festivalis

Aktualijos

Fejerverkai. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr

Lietuvos mokslininkai nustatė, jog profesionalių fejerverkų naudojimas yra pakankamai saugus žmonėms ir aplinkai, tad siūlymai drausti visus pirotechnikos gaminius neturi pagrindo.
 
Remdamiesi chemikų išdavomis, naujam šuoliui ruošiasi tarptautinio festivalio „Vilniaus Fejerija“ rengėjai. Rugsėjo 24 d. Vingio parke vilniečiam ir miesto svečiams žadama pateikti įspūdingiausią reginį per visą 14 metų renginio istoriją.
 
„Kompetentingų šalies chemikų pateikta pažyma įrodė, jog fejerverkų poveikis žmonėms, orui ir gyvūnams yra gerokai perdėtas. Kalbama būtent apie profesionalius gaminius, kuriuos naudoja tam paruošti žmonės. Tai svarbi naujiena, nes šiam spalvingam ir itin populiariam šventiniam renginiui, vykstančiam nuo 2009-ųjų, buvo iškilęs pavojus dėl visuomenėje pasigirstančios fejerverkų kritikos, baimių ir net siūlymų juos drausti. Tačiau mokslininkų argumentai veikia, fejerverkai yra legalūs, o mes, į juos  įsiklausę, vėl pakviesime visus pasigrožėti maksimaliai kokybišku ir saugiu reginiu“, – sakė festivalio „Vilniaus Fejerija“ direktorius Gytis Lagunavičius.  
 
Lietuvos chemikų draugijos pirmininko, docento daktaro Rimanto Vaitkaus kartu su kolegomis ruoštoje pažymoje apie pirotechnikos gaminių įtaką aplinkai pažymima, jog profesionalūs fejerverkai, jei jų rengimo tvarka yra reglamentuota, sukelia tik minimalią oro ir dirvos taršą, o “triukšmo lygis yra kur kas mažesnis dėl didesnio atstumo nuo žiūrovų ir tobulesnės naudojamos įrangos”.
 
Pažymoje taip pat priduriama, jog siekiant dar labiau sumažinti fejerverkų daromą įtaką, būtų tikslinga nustatyti fejerverkų naudojimo taisykles, pavyzdžiui, numatant tik tam tikras jų naudojimo vietas, reglamentuojant garsinių fejerverkų triukšmo lygį ir pan.*
 
Apie tai, kad fejerverkų žala aplinkai yra perdėta, tvirtinama ir Vokietijoje atliktoje studijoje. Joje rašoma, jog Federalinės aplinkos apsaugos agentūros (UBA) vertinimu, fejerverkų išskiriamas anglies dioksido (CO2) kiekis yra nereikšmingas“, o šiuolaikiniuose fejerverkuose naudojami chemikalų kiekiai nekenkia nei žmonėms, nei aplinkai.**
 
Festivalio „Vilniaus Fejerija“ organizatoriai pažymi, jog didžioji dalis renginio programos bus demonstruojama fejerverkų festivalyje PYRONALE Berlyne, išsiskiriančiame itin aukštais saugumo ir ekologijos standartais. Jų esą bus laikomasi ir Vilniuje. „Festivalio kulminacija – fejerverkų profesionalų BLIKAS įspūdingas ir jaudinantis šou – buvo rodytas garsiausiuose Europos festivaliuose, pelnęs ne vieną apdovanojimą, tad mums tai bus rimčiausias jėgų išbandymas norint dar geriau pasirodyti Vingio parke“, – teigė festivalio „Vilniaus Fejerija“ direktorius G. Lagunavičius.  
 
Organizatoriai praneša, jog rugsėjo 24 d. vyksiančiame festivalyje padangę užlies įspūdingos ugnies ir fejerverkų spalvos bei raštai, skambės geriausia ir laiko patikrinta muzika. Šių metų muzikinėje programoje dalyvaus legendinė Lietuvos grupė BIX. Konkursinėje programoje varžysis pirotechnikų komandos iš Meksikos, Lenkijos ir Rumunijos. Programą vainikuos BLIKAS – žėrintis fejerverkų karolių vėrinys, lydimas genialios klasikinės muzikos.
 
Išsamiau keturioliktojo festivalio „Vilniaus Fejerija“ programa bus pristatyta 2022 m. rugpjūčio 24 d. naujienų agentūroje ELTA vyksiančioje spaudos konferencijoje.
 
Žiniasklaidos konferencijoje dalyvaus bei į žurnalistų klausimus atsakys:
 
Gytis Lagunavičius – Festivalio direktorius, 
Saulius Urbonavičius (Samas) – iš grupės BIX, koncertuosiančios festivalyje,
Ovidijus Barkauskas – Lietuvos pirotechnikų asociacijos pirmininkas,
Nijolė Ruzgienė – Festivalio prodiuserė.
 
Žiniasklaidos konferencija vyks Gynėjų g. 16, 1 a. (Delfi biuras).
 
Dalyvių skaičius ribotas, tad būtina išankstinė žiniasklaidos atstovų registracija el. paštu 
registracija@elta.lt
 
Žiniasklaidos konferencijos transliaciją bus galima stebėti per šią nuorodą: 
https://www.youtube.com/watch?v=b3Bl4oat7Ws&feature=youtu.be
 
*
www.fejerverkai.lt/pazyma.pdf
 
**
https://fejerverkai.lt/tyrimas.pdf
 
Marius Morkevičius (ELTA)
 
2022.08.24; 07:57
Aktualijos

Buvusiame sostinės Petro Cvirkos skvere pradėti aplinkos tvarkymo darbai, montuojama scena renginiams. Kastyčio Mačiūno nuotr.

Sostinėje, buvusiame Petro Cvirkos skvere, pradėti aplinkos tvarkymo darbai. Kartu su šių metų gegužę vykusių kūrybinių dirbtuvių dalyviais buvo sutarta, kaip šią vietą atnaujinti ir pritaikyti renginiams. Į pirmuosius bus kviečiama dar šią vasarą, skelbia Vilniaus savivaldybė.
 
Prieš metus išmontavus P. Cvirkos paminklą, aikštė tarp Pylimo ir Pamėnkalnio gatvių iki šiol netraukė miestiečių – buvo nepatogi judėjimo negalią turintiems žmonėms, taip pat tėvams su vaikiškais vežimėliais, dviratininkams. Kūrybinių dirbtuvių metu pateikta įvairių pasiūlymų, kas galėtų atsirasti šioje erdvėje – atvira vasaros skaitykla, vieta aktyviam laisvalaikiui, sportui, kūrybai, lauko kavinės. Daugelis šių pasiūlymų ir bus įgyvendinti.
 
Tvarkymo darbus atlieka įmonė „Grinda“. Skvere jau statoma nemaža scena, įrengiamas apšvietimas. Aikštėje pastatyta ir kilnojamųjų tualetų, papildomų šiukšliadėžių, nauji dviračių stovai. Prie laiptų netoli viešojo transporto stotelės įrengiama nuovaža žmonėms, turintiems individualių poreikių, tėvams su vaikiškais vežimėliais, dviračiais. Skvere tvarkoma veja.
 
Pirmasis renginys numatytas rugpjūčio 18–21 d. – į skverą kvies vietos bendruomenės festivalis „Coexist“.
 
Nauja scena galės naudotis miestiečiai, organizacijos, pateikusios prašymą ir renginį suderinusios su miesto savivaldybe.
 
Skverą 1959 m. suprojektavo Vladislovas Mikučianis. Teritorija praėjusiais metais buvo įtraukta į saugomų vertybių sąrašą.
 
Valentina Gudienė (ELTA)
 
2022.08.11; 02:00
AktualijosSkaitomiausios

Skamba kankliai. 2013-ieji. Vytauto Visocko nuotr.

Tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“, negavęs finansavimo Lietuvos kultūros tarybos administruojamai programai „Strateginis tarptautinių renginių finansavimas“, neturės teisės 3 metus teikti paraiškų dėl jo finansavimo, tačiau festivalio rengėjai nesiruošia nuleisti rankų ir ieškos rėmėjų.
 
„Dar yra ir kiek mažesnės finansinės apimties programų, kurioms galėsime teikti paraiškas, taigi išnaudosime visas įmanomas renginio biudžeto formavimo galimybes. Festivalis įvyks, o kad jis ir toliau galėtų skleistis bei kokybišku turiniu kelti nematerialaus kultūros paveldo prestižą, kviečiame įmones ir individualius asmenis, besirūpinančius tradicijų tęstinumu ir norinčius prisidėti prie nacionalinių vertybių saugojimo, tapti festivalio rėmėjais“, – sako Vilniaus etninės kultūros centro direktorė Sandra Daugirdienė.
 
Žinia apie šitokį Lietuvos kultūros tarybos sprendimą nustebino ir nuvylė ne tik paraiškos teikėjus – festivalį organizuojantį Vilniaus etninės kultūros centro kolektyvą, tačiau ir visą folkloro bendruomenę, kuriai šis, beveik 50 metų skaičiuojantis festivalis yra tapęs metų švente ir pagrindiniu renginiu, atspindinčiu Lietuvos muzikinio folkloro ir kitų etninės kultūros reiškinių gyvavimą. „Skamba skamba kankliai“ yra vienas pirmųjų tarptautinių folkloro renginių Lietuvoje (vyksta nuo 1973 m.), kilęs iš augančio rezistencinio folkloro sąjūdžio, stiprinęs tautinę savimonę, padaręs didžiulę įtaką tradicinės kultūros išlikimui, miestų folkloro ansamblių gausėjimui, etninės kultūros tyrimų plėtrai, atvėręs visuomenei neblėstančias tautos kūrybos vertybes ir prisidėjęs prie profesionalios lietuvių kultūros savitumo.
 
Skamba skamba kankliai 2016. Vytauto Visocko nuotr.

Metiniais folkloro atlaidais vadinamas festivalis telkia folkloro atlikėjus ir visą tradicinę kultūrą branginančią bendruomenę. Festivalio programų rengėjai – patyrę tradicinės kultūros ekspertai, etnologai, etnomuzikologai, tautosakininkai, kurie yra savo srities profesionalai. Jų organizacinis ir kūrybinis indėlis yra svarus ir reikšmingas, kuriant šį aukšto meninio ir kultūrinio turinio reiškinį. Gausybė 4–6 dienas trunkančių renginių suburia per 1,5 tūkst. atlikėjų, tarp jų ir profesionalių tradicinės muzikos puoselėtojų, ir per 20 tūkst. žiūrovų – ne tik folkloro bendruomenės narių, bet ir plačiosios visuomenės atstovų. Renginys yra žinomas tarptautiniu mastu, kasmet pritraukia tradicinio meno tyrinėtojus, kūrėjus bei atlikėjus iš užsienio. Šis atviras, visiems prieinamas festivalis atskleidžia nematerialaus kultūros paveldo aktualumą, suteikia meniškai vertingų patirčių bei galimybę būti gyvos besitęsiančios paveldėtosios kultūros dalimi.
Skamba skamba kankliai – 2016 (Vytauto Visocko nuotraukos)
 
Turbūt labiausiai Lietuvos kultūros tarybos sprendimas kelia nuostabą dėl to, jog sudvejota festivalio kultūrine ir menine verte, nors nuo 2018 m. jis yra įtrauktas į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, kurį, vadovaujantis 2004 m. Lietuvos ratifikuotos UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos nuostatomis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pavedimu formuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Festivaliui skirta vieta šiame sąvade – svarbus įvertinimas, bylojantis, jog renginys pripažintas kaip istoriniu, kultūriniu požiūriu vertingas ir Lietuvos visuomenei svarbus reiškinys.
 
Festivalio organizacinio komiteto narė, prof. dr. (HP) Daiva Vyčinienė sako, kad vertėtų atkreipti dėmesį, jog tainėra koks nors smulkus, vietinės reikšmės „mėgėjų meno“, „tautinių mugių“ ar folklorinių pramogų renginys, bet epochinis kultūros reiškinys, žengęs koja kojon su bendruoju folkloro ansamblių sąjūdžiu.
 
„Tai ne tik kelių kartų vilniečiams itin svarbus renginys, bet savotiška kultūros Meka, į kurią būriais traukia etninės kultūros puoselėtojai iš visos Lietuvos. Be to, festivalis svariai prisideda prie kultūrinio turizmo plėtros, formuodamas užsienio turistams patrauklų Vilniaus, pasižyminčio savita seno ir naujo derme, veidą. Vos per kelias dienas festivalis supažindina užsienio svečius su turtinga ir įvairialype tradicine kultūra, padeda jiems suvokti lietuvių mentalitetą.
 
Per ilgus gyvavimo metus festivalis yra išgryninęs kokybiškas – tradicines ir naujas – autentiško folkloro raiškos ir sklaidos formas, atvėręs plačiajai visuomenei benykstančias tautos kūrybos vertybes, prikėlęs jas naujam gyvenimui. Viena tokių – sutartinės, 2010 m. įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Specialiai sutartinėms pritaikytose festivalio erdvėse vilniečiai ir užsienio svečiai supažindinami su savitomis jų gyvavimo ir raiškos šiandieninėje kultūroje formomis, tarpdalykiniais ir tarpkultūriniais meno projektais“, – pabrėžia D. Vyčinienė.
Vytauto Visocko nuotraukose: nepakartojamos „Skamba skamba kankliai – 2016” akimirkos
 
„2019–2021 m. festivalio „Skamba skamba kankliai“ įgyvendinimui buvo skiriama nuo 60 iki 72 tūkst. eurų kiekvienais metais – tai svarus indėlis, leidęs suformuoti pakankamą bendrą renginio biudžetą ir kokybiškai įgyvendinti festivalio veiklas, o tokio finansavimo netekimas – didelis smūgis tiek Vilniaus etninės kultūros centrui, kaip pagrindiniam organizatoriui, tiek visai folkloro bendruomenei”, – sako S. Daugirdienė.
 
ELTA prmena, kad Lietuvos kultūros taryba spalio 6 dieną paskelbė sprendimą dėl strateginį finansavimą 2022–2024 metais gausiančių organizacijų ir renginių. Sprendimas tapo palankus 16-ai į tarptautinių renginių finansavimą pretendavusių paraiškų, tačiau tarp atrinktųjų nepateko festivalis „Skamba skamba kankliai.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2021.10.19; 08:00
Aktualijos

Vilnius. Įvažiavimas į miestą. Slaptai.lt nuotr.

Penktadienį atvirose ir gražiausiose Vilniaus erdvėse prasidės didžiausia miesto šventė – festivalis „Sostinės dienos 2021“, pakviesiantis ne tik miestiečius, bet ir visą Lietuvą į turiningus renginius ir pramogas.
 
Gedimino prospekte, Katedros, V. Kudirkos ir Lukiškių aikštėse, Neries krantinėje ir Didžiojoje pievoje prie Baltojo tilto, Vokiečių gatvės vidiniame kieme – beveik visose vilniečių pamėgtose aktyvaus laisvalaikio vietose tris dienas vyks saugaus festivalio tradicija tapusi kasmetinė šventė, skelbia jos organizatoriai.
 
Rugsėjo 3-5 d. „Sostinės dienų“ festivalyje koncertuos gausybė atlikėjų bei grupių įvairiose festivalio scenose. Šventės organizatoriai, atsižvelgdami į sudėtingo laikmečio diktuojamas sąlygas ir siekdami sukurti aukštos kokybės renginį, šiemet siūlo pramogas pagal bene kiekvieno poreikius – išskirtinė muzikinė programa melomanams, unikalaus dizaino kūriniai mėgstantiems originalumą, saugios pramogos šeimoms su vaikais, įvairūs užsiėmimai sporto entuziastams ir netikėti atradimai maisto gurmanams.
 
Penktadienį, nuo 17 val., muzikiniai garsai LRT scenoje „Veiksmai“ prie V. Kudirkos aikštės ir ant Neries įrengtoje scenoje „Atspindžiai“ prie Baltojo tilto paskelbs „Sostinės dienų“ pradžią. Gedimino prospekte prie V. Kudirkos aikštės išvysime po daugelio metų vėl susijungusius ir į sceną kartu sugrįžusią legendinę grupę „Skamp“, taip pat „Leon Somov & Dileta“, „Colours of Bubbles“, „FC Baseball”, „Deeper Upper“, „Vilniaus energiją“, Jurgį Brūzgą, „The Ditties“, „Kedrostuburą“, „The Swing Cats“ ir kitas grupes. Scenoje prie Baltojo tilto paraleliai pasirodys „Pilnatys“, Migloko, „Rakija Klezmer Orkestar“, „Baltasis Kiras“, temperamentingieji „Baltic Balkan“, svajingoji Alina Orlova, uždegantys Afrikos būgnai, folk stiliaus muzikos grupė „Kūjeliai“, „Mellow Yellow Daffodil“ bei kiti populiarūs atlikėjai.
 
Katedros aikštėje penktadienį koncertuos „lounge“ muzikos krikštatėviai – garsioji grupė iš Vokietijos „De-Phazz“, po kurios publika šėls su ekstravagantiškuoju elektroninės muzikos duetu „Beissoul & Einius“.
 
Rugsėjo 4-osios vakarą didžiausioje „Sostinės dienų“ scenoje lauks dovana visai Lietuvai – išskirtinis Gyčio Paškevičiaus su grupe koncertas „Draugams“.
 
„Sostinės dienų“ lankytojai, užsukę į bičiulių ir draugų susitikimo vietą „Dūzgiantį prospektą“, pateks į kultūrinio ir meninio veiksmo sūkurį, sakoma „Vilniaus festivalių“ pranešime. Kudirkos aikštėje ir Gedimino prospekte nuo Jogailos iki Jakšto gatvių, t.y. Stiliaus lokacijoje, festivalio svečiai galės pasidžiaugti lietuviško dizaino kūrėjų naujausiais darbais bei kolekcijomis.
 
Katedros aikštėje jau antrus metus tęsiama įvairių žanrų literatūros mėgėjų pamilta tradicija – Knygų aikštė, kurioje įsikurs apie 30 leidyklų ir kur ketinama rengti knygų pristatymus, susitikimus su rašytojais bei iliustratoriais, dailininkais.
 
Penktadienio ir šeštadienio vėlyvais vakarais prie Baltojo tilto ant iškelto Neries upės vandens – 3D videoprojekcija „Prisiminimai“, kuri per vaizdines interpretacijas šventės žiūrovus perkels į personažų pasąmonę, skirtingus jų pasaulius, išgyvenimus ar svajones. Dienos metu čia veiks „Pramogų parkas vaikams ir šeimoms“, kur bus įrengta gausybė specialių atrakcionų, žaidimų ir nekasdienių pramogų. Čia pat bus įsikūręs ir „Gero maisto krantas“, kuriame galima bus išragauti įvairius, įmantrius ar egzotiškus maisto vagonėlių patiekalus.
 
Lukiškių aikštėje ir Baltojo tilto sporto aikštyne vyks Vilniaus sporto festivalis, kuriame sporto aistruoliai galės išbandyti jėgas įvairiose rungtyse: fechtavimo, gimnastikos, krepšinio, kovos menų, alpinizmo, badmintono, futbolo ir kitose aktyvaus laisvalaikio pramogose.
 
Teatras „Meno ir mokslo laboratorija“ parengė didžiulę scenos meno programą, su kuria bus galima susipažinti Vokiečių gatvės 13A namo vidiniame kieme.
 
Į visas tris festivalio dienas vyksiančius įvairius renginius sostinės centre vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami atvykti Vilniaus autobusais ir troleibusais. Transporto eismas kai kur bus draudžiamas arba keisis maršrutų trasos, perspėja „Susisiekimo paslaugos“. Naktį užsibuvusieji renginiuose galės grįžti kursuosiančiais naktiniais autobusais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.03; 00:30
Aktualijos

Dalis „Kino pavasario“ kūrėjų mėnesį dirbs savivaldybės 20-ajame aukšte. VšĮ „Kino pavasaris“ nuotr.

Dalis „Kino pavasario“ kūrėjų mėnesį dirbs savivaldybės 20-ajame aukšte. Pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, Vilnius siekia išnaudoti visas viešųjų pastatų erdves, įpūsti joms gyvybės. Taip pat šis dalinis atsivėrimas gali būti geras pavyzdys, kaip sukurti saugius „darbinius burbulus“.
 
Kaip nurodoma savivaldybės pranešime, visi festivalio rengėjai bus testuojami dėl COVID-19. Šiuo metu Vilniuje išnaudojama tik nedidelė dalis testavimo pajėgumų, nors sudarytos galimybės išsitirti ir profilaktiškai.
 
„20-ajame aukšte planuojame įkurdinti kavinę, barą, o gal net ir kino teatrą, taip pat tai gali būti ir bendradarbystės erdvė. Tikiuosi, kad „Kino pavasarį“ įkvėps panoraminiai Vilniaus vaizdai, o saugiai dirbdami jei parodys kelią į platesnį atsivėrimą“, – teigia R. Šimašius.
 
„Kino pavasario“ festivalio rengėjai pasakoja, kad idėja bent trumpam pakeisti aplinką gimė galvojant, kaip užtikrinti saugias darbo sąlygas bei pagerinti darbuotojų emocinę savijautą ir motyvaciją prieš šių metų festivalio startą. Visa komanda naudojasi suteiktomis galimybėmis profilaktiškai testuotis.
 
„Svarbu ne tik saugus darbas, bet ir emocinė žmonių sveikata. Jau metus dirbame užsidarę namuose, tad galimybė nors trumpai padirbėti drauge, kūrybiškoje ir įkvepiančioje vietoje, yra neįkainojama šiuo laikotarpiu“, – pranešime cituojamas VšĮ „Kino pavasaris“ generalinis direktorius Algirdas Ramaška.
 
Savivaldybėje įsikūrę „Kino pavasario“ rengėjai ruošiasi festivaliui, kuris vyks kovo 18 – balandžio 5 dienomis virtualioje erdvėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.05; 10:19
Aktualijos

Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Savaitgalį Vilniui sukanka 697-eri. Ta proga penktadienio vidudienį aikštėje prie miesto rotušės bus iškeltos trys Vilniaus vėliavos, pagarsintas laiškas Vilniui ir sudainuotos gražiausias Vilniui dedikuotos dainos: „Prie pasakų miesto“ ir „Senieji Vilniaus stogai“.
 
Jau trečius metus kuriama tradicija miesto gimtadienį pradėti iškeliant Vilniaus vėliavas. Miesto meras rotušės menėje pasirašo laišką – sveikinimą Vilniui ir drauge su įvairių profesijų ir kartų atstovais iš Vilniaus bendruomenių paskelbia jį susirinkusiems Rotušės aikštėje.
Susirinkusius linksmins „Jazz Island“ ir trimitininkų kvartetas iš orkestro „Trimitas“, renginį ves Jokūbas Bareikis.
 
Sausio 25-ąją gimusiems mažyliams bus padovanoti smėlinukai su Vilniaus gimtadienio atributika ir užrašu „Vilnius myli tave“. Tądien besituokiančios poros taip pat neliks be staigmenos.
 
Vilniaus Arkikatedra ir Valdovų rūmai – iš paukščių skrydžio. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Sausio 24-26 dienomis gimtadienio proga sostinę nušvies antrasis Vilniaus šviesų festivalis, kuriame bus galima išvysti užsienio ir Lietuvos menininkų sukurtas 27 šviesų instaliacijas.
 
Valdovų rūmuose Vilniaus dienai paruošta didelė renginių programa: paskaitos, edukaciniai užsiėmimai, dirbtuvės, ekskursijos. Lietuvos dailės muziejus kviečia į Vilniaus paveikslų galerijos parodą „Pirmą kartą lietuviškai: Vilniaus vardas Mikalojaus Daukšos Katekizme“.
 
Gedimino pilies bokšte lankytojai bus kviečiami pasveikinti Vilnių, palinkėti miestui arba pasižadėti kažką sau, visa tai bus įtvirtinta Geležinio Vilko ar Gedimino pilies bokšto antspaudu. Sausio 26-ąją, nemokamo muziejų lankymo dieną, lankytojai išrinks pačius originaliausius sveikinimus, kurių autoriai bus apdovanoti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.24; 04:00
Naujienos

Ispanijos šiauriniame Pamplonos mieste per dar vieną bėgimą su buliais šeštadienį sužeisti 5 žmonės, pranešė RTVA transliuotojas.
 
Sužeistiesiems medikai suteikė reikiamą medicininę pagalbą – sutvarkė žaizdas ir įvertino sutrenkimus. Sužeistaisiais rūpinosi Raudonojo kryžiaus komanda, patruliavusi renginyje.
 
Pastarasis bėgimas su buliais truko 2 minutes ir 12 sekundžių. RTVA komentatoriai teigė, kad šio bėgimo būta neįprastai trumpo. Šeštadienio bėgimas greitai pasibaigė dėl to, kad bandą šį kartą, pasak RTVA, vedė trys nekastruoti buliai, kurie pakeitė šiaip jau įprastai bandos pradžioje bėgančius treniruotus jaučius.
 
Nors bėgantys priekaištauja dėl padidintų saugumo reikalavimų – dėl jų lenktynėse esą trūksta adrenalino, per praėjusį sekmadienį prasidėjusį festivalį jau užfiksuota daug sužeidimų, keturi žmonės subadyti.
 
Praėjusią savaitę prieš festivalį protestavo tuzinai gyvūnų gerovės organizacijų „Peta“ ir „Animal Naturalis“ atstovų. Jie dėvėjo tik juodus apatinius ir ant galvų buvo prisitaisę ragus. Aktyvistai gulėjo ant žemės siekdami protestuoti dėl to, kad po bėgimo bulių koridoje gyvūnai yra nužudomi.
 
Festivalis Pamplonoje rengiamas nuo 1591 m. Jis dedikuojamas miestą globojančiam šventajam San Ferminui. Tai šešių kovinių bulių bėgimo siauriausiomis miesto gatvėmis iš aptvarų į bulių kovos areną spektaklis, trunkantis 8 dienas iš eilės. Festivalis pasibaigs sekmadienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.14; 09:11
Aktualijos

Apdovanojama Laura Jankūnaitė

Estijoje, kurortiniame miestelyje Piarnu įvyko pirmasis Tarptautinis vaikų ir jaunimo jaunųjų vokalistų ir instrumentalistų konkursas – festivalis „Auksinės saulutės spindulėlis“.

Šiame renginyje puikiai pasirodė klaipėdietė Laura Jankūnaitė, jaunųjų instrumentalistų kategorijoje iki 12 metų (fleita), laimėjusi pirmąją vietą ir gargždiškis Jonas Balsys klasikinio vokalo kategorijoje iškovojo pirmąją vietą, tuo pačiu buvo pripažintas ir šio festivalio „ Grad-pri“ laureatu.

Konkurso nugalėtojai

Laurą Jankūnaitę šiam muzikiniam renginiui paruošė Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos mokytoja Aušra Mieleikienė.

Konkurso dalyvius nelengvoje ir netrumpoje kelionėje lydėjo „VŠĮ „ „Žalioji akademija“ kūrybinė grupė Darius Palubeckis ir Gintautas Mieleika.

Slaptai.lt informacija

2019.07.03; 07:16