš tris dienas teismas buvo nurodęs laikinai sustabdyti I. Dodono įgaliojimus dėl to, kad jis atsisakė paskirti kelis proeuropietiškus ministrus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.01.05; 00:30