Dvikova iki pergalės. Vytauto Visocko nuotr.
Pastaruoju metu intensyvėjant Lenkijos ir ES institucijų ginčams dėl teisės viršenybės, kyla audringos ES institucijų ir valstybių narių reakcijos į Lenkijos veiksmus. Lenkijos valdžiai teigiant, kad dalis ES teisminių nutarimų yra nesuderinami su šalies Pagrindiniu įstatymu, ES Teisingumo Teismas (ESTT) Lenkijai nurodė mokėti baudą už tai, kad ji nepaiso ES sprendimų, kuriais reikalaujama pakeisti kai kurias teismų reformas.
Kylant kontraversiškoms diskusijoms dėl aštrėjančios priešpriešos tarp Lenkijos ir ES institucijų, Varšuvos universiteto mokslininkė Renata Menkovska-Norkienė mano, kad Lietuva neturėtų stoti Lenkijos pusėn. Anot jos, valdžia siekia pakeisti teismų sistemą, padėsiančią įgauti pranašumą rinkimuose, todėl Lietuva taptų Lenkijos valdžios žaidimo auka.
„Teismų saugiklis užtikrina, kad nebūtų savavaliavimo ir valstybė būtų teisiškai prižiūrėta. Valdžia neturėjo konstitucinės daugumos, todėl jai buvo be galo svarbu užkariauti teismų sistemą, kad sistema netrukdytų valdyti ir neatsirastų kliūčių šiai valdžiai laimėti kitus rinkimus”, – Eltai sakė R. Menkovska-Norkienė.
Praėjusią savaitę ESTT nurodė Lenkijai mokėti po 1 mln. eurų per dieną už nurodymo sustabdyti reformą, varžančią šalies teismų nepriklausomumą, nevykdymą. Be to, dar rugsėjo mėnesį ESTT skyrė Varšuvai po 500 000 eurų per dieną baudą dėl tolesnės Turovo anglių kasyklos eksploatacijos. Pasak R. Menkovskos-Norkienės, paskirtos baudos Lenkija nepradėjo mokėti, todėl galima tikėtis, kad ir pastarosios baudos likimas bus analogiškas.
„Mes jau turime vieną baudą sumokėti už anglies kasyklą, kurios ir taip nemokame. Tai galiu pasakyti, kad Lenkija nėra pats sąžiningiausias ES partneris, kai kalbame apie sprendimų vykdymą ir teisinę valstybę“, – sakė R. Menkovska-Norkienė bei pridūrė, kad buvo galima numatyti, jog ESTT paskirs baudą dėl ES sprendimų nepaisymo.
„Puikiai žinome, kad baudą turės mokėti iš mokesčių mokėtojų lėšų. Bet, tikriausiai, Lenkija nemokės ir šios baudos, tai bus atskaičiuota nuo fondų, kuriuos ES turėtų išmokėti Lenkijai“, – svarstė politologė.
Lenkijos pasitraukimu iš ES politologė abejoja
Pašlijus Lenkijos ir ES institucijų santykiams ir Lenkijai pareiškus, kad dalis ES sutarties straipsnių yra nesuderinami su šios šalies Konstitucija, viešojoje erdvėje kyla diskusijos dėl Lenkijos pasitraukimo iš ES, kitaip vadinamo „Polexit“. R. Menkovskos-Norkienės nuomone, toks scenarijus yra įmanomas, tačiau tai pakenktų dabartinei Lenkijos valdžiai, todėl pasitraukti nebūtų logiška.
„Pasekmės būtų tikrai neigiamos: išeitumėme iš bendros rinkos, turėtumėme sutvarkyti migrantų reikalus ir dar daugiau. Tai galėtų sukelti didelę sumaištį ir valdžiai ateitų galas, todėl, greičiausiai, ji to nedarys”, – kalbėjo politologė.
Europos Parlamento biuro Lietuvoje teigimu, remiantis rugsėjį ir spalį Lenkijoje atliktomis apklausomis, tik 5 proc. respondentų pritarė teiginiui, kad Lenkija turi išstoti iš ES. 90 proc. apklaustųjų teigiamai vertino šalies narystę ES.Vis dėlto, R. Menkovskos-Norkienės teigimu, jei Lenkija nuspręstų trauktis iš ES, minėtoji statistika sprendimo nepaveiktų, nes valdžia apsispręsti gali be visuomenės pritarimo.
„90 proc. Lenkijos piliečių nori likti Europos Sąjungoje, bet aš noriu pabrėžti, kad tokiam sprendimui nereikia referendumo. Jeigu valdžia nuspręs pasitraukti, užtenka, kad premjeras kreiptųsi į parlamentą ir parlamentas balsuotų už tai“, – komentavo politologė. Gyvenimas – tai amžina kova. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jos teigimu, turint aiškų visuomenės norą pasilikti ES, pasitraukimas šalyje sukeltų dar didesnę sumaištį, galinčią išaugti į protestus. Visgi, R. Menkovskos-Norkienės nuomone, pasipriešinimas valdžios sprendimams Lenkijoje dažnu atveju neatneša rezultatų.
„O jeigu nuspręs pasitraukti, gali būti labai daug pilietinių protestų, tačiau žmonės protestuoja dėl labai daug dalykų, ir tai nereiškia, kad valdžia puola keisti savo sprendimus. Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo sprendimas dėl aborto. Gatvėse protestavo 1,5 mln. lenkų. Ir kas? Abortas kaip buvo uždraustas, taip uždraustas ir liko”, – svarstė R. Menkovska-Norkienė.
R. Menkovskos-Norkienės nuomone, Lietuvai nevertėtų kištis į konfliktą
Lenkijai konfliktuojant su ES institucijomis, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuva padarys viską, kad padėtų Lenkijai ir ES surasti išeitį. Anot prezidento, jei Lenkijai prireiks tarpininkavimo, Lietuva yra pasirengusi tai padaryti. Visgi R. Menkovska-Norkienė mano, kad Lietuva neturėtų atsisakyti ES vertybių ir stoti į Lenkijos pusę.
„Palaikyti Lenkiją bet kokia kaina ir iš esmės atsisakyti ES vertybių Lietuvai neapsimoka. Lietuvai reikia finansinės paramos iš ES, todėl vertėtų palaikyti gerus santykius su ES institucijomis“, – sakė R. Menkovska-Norkienė.
„Lenkijos valdžia yra pragmatiška, ir Lietuva tikrai neturėtų bendradarbiauti su ja. Lenkija bendradarbiauja tik su tais, kurie naudingi legimitizuojant nelegalius žingsnius“, – pridūrė politologė.
R. Menkovskos-Norkienės nuomone, Lietuvai palaikyti Lenkiją būtų klaida, pakenksianti Lietuvos įvaizdžiui prieš ES institucijas ir ES valstybes nares.
„Santykiai su Lenkija gali sugadinti Lietuvos vardą. Lenkijos ir ES užsienio politika yra priklausoma nuo partinių vidinių santykių, tai Lietuvai neapsimoka dalyvauti tokiose kovose. Lietuva neturėtų tapti auka tokių vidinių žaidimų dabartinės Lenkijos valdžios, čia būtų paprasčiausia klaida“, – teigė politologė. Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę ESTT įpareigojo Lenkiją mokėti po 1 mln. eurų per dieną baudą už nurodymo sustabdyti reformą, Briuselio nuomone, varžančią šalies teismų nepriklausomumą, nevykdymą. ESTT nurodė, kad ši bauda „būtina, siekiant išvengti rimtos ir nepataisomos žalos Europos Sąjungos teisinei tvarkai ir jos pamatinėms vertybėms, ypač teisės viršenybei“.
Vis dėlto praėjusią savaitę Lenkijos teisingumo ministras pareiškė, kad jo šalis neturėtų mokėti baudų, kurias Europos Teisingumo Teismas skyrė dėl prieštaringai vertinamos teismų reformos, ir kitų baudų, susijusių su Varšuvos nenoru uždaryti didžiulę anglių kasyklą. Šie sprendimai paaštrino santykius tarp ES institucijų ir Lenkijos valdžios, iškėlusius diskusijas dėl Lenkijos pasitraukimo iš ES.
Europos Komisija patikino, kad Lenkija neabejotinai turės sumokėti baudas. Jei šalis po pakartotinių raginimų nesumoka baudos, ši suma išskaičiuojama iš šaliai skiriamų ES išmokų. Pinigai tokiu atveju patektų į ES biudžetą.
Lenkijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Lenkijos vyriausybė atmetė Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimą skirti šaliai 1 mln. eurų per dieną baudą, pavadindama tai „šantažu“. „ETT visiškai niekina ir ignoruoja Lenkijos konstituciją ir Konstitucinio teismo sprendimus“, – trečiadienį tviteryje rašė teisingumo viceministras Sebastianas Kaleta.
ETT, anot jo, viršijo savo įgaliojimus. „Tai dar vienas operacijos, kuria norima atimti iš Lenkijos įtaką savo politinei sistemai, etapas. Tai uzurpacija ir šantažas“, – kritikavo viceministras.
ETT prieš tai nurodė Lenkijai mokėti po 1 mln. eurų per dieną už tai, kad ji nepaisė ES sprendimų, kuriais reikalaujama pakeisti kai kurias teismų reformas.
Liepos viduryje aukščiausiasis ES teismas nustatė, kad naujieji Lenkijos Aukščiausiojo Teismo drausmės rūmai neužtikrina nešališkumo ir nepriklausomumo, todėl pažeidžia ES teisę.
Varšuva privalo paisyti šių sprendimų, „kad būtų išvengta rimtos ir nepataisomos žalos ES teisinei tvarkai ir vertybėms, kuriomis grindžiama ši sąjunga, ypač teisinės valstybės principui“, sakoma oficialiame Teismo pranešime žiniasklaidai.
2018 metais įsteigti rūmai gali atleisti bet kurį teisėją ar prokurorą, todėl baiminamasi, kad jie gali būti naudojami teisėjams bausti už nepaklusnius sprendimus ir taip trukdyti jų nepriklausomumui.
Lenkijos ir ES vėliavos. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, spalio 20 d. (dpa-ELTA). Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis apkaltino ES institucijas siekiant pokyčių jo šalies valdžioje.
Briuselis siekia „nuolankios ir paklusnios“ Lenkijos vyriausybės, trečiadienį laikraščiui „Gazeta Polska“ pareiškė J. Kaczynskis.
Anot jo, galutinis ES tikslas yra visiškai nedemokratiška supervalstybė, kurioje „tautos yra suskirstomos ir kai kurios jų, pavyzdžiui, Vokietija ir Vokietijos piliečiai, išsaugo savo suverenumą, tačiau Lenkija ir lenkai – ne“.
Antradienį per debatus Europos Parlamente (EP) Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis gynė Lenkijos Konstitucinio Teismo paskelbtą nuosprendį, kuriuo buvo suabejota ES teisės viršenybe.
Europos Komisija (EK) vertina šį nuosprendį kaip itin problematišką, nes jis gali suteikti Lenkijos vyriausybei dingstį ignoruoti jai nepatinkančius Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimus.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen debatų metu pagrasino Lenkijai naujomis procedūromis, kurios gali lemti mažesnį ES finansavimą ar atimtą balsavimo teisę priimant ES masto sprendimus.
Lenkijos vyriausybė antradienį pratrūko, kai Europos Komisija paragino skirti Lenkijai kasdienes baudas, kol ji neįvykdys nurodymo sustabdyti prieštaringai vertinamas teismų reformas.
„Europos Komisija neteisėtai blokuoja Lenkijai skirtas lėšas ir prašo skirti baudas. Tai yra agresijos veiksmai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sakė teisingumo viceministras Sebastianas Kaleta. Jis pavadino šį žingsnį „neteisėta ataka“.
Prieš tai Europos Komisija paprašė Europos Teisingumo Teismo (ETT) nubausti Varšuvą, taip žengdama dar vieną žingsnį teisiniame ginče dėl Lenkijos Aukščiausiojo teismo drausmės kolegijos.
„Teisingumo sistemos visoje Europos Sąjungoje turi būti nepriklausomos ir sąžiningos“, – antradienį raštu pareiškė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
Liepos viduryje aukščiausiasis Europos Sąjungos teismas nustatė, kad Lenkijos Aukščiausiojo teismo drausmės kolegija negarantuoja nešališkumo ir nepriklausomybės, todėl pažeidžia ES teisę.
Europos Komisija, pradėjusi šias procedūras prieš Varšuvą, davė Lenkijai vieną mėnesį paaiškinti, kaip ji įgyvendins ETT sprendimą, kitaip susidurs su finansinėmis sankcijomis.
Europos Komisija (EK) kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą (ETT), kurio prašo įvesti laikinąsias priemones, kuriomis būtų stabdomi Lenkijos Aukščiausiojo Teismo (AT) drausminės institucijos įgaliojimai.
„Prašymas yra pateiktas pagal dabar vykstančią pažeidimų procedūrą dėl naujų Lenkijos teisėjų drausmės taisyklių“, – sakoma EK pranešime spaudai.
Ginčas kilo dėl pastaraisiais metais Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos priimtų teisėjų drausminių taisyklių.
Spalį Komisija padavė Lenkiją į Europos Teisingumo Teismą, nes naujosios taisyklės esą neapsaugo teisėjų nuo politikų įtakos.
EK ypač abejoja naujai įkurtos Aukščiausiojo Teismo drausminės institucijos nepriklausomybe, nes šios institucijos nariai yra renkami teismų institucijos, kurią skiria parlamentas.
Nuo 2015 m., kai PiS atėjo į valdžią, Briuselis ginčijasi su Varšuva dėl šios partijos vykdomų teismų reformų.
2018-ųjų pabaigoje ETT patvirtintos laikinosios priemonės padėjo atkurti kelių Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo Administracinio Teismo teisėjų įgaliojimus po to, kai dėl PiS reformos jie buvo priversti išeiti į pensiją.
Tuo tarpu Lenkijos parlamentas svarsto dar vieną drausminių taisyklių paketą, kuris būtų taikomas teisėjams ir prokurorams. Šį įstatymo projektą kritikuoja daug teisės ekspertų tiek Lenkijoje, tiek ir užsienyje. Dėl šių reformų į gatves protestuoti ne kartą išėjo tūkstančiai lenkų.
Vengrija ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Parlamento (EP) balsavimo, kuriuo pasisakyta už iniciatyvą šalies atžvilgiu pradėti baudžiamąją procedūrą, rezultatai negalioja ir pažadėjo imtis teisinių veiksmų.
Trečiadienį Strasbūre už Vengrijai nepalankią iniciatyvą balsavo 448 europarlamentarai, prieš – 197, o 48 susilaikė. Tai buvo pirmas kartas, kai Europos Sąjungos sutarties septintąjį straipsnį aktyvavo Europos Parlamentas. Lenkijos atžvilgiu anksčiau pradėtą analogišką procedūrą inicijavo Europos Komisija (EK).
Tačiau premjero Viktoro Orbano personalo vadovas Gergely’is Gulyasas tvirtino, kad iniciatyva nesulaukė reikiamo palaikymo, nes buvo skaičiuojami tik už ir prieš ją atiduoti balsai.
„Reikėjo įtraukti ir susilaikiusiųjų balsus, tačiau to padaryta nebuvo. Todėl ataskaita nesulaukė dviejų trečdalių balsų, kurių reikėjo, kad ji būtų patvirtinta“, – Budapešte žurnalistams sakė G. Gulyasas.
„Todėl vyriausybė imsis reikiamų priemonių… Dėl konkrečių teisinių veiksmų bus apsispręsta pirmadienį“, – pridūrė jis.
Pasak G. Gulyaso, labiausiai tikėtina, kad rezultatai bus apskųsti Europos Teisingumo Teismui.
Tolesnius veiksmus Vengrijos atžvilgiu gali sustabdyti ir bet kuri kita ES narė. Tai padaryti jau yra pažadėjusi Lenkija.
Baudžiamoji procedūra prieš Vengriją pradėta dėl jos vykdomų teisinės valstybės principų ir pagrindinių Europos vertybių pažeidinėjimo. Vengrijos premjeras V. Orbanas naudoja savo parlamentinę daugumą, kad darytų spaudimą žiniasklaidai, teismams ir nevyriausybinėms organizacijoms.
Mokslo ir studijų įstatyme (toliau – MSĮ) įtvirtinti ydingi gero mokymosi kriterijai užkerta kelią studentams, gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų mokamose vietose, siekti LR Konstuticijos 41 str. 3 dalies laiduojamo nemokamo mokslo gerai besimokantiems valstybinėse aukštosiose mokyklose dėl šių priežasčių:
1. MSĮ 70 str. 1 dalis numato, kad „Pirmenybė į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas tenka stojantiesiems pagal jų gebėjimus, kurie nustatomi atsižvelgiant į brandos egzaminų, mokymosi, kitus rezultatus bei specialiuosius gebėjimus. Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilė sudaroma Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka“.
