Kitu kampu apie Brunono istoriją
2009-siais metais Lietuva labai iškilmingai (netgi pompastiškai) šventė jos vardo suminėjimo tūkstantmetę sukaktį.
Apie ją nekalbėsime, bet apsistosime prie šios sukakties „kaltininko“ šventojo Brunono (Bonifacijaus).
Šiandieninio „Kito“ pasaulio kontūrų ieškojimas ir ieškotojai
Nuo XVI a. Europoje prasiveržė M. Liuterio ir A. Kalvino religinės minties reformos įsiūbuota revoliucija. Pasaulis ėmė laisvintis nuo dogmatikos, nuo tradicijos, varžiusių ne tik mintį, bet ir veiksmą. Kalbant filosofų kalba, mąstymas metėsi nuo gylio, nuo scholastikos į plotį ir racionalumą.
Mąstymas, sukoncentruotas į veiksmo racionalumą, į pragmatiką, žvelgiant iš prigimtinės lietuvių kultūros pozicijų, triuškinte triuškino senąjį, gal tūkstantmečius atlaikiusį Būties Ratą.
Sociologui, publicistui, habilituotam socialinių mokslų daktarui, Lietuvos mokslų akademijos nariui korespondentui Romualdui Grigui sausio 25 d. sukanka 80. Sausio 29 d. ta proga Mokslų akademijoje įvyks jo akademiniai skaitymai.
Prieš kelias dienas viename renginyje teko pasikalbėti su šiuo žymiu mokslininku. Tada ir sužinojau, kad jis jau yra parengęs jubiliejinio pranešimo konspektą „Pakitusios lietuvių tapatybės ir istorinio sąmoningumo kontūrai kintančios Europos kontekste“, kad artimiausiu metu tas tekstas bus išleistas brošiūros pavidalu.
