Tai – dar viena akimirka iš susitikimo su JAV gyvenančiu istoriku Jurijumi Felštinskiu. Knygų „FST sprogdina Rusiją”, „KGB žaidžia šachmatais” ir „Trečiasis pasaulinis karas” autorius mano, jog Ukraina labai greit laimėtų karą, jei tik Vakarai jai duotų užtektinai rimtos puolamosios ginkluotės.
Susitikimas su istoriku Jurijumi Feštinskiu buvo surengtas Lietuvos Nacionalinėje Martyno mažvydo bibliotekoje. Diskusijai vadovavo žurnalistas Vidmantas valiušaitis.
Jūsų dėmesiui – keletas akimirkų iš Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengto susitikimo su istoriku Jurijumi Felštinskiu, knygų „FST sprogdina Rusiją”, „KGB žaidžia šachmatais” bei „Trečiasis Pasaulinis karas” autoriumi.
Ypač įdomios įžvalgos, kuomet JAV gyvenantis istorikas J.Felštinskis svarsto, ką po Ukrainos okupacijos Kremlius planavo tuoj pat pulti ir kodėl Vakarai taip atsargiai, taip vangiai tepadeda Ukrainai.
Diskusijai vadovavo žurnalistas Vidmantas Valiušaitis.
Į Lietuvą atvyksta Jurijus Felštinskis – amerikiečių istorikas, istorijos mokslų daktaras, drąsių, atvirų veikalų apie SSRS ir Rusijos istoriją autorius arba bendraautoris (leidyklos „Briedis“ išleistos jo knygos: „KGB žaidžia šachmatais“, „Niekšų sąmokslas“, „FST sprogdina Rusiją“, „Nuo raudonojo teroro iki mafijinės valstybės“).
Šį kartą jis pristatys kartu su bendraautoriu prof. dr. Michailu Stančevu parašytą knygą „Trečiasis pasaulinis. Mūšis dėl Ukrainos“.
Toliaregiškomis išvadomis garsėjantis J. Felštinskis dar šių metų pradžioje teigė, kad atviras karas su Rusija netrukus prasidės, tačiau dauguma tuo abejojo. Naujausiuose komentaruose istorikas prognozuoja, kad, nors rusai ir pralaimėjo Chersone, iki galutinės ukrainiečių pergalės dar toli. Net nuvertus Putiną, sistema Rusijoje nepasikeis. Putinas nebeturi kariuomenės ir ginkluotės, bet jo rankose yra branduolinis ginklas, kurį galėtų panaudoti iš Baltarusijos teritorijos. Vakarai siunčia Ukrainai gynybinių ginklų. Tačiau kol jų strategija nepasikeis ir nebus skiriama puolamųjų ginklų, Rusijos neįveiksi. Istoriko nuomone, Ukraina turi turėti galimybę smogti kariniais tikslais Kryme, Baltarusijoje ir Rusijoje.
Naujausios į lietuvių kalbą išverstos knygos „Trečiasis pasaulinis. Mūšis dėl Ukrainos“ pristatyme dalyvausiantis J. Felštinskis, jau keletą dešimtmečių skaitytojams pasakojantis Kremliui nepatogią SSRS ir Rusijos istoriją, pasidalins savo įžvalgomis apie Ukrainoje pradėtą brutalų karą.
J. Felštinskio ir M. Stančevo knyga – tai autorių bandymas atskleisti imperinius Rusijos užmojus ir paaiškinti konflikto su Ukraina priežastis. Bendraautoriai drąsiai vadina Putiną rusų Hitleriu, peržengusiu Rubikoną dar 2014 m. kovą. Būtent po Krymo okupacijos ir buvo parašyta ši knyga, netrukus tapusi bestseleriu ir iki šiol nepraradusi savo aktualumo.
Bendraautorių teigimu, besitęsiantis Rusijos ir Ukrainos karas yra didelio – Trečiojo pasaulinio – karo preliudija. Dar 2015 m. autoriai spaudoje prognozavo, kad Rusijos invazija yra tik šešerių metų rusų kariuomenės pasirengimo klausimas ir įvyks 2021 m. (tiesa, invaziją šiek tiek nutolino nenumatyta koronaviruso pandemija). Tad sunku nesutikti su šių autorių argumentais: „Rusija yra didelė degalinė ir dujų saugykla. Jei perkama rusiška nafta ir dujos, Rusija turi pinigų. Jei jos neperka, perka ne iš Rusijos arba perka už mažesnę kainą, Rusija neturi pinigų. Tai banali tiesa. Būtent tai įrodo visa Rusijos dujų karo prieš Ukrainą istorija.“
Nors knyga parašyta 2015 m., pastaruoju metu ją perleidžiant įvairiomis kalbomis, J. Felštinskis teigia, kad nekeistų joje nė vieno žodžio, nes jau tada buvo akivaizdu, kas nutiks ateityje. Visgi, rengiant knygą lietuvių kalba, 2022 m. vasario 24 d. Ukrainoje prasidėjo nauja Rusijos invazija, tad autoriams teko papildyti šį leidimą naujais skyriais ir informacija.
Knygos pratarmėje J. Felštinskis rašo: „Neįmanoma neužsiminti apie vieną žmogų, kuris visai nesąmoningai tapo laisvos Ukrainos ir pasipriešinimo Putinui simboliu. Tai – Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kad ir kas dabar nutiktų, jis įeis į istoriją kaip valstybės veikėjas, kuris gynė savo šalies nepriklausomybę nuo beprotiško tirono, naikinusio viską savo kelyje. Zelenskis jau laimėjo šią kovą, nes Putino karas yra pralaimėtas. Tiesiog Putinas to dar nežino.“
Leidykla „Briedis“ kviečia į knygos „Trečiasis pasaulinis. Mūšis dėl Ukrainos“ pristatymą, kuris vyks lapkričio 21 d., pirmadienį, 17 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Konferencijų salėje (Gedimino pr. 51, Vilnius). Renginio moderatorius – žurnalistas, politikos apžvalgininkas Vidmantas Valiušaitis. Pristatymas vyks rusų kalba.
Leidykla „Briedis“ išleido Vladimiro Popovo knygą „Niekšų sąmokslas. Buvusio KGB papulkininkio užrašai“. Ši knyga – tai buvusio KGB bendradarbio autentiški pasakojimai, kurie iki šiol jokia kalba nebuvo sudėti į vieną leidinį ir išspausdinti. Prie knygos atsiradimo ir jos turinio stipriai prisidėjo iš Rusijos emigravęs žinomas amerikiečių istorikas Jurijus Felštinskis (didelio atgarsio sulaukusios knygos „FST sprogdina Rusiją“ bendraautoris).
„Niekšų sąmokslas. Buvusio KGB papulkininkio užrašai“ taip pat nebuvo išversta ir išleista jokia kita kalba.
Knygos autorius Vladimiras Popovas devyniolika metų buvo SSRS KGB bendradarbis, agentūrinis operatyvininkas, trumpai vadovavo KGB 5-osios valdybos 12–1 grupei, kuri koordinavo valdybos veiklą su Varšuvos sutarties šalių valstybės saugumo organais. Paskutinės jo, kaip KGB bendradarbio, pareigos buvo KGB ryšių suvisuomene centro konsultantas.
Jo darbas KGB struktūroje prasidėjo tolimais 1972-aisiais, o baigėsi tada, kai po nepavykusio 1991 m. rugpjūčio pučo žlugo Valstybinis nepaprastosios padėties komitetas (rus. GKČP), o neilgai trukus ir pati SSRS.
Kai kam gali atrodyti, kad čia prisimenami ir aprašomi įvykiai – jau seniai praėjusi epocha. Bet taip nėra. Ir ne tik todėl, kad knygoje apstu ir šiandien pasaulyje gerai žinomų pavardžių, iki dabar svarbius postus užimančių asmenų. Tai unikalus liudijimas – faktų, sąsajų, biografijų, prisiminimų, siaubingų ir komiškų atsitikimų. Neįtikėtinai susiraizgę likimai, agentūrinė informacija, žvalgyba, kontržvalgyba, verbavimas, žudymas, neįsivaizduojami pinigų, deimantų, aukso srautai – visa tai iš pirmų lūpų, be nutylėjimų, veidų ar pavardžių slėpimo. KGB buvo apraizgęs viską ir visus: mokslininkus, sportininkus, menininkus, dvasininkus, studentus ir, be abejo, kadrinius darbuotojus. Toks buvo ir knygos autorius KGB papulkininkis V. Popovas, todėl nuo pirmųjų eilučių tampa aišku – melo čia nėra.
Dėl ko gobšų KGB generolų dėmesį patraukė Afganistanas, kuo neįtiko šios šalies prezidentas komunistas Hafizula Aminas, kurį įsiveržusi SSRS kariuomenė brutaliai nužudė ir taip pradėjo Afganistano karą? Kaip SSRS, o vėliau Rusijos televizijas žingsnis po žingsnio uzurpavo jėgos struktūros? Ką stadionuose, čempionatuose, olimpinėse žaidynėse veikė delegacijos narių šešėliai – KGB bendradarbiai? Kas iš tiesų buvo Šabtajus Kalmanovičius, Josifas Kobzonas, iš kur atsirado Vladimiras Putinas? Kaip kilo judėjimas „Naši“, iš kur išdygo „Vagner“ kovotojai ir kam jie tarnauja? Kaip Rusija ruošėsi nuo Ukrainos atplėšti Krymą?
Knygoje pateikti pasakojimai, faktai, kurie neretai iliustruojami dokumentų išrašais, padeda suvokti, kodėl tokį iškreiptą vaizdą per TV ekranus ir realybėje demonstruoja šiandieninė Rusija.
Pačiam knygos autoriui galutinai įsitikinti, kad bolševikų prievarta sukurta Sovietų Sąjunga nesustabdomai juda gyvavimo pabaigos link, padėjo SSKP CK ir saugumo organų veiksmai per Kalnų Karabache 1988 m. kilusį etninį konfliktą. Gana smulkiai aprašomos ir kitos SSRS sudrebinusios vidinės tragedijos – Baku, Tbilisio, Vilniaus, nurodomi tikrieji šių įvykių scenarijų autoriai ir kaltininkai.
Suprasdamas, kad artėja kruvini įvykiai, ir nenorėdamas būti į juos įtrauktas, 1990 m. V. Popovas išėjo iš operatyvinio darbo ir parašė pirmąjį raportą būti atleistas iš KGB. Bet KGB jį paleido tik tada, kai pats oficialiai nustojo egzistuoti – 1991-ųjų spalį. Nuo tada jis nutraukė ryšius su šia organizacija ir dabar gyvena Kanadoje.
Nuo „Niekšų sąmokslo. Buvusio KGB papulkininkio užrašų“ neįmanoma atsitraukti – jau vien dėl knygos skvarbaus tikrumo. Stingdančio, bet leidžiančio tikėtis, kad kada nors tai iš tikrųjų bus visiems laikams pasibaigusi epocha.