Fotoaparato akis. Slaptai.lt nuotr.
Seimas atmetė siūlymą leisti rinkimų stebėtojams esant būtinybei fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus neprašant asmenų sutikimo.
Tai numatančias Rinkimų kodekso pataisas ketvirtadienį Seimui pateikęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Gintautas Kindurys siekė užtikrinti, kad pažeidimas būtų užfiksuotas, o rinkimai taptų skaidresni.
Parlamentaras siūlė įteisinti, kad rinkimų stebėtojams būtų leista “fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, užtikrinant asmens duomenų apsaugą ir nepažeidžiant teisės į slaptą balsavimą“.
Seimo nario konservatoriaus Andriaus Vyšniausko vertinimu, idėja tikrai nebloga, bet su ta idėja gali būti ir blogų dalykų, pvz. kai stovi stebėtojas ir filmuoja ateinančius balsuoti, gal ir viešai transliuoja.
„Kameros buvimas balsavimo vietoje gali būti vertinamas kaip tam tikra spaudimo priemonė. Man atrodo, kad su gera intencija mes galime padaryti daug negerų dalykų“,- svarstė A. Vyšniauskas.
Fotoaparatas Slaptai.lt nuotr.
Parlamentaras konservatorius Vilius Semeška pastebėjo, kad stebėtojai, kurie filmuotų, galėtų turėti tam tikrą kontrolę, pvz. kiek rinkėjų atvyko balsuoti.
Abejonių dėl filmavimo balsuojančių namuose turėjo Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė.
„Namuose balsuoja senyvo amžiaus žmonės, neįgalieji. Kai į namus atvyksta būrys žmonių, kurie dažniausia tarpusavyje konfliktuoja, situacija ne visada būna rami. O dabar jūs siūlote tuos žmones dar filmuoti. Ar nepabloginsime situacijos, ar užtikrinsime demokratijos principą?“,- svarstė R. Tamašunienė.
Seimo narė „darbietė“ Ieva Kačinskaitė- Urbonienė turėjo pastabų projektui, tačiau pradėti diskusiją, kaip fiksuoti pažeidimus, jos nuomone, yra būtina.
Parlamentarai nesiryžo suteikti daugiau įgaliojimų stebėtojams. G. Kindurio pateiktoms Rinkimų kodekso pataisoms nepritarta po pateikimo ir jos buvo atmestos. Fotoaparatai. Slaptai.lt nuotr.
Šiuo metu Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniame įstatyme yra nurodyta, kad rinkimų stebėtojai turi teisę fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, užtikrinant asmens duomenų apsaugą ir gavus asmenų sutikimą bei nepažeidžiant teisės į slaptą balsavimą.
Atidus žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.
Tirana, rugpjūčio 22 d. (ELTA). Albanijos policija informavo, kad du rusai ir ukrainietis, mėginę patekti į karinę gamyklą, suimti už šnipinėjimą.
Kaip praneša portalas „Euronews“, jiems pateikti kaltinimai „mėginus gauti slaptos informacijos“. Jie taip pat kaltinami objektą saugojusių kariškių sužalojimu.
Konfiskuotas jų automobilis, nešiojamieji kompiuteriai, dronai, mobilieji telefonai, kita įranga.
Rusijos piliečiai, 33 metų Svetlana Timofejeva ir 23 metų Michailas Zorinas, bei 24 metų ukrainietis Fiodoras Michailovičius duodami parodymus teigė, kad yra tinklaraštininkai ir daugiausia fotografavo nebenaudojamus karinius objektus.
Šeštadienį vėlai vakare šie asmenys mėgino patekti į Albanijos karinę gamyklą Gramšio mieste. Jie panaudojo nervus paralyžiuojančias dujas prieš apsaugos darbuotojus.
Sekmadienį Albanijos gynybos ministerija pranešė, kad sulaikyti keturi Čekijos piliečiai, kurie fotografavo buvusią karinę gamyklą Poličano mieste šalies pietuose.
Vilnius – mano gimtasis miestas. Čia – gimiau (Antakalnio ligoninėje). Žirmūnuose – užaugau (dar ir dabar, važiuojant Žirmūnų gatve, apima keistai malonus gradulys – kiek daug gražių, prasmingų akimirkų mena ši gatvė, jos kiemai?) Valakupių miškuose žaisdavome indėnus, piratus, vasarą važinėdavome dviračiais, žiemą slidinėdavome. Mokiausi pačioje mieliausioje sostinės mokykloje – 7-ojoje vidurinėje; jai priklausančiame stadijone, stengdamasis nepraleisti nė vieno ryto, bėgiodavau krosus. Studijavau puikiąjame Vilniaus universitete, kuris padėjo giliau pažinti istoriją, literatūrą, pramokt rašyti. Pirmoji redakcija, kurioje įsidirbinau ir kurią prisimenu su didžiausia nostalgija, buvo savaitraštis „Literatūra ir menas” (tuomet leidinio buveinė buvo įsikūrusi Universiteto gatvėje, jaukiame Aliumnato kiemelyje). Dabar gyvenu Pilaitės rajone, tarp miškelių ir ežeriukų (deja, prie tų vandens telkinių jau beveik neįmanoma prieiti – vien tvoros, vien „privačios valdos”).
Kiekvieną kartą, užverdamas namų duris, pasiimu ir fotoaparatą, – gal ką įdomaus pavyks užfiksuoti?
Iš kur atėjo šis įprotis? Taip visą gyvenimą elgėsi mano Tėvas. Jis nesiliovė fotografavęs net sunkiai sirgdamas. Šį pomėgį Tėvas, matyt, perdavė ir man.
Jūsų dėmesiui – keliolika nuotraukų iš paskutiniųjų pasivaikščiojimų gražuolio Vilniaus gatvėmis ir po jo apylinkes.
Bepilotė skraidyklė teroristo rankose gali tapti pavojingu ginklu. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Įsigaliojus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimams, liepos 3-iąją Krašto apsaugos ministerija patvirtino naują leidimų vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš karinių teritorijų, taip pat karinių teritorijų filmavimo, fotografavimo ar kitokio vizualizavimo tvarkos aprašą. Naująja bepiločių orlaivių naudojimo virš karinių teritorijų bei karinių teritorijų fotografavimo, filmavimo ar kitokio vizualizavimo tvarka siekiama užtikrinti Lietuvos kariuomenės veiklos apsaugą.
Apraše numatoma, kad sprendimas dėl leidimo skrydžiams virš karinės teritorijos bus pateikiamas greičiau – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (vietoj buvusių 20), tačiau įprastai leidimas turėtų būti suteikiamas per vieną darbo dieną.
Taip pat atnaujintas karinių teritorijų ir atstumų iki jų, virš kurių skrydžiai ribojami, sąrašas. Siekiant supaprastinti leidimų išdavimą yra pateikiami atsakingų asmenų kontaktiniai duomenys kiekvienai teritorijai, kuriais asmuo, ketinantis vykdyti bepiločio orlaivio skrydžius, galės kreiptis išduoti leidimą.
Skraidantis aparatas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip pat pagal Seimo patvirtintas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, asmenys, norėdami filmuoti, fotografuoti ar kitaip vizualizuoti karines teritorijas, taip pat privalės gauti atitinkamą leidimą. Sprendimas dėl šio leidimo suteikimo turėtų būti suteikiamas dar greičiau – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
2017 m. rugsėjį pasirašytu krašto apsaugos ministro įsakymu visi bepiločiai orlaiviai, kurie, neturėdami leidimo atlieka skrydžius virš karinių teritorijų arba virš už karinės teritorijos ribų vežamo svarbaus karinio turto, yra traktuotini kaip galimai naudojami ginklai, kuriais siekiama padaryti žalą kariniam turtui ar asmenims, ir prieš juos gali būti panaudojama karinė jėga. Kitaip tariant, orlaivis galės būti priverstinai nutupdomas arba neutralizuojamas, šiuo tikslu planuojama ir kovos prieš bepiločius orlaivius pajėgumų plėtra.
Skraidanti stebėjimo kamera. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip pat atnaujintos skrydžių bepiločiais orlaiviais virš karinių teritorijų taisyklės. Asmenys, norintys naudoti bepiločius orlaivius virš karinių teritorijų, turės sudaryti sąlygas dalinio saugumo specialistui apžiūrėti orlaivį prieš skrydį, pateikti skrydžio metu gautą medžiagą bei vykdyti kitus dalinio saugumo specialisto nurodymus skrydžio metu.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 200 iki 400 eurų, taip pat gali būti konfiskuotas bepilotis orlaivis. Jei tas pats pažeidimas padarytas pakartotinai – bauda nuo 400 iki 600 eurų ir visais atvejais konfiskuojamas bepilotis orlaivis. Jei asmuo neturėdamas leidimo arba pažeisdamas jame nustatytus reikalavimus filmuoja, fotografuoja ar kitaip vizualizuoja karines teritorijas, jam gali būti skiriama nuo 20 iki 50 eurų bauda, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 50 iki 100 eurų bauda. Taip pat, gali būti konfiskuojama ne tik surinkta vaizdinė informacija, tačiau ir informacijai rinkti naudota įranga. Šiuos pažeidimus tirti yra įgaliota Karo policija.
