Rusijos naikintuvas. EPA – ELTA nuotr.
Varšuva, gegužės 10 d. (dpa-ELTA). Lenkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl prieštaringai vertinamo Lenkijos lėktuvo perėmimo manevro, kurį pavojingai priartėdamas praėjusią savaitę atliko Rusijos naikintuvas, trečiadienį pranešė ministerijos atstovas spaudai.
„Griežtai smerkiame provokuojantį ir agresyvų Rusijos elgesį, nes jis sukėlė rimtą tarptautinį incidentą“, – tviteryje pareiškė Lukaszas Jasina.
Lenkijos pasieniečiai penktadienį pranešė, kad Rusijos naikintuvas priartėjo prie lenkų lėktuvo, kuris patruliavo ES sienų apsaugos agentūros „Frontex“ nurodymu virš Juodosios jūros.
Rusijos naikintuvas Su-35 atliko „agresyvius ir pavojingus manevrus“, sakė pasieniečiai.
Lenkijos orlaivio įgula laikinai prarado turbosraigtinio lėktuvo kontrolę, šis dėl reaktyvinio naikintuvo sukeltos turbulencijos prarado aukštį.
Incidentas įvyko tarptautinėje oro erdvėje, Rumunijos nustatytoje operacijų zonoje.
Rusijos karo Ukrainoje metu ES, NATO ir Rusijos orlaiviai ne kartą buvo priartėję vienas prie kito virš Juodosios jūros, dėl to praeityje įvyko keli pavojingi incidentai.
FRONTEX laikinai sustabdė patruliavimo skrydžius, kuriuos vykdo Lenkija. NATO taip pat sustiprino oro erdvės stebėjimą.
Rusijos naikintuvas. EPA – ELTA nuotr.
Bukareštas, gegužės 7 d. (AFP-ELTA). Rusijos naikintuvas virš Juodosios jūros perėmė Lenkijos orlaivį, vykdžiusį įprastą patruliavimo misiją. Tai šeštadienį pranešė Rumunijos gynybos ministerija.
Remiantis išplatintu pranešimu, incidentas įvyko penktadienį. Lenkijos pasieniečių lėktuvas drauge su Rumunijos pasienio policija patruliavo pagal Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ įgaliojimus, kai Rusijos naikintuvas „Sukhoi-35“ pradėjo vykdyti „agresyvius ir pavojingus manevrus“. Kaip teigiama, Rumunijos ir Ispanijos orlaiviai iš NATO buvo sulaukę išankstinio įspėjamojo pranešimo, tačiau lenkų lėktuvo įgula saugiai pasiekė žemės paviršių.
Pranešime nurodoma, kad incidentas įvyko tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros, už maždaug 60 kilometrų į rytus nuo Rumunijos oro erdvės. Ministerija pabrėžė, kad tai yra dar vienas įrodymas, liudijantis „provokuojančią“ Rusijos Federacijos elgseną Juodojoje jūroje.
„Frontex“ ir Lenkijos pasieniečiai incidento nekomentavo. Pastarieji tvirtino, kad sekmadienį išplatins nuosavą pranešimą.
Rusų perimtas Lenkijos lėktuvas Rumunijoje dislokuotas nuo balandžio 19 d. Jis yra dalis Rumunijos organizuojamos „Frontex“ misijos, kurioje taip pat dalyvauja Ispanija ir Švedija.
Italijos pakrančių apsauga atvežė į krantą apie 500 migrantų. EPA – ELTA nuotr.
Roma, balandžio 17 d. (dpa-ELTA). Italijos pakrančių apsaugos tarnyba atvežė į krantą apie 500 migrantų, paėmusi juos iš laivų Viduržemio jūroje.
Ankstų pirmadienio rytą pakrantės apsaugos laivu į Katanijos uostą rytinėje Sicilijos pakrantėje atplukdyta apie 200 žmonių, pranešė naujienų agentūra ANSA. Prieš tai Italijos karinio jūrų laivyno laivas Sicilijos Augustos miesto uoste išlaipino maždaug 300 žmonių.
Visi migrantai yra iš grupės maždaug 600 žmonių, sekmadienį jūroje ištiktų nelaimės ir išgelbėtų pakrančių apsaugos. Jie buvo žvejybos laive ir prastomis oro sąlygomis buvo paimti į pietryčius nuo Sicilijos, Maltos paieškos ir gelbėjimo zonoje.
Sekmadienio vakarą Europos Sąjungos (ES) pasienio agentūrai „Frontex“ priklausantis laivas jau atvežė į Kataniją Sicilijoje maždaug 100 išgelbėtų žmonių, pranešė ANSA. Italijos pakrančių apsauga atvežė į krantą apie 500 migrantų. EPA – ELTA nuotrauka
Italijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiais metais Italiją laivais pasiekė daugiau nei 32 700 žmonių. Tuo pačiu metu pernai jų buvo maždaug 8400.
Praėjusią savaitę Italijos vyriausybė dėl pastarosiomis savaitėmis Viduržemio jūra atvykstančių migrantų didžiulio skaičiaus paskelbė šalyje nepaprastąją padėtį. Žmonės iš Afrikos, Artimųjų Rytų ir Azijos, tikėdamiesi geresnio gyvenimo, kasmet mėgina pasiekti ES dažnai labai pavojingomis sąlygomis.
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius teigia, kad Lietuva neatsižvelgs į „Frontex“ Fundamentalių teisių ofiso rekomendaciją nebetaikyti neteisėtų migrantų apgręžimo praktikos, o vežti juos į pasienio punktus, kur migrantams būtų sudaryta galimybė pateikti prieglobsčio prašymus. Vis tik, pasak viceministro, į kitus pasiūlymus Lietuva atsižvelgs.
„Lietuva nuo pat hibridinės agresijos pradžios kvietė „Frontex“ agentūrą dalyvauti saugojant išorinę ES sieną. Taigi, Lietuvos pozicija buvo nuosekli ir skaidri. Ir jau nuo vasaros pradžios greitojo reagavimo misija buvo patvirtinta, kuri gruodžio mėnesį buvo pakeista į nuolatinę misiją“, – žurnalistams antradienį spaudos konferencijoje teigė A. Abramavičius.
Viceministras akcentuoja, kad buvo sudaryta galimybė misijose dalyvauti „Frontex“ Fundamentalių teisių ofisui, prižiūrinčiam teisėtumą, kaip „Frontex“ pareigūnų veiksmai misijose atitinka tiek ES pagrindinių teisių nuostatų įgyvendinimą, tiek ir tarptautinių tiesių įgyvendinimą.
„Tai tam tikri neatitikimai buvo fiksuoti, apie juos turbūt buvo informacija dar ir sausio mėnesį, jie fiksuoti, įvertinti, pateikti tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybai, tiek ir pačiai šaliai narei“, – pabrėžė A. Abramavičius.
„Į juos reikia žiūrėti pakankamai rimtai. Tik paminėčiau, kad dalis tų nuostatų ar rekomendacijų šiaip jau yra ir įgyvendinta, jų nėra tiek daug, kiek gali atrodyti“, – sakė viceministras, akcentuodamas, kad šios rekomendacijos taip pat galioja ir „Frontex“. VSAT ir „Frontex“ pareigūnų patruliavimas prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Viceministro teigimu, į pateiktas pastabas reikia žiūrėti konstruktyviai. Pasak jo, nors rekomendacijos nėra privalomos, į jas bus atsižvelgta.
Vis tik A. Abramavičius teigia, kad Lietuva neatsižvelgs į rekomendaciją nebetaikyti neteisėtų migrantų apgręžimo politikos, o gabenti juos į pasienio kontrolės punktus, kuriuose jiems būtų sudaryta galimybė pateikti prieglobsčio prašymus.
„Tokios galimybės nepaprastosios padėties sąlygomis nelabai galime ir svarstyti. Pagal tam tikrą kriterijų tik įleidžiami tam tikri pažeidžiami asmenys. Kita vertus, jei mes sulaikę žalioje sienoje visus gabentume į pasienio kontrolės punktus, tai būtų ta pati atvirų sienų politika, kuri šiuo metu Lietuvoje nėra galima. Tai šiuo atveju toliau būtų tęsiama selektyvi politika, įvertinant tam tikrus pažeidžiamumo kriterijus“, – sakė jis.
Vidaus reikalų ministerija gavo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros („Frontex“) Fundamentalių teisių biuro rekomendacijas.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ministerija pažymi, kad šios rekomendacijos nėra privalomos, bet į kai kurias iš jų bus atsižvelgta, pavyzdžiui, dėl pareigūnų mokymo.
Lietuva ėmėsi griežtesnių priemonių todėl, kad susidūrė ne su natūralia migracija, o su dirbtinai Baltarusijos režimo sukurta situacija, kai instrumentalizuojant migrantus buvo surengta hibridinė ataka prieš Europos Sąjungą (ES). Tai savo vertinimuose konstatavo ir ES Taryba.
Tiek ES, tiek NATO vadovai bendro vizito metu pareiškė aiškų palaikymą visiems Lietuvos veiksmams ir jos vykdomai politikai.
Rekomendacijų nesilaikymas neturėtų pakenti Lietuvos reputacijai
A. Abramavičiaus teigimu, griežtų „Frontex“ rekomendacijų dėl migrantų nesilaikymas neturėtų pakenkti tarptautinei Lietuvos reputacijai.
„Aš nemanau, kad reputacijai padarytų kažkokią blogą įtaką. Lietuva tikrai yra pajėgi susitvarkyti savo nacionaliniais resursais, tiek sienos apsaugos tarnybos, tiek Lietuvos kariuomenės pajėgumais, savanoriais, šauliais, kad 53 „Frontex“ pareigūnai lemtų didelį vaidmenį“, – kalbėjo vidaus reikalų viceministras. Vydenių kaimo mokykloje apgyvendinti nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Anot A. Abramavičiaus, jei kalbama apie reputacinę žalą, vertėtų apskritai pasvarstyti bendradarbiavimą su „Frontex“ agentūra.
„Kita vertus, kvestionuokime kitaip, jei „Frontex“ nepadeda saugoti išorinių sienų ES, ar mums apskritai tokia agentūra yra reikalinga su šimtamilijoniniu biudžetu iš visų šalių narių. Tai galima tada pakviesti kokią skautų organizaciją ir registruoti neteisėtus migrantus prie sienos“, – pridūrė A. Abramavičius.
VSAT ir „Frontex“ pareigūnų patruliavimas prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius susitiko su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros („Frontex“) vykdomojo direktoriaus pavaduotoja Aija Kalnaja. Susitikimo metu buvo aptartas „Frontex“ įsitraukimas į migracijos krizės valdymą Lietuvoje nuo šių metų gruodžio mėnesio.
Nuo gruodžio 1 dienos „Frontex“ baigia Greitojo reagavimo operaciją ir pradedama Nuolatinė misija, kurioje dirbs 63 „Frontex“ pareigūnai. Kaip teigiama Vidaus reikalų ministerijos pranešime, „Frontex“ taip pat svarsto papildomai atsiųsti pirmos kategorijos pareigūnų, kurie turėtų teisę naudoti ginklą tarnybos metu.
Be to, planuojama stiprinti specialistų, dirbančių su migrantų grąžinimo į savo kilmės šalis procedūromis, kompetencijas. Susitikimo metu apsikeista ir nuomonėmis dėl papildomo poreikio sienų valdymo ir stebėjimo sistemoms finansuoti.
„Gerai žinome, kad įvykiai Lietuvos pasienyje – tai ne tik migracijos problema, tai vienas iš hibridinio karo prieš Lietuvą ir prieš visą Europos Sąjungą (ES) elementų. Nuo pat migracijos krizės pradžios žinojome – Lietuva nėra viena. Nuoširdžiai dėkoju už pagalbą, „Frontex“, kaip ir kitų ES agentūrų, parama svarbi ne tik teikiant operatyvinę ir techninę pagalbą vietoje, bet kartu tai ir signalas Baltarusijos režimui, kad Lietuva turi Europos Sąjungos užnugarį“, – teigė viceministras A. Abramavičius.
Šių metų vasarą smarkiai išaugus neteisėtų Lietuvos sienos kirtimų skaičiui, Lietuva kreipėsi į „Frontex“ dėl pagalbos valdant migracijos krizę pasienyje su Baltarusija. Nuo liepos 1 d. Lietuvoje pradėta įgyvendinti „Frontex“ koordinuojama operacija „Lanksti operatyvinė veikla 2021“.
Nuo liepos 15 d. „Frontex“ pradėjo Lietuvai teikti skubią pagalbą pagal programą „Skubi pasienio intervencija Lietuvoje 2021“, kuri baigsis šių metų lapkričio 30 d. ir tęsis kaip operacija „Lanksti operatyvinė veikla 2021“.
VRM pateiktais duomenimis, iš viso šiuo metu Lietuvoje dirba 111 „Frontex“ pareigūnų: 78 ES valstybių narių pareigūnai, kurie vykdo sienos stebėjimo funkcijas, ir 33 pareigūnai, dirbantys su sraigtasparnio įgulos nariais. Pagal „Frontex“ programas Lietuvoje dislokuoti du automobiliai su šiluminio matymo įranga ir radaru (TVV), 32 patruliniai automobiliai, vienas Vokietijos sraigtasparnis.
Lietuva taip pat glaudžiai bendradarbiaujama su „Frontex“ migrantų grąžinimo į kilmės šalis srityje: į Lietuvą deleguoti 3 grąžinimo specialistai, taip pat bendradarbiaujama perkant bilietus grąžinamiems užsieniečiams – iš viso nupirkti 247 bilietai, bei organizuojant tapatybės identifikavimo misijas.
Šiais metais Lietuvos sieną neteisėtai kirto 4 281 asmuo, o nuo rugpjūčio pradžios, įvedus sienos kirtimo kontrolės priemones, 7 657 migrantams buvo užkirstas kelias neteisėtai patekti į Lietuvos teritoriją.
Kad iš Baltarusijos į Lietuvą pradėję plūsti įvairiaspalviai migrantai nėra pasėka kažkokių kataklizmų, ištikusių juos išvykimo šalyse, o paties Baltarusijos Batkos suorganizuota priešiška akcija – kerštas Lietuvai už paramą A. Lukašenkos oponentams, buvo aišku daugeliui jau po pirmos intensyvios migracijos savaitės.
Netrukus įžvalgesni komentatoriai ir interneto naršytojai sukonkretino savo apibendrinimus ir pavadino tai savotišku hibridiniu karu, kurį Lietuvai paskelbė Baltarusijos diktatorius, ne be savo tikrojo Šeimininko patarimų ir paramos.
Galiausiai panašiai prašneko ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, tiesa, tik po to, kai griežtą Baltarusijos valdžios veiksmų įvertinimą pateikė įvairios ES institucijos ir jų aukšti pareigūnai.
Tiesa, savo institucijoms įprastiniu stiliumi jie savo pagalbą ir palaikymą Lietuvai daugiau reiškė žodžiais, bet buvo padaryti ir kai kurie konkretūs veiksmai. Itin daug vilčių ES pareigūnai deda į sienų apsaugos agentūrą „Frontex“.
Europos Komisijos viceprezidentas Margaritis Schinas savo „Twitter“ paskyroje pasidalijo, jog Lietuva – antroji šalis narė po Graikijos, kuriai suteikta tokia skubi ir aktyvi „Frontex“ pagalba.
Gal ES ponams ir ponioms atrodo, kad jie daro viską, kas reikalinga, ir veikia aktyviai, tačiau yra pagrindo abejoti jų veiklumu, ir abejones sukėlė kai kurios „Frontex“ direktoriaus Fabrice`as Leggeri pastabos. Direktorius teigia, kad jo agentūra jau beveik prieš metus ėmė įtarinėti Lukašenkos Baltarusiją prieš Lietuvą planuojant kažkokias ypatingas akcijas, ir net apčiuopė, jog gali būti panaudoti migrantų srautai kaip POLITINIS GINKLAS [paryškinta mano – J.L.]. Todėl „Frontex“ darbuotojai, pasak direktoriaus, jau nuo praėjusio rudens [??!! – J.L.] ėmė stebėti šios šalies sienas.
O po to juos dailiai atgabena iki Lietuvos pasienio ir palinki laimingos kelionės per sieną.
Taigi, šaunioji „Frontex“ jau nuo rudens stebi Baltarusijos sienas su ES, tačiau nepastebėjo, kad siena tarp Baltarusijos ir Lietuvos praktiškai nesaugoma, tik stebima?!
Lietuvos kariuomenė pasienyje su Baltarusija pradėjo tiesti spygliuotos vielos užtvarą. KAM nuotr.
Peršasi nelinksmos išvados: arba ES institucijos prastai sąveikauja su atskirų valstybių giminiškomis institucijomis ir nesidalina informacija – netgi tokia gyvybiškai svarbia, kaip sienų apsauga ir sandraugos saugumas, – arba dalinasi, bet rudenį darbą pradėjusi naujoji valdančioji koalicija, užsiėmusi pandemijos suvaldymu, gėjų teisėmis ir jėgos žaidynėmis su Prezidentu, į šia svarbią informaciją numojo ranka. Antraip skambiu koncertinos vardu pavadinta tvora jau būtų buvusi beveik baigta, ir Seimo narė Dovilė Šakalienė būtų jau beužsiimanti į tvorą susižeidusių neteisėtų sienos pažeidėjų gydymu ir slaugymu.
Tikiuosi, kad atsiras visuomeninės organizacijos – iš valdžios institucijų, matant, kaip jos veikė iki šiol, juk naudos kaip iš ožio, – kurios atkreips dėmesį į šią keistą situaciją ir išsiaiškins, kurioje grandyje nesuveikė ES sienų ir visuomenės saugumą turinčios užtikrinti institucijos. Nes tiek Lietuvos žmonės, tiek ir kitų pasienio su Baltarusija šalių gyventojai turi teisę žinoti, kaip „įsisavinami“ jų mokesčiai, skirti ES bendrijos šalių saugumui.
O grįžtant prie to jau beveik (na, išskyrus žmogaus teisių gynėjus) visiems suvokto fakto, jog prieš Lietuvą vykdomas hibridinis karas, reikėtų paklausti politikų, politologų, valstybės pareigūnų ir, svarbiausia, kariškių: kokiais gi ginklais kariaujama šitame „hibridiniame kare“?
VR ministrė džiugina tautą, kad pasieniečiams į pagalbą bus siunčiami kariai. Tai kokius ginklus jie panaudos? Juk ne palmių, ir net ne kadagių šakeles? Gal savivaldybių pareigūnus, kad jie krūtine užstotų sienas ir kumščiuotųsi su pažeidėjais?
Kalbama, jog gal ir NATO atsiųs savo kontingentą į pagalbą. Ką jis čia darys? Tankais akės pasienio zoną?
Kiek klausiausi visokių kalbų, ir Seimo neeilinės sesijos svarstymų, panašių klausimų niekas nekelia. Kodėl? Bijo akis į akį susidurti su nauja realybe, kuri dar neregėta Europoje, bet kuri jau seniai yra tapusi vos ne kasdienybe ten, kur civilizuotas pasaulis susiduria su musulmoniškuoju ekstremizmu. Pastarasis dažnai ginklų vietoje panaudoja GYVUS ŽMONES. Ir ne tiek stiprius, darbingus, kariauti pajėgius vyrus, o būtent moteris, senelius, vaikus. Taip buvo Afganistane, taip „kariauja“ arabai su Izraeliu… O dabar jų patirtį perėmė A. Lukašenka. Tik jis gyvaisiais ginklais pavertė ne savo baltarusius, o vilioja lengvatikius, prastai informuotus žmones iš Artimųjų Rytų, iš Afrikos.
O jei Lukašenkos į Lietuvą varomi „pabėgėliai“ yra ne standartiniai migrantai, o „gyvasis ginklas“, vadinasi, į tą „ginklą“ reikia reaguoti kaip į ginklą, o ne kaip į įprastinius taikos ir laimės ieškotojus, plūstančius į Vakarų Europą. Taikant „gyviesiems ginklams“ standartinius, ES priimtus įstatymus migrantams, dar aplaistant juos žmogaus teisių gynėjų ašaromis, situacija taptų dar grėsmingesnė ir nebevaldoma.
Negaliu pritarti premjerės I. Šimonytės pasiektam susitarimui su Graikijos vyriausybe, kad Lietuva migrantų našta „dalintųsi su kitomis ES valstybėmis“. Juk tai – tęsinys ydingos Angelos Merkel politikos, kai PATI PASIKVIETUSI šimtus tūkstančių migrantų į Vokietiją, paskui veidmainiškai tą naštą ėmė dalinti kitoms ES valstybėms, kurios nei kvietė, nei viliojo tų klajoklių ordų. Tokiu susitarimu mūsų premjerė tik subanalino Lietuvos padėtį, prilyginusi ją merkelinei: „Pati pasikvietė – pati šaukia „Padėkit!“.
Apie ką jis svajoja? Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
O juk tai – iš esmės neteisinga ir klaidina pasaulio visuomenės nuomonę. Kartoju: Lietuvai Baltarusijos diktatorius paskelbė karą, ir kariauja gyvais žmonėmis-migrantais, specialiai jais užtvindydamas mažą ir ne pačią turtingiausią ir, deja, ne pačią protingiausią ES šalį.
Suprantama, sienos pažeidėjai – nekalti, tai A. Lukašenkos apgauti žmonės. Bet dėl to jie netampa mažiau pavojingais ginklais, skirtais destabilizuoti padėtį Lietuvoje, o gal ir dar plačiau. Todėl mūsų vyriausybės pastangos turi būti nukreiptosį tai, kad pabėgėlių stovyklose ir jų išeities kraštuose būtų platinama informaciją apie tai, jog Baltarusijos vyriausybė juos niekšiškai apgauna, naudodama juos kaip agresijos priemonę prieš ES, ir todėl nė vienas migrantas, mėginantis patekti į bet kurią ES šalį per Baltarusijos teritoriją, į ES šalis nebus priimtas, o be jokių kalbų apie žmogaus teises, be jokių išimčių bus apsuktas atgal.
Šitai, beje, jau daro UR ministras G. Landsbergis, ir galėtume tik palinkėti sėkmės jo prisiimtoje misijoje.
Be leidimo atvykusi į Lietuvą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Spėju, jog tokia pozicija sukeltų žmogaus teisių gynėjų pasipiktinimą ir pasipriešinimą. Nenoriu ginčytis su jais, įrodinėdama, jog dabartinėje situacijoje Lietuva ir kitos paribio su Baltarusija šalys pirmiausia turi galvoti apie SAVO visuomenės saugumą ir išgyvenimą, ir tik išlikusios saugios pačios, jos galės sau leisti prabangą rūpintis viso likusio pasaulio vargšais. Nenorinčių girdėti neįtikinsi.
Žinoma, humaniškesnė būtų kita priemonė: kad ES susitartų su kokia nors trečia šalimi (ir apmokėtų jai) steigti jos teritorijoje stovyklą tiems nelaimėliams, kurie visgi pasiduotų Lukašenkos vyliui ir brautųsi į Lietuvą, Lenkiją ar Latviją per Baltarusijos teritoriją. Tokiu atveju galima būtų leisti jiems be traumų peržengti sieną, kad juos čia patsusodinus į lėktuvus ir išgabenus į tą stovyklą, kurioje jie jau galėtų teikti prašymus, savas biografijų versijas, o teisininkai narpliotų jų reikalus iki sąmonės aptemimo, bet pagal visas žmogaus teisių gynėjų sugalvotas procedūras.
Bet kad siūlomos priemonės būtinybė, nauda ne tik Lietuvai, bet ir kitoms su Baltarusija besiribojančioms šalims, būtų aiški ES institucijoms, turėtų kompetentingai ir sutartinai, netampydami valstybės jėgų ir lėšų į skirtingas puses, padirbėti ir vyriausybinės mūsų šalies institucijos, ir žmogaus teisių gynėjai, ir žiniasklaida. Tik ar misija „būti vieningiems“ mūsų šalyje dar įmanoma?
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek. LRVK nuotr.
Nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto pasieniečiai, pirminiais VSAT pateiktais duomenimis, sulaikė 60 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Jau šeštą parą tokių asmenų skaičius neviršijo 100. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija iki pirmadienio ryto sulaikyti 1 676 neteisėti migrantai.
Nuo metų pradžios, pirminiais VSAT duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 518. Ignalinos rajone sulaikyta 316 neteisėtai iš Baltarusijos patekusių užsieniečių, Varėnos – 313, Šalčininkų – 234.
Neteisėti migrantai jau anksčiau buvo apgyvendinti Alytaus miesto ir rajono, Ignalinos, Varėnos bei Lazdijų rajonų savivaldybių suteiktose patalpose. Sulaikytųjų apgyvendinimas vyksta ir VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Pasieniečių mokykloje Medininkuose bei VSAT užkardose, o nelydimi nepilnamečiai perkeliami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.
Sulaikytiems užsieniečiams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
Vyriausybė dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki pirmadienio ryto bandė patekti 1 676 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra daugiau kaip 20 kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 805, sakoma VSAT pranešime. Taip pat sulaikyti 195 Kongo, 121 Kamerūno, 77 Gvinėjos, 68 Irano bei kitų šalių piliečiai. Dalies migrantų pilietybes pasieniečiai dar tikslina, nes daugelis jų neturi dokumentų.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
Pasienyje su Baltarusija sulaikytas dar 131 migrantas. VSAT nuotr.
Nuo pirmadienio ryto iki antradienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 131 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusį migrantą.
Pastarąją parą daugiausia jų įkliuvo Varėnos rajone, praneša pasieniečiai. VSAT duomenimis, iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 363 neteisėti migrantai. Be Irako piliečių, tarp sulaikytųjų daug migrantų iš Kongo, Kamerūno ir Gvinėjos.
Iš 131 migranto 68 sulaikė Varėnos rajone sieną su Baltarusija saugantys Aleksandro Barausko užkardos pasieniečiai.
Po 22 užsieniečius sulaikė Druskininkų savivaldybėje ir Ignalinos rajone sieną saugantys Druskininkų ir Puškų užkardų pareigūnai. Dar migrantų sulaikyta Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose.
Druskininkų pasieniečiai pirmadienį gavo progą šiek tiek atsikvėpti, nors, pirminiais duomenimis, per penkias pastarąsias dienas jų sulaikytų neteisėtų migrantų skaičius – 438 – yra didžiausias tarp visų VSAT užkardų.
Pirmadienį iki tol sulaikyti užsieniečiai iš Druskininkų buvo išvežti į Alytaus rajono savivaldybės suteiktas patalpas.
Taip pat neteisėti migrantai jau anksčiau buvo apgyvendinti Alytaus miesto, Ignalinos, Varėnos bei Lazdijų rajonų savivaldybių suteiktose patalpose. Sulaikytųjų apgyvendinimas vyksta ir VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje bei Pasieniečių mokykloje Medininkuose, o nelydimi nepilnamečiai perkeliami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.
Antradienį toliau derinami veiksmai, kur bus apgyvendinti VSAT užkardose esantys užsieniečiai.
Jiems bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
Vyriausybė penktadienio posėdyje dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 1 363 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra septyniolika kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 599. Taip pat sulaikyti 192 Kongo, 109 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 57 Irako bei kitų šalių piliečiai.
Dalies migrantų pilietybes pasieniečiai dar tikslina, nes daugelis jų neturi dokumentų.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai.
Be to, pasieniečiams į pagalba atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų, taip pat pasienyje su Baltarusija dirbti pradėjo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX pareigūnai.
Nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 134 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1232 neteisėti migrantai, o praėjusi savaitė pagal jų skaičių buvo rekordinė.
Ketvirtą parą iš eilės nelegaliai į Lietuvą bandantys patekti užsieniečiai dažniausiai rinkosi kelius per Druskininkų savivaldybės teritoriją.
Nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai sulaikė 134 migrantus. 34 iš jų peržengę sieną iš Baltarusijos įkliuvo Varėnos, Ignalinos, Vilniaus ir Švenčionių rajonuose. Likusius 100 migrantų Druskininkų savivaldybės ribose sulaikė šiame kurorte veikiančios užkardos pasieniečiai. Pirminiais duomenimis, per keturias pastarąsias dienas Druskininkų užkardos pareigūnai sulaikė 416 neteisėtų migrantų.
Sekmadienį popiet pusantro šimto sulaikytų užsieniečių iš Druskininkų buvo išvežti į Varėnos savivaldybės suteiktas patalpas. Taip pat neteisėti migrantai jau anksčiau buvo apgyvendinti Alytaus ir Ignalinos savivaldybių suteiktose patalpose. Sulaikytųjų apgyvendinimas vyksta ir VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, o nelydimi nepilnamečiai perkeliami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.
Pirmadienį toliau derinami veiksmai, kur bus apgyvendinti Druskininkų ir kitose užkardose esantys užsieniečiai.
Jiems bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
Vyriausybė dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 1232 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra beveik penkiolika kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Praėjusi savaitė pagal sulaikytų migrantų skaičių buvo rekordinė. Nuo birželio 28 d. iki liepos 4 d. VSAT pareigūnai sulaikė 598 iš Baltarusijos neteisėtai bandžiusius patekti užsieniečius. Birželio 21-27 d. buvo sulaikyti 157 tokie asmenys, birželio 14-20 d. – 43, birželio 7-13 d. – 115, o savaitę nuo gegužės 31 d. iki birželio 6 d. – 89.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai.
Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų, taip pat pasienyje su Baltarusija dirbti pradėjo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX pareigūnai.
Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
Dėl neteisėtos migracijos Vyriausybė penktadienio vakarą sušauktame posėdyje paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.
Šios ekstremaliosios situacijos operacijų vadove paskirta vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Paskelbus ekstremaliąją situaciją, palengvės teisinis reglamentavimas, kad būtų galima sparčiau vykdyti procedūras, koordinuoti veiksmus, telkti pajėgumus, taip pat tokiu atveju galima bus naudoti Vyriausybės rezervo lėšas. Be to, šis sprendimas padės lengviau užtikrinti bendradarbiavimą su savivaldybėmis ir kitomis institucijomis, sakoma Vyriausybės pranešime.
Šią parą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, Lietuvos sieną iš Baltarusijos pusės kirto dar 150 neteisėtų migrantų. Daugelis iš jų jau pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. VSAT duomenimis, neteisėtos migracijos srautas, palyginti su 2020 m., jau dabar išaugęs vienuolika kartų, iki šiandienos įskaitytinai sulaikyti 822 neteisėti migrantai. Pernai Lietuvos pasienyje buvo sulaikytas 81 toks užsienietis.
2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 481. Taip pat sulaikyti 57 Irano, 51 Sirijos, 46 Baltarusijos, 28 Rusijos, 13 Gvinėjos, 12 Turkijos, 10 Šri Lankos bei kitų valstybių piliečiai ar jais prisistatę asmenys. Ši pilietybių statistika tyrimų metu, kai bus tiksliai nustatyta pastarąją parą sulaikytųjų pilietybė, gali pasikeisti. Prognozuojama, kad ir toliau migracijos srautai didės.
Pasieniečiai, pasitelkę sraigtasparnį, atidžiai stebi situaciją, ar nėra Baltarusijos pusėje susibūrusių didelių migrantų grupių.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių, skirta papildomų techninių išteklių. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų. Pasienyje su Baltarusija dirbti pradeda Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) pareigūnai.
Vis intensyvesnius nelegalių migrantų srautus pasienyje su Baltarusija patiriančiai Lietuvai paramą išsakė ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Ji patikino, kad Europos Sąjunga mūsų šalies nepaliks vienos susidūrus su šiais iššūkiais. Be to, EK pirmininkė pripažino, kad nelegalių migrantų krizė pasienyje su Baltarusija yra „politiškai motyvuotas modelis“.
„Stebime tam tikrą politiškai motyvuotą modelį. Europos Komisija ir Europos Sąjunga yra su jumis šiuo sudėtingu metu“, – penktadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje sakė U. von der Leyen.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel planuoja siųsti šalies policininkus į Bulgariją, kur jie padėtų sustiprinti Europos Sąjungos (ES) išorės sienos kontrolę, praneša naujienų agentūra dpa.
Šia priemone, vykdoma pagal bendrą susitarimą su Bulgarija, bus siekiama sumažinti į Šengeno erdvę bandančių patekti migrantų skaičių.
A. Merkel taip pat nori pažaboti beviziu režimu Šengeno erdvėje piktnaudžiaujančius žmones. Vokietijos kanclerės išplatintame rašte teigiama, kad 2017 m. dešimtys tūkstančių prieglobsčio ieškotojų buvo įtraukti į informacinę ES vizų sistemą.
Sakoma, kad griežtesnės procedūros leistų žymiai sumažinti piktnaudžiavimo beviziu režimu mastą, o drauge sumažėtų ir prieglobsčio prašytojų skaičius Vokietijoje. A. Merkel planuoja, kad šios priemonės bus įgyvendintos iki rugpjūčio pabaigos.
Be to, Europos pasienio ir kranto apsaugos agentūra (Frontex) turėtų būti sustiprinta Graikijoje prie sienos su Makedonija ir Albanija. Vokietijos kanclerė taip pat mano, kad reikia būti pasiruošusiems padėti sustiprinti pasienio kontrolę Slovėnijoje ir Kroatijoje, jeigu tik to prireiktų.
Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) lankėsi Lenkijos vyriausiasis sienos įgaliotinis, Sienos apsaugos tarnybos vadas Dominik Tracz ir jo vadovaujama delegacija. Susitikimo su vidaus reikalų viceministru Artūru Norkevičiumi metu buvo aptarti aktualiausi sienos apsaugos klausimai ir bendradarbiavimas naujų migracijos iššūkių kontekste.
