Laukiant, kol atsivers kultūros įstaigos, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai išgyvena tikrus istorinius įvykius. Muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas ir VšĮ PK Fondo vadovas, žinomas pramonininkas bei kultūros rėmėjas dr. Pranas Kiznis po beveik dvejų metų derybų pasirašė sutartį, pagal kurią muziejui neatlygintinai perduota saugoti ir eksponuoti ypač vertinga 23 paveikslų galerija, kurią sudaro garsių XIV–XVII a. Italijos dailininkų tapybos darbų rinkinys. Ją lankytojai galės išvysti antro maršruto „Atkurti istoriniai interjerai“ ekspozicijos III manieristinėje antikameroje, vos tik muziejus vėl atvers duris.
Ši paveikslų galerija suformuota iš neseniai vienoje tarptautinėje parodoje eksponuotų kūrinių, kuriuos nutapė venecijiečiai, lombardiečiai, romiečiai, florentiečiai, sieniečiai, kalabriečiai, flamandai, taip pat graikų ir lenkų kilmės dailininkai. Dalį paveikslų P. Kiznis dovanoja Valdovų rūmų muziejui, tokiu būdu norėdamas praturtinti Lietuvos nacionalinius kultūros bei meno rinkinius, kiti perduodami saugoti ir nuolat eksponuoti dvidešimčiai ir daugiau metų.
„Valdovų rūmų muziejaus ir visos Lietuvos muziejininkystės istorijoje tai itin retas gestas ir labai sektinas pavyzdys, gal lygintinas su Mykolo Žilinsko iniciatyva, kai vieno asmens pastangomis ir dosnumu muziejus turi galimybę papuošti savo erdves ne vienu ar keliais, o ištisa vertingų paveikslų galerija. Džiugu ir tai, kad į Lietuvą grįžta kūriniai, eksponuoti pandemijos įkaite tapusioje tarptautinėje parodoje – tai juk ir signalas, kad šiuo stagnacijos laikotarpiu kultūra ir menas nėra palikti likimo valiai, ir viltis mums visiems, kad greitai grįš įprastas gyvenimas. Taip pat labai svarbu pabrėžti, kad garbaus pramonininko ir mecenato, tačiau išties kuklaus žmogaus dr. Prano Kiznio dėka į Lietuvą sugrįžta unikalios senojo europinio meno vertybės, kurios buvo ilgus šimtmečius naikinamos ir grobstomos įvairių perėjūnų, niokojusių Lietuvos žemę“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. V. Dolinskas.
„Tokia kultūrinė kibirkštis, inspiracija manyje ruseno nuo prigimties. O kam gi tu gyveni? Nors augau negailestingoje aplinkoje ir rūsčiomis sąlygomis, visą laiką galvojau, ką galima padaryti, kas liktų ilgam laikui, tarnautų žmonėms ir man artimų išėjusiųjų atminimui. Tokie dalykai man teikia dvasinį pasitenkinimą ir energiją“, – teigia mecenatas dr. P. Kiznis, pabrėždamas, kad jam buvo svarbus ir šeimos pritarimas, ir tai, kad galerijos itin vertingi ir įspūdingi biblinės tematikos kūriniai, Kristaus, Švč. Mergelės Marijos ir šventųjų atvaizdai, portretai, architektūros objektus vaizduojantys darbai nenuguls į Valdovų rūmų muziejaus fondus, o bus nuolat rodomi visiems muziejaus lankytojams – Lietuvos gyventojams, mokiniams, jaunuomenei, užsienio turistams.
Valdovų rūmų muziejuje įkurdintoje dr. Prano Kiznio paveikslų galerijoje bus eksponuojami XIV–XVII a. kūriniai, reprezentuojantys įvairias italų tapybos mokyklas. Visas kolekcijos įsigijimo, tyrinėjimų ir organizacinių klausimų derinimas užtruko bene dvejus metus. Kūriniai galutinai atrinkti konsultuojantis su Lietuvos ir užsienio dailės istorikais, restauratoriais ir kitais ekspertais, atlikus išsamius infraraudonųjų ir ultravioletinių spindulių bei kitus fizikinius tyrimus. Pasibaigus VšĮ PK Fondo ir italų kolekcininko deryboms, karantino metu įsigyta kolekcija atvežta į Lietuvą, išeksponuota ir jau džiugina Valdovų rūmų muziejaus darbuotojus įstabiais italų tapybos kūriniais. Vėliau planuojama šią galeriją pristatyti visuomenei išsamiau surengiant jos atidarymo iškilmes, taip pat išleidžiant specialų leidinį.
Valdovų rūmų muziejaus tarptautinių ryšių vadovė Daiva Mitrulevičiūtė, inicijavusi ir kuravusi tarptautinę parodą, iš kurios atkeliavo kūriniai, neabejoja, kad antro maršruto „Atkurti istoriniai interjerai“ ekspozicijoje įkurdinta nauja paveikslų galerija įvaizdins Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos erdves. Kartu ji taps įspūdingu estetiniu objektu Gotikos, Renesanso ir Baroko meno mylėtojams ir puikia edukacine erdve europiniam menui ir Lietuvos istorinėms kolekcijoms pažinti.
„Italų dailės istorikų teigimu, seniausias Prano Kiznio dovanojamas kūrinys buvo nutapytas XIV a. septintajame dešimtmetyje, t. y. jis mena mūsų valdovų Kęstučio ir Vytauto gyvenimo metus. Svarbius Lietuvos istorijos kontekstus primena Jacopino del Conte (1515–1598) sukurtas popiežiaus Leono X portretas, kūrybingai atkartojantis Raffaello Sanzio (1483–1520) kūrinį. Būtent šis popiežius, asmeniškai bendravęs su Vilniaus vyskupu Albertu Radvila, pradėjo karalaičio Kazimiero Jogailaičio paskelbimo šventuoju procesą. Kiti į Lietuvą sugrįžtantys paveikslai sukurti XV–XVII amžiais.
P. Kiznio galerija Valdovų rūmuose eksponuojama taip, kaip tokios galerijos buvo kuriamos prieš kelis šimtus metų – kūriniai beveik ištisai dengia visas sienas, jie sugrupuoti keliais aukštais. Tokių istorinių galerijų dar galima pamatyti senųjų aristokratų rūmuose Romoje ar Florencijoje. Nuo šiol tokia istorine įspūdingų paveikslų galerija bus galima gėrėtis ir Vilniuje, atkurtuose Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose“, – sako D. Mitrulevičiūtė.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas penktadienį apsilankė Florencijoje ir grąžino paveikslą, kurį Antrojo pasaulinio karo metu pavogė nacių kariuomenė.
Į galeriją Florencijoje sugrąžintas olandų tapytojo Jano van Huysumo (1682–1749) darbas „Vaza su gėlėmis“, kuris šiaip jau yra Uficių galerijos kolekcijos dalis, bet nuo 1944 m. buvo laikomas dingusiu.
„Tai laiminga ilgos, priverstinės kelionės svetur pabaiga“, – per iškilmingą ceremoniją Pičio rūmuose, kurie yra Uficių muziejaus komplekso dalis, sakė H. Maasas.
„Šiandien Florencijoje užrašėme dar vieną gražų kultūrinės diplomatijos tarp Italijos ir Vokietijos puslapį. O šios šalys yra dvi Europos Sąjungos įkūrėjos. Šiam paveikslui lemta kaboti būtent čia“, – teigė ministras.
Paveikslas „Vaza su gėlėmis“ Vokietijoje staiga atsirado tik 1991 metais, kai viena vokiečių šeima, teigusi, kad paveikslą įgijo teisėtai, bandė jį parduoti aukcione.
Italijos ir Vokietijos vyriausybės atstovai nuo to laiko bendradarbiavo, kad dingusį paveikslą sugrąžintų į Uficių galeriją. Vokietijoje gimęs muziejaus vadovas Eikė Schmidtas anksčiau šiemet buvo teigęs, kad paveikslo sugrąžinimo užduotis buvo Vokietijos moralinis įsipareigojimas.
Šio eksponato vertė nėra žinoma, bet J.van Huysumas yra laikomas natiurmortų meistru.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis dalyvavo Valdovų rūmų atkūrimo pabaigtuvių iškilmėse ir dviejų tarptautinių parodų – „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai“ bei „Florencija renesanso ir baroko laikais“ – atidaryme. Vyriausybės vadovas pasveikino visus susirinkusius su Valstybės, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, diena.
„Prasminga ir simboliška, kad senosios Lietuvos valstybės pradžią ir vietą Europoje žyminčią datą minime Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, kurių architektūros reliktai mena ir Mindaugo laikus. Pagaliau baigta atkurti istorinė Lietuvos valdovų rezidencija Vilniaus Žemutinėje pilyje. Šiandien nebeįsivaizduojame Lietuvos ir jos sostinės Vilniaus be Valdovų rūmų, kaip istorinio valstybingumo simbolio, gyvybingo kultūros ir istorinės atminties centro, Lietuvos europietiškumo ženklo“,- sakė premjeras.
Pasak Ministro Pirmininko, galima tik pasidžiaugti, kad nuo 2001 m. net šešios Vyriausybės, nepaisant jų partinės priklausomybės, rūpinosi šiuo Lietuvos tūkstantmečio programos projektu, simboliškai užbaigiamu minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį. S.Skvernelis 17-osios Vyriausybės ir valstybės vardu nuoširdžiai padėkojo visiems, prisidėjusiems prie šių rūmų atkūrimo.
Valdovų rūmuose atidarytos dvi tarptautinės parodos, neturinčios sau lygių Lietuvos muziejininkystės istorijoje.
„Tai suteikia mums išskirtinę progą pasigrožėti ne tik deimantais nusagstytomis brangenybėmis, Florencijos dailininkų darbais, bet ir išvysti gražiausius XVIII a. lietuvaičių portretus. Unikalu ir jautru, kad daugelis šių eksponatų papuošti Lietuvos herbais – Vyčiais“, – pabrėžė premjeras.
Vyriausybės vadovas padėkojo Dresdeno ir Florencijos meno bendruomenėms už šią puikią dovaną Lietuvai ir jos gyventojams bei sostinės svečiams. Jis taip pat išsakė padėkos žodžius jauno ir aktyvaus Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų darbuotojams, kurie savo veikla ir projektais kelia Lietuvos muziejininkystę į naują lygmenį.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Italijos Respublikos Prezidentu Sergio Mattarella. Šalių vadovai ypatingą dėmesį skyrė saugumo klausimams, Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimui ES bei NATO, dvišalio bendradarbiavimo verslo, mokslo, kultūros srityse stiprinimui. Prezidentės kvietimu, Italijos vadovas su valstybiniu vizitu liepą lankysis Lietuvoje.
Šalies vadovės teigimu, Lietuvą ir Italiją sieja ne tik prasmingi istoriniai, kultūros ir žmonių ryšiai, bet ir tvirtas įsipareigojimas Europos ateičiai ir bendram mūsų saugumui. Susidurdami su agresyviu karinės jėgos demonstravimu, hibridinėmis grėsmėmis, terorizmo, migracijos iššūkiais suprantame, jog juos įveikti galime tik bendromis jėgomis.
Prezidentai aptarė Europos saugumo padėtį ir pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui. Lietuvai ir Italijai NATO yra pagrindinė saugumo atrama, todėl stipresnis ir efektyviai visomis kryptimis veikiantis Aljansas – bendras valstybių siekis. Italija deda daug pastangų stiprindama Pietinį NATO flangą, tačiau puikiai supranta ir Baltijos šalims kylančias grėsmes bei padeda jas atremti. Italijos kariai dislokuoti daugiašaliame NATO batalione Latvijoje, Italijos naikintuvai ne kartą dalyvavo Baltijos šalių oro policijos misijoje. Lietuva padeda Italijai atremti grėsmes iš Pietų. Mūsų šalis jungiasi prie NATO Pietų strateginio centro veiklos, stiprindama bendrą Aljanso atsaką terorizmui ir radikalizmui Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. Lietuvos karininkai taip pat dirba Italijos vadovaujamoje mokymo vadavietėje Afganistane. Tai – tvirtos Aljanso vienybės pavyzdžiai, kurie yra mūsų kolektyvinio saugumo pamatas.
Susitikime kalbėta ir apie Lietuvos – Italijos bendradarbiavimą Europos Sąjungoje. Italija, kaip ir Lietuva, yra tvirta europinės integracijos rėmėja, kuriai rūpi ES ateitis. Abi valstybės vieningai pasisako už glaudesnį ES šalių saugumo bendradarbiavimą, nedubliuojant NATO, ir aktyviai dalyvauja bendruose ES gynybos projektuose (PESCO). Šalies vadovė pakvietė Italiją prisijungti ir prie Lietuvos inicijuoto ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų kūrimo.
Šalių vadovai taip pat aptarė migracijos iššūkius, kurie itin skaudžiai palietė Italiją. Šioje šalyje glaudžiasi 630 tūkst. migrantų iš Afrikos šalių. Lietuva solidariai vykdo savo įsipareigojimus sprendžiant migracijos iššūkius ir kartu su Italija ypatingą dėmesį skiria ES išorės sienų apsaugai. Tai jau duoda rezultatų: palyginti su praėjusiais metais atvykėlių srautas į Italiją sumažėjo 75 procentais. Lietuva taip pat prisideda ir didina savo karių skaičių ES operacijoje „Sophia“, kuri patruliuoja Viduržemio jūroje.
Susitikime daug dėmesio skirta energetinio saugumo klausimams. Kaip ir Lietuva, Italija siekia kuo labiau diversifikuoti energijos šaltinius, todėl supranta, kokią grėsmę šiam tikslui kelia geopolitinis Rusijos dujotiekio „NordStream2“ projektas. Ši šalis taip pat prisideda prie NATO energetinio saugumo kompetencijos centro Vilniuje veiklos.
Prezidentai aptarė ir dvišalių verslo, mokslo, kultūros ryšių stiprinimą. Italija yra ketvirta didžiausia ES ekonomika ir svarbi prekybos partnerė. Dvišalės prekybos apimtys vien per praėjusius metus paaugo 11 procentų. Italijos rinkoje populiarūs lietuviški sūrio, pieno, žuvies produktai. Daug potencialo turi ir bendradarbiavimas aukštųjų technologijų srityje. Lietuva yra augantis regiono gyvybės mokslų centras, o šis sektorius Italijoje generuoja per 50 mlrd. eurų.
Vizito Italijoje metu Prezidentė atidarys Lietuvos kultūros festivalį Romoje „Flux“, kurį šalies vadovė globoja kartu su Italijos prezidentu. Dešimt dienų vyksiančioje kultūros šventėje Italijos publikai prisistatys daugiau nei 80 Lietuvos menininkų. Šalių kultūrinius saitus dar labiau sustiprins dvi Lietuvos ir Italijos prezidentų globojamos parodos Lietuvoje. Tai – paroda Bažnytinio paveldo muziejuje „Šv. Kazimiero gerbimo istorijos šedevrai: Lietuva–Italija“ ir paroda Valdovų rūmuose „Florencija renesanso ir baroko laikais: tapybos kolekcija iš Cassa di Risparmio di Firenze banko ir fondo rinkinių Florencijoje“.
Informacijos šaltinis –Prezidentės spaudos tarnyba