etiketas

AktualijosSkaitomiausios

Jonas Basanavičius. Skulptūros autorius – Gediminas Piekuras. Slaptai.lt nuotr.

2020 m. sausio 1 d. pirmininkavimą šešiems mėnesiams Europos Sąjungos (ES) Tarybai pradeda Kroatija. Ta proga Kroatijos ambasada ketvirtadienio vidurdienį Vilniuje, Jono Basanavičiaus aikštėje, rengia trumpą ceremoniją. Pažymint Kroatijos pirmininkavimo pradžią bei tai, kad mados detalei kaklaraiščiui pradžią davė kroatai, ant J. Basanavičiaus paminklo bus užrištas kaklaraištis.
 
J. Basanavičiaus paminklas, pasak Kroatijos ambasados pranešimo, pasirinktas todėl, kad tai svarbi Lietuvos valstybingumui ir jos nepriklausomybei asmenybė. Renginyje dalyvaus Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, užsienio reikalų viceministras Neris Germanas ir Kroatijos Respublikos ambasadorius J. E. Krešimiras Kedmenecas.
 
Panašus renginys sausio mėnesį vyks mažiausiai 11-oje Europos Sąjungos valstybių. Taip pat sausio 2 d. Kroatijos sostinėje Zagrebe, pagrindinėje miesto aikštėje ant vicekaraliaus Josipo Jelačičiaus paminklo bus rišamas didelis raudonas kaklaraištis. Taip bus pažymėta Kroatijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pradžia ir priminta visai Europai, kad kaklaraiščio tėvynė – Kroatija.
 
Kaklaraištis – neįprasta aprangos detalė, atsiradusi iš mazgu surištos skaros. Regis, visai nereikšmingas, tačiau labai pastebimas aprangos atributas, savotiškas bendros Europos tautų ir šalių istorijos liudijimas, suteikiantis kaklaraiščiui išskirtinį, svarbų vaidmenį. Tokiu būdu atsirado tradicija šaliai, perimančiai šešių mėnesių pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, savo kadenciją pradėti sukuriant skaras ir kaklaraiščius, kurie įteikiami kaip dovanos pagal protokolą ir kuriuos žmonės savo aprangoje naudoja jau šimtmečius, t. y. nuo XVII a. antrosios pusės, kaip neatskiriamą diplomatinio etiketo dalį.
 
Kroatijoje atsiradęs ir visame pasaulyje pripažinimą pelnęs kaklaraištis simbolizuoja bendrą Europos Sąjungos šalių likimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.02; 05:17
Aktualijos

73 proc. Lietuvos politikų nežino apie jiems privalomą valstybės politikų elgesio kodeksą, tik vienas iš septynių politikų galėjo įvardyti elgesio kodekso principus – tą rodo pilietinio judėjimo „Baltosios pirštinės“ savanorių atlikti Lietuvos savivaldybių tarybos ir Seimo narių, merų bei jų pavaduotojų apklausos duomenys.

Pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, taip pat padorumas, pavyzdingumas, nesavanaudiškumas, nešališkumas ir atsakomybė turėtų būti žinomi principai, ir jais turėtų vadovautis į valdžią išrinktieji tautos atstovai.

Continue reading „Tik vienas iš septynių politikų žino, kaip derėtų elgtis pagal politikų elgesio kodeksą” →

Aktualijos

Žymus verslininkas Antanas Guoga, aktoriai Dalius Mertinas ir Aistis Mickevičius, garsus Lietuvos dizaineris Aleksandras Pogrebnojus, vyriško stiliaus etiketo žinovas Giedrius Drukteinis, verslininkas Žilvinas Grigaitis ir kiti žinomi verslo, sporto bei pramogų pasaulio atstovai rinkosi prancūzų liukso klasės „Façonnable“ mados namuose, įsikūrusiuose prekybos centre „Europa“.

Vyrams skirtame mados vakare, kupiname Prancūzijos Rivjeros dvasios, įvaizdžio konsultantė Alvyda Jasilionytė dalinosiklasikinio stiliaus, mados ir vyriško kostiumo etiketo, tendencijų paslaptimis bei ragino nebijoti keisti požiūrį į klasikinį stilių. Su svečiais taip pat bendravo stilistai iš Prancūzijos.

„Kiekvienam vyrui privalu turėti savo spintoje keturis kostiumus: tamsų vakarui ir iškilmingoms progoms, tamsiai mėlyną, pilką, šviesų pilką ar rusvą, juostele ar langeliu, – etiketo taisykles dėsto įvaizdžio konsultantė Alvyda Jasilionytė. – Gyvename geografinėje zonoje, kurioje mūsų garderobo pagrindą turėtų sudaryti drabužiai iš tokių audinių, kurie tiktų visais sezonais: lengva vilna, gabardinas ar flanelė, vilnonis krepas ar žoržetas, vilnos ar medvilnės minkštas, plonas audinys (challis) ir kitos panašios lengvos tekstūros medžiagos.“

Continue reading „Žinomi vyrai prancūziškos mados etiketo ragavo prabanga dvelkiančiame „Façonnable“ vakare” →

duona_druska_1
Razausko žodis

Visi žinome paprotį sutikti svečius su duona ir druska. Mūsų laikais šioms apeigoms teikiama vaišingumo reikšmė. O juk seniau čia įžvelgdavo visai ką kitą: apginti šeimininkus nuo svečių piktų užmačių, jeigu tie ką nors negero sugalvotų. Įteikiant svečiams duoną ir druską, reikėdavo šeimininkams patiems paragauti, kad parodytų, jog jie džiaugiasi svečiais ir linki jiems gero.

Staptelėkime atskirai prie duonos ir druskos. Druska – unikalus gamtos produktas, žmonijos istorijoje užėmęs išties garbingą vietą. Druska buvo žinoma žmonėms dar priešistoriniais laikais. Archeologiniai tyrimai rodo, kad Vakarų Europoje druska buvo kasama jau bronzos amžiuje. /3000-1200 m.pr.m.e./. Ilgainiui ji įgijo ir simbolinės prasmės. Nuo žilos senovės dalijimasis druska – vienu būtiniausių, brangiausių, gal net šventu daiktu – reiškia draugystę ir ištikimybę.

Continue reading „Kodėl sutinkame su duona ir druska?” →

lydeka_arminas
Politinės intrigos

Būsiu atviras: vis nepalankiau žiūriu į lietuvius, demonstratyviai ir triukšmingai pergyvenančius dėl demokratijos trūkumų svečiose šalyse.

Ypač keista atrodo pozicija tų lietuvių, kurie dėl nepagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms žmogaus laisvėms kaltina kokią nors Europos Sąjungai priklausančią valstybę.

Na, kai kritikuojame Tadžikistaną ar Uzbekistaną, – pusė bėdos. Azijos šalyse egzistuoja mūsų akiai neįprastų, nesuprantamų reiškinių. Tad čia tikrai galima aršiai pasiginčyti. Bent jau dėl to, ar visuomet europietiško gyvenimo taisykles verta piršti Azijos tautoms. Bet iki šiol nesuprantu, kodėl lietuvaičiai visai neseniai į atlapus kibo Austrijai, demokratinių, nesuklastotų rinkimų būdu pasirinkusiai kraštutinių dešiniųjų partijų atstovus. Juk rinkimai Austrijoje buvo laisvi, nesufabrikuoti. Tikrai nepanašūs į tuos, kuriuos neseniai surengė Vladimiro Putino gerbėjai Rusijoje.

Continue reading „Nevykęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Armino Lydekos palyginimas” →