Garliavos drama

grigas_robertas
Aktualijos

Mažos Garliavos mergaitės drama kaip aštrus chirurgo skalpelis apnuogino skaudžią tikrovę.

Tikrovę, kurią visi, neabejingi Lietuvai ir gėrio vertybėms, seniai jautėme: kad ištikimųjų kraujo kaina atkurta valstybė, jos gyvastingumą užtikrinti turinčios struktūros pavojingai didele dalimi yra butaforinės.

Nes nėra autentiškos, su tautos dvasia ir aukščiausiais polėkiais sutapusios valstybės, jeigu nėra žmoniškumo ir teisingumo viršenybės prieš visus įstatymus ir jų vykdymą bei vykdytojus. “Iustitia est fundamentum regnorum“ („Teisingumas yra valstybių pamatas“), anot europinės teisės klasikų romėnų. Nėra patikimai įtvirtintos valstybės, jeigu linguoja kaip raisto liūnas po kojomis tai, kas turėtų būti akmeniniai pamatai.

Continue reading „Apie įstatymų (ne)vykdymą” →

g.visockas-portretas
Atsargiai

Tik neskubėkime smerkti žurnalistės Rūtos Janutienės, surengusios akibrokštą vieno aukšto rango policijos pareigūno kabinete tuoj po tragiškų Garliavos įvykių.

Nemačiusiems videointerviu priminsime, jog ši šmaikšti, niekuomet žodžio kišenėje neieškanti žurnalistė, dažnusyk įžūlokai prie sienos remianti visus interviu duoti nepanorusius valdininkus, tąsyk bandė išsiaiškinti, kas gi yra prievarta.

Jei verkiančios mažametės mergaitės tempimas už rankos nėra smurtas, tai tada smurtu neturėtų būti laikomas ir grubokas policijos valdininko tampymas už rankovės. Juolab kad už rankovės tempiamas valdininkas, skirtingai nei mažoji Kedytė, – tikrai neverkė. Žodžiu, jei priverstinio mažosios Kedytės traukimo iš jai įprastos aplinkos – žuvusio tėvo artimųjų namų – negalima laikyti prievarta, tai prievarta nedera laikyti ir žurnalistės R.Janutienės sumanymo patampyti už švarko rankovės suglumusį valstybės pareigūną. Jei galima tampyti mažametę mergaitę, kodėl tada negalima už skverno, sakykim, timčioti Seimo narių, ministrų, teisėjų? Tai konkretus, o ne retorinis klausimas.

Continue reading „Atsargiai – dvigubi standartai” →

garliav
Aktualijos

Ge­gu­žės 17-ąją, ket­vir­ta­die­nį, pa­čiame p­rie­šauš­ry­je, ka­da tur­būt sal­džiau­si sap­nai, pus­tre­čio šim­to iki dan­tų ap­si­gin­kla­vu­sių ir kau­kė­tų pa­rei­gū­nų štur­ma­vo pri­va­čius se­nu­kų Ke­džių na­mus, ku­riuo­se mie­go­jo pa­ti svar­biau­sia pe­do­fi­li­jos by­los liu­di­nin­kė ir kal­tin­to­ja 8-erių me­tu­kų naš­lai­tė…

Nors ka­me­ros bu­vo nu­suk­tos, vi­si gir­dė­jo­me šiur­pius klyks­mus iš na­mo vi­daus, kaip bu­vo vyk­do­mas tei­sė­jui Vi­ta­li­jui Kon­drat­je­vui va­do­vau­jant pri­im­tas teis­mo spren­di­mas, kaip iš sa­vo na­mų, ku­riuo­se vi­suo­met gy­ve­no, anks­tų ry­tą iš lo­vos pa­kel­tas, iš­gąs­din­tas vai­kas bu­vo iš­plėš­tas, iš­vilk­tas, ko­jom į prie­kį iš­neš­tas nie­kad jo ne­au­gi­nu­sios mo­ti­nos. Pa­nie­kin­tos vi­sos šei­mos ver­ty­bės, iš­prie­var­tau­ta pa­do­ri lie­tu­viš­ka, krikš­čio­niš­ka, darbš­ti šei­ma, iš­auk­lė­ju­si to­kius pa­čius at­sa­kin­gus vai­kus.

Continue reading „Paaiškinimas idiotams: smurtas yra tvarkingas įstatymo vykdymas” →

petrusevicius_algirdas
Politinės intrigos

Klonio gatvės drama baigėsi tragedija. Joje, gindami mažąją Deimantę nuo prievartos, dalyvavo daugybė padorių žmonių, tikrų Lietuvos piliečių.

Tačiau šituose įvykiuose beveik nesigirdėjo visuomeninių organizacijų balso, nesijautė jų konkrečios veiklos.

Kaip numiręs atrodė Kauno sąjūdis, nesigirdėjo politinių kalinių ir tremtinių organizacijų protestų, nors būtent jos turėjo jautriausiai reaguoti į neteisingumą, pridengtą įstatymo marška. Neatsiliepė į kvietimą prisidėti konkrečia veikla ir jaunimo organizacijos.

Continue reading „Savo pilietinę pareigą atliko tik savanoriai” →