Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Grupė Seimo opozicijos atstovų kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, prašydami įvertinti parlamentaro Tomo Vytauto Raskevičiaus elgesį, mat, pasak jų, politikas tyčiojosi iš Petro Gražulio religinių įsitikinimų.
Antradienį tarnybai išsiųstame rašte teigiama, kad kovo 29 d. vykusio specialiosios komisijos dėl P. Gražulio apkaltos posėdžio metu T. V. Raskevičius reikalavo kolegą atsakyti, ar šis tiki stebuklais. Rašte pridedama ir posėdžio stenogramos ištrauka.
„Dar kartą pakartoju klausimą, jūs tikite stebuklais ar ne?” – P. Gražulio teiravosi T. B. Raskevičius.
Kryžių kalne. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Aš esu krikščionis, tikiu stebuklais. Ir Kristus, gyvendamas Žemėje, padarė labai daug stebuklų”, – Seimo nariui atsakė P. Gražulis.
„Tai Jėzus Kristus tą mygtuką ir spaudė”, – teatsakė „laisvietis“, omenyje turėdamas P. Gražulio balsavimą už kitą Seimo narį.
Būtent pastaroji remarka sukėlė klausimų dvidešimčiai Seimo narių, pasirašiusių kreipimąsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Rašte, remiantis Konstitucijos straipsniais, konstatuojama, kad „kiekvienas asmuo turi teisę išpažinti savo pasirinktą tikėjimą ir asmens laisvės negali būti varžomos jo tikėjimo pagrindu“. O T. V. Raskevičiaus klausimai, pažymima, „žemina tikinčio žmogaus orumą“.
„Manytume, kad valstybės institucijoje tyčiojimasis, pašaipa iš to, kas sudaro žmogaus religinių įsitikinimų apimtį, yra nederami ir Seimo nariai turi gerbti kitų asmenų religinius įsitikinimus, kokie jie bebūtų. Elgesys, kokį pademonstravo T. V. Raskevičius, užgauna daugelio tikinčiųjų jausmus, rodo blogą pavyzdį kitiems asmenims, žemina tikinčio žmogaus orumą”, – aiškinama kontrolierei adresuotame laiške.
Kaip Eltai teigė viena iš kreipimąsi pasirašiusiųjų Agnė Širinskienė, P. Gražuliui užduotas Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko klausimas yra nepriimtinas ir normalizuoja diskriminaciją tikėjimo pagrindu. Todėl prašymas įvertinti „laisviečio“ elgesį išsiųstas ir Seimo etikos sargams. Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Matyt, jeigu Gražulis būtų netikintis asmuo, jis tokių klausimų apie Jėzų Kristų arba balsavimą, stebuklus iš Žmogaus teisių komiteto pirmininko nebūtų sulaukęs. Susidaro įspūdis, kad tai diskriminacija. Kitas dalykas – tokie pavyzdžiai, kurie yra Seime – labai negatyvūs pavyzdžiai – jie skatina ir visuomenę diskriminuoti ir marginalizuoti tam tikras grupes“, – nerimą reiškė politikė.
ELTA primena, kad antradienį Seimas po pateikimo pritarė siūlymui pradėti apkaltos procedūrą parlamentarui P. Gražuliui. Apkaltos iniciatyvos politikas sulaukė po to, kai pernai, rugsėjo 15 d. Seimo posėdžio metu, balsuodamas už parlamentarą Liną Jonauską, politikas „savo sąmoningais veiksmais pažeidė Seimo statutą, Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą bei galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir (ar) sulaužė Seimo nario priesaiką“.
Jei Seimas galutinai sutars, kad apkaltos procedūra turi būti priimta, toliau klausimą nagrinės Konstitucinis Teismas (KT).
Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Etikos ir procedūrų komisija nutarė, kad Seimo narys Remigijus Žemaitaitis savo feisbuko paskyroje patalpintais įrašais, kuriuose kėlė abejones apie visuomenininko Andriaus Tapino surinktų lėšų Ukrainai panaudojimo skaidrumą, nepažeidė etikos.
„Seimo narys, politikas labai dažnai ir socialiniuose tinkluose išreiškia savo poziciją, nuomonę ir jis tai gali daryti. Tik mes visą laiką rekomenduojame tai daryti korektiškai, remtis patikrintais faktais, vengti nepamatuotų vertinimų, tikslią informaciją pateikti. Tai šiuo atveju ir kolegai R. Žemaitaičiui tą patį rekomendavome“, – Eltai sakė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė.
Komisijos pirmininkė sakė R. Žemaitaičio feisbuke patalpintuose įrašuose įžvelgianti asmeninę Seimo nario nuomonę. Pasak jos, parlamentas, rašydamas apie A. Tapiną, daug kartų pavartojo ir žodį „galimai“.
„Vertinant ir teismų praktiką, daug kur irgi yra pasisakoma, kad Seimo narys negalėtų būti persekiojamas, o šiuo atveju jis išsakė abejones. Tai dėl to tas balsavimas įvyko ir sprendimas yra, kad jis etikos nepažeidė“, – akcentavo jis.
Šis Seimo etikos sargų sprendimas papiktino visuomenininką A. Tapiną. Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Seimo narys tiesiai melavo su kažkokiais kosminiais per naktį praloštais šimtais tūkstančių, neturėdamas supratimo, kaip veikia parama Ukrainai atidirbo Rusijai, kuriai reikia, kad mažėtų pasitikėjimas ir parama Ukrainai, supynė dar kliedesius apie Hitlerį ir Holokaustą – bet partijos pirmininkės pavaduotojui Bagdonui yra viskas gerai ir netempia. Įdomu, kas jam tada tempia? Na, ok, pažiūrėsim, ką pasakys kitos instancijos“, – savo feisbuko paskyroje piktinosi A. Tapinas.
R. Žemaitaitis savo feisbuko paskyroje reiškė abejones dėl A. Tapino surinktų lėšų, skirtų Ukrainai panaudojimo skaidrumu, pabrėždamas žodį „galimai“ viešai kėlė abejones, kad visuomenininkas dalį surinktų lėšų pasisavino.
Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis stebisi Prezidento kanceliarijos reakcija į jo užduotus klausimus prezidento vyriausiajai patarėjai Astai Skaisgirytei. Anot Ž. Pavilionio, vienybės užsienio politikoje būtų daugiau, jei į klausimus būtų atsakyta, o ne kaltinama.
Prezidento kanceliarijai kreipusis raštu į Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Ž. Pavilionį, kaip teigiama, dėl viešai skleidžiamos „išgalvotos informacijos“ apie prezidento vyriausiąją patarėją A. Skaisgirytę, parlamentaras sako, kad kaltinimai turėtų būti išsakyti uždaruose posėdžiuose. Anot Ž. Pavilionio, kilusių problemų kėlimas į viešumą sudaro įspūdį, kad nenorima atsakyti į parlamentaro iškeltus klausimus.
„Aš esu nustebęs, kad atsakymas atsidūrė viešumoje. Visiems žinoma, kad po Merkel skambučių kilo tam tikrų nesusipratimų ir klausimų tarp institucijų, kurie iškilo ir mūsų Užsienio reikalų komiteto nariams, todėl mes nusprendėme, kad atėjo laikas pasikalbėti su Asta Skaisgiryte, kad tokių susipratimų nevyktų“, – teigė Ž. Pavilionis. Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip tvirtinama Prezidento kanceliarijos kanclerės Agilos Barzdienės pasirašytame rašte, klausimų kelia ne tik konservatoriaus viešai skleidžiama „išgalvota informacija“ apie A. Skaisgirytę, bet ir Prezidentūrą pasiekiantys parlamentaro pasirašyti raštai. Juose, kaip teigia Prezidentūra, konservatorius įsakmiai, be jokio teisinio pagrindo reikalauja A. Skaisgirytę atsakyti į dešimtis klausimų ar vykdyti įvairias pateiktas užduotis.
„Aš pats savo nuožiūra surašiau klausimus, kurių buvo daug mažiau, negu viešai teigiama, apie tuos skambučius, apie kitus klausimus ir labai tikėjausi, kad Asta profesionaliai atsakys ir galbūt kai kuriuos mano nuogąstavimus paneigs. Bet, užuot gavęs sąžiningą atsakymą ir vienybės būtų užsienio politikoje daugiau, gaunu tokį viešą atsakymą, iš kurio suprantu, kad Seimo nariams negalima uždavinėti klausimų apie tai, kas skaldo“, – aiškino Ž. Pavilionis.
Etikos klausimai
„Aš manau, kad visi norime, kad judėtumėme kaip vienas kumštis, tai būkime sąžiningi ir uždaruose posėdžiuose atsakykime vienas kitam, bet, kai bandoma viešai nuteisti už tai, kad aš iškeliu klausimus dėl vienybės, susidaro įspūdis, kad į klausimus tiesiog nenorima atsakyti. O aš vis tikiuosi, kad atsakymus gausiu”, – pridūrė Ž. Pavilionis.
ELTA kiek anksčiau trečiadienį skelbė, kad Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo Prezidentūros raštą, kuriame teigiama, kad Ž. Pavilionis savo viešais pareiškimais ir klausimais, adresuotais prezidento vyriausiajai patarėjai A. Skaisgirytei, jai darė psichologinį spaudimą. Rašte kvestionuojama, ar toks Seimo nario elgesys nelaužo duotos Seimo nario priesaikos.
Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vadovė Aušrinė Norkienė teigia, kad dėl Prezidento kanceliarijos rašto, skirto Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Žygimantui Pavilioniui, ketina dar kartą kreiptis į prezidento kanclerę.
„Komisija nagrinėjo kreipimąsi ir išsakė savo abejones, todėl balsuodami mes priėmėme sprendimą kreiptis į prezidento kanclerę dėl rašte minimų aplinkybių tikslinimo. Kai gausime atsakymą, priimsime sprendimą, ar pradėti tyrimą, ar ne“, – trečiadienį po A. Norkienės vadovaujamo komisijos posėdžio Eltai sakė „valstietė” A. Norkienė.
Ar konservatorius Ž. Pavilionis vaikšto ties priesaikos sulaužymo riba, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vadovė nelinkusi vertinti. Vis dėlto, pasak A. Norkienės, vien tai, kad Prezidentūra išsiuntė tokį raštą, signalizuoja apie galimą neetišką elgesį.
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Tikrai iš anksto negaliu pakomentuoti, nebūtų etiška, todėl dar kartą nusprendėme kreiptis, ir mes turėsime spręsti dėl tyrimo pradėjimo. Visgi bet koks skundas yra signalas, kad galbūt kažkuris iš mūsų kolegų, Seimo narių neetiškai pasisako ar elgiasi. Bet mes tai nustatysime atlikę tyrimą“, – pridūrė A. Norkienė.
ELTA kiek anksčiau trečiadienį skelbė, kad Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo Prezidentūros raštą dėl neetiško bendravimo su prezidento vyriausiąja patarėja Asta Skaisgiryte.
Kaip tvirtinama Prezidento kanceliarijos vadovės Agilos Barzdienės pasirašytame rašte, klausimų kelia ne tik Ž. Pavilionio viešai skleidžiama „išgalvota informacija“ apie A. Skaisgirytę, bet ir Prezidentūrą pasiekiantys parlamentaro pasirašyti raštai. Juose, kaip teigia Prezidentūra, konservatorius įsakmiai, be jokio teisinio pagrindo reikalauja A. Skaisgirytę atsakyti į dešimtis klausimų ar vykdyti įvairias pateiktas užduotis.
Kanceliarijos teigimu, tokia Ž. Pavilionio veikla primena psichologinį spaudimą vyriausiajai patarėjai ir kelia rimtą susirūpinimą dėl to, ar Seimo narys nelaužo duotos Seimo nario priesaikos.
Etika
Vertinimo komisija, skirianti svarbiausią Prancūzijos literatūros apdovanojimą – Gonkūrų premiją, apkaltinta dviem etikos pažeidimais antradienį, kai į galutinį sąrašą buvo įtraukta vienos iš teisėjų vaikino knyga.
Ta pati teisėja parašė skaudžią pretendentės knygos apžvalgą, kai ši buvo nominuota apdovanojimui.
„Literatūros premijų sezonas vos prasidėjo, ir jau pirmoji atranka Gonkūrų premijai, regis, klimpsta į interesų konfliktą“, – parašė „France Inter“ radijas savo svetainėje. Ten pabrėžiama, kad žiuri narė Camille Laurens buvo filosofo Francois Noudelmanno, atrinkto Gonkūrų apdovanojimui už memuarus „Les Enfants de Cadillac“ („Kadilako vaikai“), draugė.
Gindamas žiuri, Gonkūrų akademijos prezidentas Didier Decoinas sakė „France Inter“: „Mes manėme, kad tai nėra priežastis bausti už gerą knygą“.
Akademijos sekretorius Philippe’as Claudelis naujienų agentūrai AFP sakė, kad knyga patiko keliems žiuri nariams dar prieš jiems sužinant apie šiuos santykius. Jie balsavo šiuo klausimu ir nusprendė, kad nėra nieko bloga, jei per atranką įtraukiami draugai ir šeimos nariai.
Tačiau blogas Anne Berest knygos „La Carte Postale“ („Atvirukas“) įvertinimas, kurį C. Laurens paskelbė laikraštyje „Le Monde“, yra aiškus Gonkūrų taisyklių pažeidimas, pridūrė jis. Apžvalga buvo paskelbta anksčiau šį mėnesį, netrukus, kai knyga buvo įtraukta į Gonkūrų sąrašą.
Dešimties žmonių žiuri šių metų nugalėtoją paskelbs lapkričio 3 dieną.
Prof. habil dr. Gediminas Merkys. Slaptai.lt nuotr.
Seimo narė A. Armonaitė, pavartojo kolegos parlamentaro atžvilgiu žodžius – „šūdo gabalas“ . Pasak Seimo etikos ir procedūrų komisijos, gerb. A. Armonaitė šiuo poelgiu nepažeidė valstybės politikų elgesio kodekso.
Net pirmo kurso pedagogikos, psichologijos bei socialinio darbo studentas žino, kad, esant poreikiui, privalu kritikuoti būtent poelgį, bet ne žmogų. Žmogaus orumas neliečiamas. Net Niurnbergo procese į nacistinius nusikaltėlius ir moralinius išsigimėlius kaltintojai bei teisėjai kreipėsi šaltu, bet formaliai pagarbiu „Jūs“. Niekas nieko neįžeidinėjo ir juolab nešūdino.
Kažką panašaus darė nebent tik bolševikų generalinis prokuroras A. Višinskis garsiųjų teisminių procesų metu 1936-1938 m. Parodomuosius procesus organizavo J. Stalinas ir nuteisė buvusius bendražygius leniniečius, kurie ilgainiui tapo Stalino politiniais oponentais, myriop. Proceso metu kaltinamuosius vadino „pasiutusiais šunimis“, „imperializmo samdiniais“, „padugnėm“ ir pan. Fabrikuose valdžia suorganizavo kupinus rūstybės masinius darbininkų mitingus, kurie reikalavo mirties bausmės išsigimėliams…
Kadaise medijos pranešė, kad Šiaulių Vyskupas E. Bartulis aplankė kameroje iki gyvos galvos nuteistą vaikžudę motiną A. Bružaitę. Nežinia, apie ką ekscelencija kalbėjo su nuteistąja. Žinau tik vieną, jos tikrai nešūdino…
Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kito žmogaus poelgis tikrai nesuteikia teisės blogai, nedorai elgtis mums patiems. Tokia elgsena – pasaulėžiūrinės, netgi civilizacinės tapatybės dalis. Elementarios etikos normos A. Armonaitei nežinomos. Pasirodo, nesuprantamos jos ir kolegialiam organui – Seimo komisijai. Kuriama ir įtvirtinama dvigubų, trigubų standartų moralė. Pabandytų kas nors Lietuvoje viešai pašūdinti LGBT aktyvistus, turėtų baudžiamąjį teistumą. Jei tai padarytų parlamentaras, padėtų mandatą. Dėl to pati A. Armonaitė ant bėgių atsigultų.
Pasirodo, šūdinti kitus galima ir netgi reikia. Kai kam tai netgi moralinis žygdarbis. Tik privalu tinkamai pasirinkti taikinį. Jei pasirinkimas politkorektiškas, šūdink VISUS iki užkimimo, iki apsiputojimo, kol dantų protezas iškris… LR Seimas, jo garbi Etikos ir procedūrų komisija tokį elgsenos modelį įteisino, pavertė elgesio norma.
Tiesą sakant, visi supranta, kad beviltiškai apsidergė pats Seimas ir jo iškili narė, moralinis ir ideologinis veidas – parlamentarė Aušrinė Armonaitė.
Lietuvos Konstitucijos preambulės pirmasis sakinys skelbia, kad Lietuvos valstybę sukūrė lietuvių tauta.
Taigi jau šiuo Konstitucijos sakiniu, nekalbant apie kitus skyrius, konstituciškai įteisinti ir įprasminti Lietuvoje yra lietuvių kalbos vartojimas, istorinės atminties puoselėjimo užduotis, lietuviškos simbolikos platus tiražavimas. Žmonės, kurie stoja prieš tokius lietuviškos populiacijos Lietuvoje pasirinkimus, mažų mažiausiai kvestionuoja Lietuvos Konstitucijos bazines nuorodas.
Liūdnai ir linksmai išgarsėjęs rašytojas Marius Ivaškevičius sako, kad Vyčio paminklo duoties Lukiškių aikštėje klausimas yra ne vertybinio (suprask – ne ideologinio), bet estetinis pobūdžio. Vis tik estetika estetikai nelygi (žr. mano str. Menas kaip prasmingas neadekvatumo iššūkishttp://www.kulturosbarai.lt/uploads/news/id105/KB_2016_11_WEB.pdf ).
Modernioji estetika kaip filosofinė grožio ir meno teorija atsirado įsitvirtinus gamtos aiškinime matematinei gamtotyrai, skelbusiai, jog tikra yra tik tai, ką galima suskaičiuoti. Taigi grožis čia pradedamas suprasti kaip tai, kas atlieka nuo tikroviško gamtos paaiškinimo, kitaip tariant, kaip iliuzija. Suprantama, kad tokiais pagrindais atsirandanti, t. y. atsiribojusi nuo tiesos ir įsipareigojusi iliuzijai, filosofinė grožio ir meno teorija veda į visišką sąmonės nususimą. Kita vertus, ilgai ieškoti alternatyvos tokiai sąmonės nutikrovinimo patirčiai netenka, Platono idėjų teorija mus gali patraukti dar ir dėl to, jog grožio patirtis čia yra apmąstoma slėpiningiausių būties įžvalgų kontekste, savo ruožtu Martinas Heideggeris labai radikaliai peržengia moderniosios estetikos lėkštumą, pradėdamas pokalbį apie meno kūrinio tiesą.
Jeigu norite, moderniosios estetikos lėkštumui mūsų padangėje šiandien tobuliausiu būdu atstovauja vadinamasis Vilniaus šiuolaikinio meno centras.
Kita vertus, Vyčio skulptūrinės kompozicijos projektas neturėtų būti vertinamas tik meno tiesos požiūriu net ir heidegerine to žodžio prasme. Tokiame projekte prasimuša ir tikriausiai net didesnę reikšmę už menančio meno intencijas įgyja simbolio tiesos momentas. Kaip niekur kitur dabar ypač svarbu prisiminti paaiškinimą, kurį teikia Hansas Georgas Gadameris, kad simbolis ne tiek nurodo kažką, kiek talpina savyje tai, ką nurodo. Taigi simbolis čia suprantamas kaip tai, kas praplečia tikrovės ribas, kaip būties priauginimas. Iš tiesų, Vytis nėra kažkas šalia Lietuvos, kurią bandytų prisivyti, Vytis talpina savyje Lietuvos išaukštinimo pasakojimą, jį iš naujo aktualizuoja. Vytis praplečia gyvenimo ribas, nes su jo vaizdiniu širdyje dar ne taip seniai Lietuvos partizanai padėdavo galvas nelygioje kovoje.
Lukiškių aikštei labiausiai tiktų įspūdingas Vytis. Slaptai.lt nuotr.Vytis – ant troleibuso šonų ir langų. Vaikų piešiniai. Slaptai.lt nuotr.
Vis tik M.Ivaškevičiaus bendramintis Arkadijus Vinokuras prasitaria, kad Vyčio paminklo projekto nepritarimo šalininkus vienija ne tiek estetinio, kiek ideologinio pobūdžio sumetimai. A.Vinokuras praneša neįtikėtina žinią, kad toks Vyčio skulptūrinės kompozicijos projektas neva yra rasistinio pobūdžio, nes jis atsiliepia į lietuvio širdžiai brangius lūkesčius, bet nieko nesako žydui, rusui ar dar kitos tautybės žmogui.
Iš tiesų, niekas neturi teisės priversti kažką pamilti Vytį, tačiau, kaip jau užsiminėme anksčiau, bandymas sutrukdyti Lietuvos žmonėms simboliškai apipavidalinti savo istorinį atmintį yra antikonstitucinis išsišokimas, nekalbat apie kraupų padorumo stygių šiuo atveju.
Labai apmaudu, kad pirmaisiais smuikais čia vėl groja žydų tautybės asmenys. Faina Kurliansky, pasisakydama prieš Lietuvą, taip pat pabandė ištraukti antirasizmo kortą, tarkime, tokiu būdu bandydama susieti mūsų aktualijas su JAV ištikusiu kolapsu. Tačiau tiek vienam, tiek kitai kraupiai pritrūksta įsisąmoninto supratimo, kad vadinamojo antirasistiniu maišto, neseniai nuvilnijusio JAV gatvėmis, viena iš varomųjų jėgų buvo paprastasis antisemitizmas.
Vytis – ne žaisliukas. Vytis – Tautos simbolis. Slaptai.lt nuotr.
Prisigyvenome iki to, kad patriotiškumas Lietuvoje jau yra traktuojamas kaip bjaurus apsigimimas, o antilietuviškumas vertinamas kaip madingas pasirinkimas, atveriantis dideles galimybes. Kaip atrodo bent man, čia sukasi dideli pinigai, nukreipti prieš Lietuvos interesus.
Jeigu padugnės JAV gatvėse plėšė parduotuves ir griovė paminklus, tai A.Vinokuras, kaip matome, užsimojo nugriauti paminklą, kurio dar niekas nepastatė. Kuo nusikalto Vytis mūsų brangiems bendrapiliečiams žydams?
Nėra jokių įrodymų, kad Vytis būtų susijęs su rasiniu žmonių pavergimu ar Holokausto nusikaltimais…
Žygimantas Pavilionis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Žygimantas Pavilionis, manydamas, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) iš dalies neteisingai išsprendė bylą ir nepagrįstai suvaržė jo, kaip Tautos atstovo, teisę ir pareigą ginti Lietuvos valstybės interesus, nes uždraudė net Seimo posėdžio metu kalbėti apie procesus, kurie Seimo nario nuomone, gali būti naudingi Rusijai, Vilniaus apygardos administracinio teismo liepos 10 d. sprendimą apeliacine tvarka skųs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT), o jei reikės – ir Europos Sąjungos institucijoms.
Seimo narys kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2019 m. rugsėjo 11 d. išvadą, kurioje pripažinta, kad jis pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus ir nurodyta artimiausio Seimo plenarinio posėdžio metu paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie bendriją „Romuva“.
Liepos 10 d. VAAT teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Seimo nario Ž. Pavilionio skundą, atsakovams Seimo kanceliarijai ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, taip pat trečiajam suinteresuotam asmeniui – Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ – dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, priėmė sprendimą, kuriuo skundas buvo patenkintas iš dalies.
VAAT panaikino Seimo etikos sargų išvados 2 punktą, kuriuo Seimo narys Ž. Pavilionis įpareigotas artimiausio Seimo plenarinio posėdžio metu paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie bendriją „Romuva“.
„Ketinu skųsti Vilniaus apygardos apeliacinio teismo sprendimą, kadangi demokratija privalo būti apginta, o laisvoje Europos Sąjungos valstybėje negali įsitvirtinti precedentas, kuriuo net politikams būtų draudžiama priešintis A. Dugino idėjoms. Tautos atstovo laisvą mandatą ir saviraiškos laisvę laikau fundamentaliu demokratijos veikimo pagrindu, o Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadą – pažeidžiančia indemnitetą, kurį garantuoja Konstitucijos 62 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti absoliutų draudimą persekioti Seimo narį už jo pareigų vykdymą“, – pažymėjo parlamentaras. Bendrijos „Romuva” krivė Inja Trinkūnienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Anot Seimo nario, jo kalba Seimo vakarinio plenarinio posėdžio metu, 2019 m. birželio 27 d., išsakyta jam atliekant konstitucinę Tautos atstovo priedermę, siekiant, be kita ko, atkreipti dėmesį į procesus, kurie gali būti naudingi Rusijai.
Pasak krivės Inijos Trinkūnienės, melagingi Ž. Pavilionio pasisakymai ir viešas Katalikų bažnyčios hierarchų spaudimas Seimo nariams neabejotinai turėjo įtakos Seimo narių apsisprendimui balsuojant dėl „Romuvos“ valstybinio pripažinimo. „Manau, kad po šio teismo sprendimo Seimas turi pakankamą pagrindą „Romuvos“ pripažinimo klausimą svarstyti dar kartą. Tikiuosi, kad naujos kadencijos Seime prie šio klausimo bus sugrįžta“, – sakė „Romuvos“ religinės bendrijos vadovė.
Negavusi valstybinio pripažinimo Senovės baltų religinė bendrija Romuva pernai kreipėsi ir į Europos Žmogaus teisių teismą, prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, Seimui atsisakius suteikti Romuvai valstybės pripažinimą, pažeidė net kelis Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius: dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.
NSGK narys Audrys Šimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį nutarė pradėti tyrimą dėl žydų bendruomenę įžeidusio Seimo nario Audrio Šimo balsavimo metu atlikto veiksmo, kuris papiktino žydų bendruomenę, nes priminė nacistinį saliutavimą.
Išvadų projektą šiuo klausimu rengs Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Onutė Valiukevičiūtė.
Į komisijos posėdį atvykusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky prašė įvertinti A. Šimo elgesį, nes Seimo nariui, anot jos, turėtų būti taikomi aukšti etikos standartai. Ji taip pat paprašė perduoti jam knygą apie žydų istoriją.
Seimo narys Emanuelis Zingeris tvirtino, kad A. Šimo elgesys yra netoleruotinas ir turi būti įvertintas ir Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno.
„Privalome pradėti tyrimą ir pasisakyti aiškiai ir nedviprasmiškai, nes tai meta šešėlį, labai negražų, negarbingą mums visiems“, – sakė Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, „valstietis“ A. Šimas Seimo plenariniame posėdyje yra apgailestavęs dėl savo elgesio, kuris papiktino žydų bendruomenę, nes jo rankos pakėlimas priminė nacių saliutavimą. Dėl savo veiksmo A. Šimas taip pat atsiprašė Lietuvos žydų bendruomenės.
Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija taip pat nutarė pradėti tirti ir Seimo narės Aušrinės Armonaitės elgesį.
Į etikos sargus kreipėsi A. Šimas, kuris paprašė ne tik ištirti ir įvertinti parlamentarės elgesį, bet ir pareikalavo jos viešo atsiprašymo. „Prašau mane įžeidžiančius žodžius paneigti. Ji viešai pažeidė Valstybės politikų elgesio kodeksą. Seimo narė A. Armonaitė pažemino mano, kaip Seimo nario ir piliečio, garbę ir orumą“, – kreipimesi į etikos sargus rašo A. Šimas.
Pasak jo, A. Armonaitė viešai jį įžeidė savo socialiniame tinkle. Parlamentarė, komentuodama A. Šimo balsavimo būdą, kalbėjo nepagarbiai, sakydama, kad „ieškau žodžio ir nerandu, kaip tik šūdo gabalas“.
Išvadų projektą dėl šios konfliktinės situacijos etikos sargai pavedė rengti Seimo nariams Kaziui Starkevičiui ir Aušrinei Norkienei.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Gabrielius Landsbergis, Arvydas Anušauskas, Laurynas Kasčiūnas, Dovilė Šakalienė, Vytautas Bakas ir Virgilijus Alekna kreipiasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl komiteto pirmininko, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Dainiaus Gaižausko elgesio atitikties Seimo statuto, Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso normoms.
NSGK pirmininkas D. Gaižauskas neeiliniame komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomas nepasitikėjimo juo, kaip NSGK pirmininku, klausimas, ne tik kad nenusišalino, bet ir pirmininkavo posėdžiui ir balsavo su juo pačiu tiesiogiai ir jo einamomis pareigomis susijusiu klausimu. Parlamentarų nuomone, taip galimai veikdamas savo asmeniniais interesais D. Gaižauskas naudojosi savo, kaip komiteto pirmininko, statusu asmeninei naudai gauti. Todėl jiems kyla pagrįsta abejonė dėl D. Gaižausko veiksmų atitikties Seimo statuto, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ir Valstybės politikų elgesio kodekso normoms.
NSGK komiteto nariai prašo Seimo Etikos ir procedūrų komisiją įvertinti, ar NSGK pirmininkas D. Gaižauskas balandžio 29 d. vykusiame neeiliniame posėdyje nepažeidė Seimo nario konstitucinės pareigos vykdant savo funkcijas ir įgyvendinant valstybės valdžią vadovautis Konstitucija, teise ir joms paklusti, ar nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Seimo statuto, Politikų elgesio kodekse įtvirtintų valstybės politiko elgesio principų, įpareigojančių politikus elgtis sąžiningai, padoriai, nešališkai ir nesavanaudiškai, t. y. vengiant viešųjų ir privačių interesų konfliktų ir nesinaudojant savo pareigomis ar padėtimi siekiant tam tikro tikslo.
Kartu parlamentarai prašo motyvuotu rašytiniu sprendimu nušalinti NSGK pirmininką D. Gaižauską nuo tarnybinių pareigų atlikimo sprendžiant klausimą dėl nepasitikėjimo NSGK pirmininku ir spręsti klausimą dėl neeilinio NSGK posėdžio balsavimo rezultatų pripažinimo negaliojančiais.
Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda nesutinka, kad dekretas dėl teisėjos į Aukščiausiąjį Teismą skyrimo galėjo būti surašytas neaiškiai. Šalies vadovo teigimu, jo valia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėją Sigitą Rudėnaitę skirti į aukštesnes – LAT pirmininkės pareigas – buvo labai aiškus.
„Mano valia šiame dekrete yra juodu ant balto išreikšta labai aiškiai – atleidimas skiriant į aukštesnes pareigas. Jeigu sprendimo metu gimė štai toks rezultatas, kad žmogus yra atleidžiamas iš pareigų nesant tam tikro pagrindo – nei Konstitucijos 115 str., nei teismų įstatyme – vadinasi, šią klaidą reikia ištaisyti. Ir aš labai tikiuosi, kad ji bus ištaisyta“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas ketvirtadienį teigė, kad šios savaitės Seimo nutarimas atmesti Aukščiausiojo Teismo pirmininkės kandidatūrą yra precedento neturintis atvejis Lietuvos istorijoje. Prezidento teigimu, parlamento sprendimas atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją S. Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, kai ši buvo teikiama paaukštinti pareigose, ne tik nedaro garbės Lietuvai kaip teisinei valstybei, bet kartu neturi ir jokio teisinio pagrindo.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija siūlo Seimui svarstyti nutarimą, kuriuo būtų pripažintas negaliojančiu nuo įsigaliojimo momento Seimo priimtas nutarimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos S. Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų.
Penktadienį į neeilinį posėdį susirinkusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija tokį sprendimą priėmė bendru sutarimu.
Etikos sargų nuomone, šių metų balandžio 21 d. Seimo priimtas nutarimas, kuriuo S. Rudėnaitė buvo atleista iš einamų pareigų, nedera su Konstitucijos 115 straipsniu, Teismų įstatymo nuostatomis.
„Taip pat nutarėme prašyti Prezidento kanceliariją dekretus dėl teisėjų paskyrimo bei atleidimo rengti taip, kad būtų įgyvendintos Konstitucijos ir Teismų įstatymo nuostatos bei Seimui nekiltų abejonių dėl Lietuvos Respublikos prezidento valios“, – Eltai sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Antanas Matulas.
Penktadienį į neeilinį posėdį susirinksianti Seimo Etikos ir procedūrų komisija ketina svarstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų aplinkybes.
Ši komisija yra nutarusi pradėti šio klausimo tyrimą, o išvadų projektų rengėjais yra paskyrusi konservatorių Antaną Matulą ir „valstietę“ Astą Kubilienę.
„Rengdami projektą, konsultavomės su Seimo Teisės departamento vadovu, su prezidento patarėjais, kitais teisininkais. Aiškinomės, kokie įstatymai galėjo būti pažeisti. Iš esmės dar trečiadienį komisija priėjo prie praktiškai bendros nuomonės, kad teisėjos S. Rudėnaitės atleidimas galimai prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek Teismų įstatymui, Seimo statutui ir prezidento dekreto dvasiai. Matyt, siūlysime Seimui pripažinti nutarimą, kuriuo atleista S. Rudėnaitė iš LAT skyriaus vedėjos pareigų, laikyti negaliojančiu nuo priėmimo datos. Kaip apsispręs komisija, sunku pasakyti“, – Eltai sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A. Matulas.
Pasak jo, Seimas dar turės balsuoti už vienokį ar kitokį komisijos sprendimą ir apsispręsti, pritarti ar nepritarti jam.
Beje, Seimui siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Seimo priimtas nutarimas „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo principams.
Tokį nutarimo projektą įregistravo Seimo TS-LKD frakcijos nariai Stasys Šedbaras, Irena Haase, Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir socialdemokratas Julius Sabatauskas.
„Jeigu Seimas savo nutarimu kreiptųsi į KT, būtų išaiškinta ateičiai, kaip Seimas turėtų elgtis panašiais atvejais, koks dekreto tekstas turėtų būti, kad Seimas nepadarytų klaidų“, – sakė A. Matulas.
Antradienį Seimas atleido Aukščiausiojo Teismo teisėją S. Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepaskyrė jos Aukščiausiojo Teismo pirmininke.
Labai norisi tikėti, savo vaizduotę gundau idilišku vaizdeliu, kad Lietuvos medikų sąjūdžio atsiradimas gali tapti lūžio tašku, siekiant labiau civilizuotų santykių lietuviškos medicinos padangėje, pakeliui į gerovės valstybę, nes ankstesnysis gydytojų susivienijimo įpavidalinimo labanauskiniu kiaulės akių sindromo pavyzdžiu (Liutauras Labanauskas – Lietuvos gydytojų sąjungos pirminykas, įrodinėjantis, jog įsivyravusi praktika gydytojams nešti kyšius nėra joks blogis, neva greičiau tai yra didelis gėris) atvejis normalių refleksų žmogui gali sukelti tik pasibjaurėjimą ar panašią alerginę reakciją, kalbant medicinos terminais.
Kas be ko, pats Sąjūdžio pavadinimas įpareigoja prasiveržimui į naujus pavidalus. Tačiau Lietuvos medikų sąjūdžio pasipriešinimas ministerijos reikalavimui dėl saugumo sumetimų karantino metu pasirinkti darbą tik vienoje medicinos įstaigoje, bent trumpam atsisakant vojažų per daugybę darboviečių, verčia nusivilti. Žinia, Lietuvoje medikai kaip taisyklė dirba ne vienoje, bet keliose ligoninėse ar poliklinikose, žinomas net atvejis, kai gydytojas vienu metu dirbo net 9 medicinos įstaigose.
Neapsistodamas prie klausimo – dėl kokių priežasčių tokia praktika mūsų padangėje prigijo ir įsiteisino, dabar sau leisiu labai ramiu tonu konstatuoti tik abejonių nekeliantį faktą, kad vieno ir to paties gydytojo su savo kompetencijomis pasidalijimas tarp daugybės ligoninių yra labiausiai tiesmukiškas užkrato paplatinimo būdas. Ypač verčia nerimauti ta aplinkybė, jog medikai, keliaujantys per kelias darbovietes, gali suteikti virusui, patys to nežinodami, labiausiai tiesioginę prieigą prie kolegų užkrėtimo. Jeigu COVID-19 įsismarkautų (neduokDie!), dėl tokio pačių gydytojų neatsakingumo gali prasidėti nevaldomi procesai, kai didžioji Lietuvos medikų dalis privalėtų palikti savo budėjimo postus, pasitraukdami į saviizoliaciją, t. y., pacientų požiūriu, į niekur. Mes nežinome ir tikriausiai niekados nesužinosime susargdintų viruso gydytojų statistikos tuo rakursu – dažniau užsikrėsdavo nuo ligonių ar vienas nuo kito, tačiau labai tiksliai galima pasakyti, kad didžioji gydytojų dalis į saviizoliaciją pasitraukė dėl bendravimo, tegul ir epizodinio, su savo užsikrėtusiais kolegomis. Taigi čia išties iškyla galimybė pasisverti kategorinio imperatyvo svarstyklėse – ar gydytojai sutiktų, neprotestuotų dėl to, jeigu užsikrėtęs kažkur virusu pacientas kaip paleista iš vieno įtaiso raketa apsilankytų visose Lietuvos medicinos įstaigose?
Etikos klausimai
Ar Lietuvoje medikai miršta iš bado, jų lavonai jau voliojasi gatvėse? Toks klausimas gali kilti, matant tai, kaip jie įnirtingai aptartu atveju gina savo finansinius interesus, besipriešindami užmačioms karantino laikotarpiu gydytojus pririšti prie vienos darbo vietos, taip sakant, lokalizuojant juos. Kaip toks neatsakingumas dera ar nedera su profesine gydytojų etika, dar kitaip vadinama medicinos etika? Kita vertus, labai ryžtingai atsisakydamas bet kokio moralizavimo, kaip pavojingo užkrato vengdamas pamokomojo tono, aš čia vis tik nepraleisiu progos užduoti klausimą – kaip apskritai profesinė etika, o ypač vadinamoji medicinos etika, t. y. gydytojų profesinė etika dera su etika apskritai, t. y. su bendrąja arba, kitaip tariant, universaliąja etika, ar profesine vadinama etika turi kokį nors, bent mažiausio siūlelio pavidalo ryšį su moralinės pozicijos pasirinkimu, žmogaus apsisprendimais gėrio ir blogio situacijose? Be abejonės, šis klausimas yra svarbus dėl paties momento ypatingumo, kita vertus, jį svarstyti, esant progai, įpareigoja dar ir ta aplinkybė, kad vadinamoji medicinos etika yra laikoma profesinės etikos apskritai etaloniniu pavyzdžiu. Kaip disciplina medicinos etika su dideliu aplombu yra dėstoma visuose sveikatos ar medicinos mokslų universitetuose.
Labiausiai bendra prasme etika yra filosofinė dorovės teorija, aiškinanti gėrio ir blogio, teisingo ir neteisingo žmogaus elgesio pagrindus. Savo ruožtu profesinė etika dažniausiai yra apibrėžiama kaip bendrosios etikos atšaka, siekianti išryškinti sektino elgesio tipus darbo vietoje, pateikianti pavyzdinį elgesio kodeksą pagal profesijos patirtį. Kita vertus, jeigu užteks valios atsispirti tuščiavidurių sąvokų gundymui, siekiant prasibrauti iki pačios tikrovės pravartu būtų iškelti tokį paprastą (bet ne prastą) klausimą – ar yra toks dalykas kaip profesinė dorovė?
Darbo vietoje susiformavę nerašyti įstatymai, papročiai, tradicijos ir profesinio solidarumo priesakai geriausiu atveju gali būti pavadinti „klanine morale“ (atvirkščia žodžiui „moralė“ reikšme), tačiau toks darinys esmės požiūriu neturi nieko bendro su dorove. Taigi toliau čia visiškai teisėtai galima forsuoti kitą klausimą – ar nebus taip, kad vadinamoji profesinės etika yra beobjektė, taigi tuščiavidurė disciplina? Iš tiesų, profesinė etika yra sugrįžimas į tuos ikisokratinius laikus, kai dorovinio elgesio pagrindinis orientyras buvo mitologinis pasakojimas apie herojaus sugebėjimą tobulai atlikti savo funkcinį vaidmenį.
Praeitą kartą kalbėjome apie tai, kad Immanuelio Kanto formuluotėse konceptualizuotas pagrindinis moralės dėsnis yra universalaus pobūdžio, t. y galioja visiems laikams ir visoms kultūroms, esą toks dėsnis galioja ne tik žmogui, bet apskritai protingai būtybei, taip pat ir Dievui. Tačiau jeigu mes varu arba savo noru sutinkame, kad didesniu ar mažesniu laipsniu gali būti prasmingas ir pokalbis apie profesijos pagrindu atsirandančius moralumo orientyrus, tai jau vien tokiu savo susitaikymu prisidedame prie bandymų užginčyti pagrindinio moralės dėsnio raiškos universalųjį pobūdį. Ne pro šalį bus dar kartą pastebėti, kad dorovei pagal prigimtį yra būdingos universalistinės tendencijos, taigi dorovės veiklos sferos bet koks susiaurinimas iškreivina dorovės prigimtį.
Savo ruožtu kiti tyrinėtojai, pripažindami išvadą, jog moralinio reguliavimo sfera yra žmogus, o ne jo profesija ar socialinis statusas, nurodo dar kitą profesinės etikos prasmingumo galimą pagrindą: esą yra taip, jog profesinės etika nepretenduoja pakeisti bendrojo moralumo visuomenėje, o tik siekia konkretizuoti bendrąsias moralės normas, pritaikant jas atskiram profesinės aplinkos atvejui. Tai yra vadinamoji atvejo etika. Medicinos etikoje kaip gerai išmankštintos demonstracinės versijos dažniausiai yra nurodomi reprodukcinių technologijų etinio kvalifikavimo, eutanazijos etinių kolizijų, biotechnologijų taikymo medicinoje etinio vertinimo ir kt. atskirieji atvejai. Kiek tokia atskiro atvejo etika gali būti laikoma pagrįsta?
Dar Grynojo proto kritikoje, o po to sprendimo galios aptarimui skirtame atskirame veikale I. Kantas, inventorizuodamas žmogaus pažintines galias, šalia intelekto ir proto išskyrė sprendimo galios sugebėjimą. Trumpai tariant, sprendimo galia čia apibrėžiama kaip žmogaus sugebėjimas taikyti intelekto nustatytas ar proto kuriamas taisykles atskiram konkrečiam atvejui arba, kitaip perfrazavus, kaip sugebėjimas atpažinti to atskiro atvejo subordinuotumą tai ar kitai taisyklei. Kritinės I. Kanto teorijos požiūriu, sprendimo galia yra ypatingas žmogaus sugebėjimas, kurio negalima išmokti ir kurį tik labai menka dalimi galima lavinti gyvenimiškos ir profesinės patirties pagrindu.
Teisinga – klaidinga
Kaip rašo kritinės filosofijos kūrėjas, sprendimo galia gali būti vadinama įgimtojo sumanumo specifiniu bruožu, kurio trūkumo negali atstoti jokia mokykla ir mokyklos kuriamas mokytumo tipas. Esą yra taip, jog mokykla net ir ribotam intelektui gali įkalti kiek tik nori taisyklių, tačiau žinojimas, mokytumas, net ir mokslingumas savaime neapsaugo nuo klaidingo tokių taisyklių taikymo ir nesėkmių. Dar daugiau, – I. Kantas šiuo klausimu kaip niekur kitur kalba labai kategoriškai, teigdamas, jog sprendimo galios stoka iš esmės yra tai, kas vadinama kvailumu, be to, esą tai yra toks negalavimas, kurio neįmanoma išgydyti. Taktiškasis I. Kantas čia jau neslėpdamas savo susierzinimo, pažymi, jog buka ir ribota galva stropiai mokydamasi gali pasiekti gana daug, net mokslingumo, tačiau esą sprendimo galios trūkumas visados nurodys tik kvailumo triumfą.
Įdomu tai, jog tokia kvailumo apibrėžtis Grynojo proto kritikoje iš esmės sutampa su tautų pasakose prigijusiu kvailio įvaizdžiu. Žinoma, čia turime galvoje ne pasakų kuriamo „trečiojo brolio”, kuris apsukriųjų brolių yra vadinamas kvailiu, nors iš tiesų yra gyvenimo prasmę gelbstintis, išmintingas žmogus, pavyzdį, o kvailį tikrąja to žodžio prasme, t. y. iš esmės pasakų komišką personažą, dėl kurio iššaukiančio, sumaištį keliančio kvailumo nekyla jokių abejonių net atlaidžiajam pasakotojui. Kaip apsakomas toks sumaišties kaltininkas?
Jeigu atsiribosime nuo detalių, skirtingų atskirų tautų folklore, tai rasime tokią variantišką išvadą: kvailus nesusipratimus sukelia nurodymų sumaišymas, o, dar tiksliau tariant, nesugebėjimas susieti atskiro atvejo su žinoma, kataloge esančia taisykle.
Čia dažniausiai pasakojama apie vaikinuką, keliaujantį iš taško „a” į tašką „b”, tarkime, išsiųstą aplankyti tolėliau gyvenančių giminaičių ir pagal mamos pamokymus žinančio, jog, pavyzdžiui, pakeliui sutikus lėtai judančią laidotuvių procesiją, būtina nusilenkti, persižegnoti bei išsakyti savo apgailestavimus dėl atsitikusios nelaimės. Taigi, kaip matome, čia niekam netrūksta geros valios, įsipareigojimo geram tonui, noro bendrauti. Bėda tik ta, jog pagrindinis herojus pradeda sielvartauti ir viešai rodyti savo užuojautą sutikęs būtent vestuvių procesiją. Nesugebėjęs įžvelgti skirtumo ir tuo pagrindu pertvarkyti nurodymo, mūsų herojus gauna į kuprą ir pelno kvailio reputaciją.
Taigi, išvada peršasi savaime, profesinės etikos kaip konkretizacijos pavyzdžio supratimas be visa ko kito gali būti vertinamas kaip žmogaus orumo pažeidimas, nes čia didesniu ar mažesniu laipsniu yra abejojama žmogaus sugebėjimu pritaikyti bendrąją taisyklę atskiram atvejui, laikant jį tokiu kretinu, kurį reikia gelbėti, natūraliosios sprendimo galio neturėjimą dorovės sferoje bandant pridengti savotišku profesinės etikos protezu.
Kvailumas
Dabar, diskutuodamas šia tema, prisiminiau, kad tais mitologiniais sovietiniais laikais krykštaudamas skaičiau kažkokiame dienraštyje išguldytą interviu su Pravieniškių įkalinimo įstaigos vienu iš vadovų, jeigu neklystu, viršininko pavaduotoju auklėjimui, kuris įrodinėjo, jog kalėjimas stengiasi auklėti ir galop perauklėja nusikaltėlius, pateikdamas pavyzdį, jog štai jo vadovaujamuose pataisos namuose ypatingas dėmesys yra skiriamas ateistiniam auklėjimui (tarsi žmogus būtų padaręs kriminalinį nusikaltimą dėl to, kad iki to laiko buvo nepakankamai ateistiškai nusiteikęs, o dabar, tapęs ateistu, įžengs į dorovės kelią). Taigi, kaip atrodo bent man, medicininė etika su dorove turi bendro tik tiek, kiek ateisto įsipareigojimas grįsti savo pasirinkimus 10 Dievo įsakymų.
Kaip sako Sokratas, žmogaus neįmanoma išmokyti dorovės išoriškai, jis jos išmoksta tik pats iš savęs, t. y. savęs pažinimo būdu. Ne treniruodamasis medicininės etikos baruose, o perimdamas kultūrinį žmonijos patyrimą, taip pat ir gydytojas, mūsų mylimas daktaras, žengia savęs pažinimo keliu, anksčiau ar vėliau išdrįsdamas būti savimi.
Pareigūnai, einantys itin atsakingas pareigas, turėtų laikytis aukščiausių etikos bei skaidrumo standartų, teigia Prezidentūra, komentuodama premjero sutuoktinės įsidarbinimo finansų analitike koncerne „Orlen“ faktą.
„Politikai, pareigūnai bei tarnautojai, einantys itin atsakingas pareigas, turėtų laikytis aukščiausių etikos bei skaidrumo standartų. Įskaitant būtinybę vengti bet kokio galimo privačių bei viešųjų interesų konflikto ar net jų regimybės. Viešųjų ir privačių interesų konfliktų klausimus sprendžia ir gerojo elgesio praktiką formuoja svarbi institucija – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija“, – Eltai atsiųstame komentare teigia prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
ELTA primena, kad Sauliaus Skvernelio žmona Silvija Skvernelė pradėjo darbą lenkų koncernui „Orlen“ priklausančiame degalinių tinkle „Orlen Baltics retail“. Tai paaiškėjo, kai premjeras antradienį atnaujino savo privačių interesų deklaraciją, o naujienų portalas lrytas.lt tai pranešė.
S. Skvernelės įsidarbinimas viešojoje erdvėje didelio dėmesio susilaukė dėl anksčiau naujienų portalo 15min.lt paviešintos informacijos, esą po S. Skvernelio neskelbtų susitikimų su Lenkijos politikais, šios kaimyninės valstybės kontroliuojamo koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo įmonė Mažeikiuose „Orlen Lietuva“ sulaukė nuolaidų dėl krovinių gabenimo „Lietuvos geležinkeliais“ bei pasisekimo valstybiniuose elektros rezervo konkursuose Lietuvoje.
Tuo metu koncernas parėmė Vilniaus „Ryto“, Panevėžio „Lietkabelio“ krepšinio klubus, esą susijusius su S. Skvernelio aplinkos verslininkais. S. Skvernelis šią informaciją yra pavadinęs tiesiog melu.
Komentuodamas viešojoje erdvėje įsiplieskusias diskusijas dėl Vyriausybės vadovo žmonos įsidarbinimo, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis Eltai sakė, kad S. Skverneliui tenkanti kritika yra nepagrįsta, jo manymu, yra tikslingai pučiamas burbulas siekiant pakenkti premjero sveikatai.
TS-LKD frakcijos narys Stasys Šedbaras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė pradėti tyrimą dėl Seimo nario konservatoriaus Stasio Šedbaro kelionių, kuris, „valstiečių“ duomenimis, vienas savo asmeninėms kaip Seimo nario kelionėms sunaudojo beveik visą Teisės ir teisėtvarkos komitetui metams skirtą tarnybinio transporto ridos limitą.
Pradėti tokį tyrimą trečiadienį etikos sargai nutarė bendru sutarimu.
Išvadas šiuo klausimu rengs Seimo nariai Andrius Mazuronis ir Ona Valiukevičiūtė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija kreipėsi į etikos sargus ir Seimo valdybą dėl S. Šedbaro kelionių.
Kreipimesi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją nurodoma, kad iš valstybės biudžeto apmokėtos kelionės buvo skirtos ne komiteto veiklai pristatyti, o asmeninei savireklamai, S. Šedbaro, kaip Seimo nario, asmeniniams susitikimams su rinkėjais. Todėl kreipimesi keliama abejonė, ar komitetui skirtas lėšas galima naudoti tokioms grynai asmeninio pobūdžio kelionėms. Juo labiau, kad Seimo narys tokiu atveju gali naudoti jam asmeniškai arba jo frakcijai skirtą ridos limitą.
Kaip skelbta viešojoje erdvėje, komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius S. Šedbaras apie 10 tūkstančių kilometrų (beveik visą komitetui skirtą tarnybinio transporto ridą) sunaudojo savo kelionėms į regionus, kur rengė vienos istorikės parašytos knygos pristatymo vakarus-paskaitas, nieko bendro neturinčias su jo veikla Teisės ir teisėtvarkos komitete.
Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės, jis neturėjo jos pavedimo susitikimuose atstovauti komitetui, konservatorius, pasak jos, tuose susitikimuose net nebuvo pristatomas kaip komiteto pirmininko pavaduotojas.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl jos pirmininko konservatoriaus Antano Matulo pasisakymų, kuriais jis, kaip šios komisijos pirmininkas, „diskredituoja komisijos darbą, reikšdamas išankstinę nuomonę ir demonstruodamas šališkumą“.
LVŽS lyderis reikalauja nušalinti šios komisijos pirmininką, teigdamas, kad komisijos nariai, tarp jų ir jos pirmininkas, Lietuvos valstybės interesus turi laikyti aukštesnėmis vertybėmis negu partiniai, grupiniai ar asmeniniai siekiai.
„Etikos ir procedūrų komisijos nariai, o ypač vadovai, anksčiau visada vengdavo reikšti išankstinę nuomonę nagrinėjamu klausimu, nedemonstruodavo savo simpatijų ar antipatijų subjektui, kurio atžvilgiu tyrimas atliekamas. Gaila, kad, pasikeitus komisijos vadovui, šios parlamentinės tradicijos keičiasi. Tokie komisijos pirmininko pasisakymai, kad „antradienį kokių nors teisinių statuto pažeidimų, mano manymu, nelabai ir buvo” dar Etikos ir procedūrų komisijai net nepradėjus tyrimo, rodo, kad A. Matulas yra susiformavęs išankstinę nuomonę, turi aiškų nusistatymą ir dėl to negali objektyviai nagrinėti galimų Statuto pažeidimų, padarytų svarstant nepasitikėjimo V. Pranckiečiu klausimus,“ – teigia LVŽS frakcijos seniūnas R. Karbauskis.
Antanas Matulas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Etikos ir procedūrų komisijai išsiųstame rašte reikalaujama, kad, siekiant objektyvaus ir nešališko komisijos tyrimo, komisijos pirmininkas A. Matulas būtų nušalintas nuo skundų dėl šių metų spalio 15 d. Seime vykusio Seimo valdybos posėdžio teisėtumo ir Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio elgesio sušaukiant Valdybos posėdžius bei galimo interesų konflikto tyrimo.
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs žurnalisto Andriaus Tapino skundą Seimo kanceliarijai bei Etikos ir procedūrų komisijai dėl sprendimo, kuriuo buvo paliktas nenagrinėtu jo skundas dėl premjero Sauliaus Skvernelio viešų pasisakymų apie jį, žurnalistą A. Tapiną, iš dalies tenkino pareiškėjo skundą: įpareigojo Seimo Etikos ir procedūrų komisiją iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą ir priteisė iš Seimo kanceliarijos jam atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
A. Tapinas prašė teismo panaikinti kaip nemotyvuotą ir neteisėtą Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vasario 8-osios sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą ir įpareigoti Komisiją atlikti tyrimą pagal jo sausio 22 d. pateiktą skundą. Kaip rašoma skunde teismui, gruodžio mėnesį ministras pirmininkas S. Skvernelis susitikime su Seimo liberalų frakcija paskelbė A. Tapino garbę ir orumą bei žurnalisto reputaciją žeminančias žinias.
A. Tapinas viešu pranešimu kreipėsi į politiką premjerą S. Skvernelį, prašydamas paneigti tikrovės neatitinkančias, žurnalisto garbę ir orumą žeminančias žinias. Ministras pirmininkas atsisakė tai padaryti, todėl pareiškėjas kreipėsi į Seimo Etikos iTeismas panaikino Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą nepradėti tyrimo dėl A.Tapino skundor procedūrų komisiją su skundu, kurio vienas iš reikalavimų yra rekomenduoti premjerui viešai atsiprašyti A. Tapino. Seimo etikos ir procedūrų komisija atsisakė pradėti tyrimą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šį administracinį ginčą, padarė išvadą, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija turi teisę nepradėti tyrimo pagal pareiškėjo pateiktą skundą, bet ši komisijos diskrecija nėra absoliuti.
A. Tapino prašymą įpareigoti Komisiją pradėti tyrimą teismas atmetė, nes administracinis teismas negali priimti sprendimų, priskirtinų Seimo Etikos ir procedūrų komisijos kompetencijai.
Teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene ir žiniasklaida Sigitos Jacinevičienės-Baltaduonės teigimu, šis teismo sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Dėl pasisakymų apie teismus Seimo Etikos ir procedūrų komisijos akiratyje atsidūrusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Vytautui Bakui etikos sargai rekomendavo korektiškiau reikšti mintis, vengti pasisakymų, kurie gali būti suprantami kaip nepagarbūs ir įžeidžiantys.
„Atsižvelgiant į tai, kad Vytautas Bakas eina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pareigas, ir jo pareikšta nuomonė gali turėti įtakos visuomenei, rekomenduoti jam korektiškiau reikšti mintis, vengti pasisakymų, kurie gali būti suprantami kaip nepagarbūs ir įžeidžiantys“, – sakoma Seimo Etikos ir procedūrų komisijos priimtame sprendime.
Ketvirtadienį už jį balsavo 6 komisijos nariai, 1 buvo prieš, 3 susilaikė.
„V. Bako išsakyti žodžiai, etikos sargų vertinimu, nebuvo įžeidžiantys, pabrėžiama, kad tai jo asmeninė nuomonė. Politikas kartojo žodžius – mano manymu, mano įsitikinimu. Komiteto pirmininkas turi gal būt daugiau informacijos, jis buvo laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas, tačiau manytume, kad vis dėlto reikėtų tuos pasisakymus pateikti taip, kad kaip abejonė būtų keliama, kaip prielaida, o ne kaip tvirtinimas“, – komentuodama sprendimą žurnalistams sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė.
Į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją kreipėsi Teisėjų tarybą, kuri prašė įvertinti Seimo nario V. Bako viešai išsakytus teiginius apie Lietuvos teismus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.
Kreipimesi Teisėjų taryba nurodė, kad V. Bakas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, didžiausios parlamentinės valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, reaguodamas į paskelbtą teismo sprendimą byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl jo vadovaujamo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktame parlamentiniame tyrime naudotų Valstybės saugumo departamento pažymoje pateiktų galimai tikrovės neatitinkančių bei garbę ir orumą žeminančių duomenų, teiginių ir vertinimų, viešojoje erdvėje išplatino pareiškimus, kuriais viešai reiškė ir skatino nepasitikėjimą Lietuvos teismais ir konstitucine teisingumo vykdymo sistema.
Teisėjų taryba akcentavo, kad Seimo narys V. Bakas, viešojoje erdvėje reikšdamas abejones dėl jam nepatikusio teismo sprendimo ir teismų vykdomo teisingumo, akcentuodamas būtinybę pertvarkyti teismus, savo teiginiais ne tik diskredituoja teismo, kaip valstybės valdžios, autoritetą, tačiau viešai kursto nepasitikėjimą teismu kaip vieninteliu teisingumą Lietuvoje vykdančiu subjektu, formuoja nihilistinį visuomenės požiūrį į teisingumo vykdymą ir teismo priimamus sprendimus.
Teisėjų tarybos nuomone, su atsakingo politiko elgesiu nėra suderinami pareiškimai, kuriais konstatuojama, kad teismų sistemą reikia pertvarkyti iš esmės vien todėl, kad teismo sprendimas nepateisino šio politiko lūkesčių.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis ketvirtadienio rytą savo feisbuko paskyroje paviešino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narių pokalbio išklotinę. Pasak R. Karbauskio, tai visiškai atskleidžia galimą poveikį, kurį VTEK nariams darė Seimo narys Povilas Urbšys, tuo metu vadovavęs VTEK kuravusiam Seimo komitetui. Frakcijos seniūnas ketvirtadienį taip pat pateikė prašymą Seimui pradėti P. Urbšio apkaltos procesą.
„Dalinuosi garso įrašo išklotine, kuri atsako į klausimus, kodėl neįsivaizduojamas tolesnis dabartinės sudėties Valstybinės tarnybinės etikos komisijos darbas. Paaiškina, kodėl Seimo narys Povilas Urbšys kaltina mane kerštu, o ne bando neigti ar interpretuoti įvykių aplinkybes. Tampa aišku, kodėl Seimo nariai norės gauti atsakymus iš Seimo pirmininko“, – feisbuke rašo frakcijos seniūnas.
Pasak R. Karbauskio, yra būtinas ir Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pasiaiškinimas dėl jo galimo poveikio VTEK veiklai. Tada taps aiški ir jo atsakomybė.
„Pokalbio tarp VTEK narių išklotinė pilnai atskleidžia galimą poveikį, kurį VTEK nariams darė Seimo narys Povilas Urbšys, tuo metu vadovavęs VTEK kuravusiam Seimo komitetui. Manytina, jog tokia veikla yra nusikalstama, traktuotina kaip priesaikos sulaužymas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimas. Po Seimo pirmininko pasiaiškinimo dėl jo galimo dalyvavimo darant poveikį VTEK veiklai taps aiški jo galima atsakomybė.
Mane galima kaltinti viskuo, kurti įvairias istorijas, kurias bandoma pateikti kaip tikras, bet tai nepakeis fakto, fiksuoto garso įrašuose, kuris tampa nepasitikėjimo VTEK ir apkaltos Seimo nariui Povilui Urbšiui pagrindu“, – rašo R. Karbauskis. R. Karbauskis ketvirtadienį taip pat pateikė prašymą Seimui pradėti apkaltos procesą P. Urbšiui bei prieduose pateikia visas VTEK narių pokalbių išklotines. V. Pranckietis ketvirtadienį po pietų ketina dalyvauti Seimo vakariniame plenariniame posėdyje.
Kaip ELTA jau skelbė, žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie VTEK darbo užkulisius, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas R. Karbauskis prakalbo apie galimą apkaltą Seimo nariui P. Urbšiui, Seimo pirmininko V. Pranckiečio atsakomybę, o VTEK narius paragino pasitraukti.
Seimo narys Mykolas Majauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tai desperatiška iniciatyva mane užtildyti, sako konservatorius Mykolas Majauskas, komentuodamas „valstiečio“ Stasio Jakeliūno iniciatyvą kreiptis į parlamento Etikos ir procedūrų komisiją, kad būtų įvertinti į skandalą dėl galimai nederamų santykių su moksleivėmis įsivėlusio M. Majausko veiksmai.
„Absurdiški kaltinimai. Elementari pono Jakeliūno keršto akcija už mano veiklą Biudžeto ir finansų komitete ir, sakyčiau, desperatiška iniciatyva užtildyti. Tokie metodai tikrai neišgąsdins ir kritikos „valstiečiams“ nesustabdys“, – Eltai siųstame komentare teigia M. Majauskas.
Pasak kreipimosi iniciatoriaus S. Jakeliūno, abejonės dėl nederamo Seimo nario elgesio nėra išsklaidytos. Politikas tvirtina, kad šiuo metu turima informacija leidžia pagrįstai manyti, kad M. Majauskas ne tik savo autoritetą ir įtaką naudojo siekdamas savanaudiškų ir gerai moralei prieštaraujančių tikslų, bet ir savo elgesiu darė spaudimą bei netiesiogiai grasino merginoms, liudijusioms apie vakarėlius jo bute. TS-LKD partijos lyderių pozicija leidžia manyti, kad situacija buvo žinoma ir partijos vadovybei.
„Šmeižto bylose yra aiškus įrodinėjimo naštos paskirstymas, todėl nesuprantama – kodėl teisėsaugai sustabdžius tyrimus dėl galimo priekabiavimo M. Majauskas visomis išgalėmis negina savo reputacijos? Nesuprantama, kaip tokius įtarimų šešėlius nešantis politikas gali toliau dirbti Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijoje“, – antradienį kėlė klausimus S. Jakeliūnas.
Vadinamasis „#meToo“ skandalas kilo, kai šių metų kovo mėnesį viešoje erdvėje pasirodė informacija apie galimą Seimo nario M. Majausko seksualinį priekabiavimą prie moksleivių.
M. Majauskas po kilusio viešo skandalo kreipėsi į prokurorus dėl šmeižto. Tačiau, žiniasklaidai nesutikus atskleisti merginos, kalbėjusios apie konservatoriaus elgesį, tapatybės, tyrimas buvo nutrauktas.
