Ekspertai: valdžioje esantys LLRA-KŠS turi prabangą ignoruoti tautinių mažumų klausimus


Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) tapus valdančiosios koalicijos dalimi, imta svarstyti, kad pagaliau iš užmaršties bus pakelti tautinėms mažumoms aktualūs klausimai – vietovardžių ir asmenvardžių rašybos dokumentuose reglamentavimas.
 
Vis dėlto LLRA-KŠS iniciatyva buvo pažerti pasiūlymai dėl bankų pelno apmokestinimo, vaistų senjorams kompensavimo, vaiko pinigų didinimo ir kitų visuomenės socialinių poreikių tenkinimo, bet ne jų rinkėjams svarbiausių klausimų.
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Gediminas Kazėnas tvirtina, kad Lenkų rinkimų akcija pamynė savo rinkėjams jautrius klausimus, siekdama sėkmingai sudaryti sąjungą su tautiškumu pasižyminčiais „valstiečiais“.
 
„Jie patys sakytų, kad tokia yra patvirtinta dabartinės Vyriausybės programa ir toks klausimas nėra įtrauktas, o kodėl jie nusileido tą reikalą įtraukiant, tai, manau, yra dėl to, jog tas klausimas yra pakankamai jautrus ir komplikuotas. Jie tiesiog labai racionaliai pasižiūrėjo į tai, kad Karbauskio Vyriausybė negalėtų to klausimo praleisti, nes jų programa, kai jie ėjo į Seimo rinkimus, buvo labai tautiška – šių klausimų įtraukimas visiškai juos diskredituotų. Manau, kad jie tą suprasdami ir nusileido“, – Eltai sakė G. Kazėnas.
 
Vis dėlto kito Eltos kalbinto eksperto, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologo Marijušo Antonovičiaus nuomone, bendradarbiavimas su LVŽS yra ne pagrindinė priežastis, kodėl LLRA nekelia tautinėms mažumoms svarbių klausimų.
 
„Aš manau, kad tai yra trečiaeiliai dalykai. Verta atkreipti dėmesį, kad tiek prezidentas Nausėda, tiek R. Karbauskis yra sakę, kad galima būtų priimti tautinių mažumų įstatymą, o pats Karbauskis minėjo, kad problema slypi tame, jog LLRA nerodė jokių iniciatyvų. Anot jo, jeigu LLRA nerodo jokių iniciatyvų, tai šioje vietoje jie nemato reikalo kažką judinti. (…) Nuo LLRA priklausė koalicijos likimas. Jie turėjo geras derybines pozicijas iki Rozovos ir Narkevičiaus skandalų, tai jie tikrai galėjo tai išsireikalauti, bet jie to nepadarė“, – akcentavo M. Antonovičius.
 
Kalbėdami apie priežastis, kodėl gatvių pavadinimų lentelių originalo kalba rašymas bei asmenvardžių naudojimo dokumentuose klausimai yra LLRA-KŠS pagrindinė retorinė linija prieš rinkimus, politologai tvirtina, kad tai tėra įrankis, siekiant mobilizuoti savo rinkėjus.
 
Po skandalų, susijusių su parlamentare Irina Rozova ir susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi, LLRA kitų metų Seimo rinkimuose, tvirtina MRU docentas G. Kazėnas, vėl išsitrauks vietovardžių ir asmenvardžių problematikos kortą.
 
„Per ateinančius Seimo rinkimus tai jiems bus pagrindinis arkliukas. Dar iki šiol jie kartais įterpdavo tokius dalykus, kaip „sąžiningiausia partija, neįsivėlusi korupciniuose skandaluose – paremta krikščioniškomis vertybėmis“. Dabar po šitų visų skandalų, galimas dalykas, kad jie ir toliau ciniškai tokius dalykus kartos, bet vis dėlto tautinių mažumų klausimas jiems liks pagrindinis dalykas, kurį jie dar gali kelti“, – teigė G. Kazėnas.
 
Sieks sukurti partiją lenkams, rusams ir lietuviams
 
Tuo tarpu M. Antonovičius primena LLRA-KŠS lyderio Valdemaro Tomaševskio ambicijas, kurios, sako politologas, taip pat leidžia ignoruoti tautinių mažumų klausimus.
 
„V. Tomaševskis, kuris yra tos partijos de facto lyderis ir vienvaldis sprendimų priėmėjas, turi viziją sukurti naują Lietuvoje krikdeminę partiją ir kad LLRA taptų tokia jėga, kuri jungtų ir lenkus, ir rusus, ir netgi kažkokius lietuvius. Kiek tai realu, tai jau atskiras klausimas, bet tokia ambicija vis dar yra, ir dėl to yra akcentuojami kiti klausimai“, – priminė M. Antonovičius.
 
Dar viena priežastis, sutaria ekspertai, kodėl LLRA-KŠS, net ir būdami valdžioje gali dėmesį koncentruoti į kitus klausimus – jų elektorato, neturinčio alternatyvios politinės jėgos, lojalumas.
 
„Yra dalis, kurie tiesiog ideologiškai, matydami ir pripažindami tas blogybes, sako, kad nėra už ką lenkams balsuoti – nėra alternatyvos. Alternatyva, jei ir būna, ji neišgyvena“, – pabrėžė G. Kazėnas.
 
Jam antrino M. Antonovičius, pridūręs, kad LLRA-KŠS rinkėjai ne tik balsuoja etniškai, tačiau ir labai skeptiškai vertina lietuviškas partijas.
„Jų rinkėjas, ypatingai regionuose – Vilniaus, Šalčininkų, Trakų – vis tiek balsuoja etniškai: LLRA gali daryti ką nori, vis tiek už juos balsuos. Dėl to jie nejaučia tokio spaudimo iš jų rinkėjų, kad jiems būtina išspręsti šituos dalykus ir kad jeigu jų neišspręs, tai jų neišrinks. Jų elektorato yra pamatinis nepasitikėjimas lietuviškomis partijomis, jie nemato alternatyvų, juose yra labai didelis skeptiškumas kitų partijų atžvilgiu“, – pridūrė M. Anotonovičius.
 
Dėl originalios asmenvardžių rašybos Lietuvoje diskusijos vyksta nuo Nepriklausomybės atgavimo. Yra siūlymų leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje. Taip pat siūloma vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenimis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.15; 05:00
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.