
Prancūzijos kasacinis teismas patvirtino sprendimą perduoti Ispanijai baskų teroristinės grupuotės ETA narį Josė Antonio Urrutikoetxea, kalinamą nuo jo suėmimo Prancūzijoje pernai. Tai pranešė laikraštis „Le Figaro“.
Baskų teroristinė grupuotė ETA prisiėmė atsakomybę už 758 nužudymus ir daugiau kaip 2,6 tūkstančio atakų. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra EFE.
Jos duomenimis, tarp teroro aktų – išpuoliai, dėl kurių anksčiau ETA neprisipažino. Pavyzdžiui, grupuotė prisiėmė atsakomybę už ataką kavinėje Madride 1974 metais, kurios aukomis tapo 13 žmonių, o dar apie pusšimtį nukentėjo.
Ispanijos VRM nuomone, ETA teroro aktai pareikalavo 853 žmonių gyvybių.
Baskų organizacija ETA (Euskadi Ta Askatasuna – Baskų šalis ir laisvė) buvo įkurta 1959 metais ir siekė baskų teritorijos, apimančios žemes Ispanijos šiaurėje ir Prancūzijos pietvakariuose, nepriklausomybės. Nors ETA 2011 metais paskelbė nutraukianti ginkluotą kovą, Ispanijos ir Prancūzijos teisėsaugos institucijos tęsia jos narių persekiojimą.
Balandžio 20 d. grupuotė paskelbė pareiškimą, kuriame atsiprašė savo aukų ir nukentėjusiųjų nuo jos veiksmų.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.11.07; 07:30
Per pastarąjį šimtmetį veikti pradėjo daugybė tarptautinių organizacijų. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų organizacija, Pasaulio prekybos organizacija, NATO, Europos Sąjunga. Jungtinių tautų organizacija susikūrė 1945-1948 metais. Jos ištakos – dar 1919 metais pradėjusi veikti Tautų lyga.
Per šį šimtmetį tarptautinės organizacijos prisidėjo prie tam tikrų tautų išsilaisvinimo ir ginkluotų konfliktų sureguliavimo. Tačiau tarptautinių organizacijų indėlis į imperializmo pažabojimą nėra didelis. Ir šiuo metu vis dar gajus rusiškas, kiniškas imperializmas bei daugybė kitų imperializmo formų. Be to, šiandienos pasaulyje didelę įtaką įgijo ir globalistinės struktūros, dažnai artimai susijusios su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu. Šios struktūros bando primesti naujas priespaudos formas.
Continue reading „Pastarieji dešimtmečiai – tai Suomijos klestėjimo metai”
Žmonių grobimas siekiant išpirkos – anaiptol ne 20-ojo amžiaus išradimas. Pavyzdžiui, biblijinį įsakymą “nevok” talmudas aiškina kaip draudimą “vogti žydą” ir reikalauti išpirkos už jo išlaisvinimą (išeitų, kad pagonis grobti buvo leidžiama).
Tiesa, dažniausiai istorija byloja apie tai, kad pinigai buvo imami už žymių karo belaisvių arba įkaitų išpirkimą. Vis dėlto šis verslas labiausiai suklestėjo praėjusiame šimtmetyje. Pirmasis vaikų grobimo plykstelėjimas įvyko prieškarinėje Amerikoje. Didžiosios depresijos metais kaip grybų po lietaus pridygo gangsterių grupuočių, kurios be atodairos grobė turtingų ir žymių žmonių vaikus ir giminaičius, reikalaudamos tiems laikams didžiulių pinigų. Šie nusikaltimai dažniausiai likdavo nenubausti, artimieji ne visada net į policiją kreipdavosi, todėl gangsteriai darėsi vis įžūlesni, “kolegų” sėkmė skatino naujus nusikaltimus.
Ką mes ten veikiame? Sodiname medelius? Statome mokyklas? Palaikome tvarką? Jei sodiname medelius, tai mums reikalingas kastuvas. Jei statome – mums būtinas kranas. O jei palaikome tvarką, tai bent jau privalome žinoti, kokią ir kieno.
Deja, kaip ant išdegintos Afganistano žemės nenori augti lietuviški ąžuolai, taip ir ant kareiviškų batų atnešta vakariečių kultūra niekuomet netaps sava afganams.
Pasaulis matė daug bandymų prievarta diegti svetimą religiją, kultūrą ar gyvenimo būdą. Teko kalbėti su tais, kurie įžengė į Afganistaną dar „ano karo“ metu. Jie irgi statė mokyklas, ligonines, lydėjo kolonas su maistu ir vaistais iki atokiausių vietovių. Teko kalbėti ir su tais, kurie grįžo jau iš „šio karo“.