Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Sostinė plečia gatvių pavadinimus paaiškinančių lentelių tinklą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisija nusprendė tokias lenteles įrengti Žirmūnų generolų vardais pavadintose gatvėse: Silvestro Žukausko, Vlado Nagevičiaus, Jurgio Kubiliaus, Jono Galvydžio, Povilo Lukšio ir Kazimiero Ladygos, rašoma savivaldybės pranešime žiniasklaidai.
„Vilnius – lyg Lietuvos istorijos knyga, muziejus po atviru dangumi. Tačiau dažnai pro tuos istorijos puslapius mes praeiname net nepastebėdami. Lentelės – dar viena priemonė pažinti Lietuvos, miesto istoriją. Šiuokart komisijos sprendimas skirtas Lietuvos kariuomenės istorijos puslapiams“, – komentavo Vilniaus miesto Istorinės atminties komisijos pirmininko pavaduotoja Kamilė Šeraitė.
Tokios lentelės ant pirmuoju numeriu pažymėtų namų jau įrengtos Jokūbo Jasinskio, Gegužės 3-iosios, Oršos mūšio, Zigmanto Sierakausko, Konstantino Kalinausko gatvėse, Abiejų Tautų Respublikos plente. O idėja priminti istorinių asmenybių nuopelnus tokiu būdu kilo Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir istoriko Norberto Černiausko diskusijose.
Generolas Silvestras Žukauskas (1860–1937) buvo pirmasis nepriklausomos Lietuvos kariuomenės vadas, aktyviai dalyvavo kovose už Lietuvos nepriklausomybę. Jonas Žemaitis – Vytautas. Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, dimisijos brigados generolas. Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius. LGGRTC nuotr.
Generolas Vladas Nagevičius (1880–1954) aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos kariuomenę, steigė visuomenines organizacijas, puoselėjo gamtos ir kultūros paveldą, Karo muziejaus pradininkas.
Generolas Jurgis Kubilius (1875–1961) – Lietuvos karo veikėjas, tarnavo pėstininkų daliniuose, dalyvavo Japonijos–Rusijos karo, I pasaulinio karo veiksmuose.
Generolas Jonas Galvydis-Bykauskas (1864–1943) – Lietuvos karinis, politinis bei visuomenės veikėjas.
Povilas Lukšys (1886–1919) – pirmasis Lietuvos kariuomenės kareivis, žuvęs už Lietuvos nepriklausomybę.
Jonas Noreika – Generolas Vėtra. Slaptai.lt nuotr.
Kazimieras Ladyga (1893–1941) – nepriklausomos Lietuvos savanoris, pirmųjų dalinių organizatorius.
Vėliau tapo krašto apsaugos ministro pirmuoju padėjėju, kartu ir armijos vadu, suteiktas generolo leitenanto laipsnis.
Gatvių pavadinimus aiškinančios lentelės taip pat bus įrengtos Vlado Putvinskio-Pūtvio ir Marcelės Kubiliūtės gatvėse.
Vladas Putvinskis – Pūtvis (1873–1929) buvo visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys. Šaulių sąjungos įkūrėjas, buvo jos pirmininkas.
Marcelė Kubiliūtė (1898–1963) – Lietuvos visuomenės veikėja. Nepriklausomybės metais dirbo Lietuvos žvalgyboje. 1919 m. ėjo laikraščio „Nepriklausomoji Lietuva“ redaktorės pareigas. Rūpinosi lietuviais kariais, patekusiais į nelaisvę, ir lenkų valdžios suimtais vilniečiais.
Kijevo centre demonstruojas pamuštas rusų armijos tankas
Kyjivas, rugpjūčio 25 d. (ELTA). Ketvirtadienį Kyjivo miesto taryba pervardino 95 gatves, skersgatvius ir aikštes, kurių pavadinimai buvo susiję su Rusija ir Sovietų Sąjunga. Kijevo centre demonstruojama sunaikinta rusų technika
Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos sostinės meru Vitalijumi Klyčko.
„Pervardinimo procesas sostinėje dar nebaigtas, ir jau kitame plenariniame posėdyje mes tęsime darbą šiais klausimais, kad užbaigtume derusifikacijos procesą“, – pareiškė miesto vadovas.
Gautomis žiniomis, Maršalo Malinovskio gatvė tapo „Azovo“ pulko didvyrių gatve, Tulos aikštė – Didvyrių aikšte, Karlo Markso gatvė – Huculų gatve, o Piterio gatvė – Londono gatve.
Sociologijos grupės „Reitingas“ surengtos apklausos duomenimis, daugiau kaip 65 proc. ukrainiečių pritaria pasiūlymui pakeisti su Rusija ar sovietine praeitimi susijusius Ukrainos miestų gatvių pavadinimus.
Lenkijos herbas. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus miesto taryba svarsto Galvės gatvės dalį pervadinti Abiejų Tautų Respublikos (ATR) plentu (gatvės dalis nuo Savanorių prospekto iki Leipalingio gatvės) ir Galvės plentu (dalis nuo Leipalingio gatvės iki Vilniaus miesto ribos), pranešė Vilniaus m. savivaldybė.
Poreikis keisti gatvės statusą į plentą kilo po diskusijų su Susisiekimo ministerija ir Kelių direkcija dėl gatvių ir jų tvarkymo. Pasak jų, logiška, kad iš miesto vedanti ir nacionaliniam interesui tarnaujanti gatvė taptų plentu kaip ir kiti plentai: Minsko, Nemenčinės ar Molėtų, nes tai nėra miesto gatvė, o susisiekimo arterija, vedanti iš miesto į Lenkiją.
Abiejų Tautų Respublikos plento pavadinimas pasirinktas, norint įamžinti abiejų tautų draugystę, be to, aktualus ir istoriškai – šiuo keliu vykta į Varšuvą.
Kadangi būtų keičiamas dalies Galvės gatvės pavadinimas, o kitos dalies – tipas, prireiktų keisti ir visus Galvės gatvės adresų, ir Leipalingio gatvės adresų numeraciją. Savivaldybė pasirūpintų, kad, pakeitus gatvės pavadinimą, duomenys būtų perduoti į Registrų centro Nekilnojamojo turto registrą automatiškai ir nemokamai, tad gyventojams tuo rūpintis nereikėtų.
Gyventojams ir įmonėms tektų patiems informuoti savo bankus, įmonių registrą, pakeisti deklaruotą gyvenamosios vietos adresą bei atnaujinti savo adresą visose kitose aktualiose įstaigose.
Galutinis sprendimas dėl Abiejų Tautų Respublikos plento pavadinimo bus priimtas kitame miesto Tarybos posėdyje spalio 6 d.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) tapus valdančiosios koalicijos dalimi, imta svarstyti, kad pagaliau iš užmaršties bus pakelti tautinėms mažumoms aktualūs klausimai – vietovardžių ir asmenvardžių rašybos dokumentuose reglamentavimas.
Vis dėlto LLRA-KŠS iniciatyva buvo pažerti pasiūlymai dėl bankų pelno apmokestinimo, vaistų senjorams kompensavimo, vaiko pinigų didinimo ir kitų visuomenės socialinių poreikių tenkinimo, bet ne jų rinkėjams svarbiausių klausimų.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Gediminas Kazėnas tvirtina, kad Lenkų rinkimų akcija pamynė savo rinkėjams jautrius klausimus, siekdama sėkmingai sudaryti sąjungą su tautiškumu pasižyminčiais „valstiečiais“.
„Jie patys sakytų, kad tokia yra patvirtinta dabartinės Vyriausybės programa ir toks klausimas nėra įtrauktas, o kodėl jie nusileido tą reikalą įtraukiant, tai, manau, yra dėl to, jog tas klausimas yra pakankamai jautrus ir komplikuotas. Jie tiesiog labai racionaliai pasižiūrėjo į tai, kad Karbauskio Vyriausybė negalėtų to klausimo praleisti, nes jų programa, kai jie ėjo į Seimo rinkimus, buvo labai tautiška – šių klausimų įtraukimas visiškai juos diskredituotų. Manau, kad jie tą suprasdami ir nusileido“, – Eltai sakė G. Kazėnas.
Vis dėlto kito Eltos kalbinto eksperto, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologo Marijušo Antonovičiaus nuomone, bendradarbiavimas su LVŽS yra ne pagrindinė priežastis, kodėl LLRA nekelia tautinėms mažumoms svarbių klausimų.
„Aš manau, kad tai yra trečiaeiliai dalykai. Verta atkreipti dėmesį, kad tiek prezidentas Nausėda, tiek R. Karbauskis yra sakę, kad galima būtų priimti tautinių mažumų įstatymą, o pats Karbauskis minėjo, kad problema slypi tame, jog LLRA nerodė jokių iniciatyvų. Anot jo, jeigu LLRA nerodo jokių iniciatyvų, tai šioje vietoje jie nemato reikalo kažką judinti. (…) Nuo LLRA priklausė koalicijos likimas. Jie turėjo geras derybines pozicijas iki Rozovos ir Narkevičiaus skandalų, tai jie tikrai galėjo tai išsireikalauti, bet jie to nepadarė“, – akcentavo M. Antonovičius.
Kalbėdami apie priežastis, kodėl gatvių pavadinimų lentelių originalo kalba rašymas bei asmenvardžių naudojimo dokumentuose klausimai yra LLRA-KŠS pagrindinė retorinė linija prieš rinkimus, politologai tvirtina, kad tai tėra įrankis, siekiant mobilizuoti savo rinkėjus.
Po skandalų, susijusių su parlamentare Irina Rozova ir susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi, LLRA kitų metų Seimo rinkimuose, tvirtina MRU docentas G. Kazėnas, vėl išsitrauks vietovardžių ir asmenvardžių problematikos kortą.
„Per ateinančius Seimo rinkimus tai jiems bus pagrindinis arkliukas. Dar iki šiol jie kartais įterpdavo tokius dalykus, kaip „sąžiningiausia partija, neįsivėlusi korupciniuose skandaluose – paremta krikščioniškomis vertybėmis“. Dabar po šitų visų skandalų, galimas dalykas, kad jie ir toliau ciniškai tokius dalykus kartos, bet vis dėlto tautinių mažumų klausimas jiems liks pagrindinis dalykas, kurį jie dar gali kelti“, – teigė G. Kazėnas.
Sieks sukurti partiją lenkams, rusams ir lietuviams
Tuo tarpu M. Antonovičius primena LLRA-KŠS lyderio Valdemaro Tomaševskio ambicijas, kurios, sako politologas, taip pat leidžia ignoruoti tautinių mažumų klausimus.
„V. Tomaševskis, kuris yra tos partijos de facto lyderis ir vienvaldis sprendimų priėmėjas, turi viziją sukurti naują Lietuvoje krikdeminę partiją ir kad LLRA taptų tokia jėga, kuri jungtų ir lenkus, ir rusus, ir netgi kažkokius lietuvius. Kiek tai realu, tai jau atskiras klausimas, bet tokia ambicija vis dar yra, ir dėl to yra akcentuojami kiti klausimai“, – priminė M. Antonovičius.
Dar viena priežastis, sutaria ekspertai, kodėl LLRA-KŠS, net ir būdami valdžioje gali dėmesį koncentruoti į kitus klausimus – jų elektorato, neturinčio alternatyvios politinės jėgos, lojalumas.
„Yra dalis, kurie tiesiog ideologiškai, matydami ir pripažindami tas blogybes, sako, kad nėra už ką lenkams balsuoti – nėra alternatyvos. Alternatyva, jei ir būna, ji neišgyvena“, – pabrėžė G. Kazėnas.
Jam antrino M. Antonovičius, pridūręs, kad LLRA-KŠS rinkėjai ne tik balsuoja etniškai, tačiau ir labai skeptiškai vertina lietuviškas partijas.
„Jų rinkėjas, ypatingai regionuose – Vilniaus, Šalčininkų, Trakų – vis tiek balsuoja etniškai: LLRA gali daryti ką nori, vis tiek už juos balsuos. Dėl to jie nejaučia tokio spaudimo iš jų rinkėjų, kad jiems būtina išspręsti šituos dalykus ir kad jeigu jų neišspręs, tai jų neišrinks. Jų elektorato yra pamatinis nepasitikėjimas lietuviškomis partijomis, jie nemato alternatyvų, juose yra labai didelis skeptiškumas kitų partijų atžvilgiu“, – pridūrė M. Anotonovičius.
Dėl originalios asmenvardžių rašybos Lietuvoje diskusijos vyksta nuo Nepriklausomybės atgavimo. Yra siūlymų leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje. Taip pat siūloma vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenimis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.
Kai per televiziją kalbančios galvos su užsidegimu ima aiškinti apie lenkų tautybės piliečių pavardžių rašybą lietuviškuose pasuose ir dvikalbius gatvių užrašus, pagalvoji, ar tai strateginis ir šiuo metu svarbiausias Lietuvos klausimas pradedant dirbti naujai Vyriausybei.
Tarsi vyksta porinkiminis pasirodymas, kas aršiau tuo klausimu pasisakys, atrodytų, protingų žmonių, bet… Čia imi ir susimąstai, ar jie kada nors skaitė Lietuvos Konstituciją, ar žino, kad Lietuva turi Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, ar suvokia, koks Konstitucinio Teismo išaiškinimas buvo priimtas pavardžių rašybos klausimu ir kas jame parašyta. Kaip žmonės sako, tarsi kažkada buvo girdėję kažkurioje bažnyčioje skambinant…
