gaivinimas

Aktualijos

Vilniaus miesto savivaldybė drauge su „Vilniaus vandenimis“ sostinės širdyje įrengė mobilią rūko sistemą. Vilniaus m. sav. nuotr.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai pranešant apie stichinę kaitrą, kuri numatoma savaitgalį ir ateinančią darbo savaitę, Vilniaus miesto savivaldybė drauge su „Vilniaus vandenimis“ sostinės širdyje įrengė mobilią rūko sistemą. Atsigaivinti senamiestyje laiką leidžiantys gyventojai ir miesto svečiai galės Rotušės aikštėje.
 
Penktadienį įjungta rūko sistema veiks dienos metu nuo 9 iki 21 valandos. Naktį, kaitrai nuslūgus, sistemos bus išjungiamos. Dulksna gyventojai galės džiaugtis per didžiuosius karščius, o orams atvėsus įranga bus išmontuota, sakoma savivaldybės pranešime.
 
„Įprastai rūko sistemas naudojame sporto renginiuose, tačiau atėjus karščiams nusprendėme išnaudoti „Vilniaus vandenų“ turimą įrangą miesto gyventojų vėsinimui ir vienos judriausių miesto vietų drėkinimui. Tikimės, kad rūko sistema ir platus gertuvių tinklas leis gyventojams neperkaisti, atsigaivinti neišvykstant iš miesto, o dulksna atliks panašią funkciją kaip fontanas Lukiškių aikštėje“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
 
Mobili rūko sistema jungiama prie centralizuotų vandentiekio tinklų, todėl, kaip ir mieste esančios gertuvės, yra draugiška aplinkai ir žmonėms, nes naudoja švarų geriamąjį vandenį, neturėjusį sąlyčio su plastikais ir į jų sudėtį įeinančiomis minkštinančiomis medžiagomis.
 
Sostinės savivaldybės pateiktais duomenimis, mieste šiuo metu taip pat veikia 22 stacionarios bei mobilios gertuvės. Jas gyventojai gali rasti prie lauko sporto aikštelių, senamiestyje ir kitose judriose miesto vietose. Net 3 gertuvės įrengtos Vingio parke, dar 3 – Gedimino prospekte, po 2 prie Baltojo ir Žaliojo tiltų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.10; 08:08
Aktualijos

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad nėra griežto termino, kada ekonomikos gaivinimo planas turėtų būti pateiktas Europos Komisijai (EK).
 
„EK visada pabrėžia, kad plano svarstymas privalo būti atviras, kad planas turėtų kuo platesnį visuomenės palaikymą. Tačiau griežto termino, kada planas turėtų būti pateiktas, tikrai nėra. Yra pateikusios 14 šalių narių, yra šalių narių grupė, tarp jų ir Lietuva, identifikavusi, kad teiks planą gegužės viduryje, ir yra bent 5 šalys narės, kurios yra identifikavusios, kad planą pateiks gegužės pabaigoje–birželio pradžioje ir tame nėra jokios tragedijos, nėra jokių varžybų“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė V. Sinkevičius.
 
Jis akcentavo, kad svarbiausia, jog planas būtų kokybiškas.
 
„Kokybė yra aiškumas ir konkretumas, reformos, kurios turėtų aiškius tikslus, aiškius planus, kaip tikslų bus pasiekta, ir tuomet finansavimo pagrindimas, kam ir kokios sumos yra reikalingos finansuoti, nes tai nėra investicijų planas, tai pirmiausia ir šiokia tokia reformų darbotvarkė“, – sakė V. Sinkevičius.
 
Pasak eurokomisaro, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė gali padėti Vyriausybei įgyvendinti „gyvybiškai svarbias reformas.“
 
„Tai svarbus finansavimas ir EK jį mato kaip itin svarbią finansinę priemonę finansuoti įsisenėjusias problemas, reformas sektoriuose, kuriuose jos nebuvo įgyvendintos. Planas vadinasi gaivinimo ir atsparumo ir pagal šalies ekonomikos požymius galbūt čia gaivinti nieko nereikia, bet atsparumas tikrai niekam nepakenkė ir, aišku, kad Lietuvoje yra sričių, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį. Ši priemonė yra turbūt savalaikė ir gali padėti Vyriausybei sėkmingai įgyvendinti gyvybiškai reikalingas reformas“, – sakė V. Sinkevičius.
 
Jis priminė, kad EK rekomendacijose Lietuvai viena iš pagrindinių sričių, apie kurią kalbama, yra socialinė politika, pagalba žmonėms, ypač regionuose, netekus darbo ir panašiais klausimais, taip pat švietimas, sveikatos apsaugos sistema ir jos kokybė.
 
Pagal Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Lietuvai yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijų.
 
„Naujos kartos Lietuva“ plano projekte 37 proc., arba 823 mln. eurų numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų)., 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui 9 proc. (200 mln. eurų).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.10; 09:00