Frederikas Jansonas. ELTA / Dainius Labutis

Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sukritikavo užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, paraginusį prezidentą Gitaną Nausėdą į skandalą įsivėlusį kariuomenės vadą Valdemarą Rupšį vertinti taikant tokius pačius standartus kaip ir kitiems pareigūnams. Jo teigimu, ministras dažnai turi pastebėjimų srityse, kurios tiesiogiai jo neliečia. „Norėčiau pastebėti, kad ponas G. Landsbergis dažnai turi pastebėjimų srityse, kurios jo tiesiogiai neliečia, ir daug rečiau sulaukiame pastebėjimų srityse, kurios jį vienaip ar kitaip liečia“, – trečiadienį LRT televizijai sakė F. Jansonas.
 
Šalies vadovo patarėjas mano, kad G. Landsbergis su prezidentu galėjo pasidalinti savo pastebėjimais, ką daryti su į „čekiukų skandalus“ įsipainiojusiais ministrais ar galimai slapto ribojimo informaciją atskleidusiu krašto apsaugos ministru. „Šitoje vietoje pono G. Landsbergio patarimų ar pastebėjimų, ar idėjų prezidentas galėtų sulaukti daugiau“, – akcentavo F. Jansonas. „Pono V. Rupšio atveju klaida pripažinta, tai nėra teisinis pažeidimas, kurį turėtų vertinti prokuratūra arba STT (…). Ir sprendimas yra priimtas be patarimų“, – pridūrė jis.
 
Prezidentas su V. Rupšiu aptarė situaciją
 
F. Jansonas taip pat pažymėjo, kad prezidentas susidariusią situaciją dėl kariuomenės vado iš sūnaus nuomoto buto antradienį asmeniškai aptarė su V. Rupšiu. „Iš tiesų, kariuomenės vadas, prezidento vertinimu, padarė klaidą. Prezidentas, vėlgi, kalbėjo su V. Rupšiu vakar (antradienį – ELTA) ir išklausė jo poziciją, išsakė savo, kad tai yra klaida. Tai yra klaida, kurią kariuomenės vadas privalo pripažinti ir, kaip suprantu, pripažino“, – akcentavo jis.
 
Šalies vadovo patarėjas akcentuoja, kad kariuomenės vadas savo klaidą ištaisė, nutraukdamas sudarytą nuomos sutartį. „Jis ją ištaisė tuo įmanomu būdu, kuriuo šią akimirką įmanoma. Tai, pirmiausia, kaip suprantu, nutraukė sutartį su sūnumi. Toliau jis turi tęsti savo darbą“, – sakė F. Jansonas.
 
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, komentuodamas dėl kariuomenės vado V. Rupšio kilusį skandalą, sako, kad nereikėtų taikyti dvigubų standartų asmenims, kurie galimai supainiojo viešus ir privačius interesus. Kaip leido suprasti Lietuvos diplomatijos vadovas, pastarojoje istorijoje kyla klausimas, ar prezidentas G. Nausėda tikrai laikosi nuoseklios pozicijos.
 
ELTA primena, kad antradienį portalui „15min“ pranešus, jog Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys iš savo sūnaus Vilniuje nuomojasi butą ir už tai gauna 445 eurų vadinamuosius butpinigius, viešojoje erdvėje imta diskutuoti, ar generolas nesupainiojo viešų ir privačių interesų. Publikacijoje teigiama, kad generolas leitenantas butą Vilniuje nuomojasi iš sūnaus Dovydo.
 
Žurnalistams V. Rupšys argumentavo, kad nuomojasi butą iš sūnaus, nes Vilniuje gyvena tik darbo dienomis, laikydamasis Lietuvos įstatymų. Vėliau portalui pateiktame kariuomenės atsakyme teigiama, jog V. Rupšys turi teisę nuomotis iš sūnaus, nes Vilniuje ir aplinkiniuose rajonuose nevaldo nekilnojamojo turto. Visgi, parlamento gretose pasigirdo raginimų V. Rupšiui trauktis iš pareigų – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigė nemanantis, kad generolas gali tęsti vadovavimą kariuomenei.
 
Po viešojoje erdvėje kilusios skandalo generolas nutarė nutraukti buto nuomos sutartį, tačiau pareiškė, kad nesijaučia padaręs kokią nors moralinę žalą.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį teigė, kad V. Rupšys padarė klaidą, kurią turi ištaisyti ir grįžti prie svarbių gynybos klausimų.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.10.05; 00:30

Lietuvos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr

Vyriausiasis prezidento patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad ambasadoriui Eitvydui Bajarūnui mestuose kaltinimuose dėl mobingo ir piktnaudžiavimo padėtimi esama „politinio žaidimo elementų“.
 
„Šita istorija įdomi tuo, kad draugiškas teismas vyksta medijoje anksčiau, negu kažkur kitur sprendimai priimami, informacijos tekinimas nuo pat pirmų žingsnių leidžia manyti, kad iš tiesų yra tam tikrų politinio žaidimo elementų“, – trečiadienį LRT televizijai teigė F. Jansonas.
 
Anot patarėjo, šalies vadovas antradienį buvo susitikęs su kaltinimų susilaukusiu ambasadoriumi ir, išklausęs jo poziciją, paprašė tęsti diplomatinį darbą Londone. „Prezidentas paprašė tęsti darbą“, – teigė F. Jansonas, leisdamas suprasti, kad Prezidentūra abejoja, ar E. Bajarūnui tekę kaltinimai mobingu yra pagrįsti. „(…) kalbam apie ambasadorius, kalbam apie žmones, kurie dirba Lietuvos valstybei ir, tiesą sakant, jie nenusipelno, kad su jais būtų susidorojama tokiais būdais“, – teigė prezidento patarėjas.
 
Savo ruožtu į skandalą įsivėlęs diplomatas E. Bajarūnas trečiadienį neigė jam mestus kaltinimus. Jis tikino, kad iki šios savaitės neturėjo jokios oficialios informacijos dėl jo atžvilgiu pateiktų skundų.
 
ELTA primena, kad abejonės dėl diplomato tinkamumo tęsti pareigas kilo po to, kai naujienų portalas delfi.lt paskelbė, jog, šaltinių duomenimis, URM sulaukė skundų dėl galimo E. Bajarūno mobingo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
 
Trečiadienį portalas paviešino ir URM inspektorių ataskaitos detales, kuriose kalbama apie netinkamą ambasadoriaus elgesį, jo žmonos piktnaudžiavimą ambasados resursais. Todėl siūloma spręsti dėl E. Bajarūno tinkamumo eiti pareigas.
 
Šalies vadovas G. Nausėda yra teigęs, kad pasitiki E. Bajarūnu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.10.05; 00:30

Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Pirmadienį po ilgos pertraukos prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. Kaip Eltai teigė šalies vadovo patarėjas Ridas Jasiulionis, tai darbinis politikų susitikimas.
 
Jau kurį laiką tokio formato susitikimai nevyko – prezidentas G. Nausėda ir ministras G. Landsbergis susitikdavo tik Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiuose bei kitokiuose renginiuose.
 
Vasaros pradžioje užvirus diskusijoms apie Vyriausybės ir Prezidentūros santykius, G. Landsbergis nurodė, kad šalies vadovas nemato poreikio su juo susitikti asmeniškai. Vis tik ministras tikino, kad prezidento komanda yra nuolatos informuojama ir gauna visą reikiamą darbinę informaciją.
 
„Pageidavimo akis į akį (susitikti – ELTA) prezidentas nėra išsakęs. Matyt, nėra aktualu. Nėra aktualių klausimų“, – birželį svarstė politikas.
 
Reguliarūs prezidento susitikimai nevyksta ir su premjere Ingrida Šimonyte. Politikai intensyviau bendradarbiavo šio Seimo kadencijos pradžioje, tačiau vėliau susitikimai ėmė retėti.
Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas anksčiau teigė, kad šalies vadovas jau kurį laiką neturėjo oficialaus darbinio susitikimo su premjere, mat, pasak jo, Vyriausybės vadovė neišreiškia noro susitikti ir aptarti politikos aktualijų su Daukanto aikštės rūmų lyderiu. Pati premjerė nurodo, kad jos ir prezidento santykiai yra konstruktyvūs, o tarpusavio susitikimų pakanka, kad būtų sklandžiai išsprendžiami svarbiausi valstybės klausimai.
 
Paskutinį kartą I. Šimonytė su G. Nausėda buvo susitikę birželio 22 d. – tuomet Vyriausybės vadovė pateikė prezidentui naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto kandidatūrą.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.09.04; 05:00