Estijos kariuomenė

Trumposios naujienos

Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.

Talinas, liepos 14 d. (ELTA). Kitą savaitę būtinąją karinę tarnybą Estijos gynybos pajėgose pradės per 2200 žmonių.
 
Savo noru eiti į kariuomenę, nelaukdami šaukimo iš karinių institucijų, nusprendė 71 proc. būsimų eilinių, o tai yra naujas rekordas, pranešė penktadienį Gynybos išteklių departamento spaudos tarnyba, kuria remiasi portalas ERR.
 
Norą stoti į karo tarnybą pareiškė ir 36 savanorės.
 
Vasaros šaukimas į 11 mėnesių karinį rengimą yra masiškiausias, per jį daugiausia šaukiami gimnazijas ar aukštąsias mokyklas baigę jaunuoliai.
 
Dauguma šauktinių tarnaus 1-ojoje ir 2-ojoje pėstininkų brigadose.
 
Dauguma į būtinąją karinę tarnybą stojančių jaunuolių turi ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
Trečiasis ir paskutinis 2023 metais šaukimo etapas numatytas spalio 16–22 dienomis.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.07.15; 00:30
Aktualijos

Lietuvoje susitinka trijų Baltijos šalių kariuomenių vadai. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Lietuvoje spalio 28-29 d. vykstančios Baltijos karinio komiteto konferencijos metu Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys susitinka su Estijos kariuomenės vadu generolu leitenantu Martinu Heremu ir Latvijos kariuomenės vadu generolu leitenantu Leonidu Kalniniu.
 
Kaip pažymima Lietuvos kariuomenės pranešime, vadai ir juos lydinčios delegacijos apžvelgs saugumo situaciją regione, įtraukiant vykusių pratybų „Zapad 2021“ analizę ir nelegalios migracijos situaciją bei įžvalgas. Bus aptariami NATO regioninio planavimo aspektai ir naujovės, regioninių gynybos planų aspektai ir Baltijos šalių nenuolatinio Jungtinio štabo elemento (B-CJSE) veikla praėjusiais bei 2022 m.
 
Konferencijoje atskiros sesijos skirtos skirtingų kariuomenės pajėgų rūšių klausimams. Aptariamas Baltijos šalių kariuomenių Sausumos pajėgų, Jūsų pajėgų, Oro pajėgų ir Specialiųjų operacijų pajėgų bendradarbiavimas ir ateities perspektyvos. Tradiciškai apžvelgiama sėkminga Baltijos gynybos koledžo veikla.
 
Pagrindiniai šiuo metu vykdomi trišalio Lietuvos, Estijos ir Latvijos bendradarbiavimo gynybos srityje projektai: tarp Gynybos ministerijų ir kariuomenių – Baltijos gynybos koledžas (BALTDEFCOL), tarp Karinių oro pajėgų – Baltijos šalių oro erdvės stebėjimo sistema (BALTNET), tarp Karinių jūrų pajėgų – Baltijos karinė jūrų eskadra (BALTRON) ir Jūrinės aplinkos suvokimo (MSA) pajėgumo vystymas.
 
Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikimai rotacijos principu rengiami kartą per metus. Praėjusiais metais susitikimas organizuotas nuotoliniu būdu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.10.30; 06:00
Aktualijos

Žygiuoja Latvijos kariai. Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Latvijos Adaži poligone, baigiantis tarptautinėms pratyboms „Žiemos skydas 2020“, buvo pasirašytas trišalis susitarimas dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos Sausumos pajėgų trišalio karinio bendradarbiavimo. Dokumentą pasirašė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Raimundas Vaikšnoras, Latvijos Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Georgss Kerlinis ir Estijos kariuomenės vado pavaduotojas generolas majoras Indrekas Sirel.
 
Pasirašytu dokumentu įtvirtinamas susitarimas nuo ateinančių metų stabdyti trišalio Baltijos bataliono (BALTBAT) projektą pereinant prie naujų bendradarbiavimo formatų. Trijų Baltijos šalių Sausumos pajėgos sutaria ateityje pagrindinį dėmesį skirti bendradarbiavimui žvalgybos, paramos ugnimi, pajėgų apsaugos ir nekinetinių operacijų srityse. Dokumente taip pat apibrėžiamos ir pagrindinės bendradarbiavimo įgyvendinimo 2021 metais priemonės, t. y. dalyvavimas tarptautinėse pratybose, kvalifikaciniuose kursuose, seminaruose, karinėse varžybose, štabų pokalbiuose ir kituose renginiuose.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
BALTBAT projektas buvo pradėtas 1994 metais Rygoje pasirašius trišalę Baltijos šalių sutartį įkurti Baltijos šalių taikos palaikymo batalioną. Nuo 1997 metų pasibaigus pradiniam pasirengimo etapui batalionas buvo parengtas vykdyti visas taikos palaikymo užduotis.
 
Nuo BALTBAT įkūrimo dienos daugelis BALTBAT karių dalyvavo tarptautinėse taikos palaikymo operacijose kartu su Danijos ir Švedijos kariais. 1997-2000 m. BALTBAT buvo ruošiamas vykdyti visas kovines operacijas. Nuo 2001 metų BALTBAT šalys pradėjo atskirus projektus su skirtingomis Skandinavijos šalimis: Lietuva su Danija pradėjo LITBAT projektą, Latvija su Švedija – LATBAT ir Estija su Suomija – ESTBAT. BALTBAT misija buvo baigta.
 
Lietuva mini Estijos nepriklausomybės šimtmetį. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Baltijos šalių gynybos ministrai sprendimą atkurti BALTBAT, galėsiantį dalyvauti NATO greitojo reagavimo pajėgose, priėmė 2012 metais, o 2014 metų kovo 18-ąją buvo pasirašytas memorandumas dėl bataliono suformavimo.
 
2020-aisiais metais Baltijos batalionas vykdo budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgose. Batalionui priklauso Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.05; 06:00
Aktualijos

Valdemaras Rupšys. Vyr. eil. Michailo Lysenko nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys pirmadienį vyksta oficialaus vizito į Estiją. Dviejų dienų vizitu, kaip nurodoma Lietuvos kariuomenės pranešime, siekiama toliau vystyti bendrus projektus, stiprinti karinį bendradarbiavimą bei regiono saugumą.
 
Estijos gynybos štabe Taline Lietuvos kariuomenės vadas susitiks su Estijos kariuomenės vadu generolu majoru Martinu Heremu, lankysis Estijos gynybos lygoje (Kaitseliit), Sausumos pajėgų 1-osios pėstininkų brigados ir NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės dislokacijos vietose Tapos kariniame poligone, padės gėlių prie Estijos Nepriklausomybės kovų memorialo.
 
Lietuva ir Estija gynybos srityje bendradarbiauja tiek trišaliame – Baltijos šalių, tiek daugiašaliuose – NATO, ES, NB8 ir NORDEFCO formatuose. Trišaliame formate aktyviausiai bendradarbiaujama oro policijos, karinių jūrų pajėgų, bendro regioninio jūrinio stebėjimo kūrime, Baltijos gynybos koledžo veiklos, karinio rengimo, pajėgumų vystymo ir gynybos planavimo srityse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.27; 00:30
Trumposios naujienos

Estijos premjeras Juris Ratas (Juri Ratas) mano, kad jo šalies politiniai santykiai su Rusija yra žemo lygio. 

Amerikiečių tankas Estijos sostinėje Taline karinio parado metu. Army.mil (foto – Spc. Shiloh Capers) nuotr.

„Mes esame kaimynai. Politiniai santykiai nuliniai. Mes palaikome šiokius tokius ekonominius ir kultūrinius ryšius“, – sakė J. Ratas interviu Ispanijos laikraščiui „El Pais“.

Paklaustas, ar, jo nuomone, įtampa iš Ukrainos rytų nepasislinko Baltijos regiono link, ministras pirmininkas atsakė manąs, kad įtampa išliks Ukrainoje, taip pat Gruzijoje.

„Bet mes turime kiekvieną dieną priminti, jog nenormalu, kai viena šalis pasiima kitos šalies dalį, kaip nutiko su Krymo pusiasaliu. Todėl mes pritariame ES sankcijoms prieš Rusiją“, – pažymėjo J. Ratas.

Į klausimą, ar jis jaučia, kad NATO, taip pat ir JAV, gina Estiją, ministras pirmininkas atsakė: „Man svarbiausia, kad mūsų piliečiai jaučiasi ginami mūsų armijos. Paskui NATO ir ES“.

„O dėl (JAV prezidento) Donaldo Trampo (Donald Trump), tai jis prieš kelias savaites aiškiai pasakė, kad Jungtinės Valstijos tvirtai remia NATO“, – pridūrė J. Ratas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.27; 01:00

jukneviciene_rasa11
Aktualijos

Nau­jo­je Šve­di­jos ka­ro eks­per­tų Bo Ljun­go, To­mas’o Malm­lo­fo, Kar­lio Ne­ret­nie­ko ir Mi­ke’o Win­ners­ti­go pa­reng­to­je stu­di­jo­je tei­gia­ma, kad ne­pai­sant to, jog Lie­tu­va iš tri­jų Bal­ti­jos ša­lių tu­ri dau­giau­siai am­bi­ci­jų, su­si­ju­sių su gin­kluo­tų­jų pa­jė­gų vys­ty­mu, ji vis dėl­to at­si­lie­ka nuo ge­riau­siai ka­riuo­me­nę fi­nan­suo­jan­čios Es­ti­jos.

Jų pa­reng­to­je stu­di­jo­je „Bal­ti­jos ša­lių sau­gu­mas ir ap­gi­na­mu­mas“ iš­sa­miai ana­li­zuo­ja­mos NATO ga­li­my­bės veik­ti re­a­guo­jant į jė­gos pa­nau­do­ji­mą prieš Bal­ti­jos ša­lis iš Ru­si­jos pu­sės. Dau­giau­siai rū­pes­čių, pa­sak stu­di­jos au­to­rių, NATO su­kel­tų mo­der­ni Ru­si­jos oro gy­ny­bos sis­te­ma. Vie­nas iš jos ele­men­tų – „Že­mė-oras“ ti­po ra­ke­tų sis­te­ma „S-400“ – ne­se­niai bu­vo pri­im­ta į ko­vi­nę ri­kiuo­tę Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je.

Continue reading „Švedijos ekspertai negiria Lietuvos kariuomenės” →