Naktinis Vilnius. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Šeštadienį milijonai žmonių visame pasaulyje nuo 20.30 iki 21.30 val. vietos laiku išjungs šviesas ir kitus elektroninius prietaisus tam, kad bent trumpam sumažintų Žemės taršą.
Iniciatyvos metu tradiciškai visame pasaulyje valandai šviesas išjungia įvairūs pastatai ir istoriniai objektai. Žmonės taip pat kviečiami išjungti šviesas ir elektroninius prietaisus savo namuose.
Šia iniciatyva, kaip pažymi Aplinkos ministerija, siekiama atkreipti dėmesį į planetos sveikatą, padidinti supratimą apie gamtos svarbą ir įkvėpti rūpintis aplinka. Šiemet dėl besitęsiančios pandemijos daugelis šalių Žemės valandą minės internetu, sutelkiant žmones iš viso pasaulio pasisakyti už gamtą.
Tarptautinio pasaulio gamtos fondo direktorius Markas Lambertinis atkreipia dėmesį, kad nereikia išskirti vienos ar kelių klimato kaitos problemų – visos vienodai svarbios, o žmonių gyvenimo būdas tik prisideda prie tų problemų augimo.
„Gamtos apsauga yra mūsų moralinė atsakomybė, tačiau jos praradimas taip pat padidina mūsų pažeidžiamumą pandemijoms, pagreitina klimato kaitą ir kelia grėsmę mūsų saugumui“, – pastebi M. Lambertinis. Vilniaus senamiestis naktį. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Aplinkos ministerija taip pat kviečia gyventojus išjungti šviesas savo namuose ir taip bent trumpam prisidėti prie Žemės taršos mažinimo.
Žemės valanda – globali iniciatyva, kasmet vyksta kovo 27 dieną ir skatina susirūpinimą planetos ateitimi. Akcija prasidėjo 2007 metais Sidnėjuje, kai pirmą kartą 2,2 milijono žmonių išjungė šviesas, taip pasisakydami prieš klimato kaitą. Laikui bėgant iniciatyva išaugo ir į ją šiuo metu įsitraukia bene 180 pasaulio šalių.
Prie Pilaitės rajono Vilniuje esantys miškai jau kertami be leidimo. Miškų savininkai mano esantys pilnateisiai šeimininkai ir patys gali spręsti, kaip naudingiau pasielgti su savo mišku.
Vyriausybė nutarė miestuose esančius miškus patikėjimo teise perduoti savivaldybėms.
Pastarosios ilgai nelaukė ir Seimui pateikė Miškų įstatymo projektą, kuriame galima leisti mišką paversti gyvenamosiomis statybomis. Ar kam nors berūpi, kokia yra miško paskirtis, reikšmė žmogui ir aplinkai, ir kiek jų turėtų likti.
Lietuvių kalba rašiusio mūsų istoriko S. Daukanto sukurtuose aprašymuose senovės giria Lietuvoje buvusi taip tanki ir sena, kad net dienovidyje ten viešpatavo prietema.
Nes Aistijos gintarinės saulės gyvybę žemėje puoselėjantys spinduliai nepajėgdavo prasiskverbti pro tankiai viršūnėse išskleistas šakas, neleidžiančias jau pavasarį įšilti link šaknų žemėje storėjantiems galingiems kamienams, savo žiauberine vėsuma neviliodama įvairiarūšių kirvarpų, požievinių blakių, blizginės ir ūsuočių vabalų.
Nežiūrint aibės žingsnių parodyti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko „gamtosaugiškumą“, nežiūrint aibės labai abejotinų (juridiškai) žingsnių, kuriuos šis veikėjas drąsiai žengė praeitoje Seimo sesijoje, nežiūrint gana griežtos Seimo pirmininkės I.Degutienės kritikos ir jau visai griežtos Prezidentės D.Grybauskaitės kritikos, ant Olimpo kalno – tas pats žmogus.
Valdančioji frakcija „nemato pagrindo“ keisti Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko. Kokio gi pagrindo dar reikėtų? Kur dar įmanomi tokie dalykai? Na Rusijoje gal. Nigerijoje, Burkina Faso, Nigeryje. Bet jau tik ne Europoje. Visiškai pasitikėjimą praradęs net dalies savųjų gretose politikas vėl lieka griauti Lietuvos gamtos ateities.
