Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Briuselis, gruodžio 27 d. (AFP-ELTA). Belgijos prokurorai antradienį pranešė, kad du pagrindiniai įtariamieji, susiję su didelio atgarsio sulaukusiu tyrimu dėl korupcijos Europos Parlamente, liks sulaikyti mažiausiai dar kelias savaites.
Per Briuselio Teisingumo Teismo Kaltinimų kolegijos posėdį buvęs europarlamentaras 67 metų italas Pieras Antonio Panzeri prašė atidėti jo apeliaciją dėl suėmimo bent iki sausio 17 d., sakoma pranešime.
Iš pradžių buvo tikimasi, kad kitas kaltinamasis Niccolo Figa-Talamanca bus paleistas pritaikius elektroninį stebėjimą, tačiau teismas nusprendė pratęsti jo kardomąjį kalinimą.
Pasak tokiu sprendimu nusivylusios jo advokatės Barbaros Huylebroek, „tai truks mėnesį“.
Abu kaltinami „nusikalstamu organizavimu, korupcija ir pinigų plovimu“, susijusiu su įtariamu Kataro, Persijos įlankos monarchijos, bandymu paveikti Europos Sąjungos politiką. Kataras kaltinimus neigia.
Dar dviem kaltinamiesiems – aukštas pareigas ėjusiai Europos Parlamento narei iš Graikijos 44 metų Evai Kaili ir jos partneriui italui Francesco Giorgi, parlamente dirbusiam padėjėju, – taip pat pateikti kaltinimai ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Visi keturi buvo suimti anksčiau šį mėnesį, kai Belgijos policija atliko apie 20 kratų Europos Parlamento narių, lobistų ir darbuotojų namuose bei biuruose. Per reidus konfiskuota mažiausiai 1,5 mln. eurų grynųjų, kilęs skandalas šokiravo ES sluoksnius Briuselyje.
Slaptai.lt skaitytojams tikriausiai įdomu, kas šiandien naujo Evos Kaili istorijoje? Juk ši byla – didžiulė gėda visoms Europos Sąjungos institucijoms. Metų metais Briuselis ir Strasbūras iššaukiančiai moko aplinkines šalis, kaip joms derėtų kovoti su korupcija, kaltina jas per švelniai persekiojant nesąžiningus parlamentarus, diplomatus, ministrus, karininkus, ir še tai kad nori: EP vicepirmininkės namuose policija aptiko maždaug pusantro milijonų eurų grynaisiais.
Iš kur tos krūvos grynųjų? Tiek lietuviškoji, tiek užsienio žiniasklaida mini, jog šių metų lapkritį E.Kaili buvo susitikusi su Kataro Darbo ministru. Metami įtarimai, jog krūvos grynųjų – tai padėka aukšto rango EP parlamentarei už Katarui palankius sprendimus, pareiškimus bei rezoliucijas Europos Sąjungos tribūnose. Įtarimus sustiprina ir aplinkybė, jog Kataras šiemet tapo pasaulio futbolo čempionato šeimininku.
Kad E.Kaili byla – rimta, netiesiogiai byloja dpa-ELTA pranešimas: „korupcija kaltinama buvusi Europos Parlamento pirmininkė Eva Kaili kol kas lieka suimta. Briuselio teismas gruodžio 22-ąją mėnesiui pratęsė 44-erių graikės suėmimo terminą“.
Taigi tyrimas dėl galimų finansinių aferų, kai už palankius sprendimus ir pareiškimus aukšto rango europarlamentarė galimai iš Kataro sulaukė solidaus piniginio atlygio, – tęsiamas.
Beje, be E. Kaili buvo sulaikyti dar keli asmenys, tačiau du iš jų buvo paleisti, pasirašę pasižadėjimus neišvykti iš šalies. Po šios žinios Europos Parlamentas iš E. Kaili atėmė visus įgaliojimus ir atsakomybes ir atleido iš Parlamento vicepirmininkės pareigų, o Graikija (Eva Kaili turi Graikijos pilietybę) įšaldė visą jos turtą.
Tuo tarpu Evos Kaili advokatas tvirtina, esą jo klientė – nekalta.
Kasparas Karampetianas ir Eva Kaili. Caliber.az foto montažas
„Eva Kaili yra nekalta“, – kalbėdamas po gruodžio 22-ąją Briuselyje vykusio teismo posėdžio, pareiškė advokatas Michalis Dimitrakopoulos. Jis prašė, kad vietoj realaus arešto ikiteisminio tyrimo metu E.Kaili būtų uždėta elektroninė apyrankė ir ji galėtų grįžti namo, nes ji esą neturi jokių ketinimų bėgti iš šalies ar imtis naikinti įrodymus. M. Dimitrakopoulos taip pat pažymėjo, kad jo ginamosios dviejų metukų amžiaus dukra likusi be abiejų tėvų, nes šiame tyrime buvo suimtas ir mergaitės tėvas.
Tačiau Belgijos teisėsauga kardomosios priemonės nesušvelnino. Temidė greičiausiai turinti užtektinai solidžių įrodymų, jog E.Kaili nėra sąžininga, jog gali sprukti iš šalies.
Tik kyla kitas klausimas: kodėl lietuviškoje spaudoje nagrinėjami vien E. Kaili ryšiai su Kataru. Kodėl nuošalėje lieka armėniškoji linija? Juk ši moteris, dirbdama EP, pasižymėjo ir tuo, jog labai „myli Armėniją ir nekenčia Azerbaidžano“. Ji – viena iš tų 33-jų EP narių, kurie priklauso Draugystės su Armėnija grupei. Toji grupė pastaruosius kelerius metus vieną po kito kepė proarmėiškas ir antiazerbaidžanietiškas rezoliucijas, pareiškimus. Pavyzdžiui, 2020-ųjų rudenį, kai Azerbaidžanas nusprendė jėga susigrąžinti jam priklausantį Karabachą, E.Kaili savo socialinių tinklų paskyras pavertė „fronto linija“, kur buvo žeriami nepagrįstai, nesąžiningai Azerbaidžaną kaltinantys pareiškimai, siunčiami įvykius iškreipiantys laiškai Europos Sąjungos vadovybei (Tarptautinė bendruomenė Karabachą laiko neatsiejama Azerbaidžano dalimi, tad, vadovaujantis ir sveika logika, ir tarptautine teise, azerbaidžaniečiai turi teisę susigrąžinti savo teritorijas; lygiai taip pat, kaip ir Ukraina, laisvindama savas žemes karinėmis, diversinėmis, politinėmis priemonėmis).
Įsidėmėtina ir tai, kad EP Draugystės su Armėnija grupė, kuriai priklausė E.Kaili, bičiuliavosi (bent iki paskutiniųjų įvykių) su Europos armėnų ir organizacijomis. Vienai iš armėniškųjų organizacijų vadovauja labai turtingas Kasparas Karampetianas.
Nejaugi Lietuvos skaitytojui neįdomu, kas tas paslaptingasis Kasparas Karampetianas? Beje, apie jį nerasite daug faktų. Žinoma tik tiek, kad vaikystė prabėgo Beirute, kur siautėjo teroristinių armėnų organizacijos ASALA, Gnčak, Dašnakcutiun). Šiandien jis turi Graikijos pilietybę. Dažnai vieši Briuselyje. Belgijoje įsteigęs prabangių juvelyrinių parduotuvių, kurios prekiauja ne tik aukso, sidabro dirbiniais, bet ir deimantais. Dar žinoma, kad 2017-ųjų kovo mėnesį viename iš Strasbūro restoranų jis buvo pakvietęs papietauti keliolika EP narių. Keletas iš pietavusiųjų netrukus išsiruošė į Karabachą (aplenkdami Azerbaidžaną), kad „patys neva savo akimis pamatytų, kaip kenčia armėnai, baimindamiesi žiauraus Azerbaidžano atakų“.
Eva Kaili. Įrašas socialiniuose tinkluose. Reiškiama parama agresorei Armėnijai
Beje, pono K.Karampetiano šiandien ieško Azerbaidžano teisėsauga. Paieška paskelbta 2018-aisiais. K.Karampetianas kaltinamas, kad 2014- 2018 metais neteisėtai siuntė Europos politikus į Karabachą (vadovaujantis tarptautine teise, visi, kurie nori įžengti į Karabachą, privalo gauti Azerbaidžano leidimą – azerbaidžanietiškąją vizą). Šį įstatymą K.Karampetianas ignoravo (į Karabachą siųsdavo Europos politikus iš Armėnijos pusės).
Tad, jei norime E.Kaili istoriją išnarplioti nuodugniai, iki paskutiniojo siūlelio, turėtume atidžiai peržiūrėti ir jos entuziazmą ginant nesąžiningai besielgiančią Armėniją. Juk kaip bežiūrėsi, Armėnija – agresorė. Visos draugystės su armėnų separatistais ir juos palaikančiomis įtartinomis europietiškomis organizacijomis Europos Parlamente turėtų būti smerkiamos.
Tačiau šią temą šiandien atidžiai nagrinėja, regis, tik Azeraidžano spauda.
Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Briuselis, gruodžio 15 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjungos (ES) vyriausioji prokurorė ketvirtadienį paragino Europos Parlamentą atimti imunitetą iš dviejų Europos Parlamento narių iš Graikijos, įskaitant Evą Kaili, kaltinamą kyšių ėmimu iš užsienio valstybės.
Prokurorės Lauros Kovesi biuras nurodė, kad socialistė E. Kaili ir jos kolegė konservatorė Maria Spyraki įtariamos ir kitoje byloje, susijusioje su mokėjimais parlamento narių padėjėjams.
Belgijos tyrėjai jau apkaltino E. Kaili ėmus kyšius iš pasaulio futbolo čempionato šeimininko Kataro, siekusio pagerinti savo įvaizdį ir paveikti ES politiką.Toje byloje Belgijos magistratas padarė išvadą, kad jai nebus taikoma parlamentarės neliečiamybė, nes ji buvo sučiupta su tūkstančiais eurų grynųjų pinigų. Tačiau kitoje byloje dėl parlamento išmokų ir padėjėjų darbo užmokesčio ją ir toliau saugo europarlamentarės neliečiamumas, kaip ir jos politinę varžovę M. Spyraki, nesusijusią su kyšininkavimo skandalu.
„Šiandien Europos Sąjungos teisės nustatyta tvarka Europos vyriausioji prokurorė paprašė panaikinti Europos Parlamento narės Evos Kaili ir Europos Parlamento narės Marios Spyraki neliečiamumą“, – sakoma pranešime. „Remiantis tyrimo ataskaita, gauta iš Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), kyla įtarimų dėl ES biudžetui žalingo sukčiavimo, susijusio su parlamento išmokų valdymu, ypač dėl akredituotų parlamento narių padėjėjų atlyginimų“, – sakoma jame.
Norint panaikinti EP nario imunitetą nuo baudžiamojo tyrimo, parlamente turi būti surengtas balsavimas. ES prokurorė raštu kreipėsi į parlamento pirmininkę Robertą Metsolą ir paprašė suplanuoti tokį balsavimą, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis.
E. Kaili suėmimas praėjusią savaitę pasiuntė šoko bangas Europos Parlamente, parlamentarai ragino užtikrinti skaidrumą ir imtis kovos su korupcija reformų. Kataras neigia bet kokį ryšį su šia byla ir vadina įtarimus dėl neteisėtų veiksmų „didžiuliu nesusipratimu“.
Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Briuselis, gruodžio 12 d. (AFP-ELTA). Praėjus vos 11-ai mėnesių, kai tapo Europos Parlamento vicepirmininke, Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili atsidūrė įtariamo korupcijos skandalo, apimančio Katarą ir Europos Sąjungą (ES), centre. Prieš daugelį metų ji buvo televizijos naujienų laidos pranešėja.
44 metų E. Kaili yra aukščiausio rango pareigūnė, sekmadienį suimta dėl kaltinimų kyšių ėmimu iš pasaulio čempionato šeimininko Kataro, jos namuose tyrėjai aptiko „maišus su grynaisiais“.
Socialistės europarlamentarės ir jos, kaip vicepirmininkės, įgaliojimai buvo sustabdyti šeštadienį, kitą dieną, kai ji buvo suimta. Ji yra viena iš keturių įtariamųjų, apkaltintų dalyvavimu nusikalstamoje organizacijoje, pinigų plovimu ir korupcija.
E. Kaili jau sukėlė nuostabą, lapkritį parlamente pareiškusi, kad Kataras yra „lyderis darbo teisių srityje“, nepaisant visuotinio pasipiktinimo tuo, kaip ši Persijos įlankos šalis elgėsi su darbininkais, stačiusiais stadionus tarptautiniam futbolo turnyrui.
Skandalas sukrėtė Europos Sąjungos įstatymų leidybos instituciją ir pakirto pačios E. Kaili, kadaise vadintos kylančia Graikijos socialistų partijos PASOK žvaigžde, reputaciją.
Iš antrojo pagal didumą Graikijos Salonikų miesto kilusi E. Kaili jauna įsitraukė į politiką. Ankstyvoje paauglystėje ji prisijungė prie PASOK jaunimo judėjimo ir 1998 m., būdama vos 20 metų ir dar studentė, tapo Salonikų vietos tarybos nare. Įgijusi architektūros bakalauro laipsnį, ji siekė žurnalistės karjeros, kartu studijuodama tarptautinių ir Europos reikalų magistrantūroje.
Jauniausia socialistų parlamentarė
Dauguma graikų pirmą kartą sužinojo apie E. Kaili, kai ji 2004–2007 m. dirbo naujienų pranešėja viename didžiausių privačių televizijos kanalų „Mega“. Tačiau potraukio politikai ji neprarado ir 2007 m. tapo jauniausia PASOK įstatymų leidėja Graikijos parlamente, išrinkta 29 metų. Siekdama didesnių tikslų 2014 m. ji tapo Europos Parlamento (EP) nare, priklausė socialistų ir demokratų frakcijai. 2019 m. buvo perrinkta.
2018 m. E. Kaili buvo įtraukta į „Politico Europe“ „Moterų, kurios formuoja Briuselį“ sąrašą. Šias moteris žurnalas apibūdino kaip „turinčias galių skatinti diskusijas ir įtakoti politiką“. Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2022 m. sausį ji buvo išrinkta viena iš 14-os Europos Parlamento vicepirmininkų. Suėmimo metu E. Kaili taip pat priklausė parlamentinei delegacijai ES santykiams su Arabų pusiasaliu plėtoti.
Jos partneris Francesco Giorgi, Italijos parlamento socialistų ir demokratų frakcijos padėjėjas, taip pat suimtas dėl kaltinimų kyšininkavimu. Pora augina dvejų metų dukrą.
„Trojos arklys“
Prieš pat prasidedant pasaulio čempionatui E. Kaili lankėsi Katare. „Šiandien pasaulio futbolo čempionatas Katare iš tikrųjų įrodo, kad sporto diplomatija gali pasiekti istorinę šalies transformaciją per reformas, kurios įkvepia arabų pasaulį“, – sakė ji ES asamblėjoje lapkričio 22 dieną.
Graikijoje E. Kaili politinė pozicija per daugelį metų kelis kartus išsiskyrė nuo PASOK linijos, dideliam partijos apgailestavimui. 2018 m. ji sukritikavo tuometinės kairiosios Graikijos vyriausybės ir kaimynės buvusios Jugoslavijos Makedonijos Respublikos susitarimą, užbaigusį 27 metus trukusį ginčą dėl pavadinimo. Šalis pakeitė pavadinimą į Šiaurės Makedoniją, kad jis nesutaptų su besiribojančia Graikijos Makedonijos provincija. E. Kaili sakė, kad jai „gėda“ dėl susitarimo.
PASOK lyderis Nikas Androulakis pavadino ją valdančiosios dešiniosios partijos „Naujoji demokratija“ Trojos arkliu. Jis sakė, kad per kitus Europos Parlamento rinkimus 2024 m. ji nebus partijos kandidatė. Sukčiavimo skandalui kilus, PASOK sustabdė E. Kaili narystę partijoje, o keli įstatymų leidėjai paragino ją atsistatydinti iš europarlamentarės pareigų.
UEFA ragina Ukrainą pakeisti Europos futbolo čempionato marškinėlius. EPA-ELTA nuotr.
Kilus politiniam ginčui dėl Ukrainos rinktinės marškinėlių Europos futbolo čempionate, Europos futbolo federacija (UEFA) pareikalavo Kijevo juos pakeisti. Dalis patriotinio šūkio, kuri sukėlė Rusijos pasipiktinimą, turi būti pašalinta“, ketvirtadienį pareiškė UEFA.
Užrašas „Šlovė didvyriams!” ant vidinės apykaklės pusės esą „vienareikšmiškai yra politinio pobūdžio“.
Šūkis, kurio pilna forma yra „Šlovė Ukrainai! Šlovė didvyriams!” – patriotinis. Jis buvo demonstrantų leitmotyvas per protestus 2014 metais.
Maskva ketvirtadienį pasveikino UEFA sprendimą. „Sportas yra ne mūšio laukas, o varžybų aikštė“, – „Telegram“ kanale pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Ji patarė Ukrainai šlovės siekti sportiniais pasiekimais.
Rusija antradienį pasiskundė UEFA dėl mėlynai geltonų Ukrainos rinktinės marškinėlių, kurių priekyje atvaizduoti Ukrainos kontūrai – įskaitant Rusijos aneksuotą Krymą.
UEFA dabar pareiškė, kad žemėlapio nereikia keisti, nes „teritorinės sienos, kaip jos atvaizduotos“, yra pripažįstamos užsienio. Ant marškinėlių esą gali likti ir pirmoji šūkio dalis, nes ji gali būti traktuojama kaip „bendra, nepolitinė frazė“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienio vakarą atvyko į Briuselį dalyvauti NATO viršūnių susitikime „nepastebėtas“ Belgijos valdžios, kadangi tuo metu šios šalies rinktinė Sankt Peterburge žaidė pasaulio futbolo čempionato pusfinalio rungtynes su Prancūzija, praneša laikraštis „Le Soir“.
Leidinio žiniomis, niekas iš Belgijos vadovų nesutiko D. Trumpo, nes visi mėgavosi futbolu. Belgijos karalius Pilypas ir užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas rungtynes stebėjo Sankt Peterburge, o premjeras Charlesas Michelis – vienoje iš aistruolių zonų Bren le Konto mieste.
Laikraštis praneša, kad Amerikos prezidentą sutiko tik Belgijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.
NATO viršūnių susitikimas vyks Briuselyje liepos 11-12 dienomis. JAV prezidentui D. Trumpui jis bus antrasis.
Sporto bendruomenės akys gegužės 12 dieną vėl krypsta į Azerbaidžaną. Dešimčiai dienų sostinė Baku taps Islamo solidarumo žaidynių miestu. Tai didelis ir brangus sporto renginys, kokių per paskutinius kelerius metus šalyje prie Kaspijos netrūko.
Islamo solidarumo žaidynės – Azerbaidžane
Tokia kryptis rodo, kad per sportą ir kultūrą Azerbaidžanas nori parodyti savo valstybę visam pasauliui.
Grandiozinių renginių maratonas prie Kaspijos
Islamo solidarumo žaidynės bus tikrai nemažas sporto renginys. Jose ketina dalyvauti per 3500 atletų iš 57 pasaulio šalių. Sportininkai varžysis dvidešimtyje rungčių ir šakų, tokių kaip futbolas, boksas, dziudo, karate, gimnastika, krepšinis, plaukimas, stalo tenisas, tenisas ir kitos. Tam prireiks stadiono, nemažai salių ir tinkamai pritaikytų patalpų, ką Azerbaidžanas jau turi.
2015 m. tame pačiame Baku vyko kitas ne mažiau grandiozinis sporto renginys – Europos žaidynės su beveik 6000 dalyvių. Atrodytų tokiai nedidelei valstybei (gyventojų nėra ir 10 mln.) surengti du tokio masto renginius yra didelis iššūkis ir to pakaks bent dešimtmečiui. Nieko panašaus, 2017 m. birželį į Baku vėl atvažiuoja „Formulė 1“. Tai vienas brangiausių sporto pasaulio šou, o šių metų Azerbaidžano važiavimai jau bus antras kartas, nes pirmasis „Formulės 1“ etapas tarp senamiesčio gatvių naujai atidarytoje trasoje startavo 2016 m.
Tai dar ne baigtinis didžiųjų sporto ir kultūros renginių sąrašas. 2012 m. pasaulį nustebino ištaigingas ir brangiausiai istorijoje kainavęs Eurovizijos dainų konkursas iš ką tik dažais kvepiančios Baku Crystal Hall arenos, kurioje telpa 23 tūkst. žiūrovų. Ši nedidelė šalis 2020 m. dar ketina surengti keletą UEFA Europos futbolo čempionato mačų, na bet didžioji svajonė yra olimpiada.
Azerbaidžaniečiai darė viską, kad 2020 m. olimpinės vasaros žaidynės būtų surengtos jų šalyje. To nepavykus buvo dedamos pastangos dėl 2024 m. datos, tačiau vėl nesėkmė. Visgi jeigu yra toks noras, tai anksčiau ar vėliau olimpiada Baku įvyks. Aukšti Azerbaidžano sporto pareigūnai sako: „Mes kelsime savo kandidatūrą visuose olimpiniuose svarstymuose“. Vėliau priduria, kad, matyt, dėl olimpiados reikės pastatyti naują oro uostą, du stadionus, o sportininkų kaimelį išplėsti nuo dabartinių 6000 vietų iki 30 tūkst. Tačiau jie neatrodo labai susirūpinę dėl būsimų išlaidų. Ar dideli ir prašmatnūs renginiai brangiai kaštuoja? Taip, labai brangiai.
Nafta mainais į sportą
Kiekvienas toks mega įvykis kaip olimpiada, žaidynės ar Eurovizijos dainų konkursas tampa ne eiliniu iššūkiu ne tik norint suvaldyti finansus, bet ir pažaboti viešuosius pirkimus lydinčią korupciją, piktnaudžiavimą, o dar kaip visada „spaudžia terminai“. Kaskart statant ar organizuojant kažką didelio spauda mirga įvairiomis švaistymo ir aferų istorijomis, kurių sunku išvengti net ir aukščiausius skaidrumo standartus bei patirtį turinčioms senoms demokratijoms Jungtinei Karalystei ar JAV.
Dauguma šių super renginių buvo suplanuoti dar iki 2014–2015 m. naftos krizės, kai smarkiai atpigo iškastinis kuras, o, kaip žinia, Azerbaidžanas yra naftą eksportuojanti šalis. Iki 2014 m. Azerbaidžanas vis didino gavybą, o kartu augo jos kaina pasaulio rinkose.
Valstybės bendrasis vidaus produktas augo vidutiniškai po 13,5 procentų. Naftos gavyba Azerbaidžane nustelbė visus kitus verslus, buvo daug susikoncentruota į vieną sritį.
Tačiau 2014 m. smukus naftos ir dujų kainoms, sumažėjo ir Azerbaidžano biudžeto įplaukos. Ar tai sustabdė Azerbaidžano norą dėti pinigus į sporto ir kultūros renginius?
Sportas – reklamai
„Pinigų iš to neuždirbsite, bet renginys puikiai tinka šaliai pristatyti ir kainuoja nepalyginti mažiau nei olimpinės žaidynės ar pasaulio futbolo čempionatas“, – pasakoja „Formulės-1“ valdybos narys seras Martinas Sorrellis. Taigi pinigų iš tokių šou neuždirbama, o Azerbaidžanui reikia ir „Formulės 1“, ir futbolo čempionato, ir olimpinių žaidynių.
Viena tokių didelių švenčių atsiradimo priežasčių yra tarptautiniai santykiai. Azerbaidžanas bando gerinti ryšius iš karto visomis kryptimis ir su visomis šalimis. Europiečių džiaugsmui finansavo Europos žaidynes, kurios, apskritai, buvo pirmos tokios. Islamo šalims bus surengtos Islamo solidarumo žaidynės, kurios savo istorijoje yra vos ketvirtosios. Be to, Azerbaidžanas tuo pačiu palaiko draugiškus santykius ir su JAV bei Izraeliu, kurie yra puikūs talkininkai gynybos srityje. Taigi Azerbaidžanas save pristato kaip draugišką ir palankią šalį, daug patikimesnę nei kai kurios kitos…
Pagrindinis tikslas išlaikyti suverenumą
Tarptautinės diplomatijos srityje Azerbaidžanas susiduria ir su sunkumais. Didžiausia tarptautinių reikalų problema išlieka Kalnų Karabachas, o jame smalą verdą Rusija.
Azerbaidžanas deklaruoja, kad pagrindinis jo užsienio reikalų tikslas yra grąžinti Kalnų Karabachą į valstybės sudėtį, o kartu ir dar septynis gretimus rajonus, kuriuos kontroliuoja Armėnija. Neatsitiktinai, Islamo solidarumo žaidynių talismanais pasirinkti du karabachų veislės žirgai, kurie pasak organizatorių, simbolizuoja nacionalines ir tradicines vertybes, pasitikėjimą, drąsą bei nepriklausomybę.
4-osios Islamo solidarumo žaidynės Azerbaidžane
Suprantama, kad Armėnija pati viena vykdyti karinių misijų Kalnų Karabache nebūtų pajėgi, bet ją remia Kremlius, kuris suinteresuotas nespręsti konflikto ir tuo pretekstu aktyviai veikti regione. Rusijos kėslai Pietų Kaukaze neapsiriboja tik Armėnija. Maskvai Pietų Kaukazas yra viena iš prioritetinių krypčių, todėl rusų pastangos veikti visose šalyse tarp Juodosios jūros ir Kaspijos matomos labai gerai. Taigi Azerbaidžano svarbiausias tikslas yra ne tik atgauti Kalnų Karabachą, bet ir išlaikyti suverenumą.
Baku kiek įmanoma palaiko gerus santykius su Maskva, net perka iš jos ginkluotę, tačiau labai gerai supranta, kad Rusija gerus tarpvalstybinius santykius greitai gali sugadinti, jeigu tik jai tai bus naudinga. Svarbiausi azerbaidžaniečių partneriai regione yra turkai, bet jais remtis galima tik iš dalies, ką aiškiai parodė Krymo atvejis. Kryme gyvena didelė totorių bendruomenė, kurie giminingi turkams, kaip ir azerbaidžaniečiai, tačiau kai Kremlius vykdė Krymo aneksiją, visi totorių prašymai Turkiją įsikišti liko neišgirsti. Taigi sportinių renginių diplomatija yra dar vienas bandymas užsitikrinti patikimos ir gerai vertinamos pasaulio šalių partnerės reputaciją.
Valstybės interesai – svarbiausia
Tarptautinės organizacijos ir kitos šalys mato, kad Azerbaidžanas negaili pinigų sporto renginiams. Jos taip pat mato, kad Azerbaidžanas siekia prilygti kitoms turtingoms bei įtakingoms pasaulio valstybėms.
Sportu, kaip ir kitais mega projektais architektūroje, statyboje, energetikoje, gynyboje Baku stojo į vieną gretą su Abu Dabiu, Doha, Rijadu, Šanchajumi, Kvala Lampuru ir kitais sparčiai augančiais miestais, kurie varžosi kas aukščiau, kas ilgiau, kas toliau.
Iki šiol Azerbaidžanui sekėsi. Visi didieji sporto ir kultūros renginiai praėjo sklandžiai. Islamo solidarumo žaidynėse dalyvaus net 57 pasaulio šalys, atvyks ir sunitai, ir šiitai, viso sportininkai iš 4 žemynų. Kartu dalyvaus atletai iš tokių tarpusavyje nesutariančių šalių kaip Saudo Arabija ir Iranas. Pačios žaidynės yra Azerbaidžano labai giriamas renginys, bet pasaulyje gausu ir skeptikų – kodėl atskiras renginys būtent islamo šalims? Ar tai neskatina dar didesnio susiskaldymo, ypač po pasaulį sukrėtusių teroro aktų, kurie skelbiami Alacho vardu? Nigerijoje, kurios pusė visuomenės yra krikščionys, o kita pusė musulmonai, dalyvavimo ar nedalyvavimo žaidynėse klausimas iššaukė daug politinių debatų ir atskirų politikų pasikibirkščiavimo.
Taigi Baku diplomatams buvo nemenkas iššūkis sustyguoti daugybę slenksčių, kad renginys praeitų kuo sklandžiau.
Slaptai.lt redaktorius Gintaras Visockas, šio komenatro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Azerbaidžano vadovai ir politikai rūpinasi, kad žinia apie Islamo solidarumo žaidynes būtų paskleista kuo plačiau ir pasiektų 58 valstybes su 1,3 mlrd. žiūrovų. Azerbaidžaniečiai daro viską, kad per sportą ir kultūrą užsitikrintų patikimo bei solidaus partnerio vardą tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Europai tiekia naftą, dujas ir skiria daug dėmesio pramogoms tikėdamiesi, kad už gera bus atsakyta geru.
Tokios pastangos – tai noras parodyti Azerbaidžaną kaip lygų partnerį ir apsaugoti valstybės suverenitetą, pirmiausia, nuo regione interesų turinčios Rusijos.
Omenyje turint visas šias problemas oficialiojo Baku elgesys neatrodo keistas.
Vokiečių spaudoje dažnai galima aptikti pranešimų apie chuliganiškus išpuolius ar bandymą nužudyti, panaudojant nudaužtus alaus butelius.
Šį kartą tokio chuliganaizmo auka tapo mūsų kraštietis.
Vėlų penktadienio vakarą (birželio 22-ąją) 34 metų Lietuvos pilietis sėdėjo ant suoliuko viename Augsburgo parke.
Maždaug 23 valandą prie jo priėjo du vyriškiai, užkalbino – norėjo išgirsti jo nuomonę apie Vokietijos futbolo rinktinės žaidimą. Kaip rašoma vokiečių policijos pranešime, lietuvis pasakęs, kad jis nelabai domėjosi futbolo čempionatu ir negali komentuoti vokiečių komandos žaidimo. Dėl to vyriškiai reagavę agresyviai.
Europos Sąjunga pristabdė žymią dalį finansinės paramos Ukrainai. Apie tai Kijeve pareiškė ES atstovybės Ukrainoje vadovas Žoze Manuelis Pintu Teišeira (Jose Manuel Pintu Teisheira).
Taip pranešė RBK-Ukraina korespondentas.
„Jeigu kalbėsime apie Ukrainą, jūs žinote, kad žymi dalis Europos Sąjungos paramos šiandien pristabdyta. Tam yra keletas priežasčių. Konkrečiai, tai susirūpinimas valstybės finansų valdymu ir dar viena problema yra Europos Sąjungos ekspertų registracija. Tai nauja kliūtis, kuri atsirado pastaraisiais metais“, – pasakė Teišeira.
