VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) susitiks su Generalinės prokuratūros atstovais – parlamentarai išgirs teisėsaugos vertinimą apie tai, ar 2019 m. gautas aukšto rango žvalgybos pareigūno kreipimasis dėl galimai neteisėtos Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos komiteto gretose buvo tinkamai išnagrinėtas. Taip pat ketinama apsispręsti, ar VSD veiksmų teisėtumo klausimas turėtų būti nagrinėjamas toliau – inicijuojant parlamentinį tyrimą.
Kaip skelbta anksčiau, Seime bręstant parlamentiniam tyrimui dėl VSD veiksmų, Generalinė prokuratūra konstatavo, jog prieš keturis metus institucijos tinkamai neištyrė pranešėjo, besikreipusio į tuometį NSGK pirmininką Vytautą Baką, pranešimo. Todėl prokurorai apsikeitė aktualia informacija su NSGK, siekiant įvertinti, ar pranešėjo istorijoje vis dar liko neatsakytų klausimų.
„Išklausysime prokuratūros, kuri įvertins mūsų 2020 m. surinktą medžiagą – ar ji atliepė to, anot prokuratūros, tiksliai iki galo neatlikto tyrimo poreikį, ar ne. Ir tada spręsime dėl tolimesnių veiksmų – dėl parlamentinio tyrimo ir formos“, – posėdžio išvakarėse Eltai teigė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
ELTA primena, kad diskusijos dėl galimo tyrimo parlamente atsirado pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Visgi, nepaisant dėmesio istorijai ir valdančiųjų gretose paruoštų klausimų tiek VSD, tiek prezidentui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), iki šiol parlamentinis tyrimas nebuvo pradėtas.
Vasaros pradžioje NSGK ir Generalinė prokuratūra apsikeitė atliktų tyrimų ir vertinimų medžiaga, siekiant įsivertinti, ar parlamentinis tyrimas galėtų atsakyti į likusias abejones. Tuomet NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas teigė manąs, jog „tik laiko klausimas“, kada jo vadovaujamam komitetui bus suteiktas specialiosios tyrimo komisijos statutas.
Šalia to šią savaitę V. Bakas patvirtino parengęs nutarimo projektą dėl laikinosios tyrimo komisijos steigimo. Tačiau kol kas parlamente tam palaikymo trūksta.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Departamento vadovas Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
Lietuvos Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda nekomentuoja Generalinės prokuratūros sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko galimai paviešintos riboto naudojimo informacijos.
„Generalinės Prokuratūros sprendimo Prezidentas nekomentuos. Jis jau yra sakęs, kad dėl krašto apsaugos ministro paviešintos informacijos lauks teisinio prokurorų vertinimo“, – Eltai atsiųstame komentare teigia prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
ELTA primena, kad pirmadienį Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl krašto apsaugos ministro A. Anušausko paskelbtos informacijos. Toks sprendimas priimtas po Seimo narės Agnės Širinskienės kreipimosi dėl galimo tarnybos paslapties atskleidimo.
Visgi premjerė Ingrida Šimonytė tikina ir toliau nematanti pagrindo reikalauti krašto apsaugos ministro politinės atsakomybės.
Po pastarojo VGT posėdžio krašto apsaugos ministras užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo. Vėliau ministras pateikė daugiau informacijos apie šį sprendimą savo „Facebook“ paskyroje, nurodydamas detalesnius skirtingų tankų vertinimo aspektus.
Dėl viešų pareiškimų politikas sulaukė aštrios kritikos. VGT vadovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad krašto apsaugos ministras paskelbė riboto naudojimo informaciją, kurios sutarta neviešinti.
Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis paprašė ministro pasisakymus įvertinti Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją.
Vis tik Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad A. Anušausko paviešinta informacija apie vokiškų tankų pirkimą nebuvo slapta. Tą kartoja ir pats ministras, tačiau paaiškinti, kodėl skiriasi jo ir šalies vadovo pozicijos nesiima.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Generalinei prokuratūrai nusprendus nesiimti tyrimo dėl galimo informacijos nutekinimo buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pati buvusį politiką delegavusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) turėjo siekti išsiaiškinti visas skandalo detales.
Šalies vadovas prokuratūros sprendimą vadina „Pyro pergale“.
„Kas jau kas, bet partija, kuri delegavo K. Bartoševičių į politiką, tikrai turėtų būti pati suinteresuota, kad į visus klausimus būtų atsakyta. Kad neliktų jokių nutylėjimų, nes, akivaizdu, kad tuos nutylėjimus visuomenė pasistengs išsiaiškinti. Savais būdais ir savais keliais“, – antradienį LNK žinioms teigė prezidentas.
„Manau, kad tai yra Pyro pergalė“, – konstatavo G. Nausėda.
Jis svarstė, kad jei TS-LKD būtų iškart atsakiusi į iškeltus klausimus, skandalo partija galėjo išvengti. Pasak šalies vadovo, K. Bartosevičiaus istorija turės neigiamą įtaką priimant kitus sprendimus, valstybei svarbius klausimus.
„Jei nėra ką slėpti, tai buvo galima sąžiningai nuo pat pradžių į viską atsakyti ir, ko gero, ta krizė nebūtų besirutuliojusi toliau. O dabar tai visą laiką kabės ir trukdys spręsti kitus klausimus, kurie valstybei tikrai yra ne mažesnės svarbos. Ypatingai nacionalinio saugumo klausimus“, – kalbėjo G. Nausėda.
Lietuvos Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad Generalinė prokuratūra nusprendė nesiaiškinti kas galėjo nutekinti informaciją K. Bartoševičiui, kadangi, prokurorų manymu, nusikalstama veika nebuvo padaryta.
Prokuratūros atstovė Elena Martinonienė antradienį žurnalistams aiškino, kad ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai pareikšti K. Bartoševičiui, organizuojantis prokuroras, inicijuodamas kreipimąsi į Seimą dėl parlamentaro imuniteto panaikinimo, įvertino, kad dalis ikiteisminio tyrimo medžiagos taps vieša. Anot E. Martinonienės, dėl to nematoma pagrindo pradėti tyrimo dėl galimo informacijos nutekinimo.
Į prokuratūra su prašymu imtis tyrimo kreipėsi opozicinė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija.
Sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl K. Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą, būdamas komandiruotėje Čilėje pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Savo sprendimą jis argumentavo asmeninėmis priežastimis.
Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene ir aptarė būsimą prokurorės kreipimąsi į Seimą. Tačiau, pasak jų, pokalbio metu nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.
Po kurio laiko pasirodė ir daugiau informacijos apie tą patį penktadienį vykusius Seimo pirmininkės susitikimus su koalicijos partneriais bei konservatorių seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės skambutį į Čilę. Konservatorių simboliai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo mažumai, todėl ši nutarė sušaukti neeilinę parlamento sesiją ir inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo informacijos apie ikiteisminį tyrimą nutekinimo K. Bartoševičiui. Visgi, iniciatyvai palaikymo pritrūko ir laikinosios tyrimo komisijos sudaryti nepavyko.
K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
Generalinė prokuratūra iš Valstybės saugumo departamento (VSD) teigia gavusi informaciją, susijusią su už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ narių veikla. Prokuratūra tikina šiuo metu gautą informaciją vertinanti.
„Iš Valstybės saugumo departamento yra gauta medžiaga, yra nagrinėjami įrašai, kurie viešoje erdvėje paskleisti. Detaliau šiuo metu negalime pakomentuoti. Tiesiog gauta medžiaga šiuo metu yra analizuojama, vertinama ir pareigūnų dėmesio yra sulaukusi“, – Eltą informavo Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.
Pasak prokuratūros atstovės, „tarpinstitucinis bendradarbiavimas vyksta nuolatos“. Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
VSD patvirtino, kad yra surinkęs ir perdavęs ikiteisminius tyrimus atliekančioms institucijoms duomenis apie „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovų veiklą, kuri, VSD vertinimu, kelią grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui.
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
ELTA primena, kad konservatorių frakcijai atstovaujantis Seimo narys Matas Maldeikis taip pat kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovų praeitą savaitę vykusio vizito Rusijos Federacijoje.
Pasak jo, vizito metu išsakyti kliedesiai buvo aiškus veikimas prieš Lietuvos Respubliką, ir tokia veikla užsitraukia atsakomybę, numatytą Lietuvos Baudžiamajame kodekse.
Mindaugas Puidokas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį Seimo rūmuose buvo atlikti tam tikri procesiniai veiksmai, gavus visas reikiamas teismo sankcijas, iš Seimo tribūnos parlamentarus informavo Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas.
„Šiandien atlikti tam tikri procesiniai veiksmai, atliekant tyrimą, kuris yra pradėtas Seimo nariui M. Maldeikiui kreipusis į STT dėl galimo papirkimo. Atliekant šitą tyrimą buvo nustatytos vietos, kur reikėtų atlikti tam tikrus procesinės prievartos veiksmus ir kokių asmenų atžvilgiu. Gavus visas reikiamas teismo sankcijas buvo atlikti šitie veiksmai ir šiandien, kaip žinote, Seimo rūmuose atlikti tam tikri procesiniai veiksmai ir kratos, išimant tyrimui reikšmingus duomenis”, – sakė G. Ivanauskas.
Jis informavo, kad yra sulaikytas vienas Seimo nario Mindaugo Puidoko padėjėjas, kuris yra įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu.
G. Ivanauskas negalėjo plačiau pakomentuoti tyrimo detalių, tačiau užtikrino, kad vėliau, kai jau bus galima tai padaryti, prokuratūra bus pasiruošusi atsakyti į visus klausimus iš esmės.
Generalinės prokurorės pavaduotojas sakė, kad tyrimas susijęs su Seime svarstomu Loterijų ir loterijų mokesčio įstatymo pakeitimo projektu.
Seimo opozicijos lyderiui Sauliui Skverneliui pasiteiravus, ar buvo naudota fizinė prievarta prieš Seimo narį M. Puidoką, G. Ivanauskas negalėjo pakomentuoti kratos eigos, tačiau pažadėjo, kad bus atliktas tyrimas. Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
„Galiu pažadėti tik vieną dalyką, kad bus atliktas išsamus vidinis patikrinimas, iš pareigūnų bus paimti paaiškinimai, kad būtų nustatyta, kaip viskas vyko, ar nebuvo peržengtos tam tikros procesinių prievartos priemonių panaudojimo ribos”, – sakė G. Ivanauskas.
Jis taip pat teigė, kad pagal mūsų įstatymus Seimo narys neturi absoliutaus imuniteto.
Kaip skelbė STT, gavus konservatorių frakcijai priklausančio Mato Maldeikio pranešimą apie bandymą jį papirkti, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Įtariama, kad M. Puidoko padėjėjas M. Maldeikiui siūlė 50 tūkst. eurų kyšį, už kurį, kaip įtariama, siekė, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius, kad būtų sustabdytas ir (ar) atidėtas neribotam laikui Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad šiuo metu kertinis rūpestis yra teismų sistemos atsinaujinimas, siekis atkurti teisėjo profesijos prestižą. Vis tik šalies vadovas atkreipia dėmesį, kad sisteminių pokyčių vis dar vengia pati teismų savivalda.
„Tačiau tenka konstatuoti, kad teismų sistemos atsinaujinimo neskuba inicijuoti pati teismų savivalda. Iki šiol nenustatyta, kaip apskaičiuoti teisėjo darbo krūvį, be to, net trečdalis apylinkių teisėjų nesispecializuoja nagrinėdami bylas. O sudėtingų, rezonansinių bylų, pagal kurias visuomenė sprendžia apie teismų veiklos efektyvumą, nagrinėjimas tęsiasi metų metus“, – savo metiniame pranešime teigė G. Nausėda.
Prezidentas akcentavo nauja teisėkūros iniciatyva siekiantis sisteminio pokyčio, kuris apimtų teisėjų atrankos procedūrą, priartintų administracinius teismus prie žmonių, atvertų galimybę specializuotiems teismams tapti efektyvesniems.
„Deja, jokiais įstatymais nesustabdysi teisėjo, kuris nesibodi savo mantijos apšlakstyti alkoholiu. Yra tik vienas kelias — principingai įvertinti tokių teisėjų etiką, nes jokių lengvinančių aplinkybių tokiais atvejais tiesiog negali būti“, – teigė jis.
Savo kalboje G. Nausėda atkreipė dėmesį į užsitęsusį Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų skyrimą. Ši situacija, pasak jo, pakenkė KT reputacijai.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
„Pastaruoju metu taip pat matėme, kaip beprasmiškai užsitęsusi Konstitucinio Teismo teisėjų rotacija sudavė rimtą smūgį šiai vienai svarbiausių valstybės institucijų. Buvo matyti slaptų užkulisinių žaidimų, nesuderinamų su Konstitucinio Teismo politinio neutralumo principu, šešėlis. Todėl kviečiu Seimą ieškoti būdų, kaip ateityje užkirsti kelią tokio pobūdžio intrigoms“, – akcentavo šalies vadovas.
Prezidentas taip pat pabrėžė daug vilčių dedąs į naujai paskirtą generalinę prokurorę Nidą Grunskienę.
„Neslėpsiu, didelius lūkesčius sieju su naująja generaline prokurore. Jai tenka iššūkis kurti ateities Prokuratūrą, pajėgią tvirtai ir principingai ginti viešąjį interesą, užtikrinti efektyvesnį baudžiamąjį procesą ir sutrumpinti pernelyg ilgus ikiteisminių tyrimų terminus. Turime plėsti prokurorų kompetencijas tirti finansinius ir korupcinius nusikaltimus, taip pat nusikaltimus elektroninėje erdvėje“, – teigė šalies vadovas.
G. Nausėda taip pat džiaugėsi, kad jo iškeltas siūlymas gerinti teisėkūros kokybę sulaukė atgarsio Vyriausybės programoje. Jis vylėsi, kad artimiausioje ateityje bus galima pastebėti ne tik teikiamų projektų kiekybės, bet ir kokybės pokytį.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (ONKTD) prokuroras Vilniaus apygardos teismui perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Seimo narys Petras Gražulis kaltinamas piktnaudžiavimu.
2016 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros ONKTD prokurorai.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys P. Gražulis nuo 2015 m. gegužės iki 2017 m. vasario iš vienos privačios bendrovės galimai siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą veikdamas šios bendrovės interesais bei neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą, taip pat siūlydamas Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti nurodytos bendrovės interesais. Prokuroro vertinimu, tokiais veiksmais Seimo narys sistemingai, ilgą laiką naudojosi savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu ir įtaka, menkino einamų pareigų prestižą, Seimo bei Seimo narių autoritetą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Seimo nario priesaiką ir dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.
Tyrimo duomenimis, kaltinamasis, veikdamas bendrovės generalinio direktoriaus ir komercijos direktorės prašymu, gavęs duomenų, kad bendrovės produkcijoje aptikta bakterija, galimai neteisėtai prašė valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veikti bendrovės interesais, siekdamas, kad bendrovei dėl pažeidimų nebūtų uždrausta eksportuoti produkciją į Rusiją ir Baltarusiją. Taip veikdamas bendrovės interesais, P. Gražulis, būdamas Seimo nariu, iš bendrovės galimai gavo turtinę naudą: bendrovės lėšas, neatlygintinai naudojosi bendrovės automobiliu, kuro kortelėmis, už bendrovės lėšas nupirktais skrydžių bilietais.
Siekiant tęsti šį ikiteisminį tyrimą ir vėliau, įvertinus visus gautus duomenis, spręsti klausimą dėl bylos perdavimo teismui, P. Gražuliui buvo būtina įteikti pranešimą apie įtarimą, apklausti jį įtariamuoju, atlikti kitus procesinius veiksmus. Tačiau asmuo, turintis Seimo nario neliečiamybę, numatytą Konstitucijoje, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, negavus Seimo sutikimo. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo į Seimą gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.
Su tokiu prašymu buvęs generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į Seimą kreipėsi 2019 m. birželio 4 d, tačiau šį prašymą Seimas atmetė. Išnaudojus visas turimas tyrimo galimybes 2019 m. rudenį ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Praėjusių metų gruodžio 3 d. buvęs generalinis prokuroras E. Pašilis pakartotinai kreipėsi į Seimą dėl E. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo ir Seimas leido patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Panaikinus Seimo nario teisinę neliečiamybę, Generalinės prokuratūros ONKTD prokuroro nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas.
P. Gražuliui buvo pareikštas įtarimas dėl piktnaudžiavimo.
Atlikus visus įmanomus procesinius veiksmus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus dokumentus, buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Baltarusijos generalinei prokuratūrai pareikalavus, kad Lietuva išduotų buvusią kandidatę į Baltarusijos prezidentus Sviatlaną Cichanouskają, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad „greičiau užšals pragaras“, negu Lietuva sutiks patenkinti tokius reikalavimus.
„Lietuva buvo ir bus mūro siena, už kurios prieglobstį ras visos demokratinės jėgos, kurias persekioja režimai. Tad visi, radę prieglobstį Lietuvoje, gali jaustis saugūs, kad jie nebus perduoti režimams – nei dėl savo kovos už demokratiją, nei už žodžio ar tikėjimo laisvę. O Baltarusijos režimui galime pasakyti – greičiau pragaras užšals, negu mes imsime svarstyti jūsų reikalavimus“, – komentuodamas Baltarusijos generalinės prokuratūros prašymą teigė G. Landsbergis.
Baltarusijos generalinė penktadienį pranešė Lietuvai pateikusi prašymą išduoti šalies opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają, nes ji kaltinama neva rengusi riaušes ir masinius neramumus Gomelio srityje, praneša Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra BelTA.
Baltarusijos prokurorai S. Cichanouskają ir dar keturis jos šalininkus kaltina masinių neramumų Gomelyje organizavimu, sąmokslu užimti vietos valdžios pastatus ir paskirti neteisėtą miesto administracijos vadovybę.
Prokurorai S. Cichanouskają ir kitus šios bylos įtariamuosius siekia areštuoti.
Sviatlana Cichanauskaja. EPA-ELTA foto
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Jų laimėtoju pasiskelbė ilgametis Baltarusijos vadovas A. Lukašenka. Oficialiais duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų, o opozicijos kandidatė S. Cichanouskaja – 10,12 proc. Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, milicija prieš protestuotojus naudojo gumines kulkas, ašarines dujas, vandens patrankas. Protesto akcijos tęsiasi iki šiol.
Netrukus po prasidėjusių protestų, S. Cichanouskaja pasitraukė į Lietuvą.
Baltarusijos diktatoriaus akys. Vilniuje demonstruojamų plakatų eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso XV skyriaus „Nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai“ 1003 straipsnio „Kankinimas“ 1 dalį.
Šis proceso sprendimas priimtas išsamiai susipažinus su lapkričio 30 d. Generalinei prokuratūrai pateiktu Lietuvoje šiuo metu gyvenančio Baltarusijos piliečio M. CH. pareiškimu dėl smurto, kurį jis nurodė patyręs spalio 13 d. Baltarusijos sostinėje Minske.
Pareiškėjo nurodytos įvykio aplinkybės bei prokuratūrai pateikti kiti pirminiai duomenys įvertinti kaip turintys nusikaltimo, kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamuoju kodeksu, yra taikoma universali jurisdikcija, požymių.
Universali jurisdikcija reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus taikoma, nepaisant nukentėjusiųjų bei įtariamųjų turimos pilietybės, nusikaltimo padarymo vietos bei to, ar valstybėje, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, už tai baudžiama pagal įstatymą. Prie tokių nusikaltimų Lietuvoje priskiriamas ir asmens kankinimas – vienas iš nusikaltimų žmoniškumui.
„Tarptautinė bendruomenė vieningai sutaria dėl universalios jurisdikcijos būtinumo ir svarbos ginant esmines žmogaus teises bei stabdant, užkardant sunkius tarptautinius nusikaltimus, tačiau tokios bylos visgi yra retos ir keliančios labai daug teisinių klausimų. Todėl suprantu, kad ir šis ikiteisminis tyrimas bus itin sudėtingas, atidžiai visų stebimas, ir tikrai niekas šiandien negali pasakyti, kada ir kuo jis baigsis. Tačiau jei vadovaujamės žmogaus teisėmis kaip pamatine vertybe, šioje situacijoje turime tik vieną teisingą sprendimą – teisėtais būdais surinkti ir tinkamai užfiksuoti kuo daugiau įrodymo vertę turinčių duomenų, būtinų teismo procesui, kada ir kur jis vyktų. Nelikti nuošalyje įpareigoja ir mūsų pačių istorija“, – sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą komentuoja generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Baltarusijos OMONas siautėja. EPA – ELTA nuotr.
Prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą pateikęs Baltarusijos pilietis teigia, kad šių metų spalio 13 d. Minske patyrė netikėtą užpuolimą ir kankinimus, kuriuos, jo manymu, vykdė Aliaksandro Lukašenkos režimui lojalūs jėgos struktūrų pareigūnai. Pareiškime teigiama, kad šių struktūrų smurtą bei kankinimus patiria ir kiti Baltarusijos piliečiai, kurie protestuoja prieš suklastotus šalies vadovo rinkimų rezultatus. M. CH. taip pat teigia, kad į Vilnių buvo priverstas atvykti bijodamas dėl savo saugumo bei dėl šios priežasties negalėjęs ginti savo teisių Baltarusijoje.
Siekiant teisme įrodyti minimą nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo metu turi būti gauti duomenys apie tai, kad kankinimas vykdytas veikiant valstybės vardu. Taip pat neatmetama, kad tikrinant visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes bus gauti duomenys ir apie kitus galimai nukentėjusius asmenis.
Organizuoti, kontroliuoti ir vadovauti šiam ikiteisminiam tyrimui pavesta Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui, atlikti tyrimo veiksmus – Lietuvos kriminalinės policijos biurui.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Vsocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas kreipėsi į generalinį prokurorą, teisingumo ir užsienio reikalų ministrus, klausdamas, kokiomis sąlygomis Rusijos Federacijai išduodamas keliolika metų Lietuvoje gyvenęs čečėnas Beslanas Estemirovas.
Žiniasklaidoje skelbiama, kad į Rusijos Federaciją artimiausiomis dienomis bus išsiųstas čečėnas B. Estemirovas. Rusija teigia, kad vyras apie 20 metų priklauso čečėnų vadovaujamai neteisėtai ginkluotai karinei grupuotei, kuri ne kartą pasikėsino į Rusijos teisėsaugos pareigūnų ir kariškių gyvybes.
„Atkreipiant dėmesį į tai, kad Rusija slepia nuo Lietuvos teisėsaugos Medininkų žudynių dalyvius, tai toks sprendimas atrodo vienpusiškas ir neduodantis Lietuvai jokios naudos. Ar Rusija pažadėjo mums perduoti Sausio 13-osios ir Medininkų bylų figūrantus? Kas daroma ir kaip to siekiama, ar tokie biurokratiniai teisiniai sprendimai rodo, kad mes nustojome vertinti žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, Čečėnijoje įvykdytus karo nusikaltimus? Ar Užsienio reikalų ministerija įvertina, kad pastaraisiais metais Europos valstybėse buvo nužudytas ne vienas čečėnas, kuris priklausė Vladimirui Putinui ir Ramzanui Kadyrovui oponavusiai pusei?“, – klausia A. Anušauskas.
Aušrinė Armonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti, kas skleidžia šmeižtą ir melagingą informaciją, neva politikė yra kaip nors susijusi su buvusiu KGB karininku. A. Armonaitė jokių giminystės ryšių su minimu asmeniu neturi, ir papildomai apie tai informavo Valstybės saugumo departamentą.
„Jaučiu, kad pastaruosius pusę metų prieš mane aktyviai organizuojama melo ir šmeižto ataka socialiniuose tinkluose bei interneto komentaruose, minint, jog neva tai mano senelis buvo KGB karininkas. Tai kenkia mano reputacijai, tai kenkia mano politinei veiklai, o pagaliau tai juodina mano vienintelį senelį, kuris dar yra su mumis, kuris vardu Kazimieras, ir nėra nieko bendro turėjęs su KGB“, – teigė A. Armonaitė.
Kreipimesi į prokuratūrą ir VSD A. Armonaitė pažymi, kad melaginga informacija aktyviai dalinamasi internetinių portalų komentaruose, ji skleidžiama įvairiose feisbuko socialinės platformos grupėse, komentaruose, įrašuose. Pastaraisiais mėnesiais, artėjant Seimo rinkimams, šmeižimo mastas akivaizdžiai padidėjęs.
„Manau, jog toks laikas pasirinktas sąmoningai, norint sukelti kuo didesnę žalą mano asmeniui. Esu tolerantiška kritikai, suprantu, kad galiu patikti ne visiems, mano veiklą galima kritikuoti ir tai kiekvieno teisė. Tačiau sąmoningas melo skleidimas prieš asmenį yra nusikaltimas, ir už jį tai organizuojantys asmenys turi atsakyti. Nacionalinio saugumo požiūriu, tai yra fake news ataka prieš Seimo narį, pakertanti ne tik asmens reputaciją, bet ir pasitikėjimą demokratinėmis šalies institucijomis“, – sakė A. Armonaitė.
Policijos automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
Penktadienį kelioms teisėsaugos institucijoms pranešus, kad praėjusių metų spalį Vilniuje ketinta įvykdyti teroristinį aktą, Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas sako, kad jaunuolio, kuriam pareikšti įtarimai šiuo nusikaltimu, veikla buvo stebima.
„Buvo iš dalies žinoma, kad jis buvo ultradešiniųjų pakraipų. Buvo stebima jo veikla“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė A. Paulauskas.
Pasak pareigūno, sprogmuo buvo rastas greitai po padėjimo – jį neutralizavo „Aras“. Kaip toliau pasakojo A. Paulauskas, sprogmens jaunuoliui nepavyko aktyvuoti dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.
„Negalime dar paviešinti, kodėl visuomenei tai nebuvo paviešinta – tiesiog buvo siekiama nutraukti to viso tinklo veiklą. Dėl to tai buvo laikoma paslaptyje. (…) Tai buvo realus sprogmuo, kurio svoris buvo apie 6 kg. (…) tai yra pakankamai galingas sprogmuo“, – paaiškino A. Paulauskas.
Policijos atstovas taip pat patikino, kad daugiau įtariamųjų byloje nėra.
„Šis asmuo Lietuvoje veikė vienas“, – teigė A. Paulauskas, pridūręs, kad minėtas asmuo priklausė virtualiai ultradešiniųjų grupuotei „Feuerkrieg Division“. Jis taip pat pabrėžė, kad policija nuolat stebi internetinę erdvę, mato ultradešiniųjų judėjimą, aktyvumą.
Pažymėta, kad daugiau įtariamųjų byloje nėra. A. Paulauskas pripažino, kad padėtas sprogmuo galėjo sukelti daug žalos.
„Įsivaizduokite 2,5 kilogramo trotilo miesto centre. Šiandien tik galime prognozuoti – gali būti, kad išdužę langai kelių šimtų metrų spinduliu. Jeigu būtų kažkokie žmonės arčiau sprogimo epicentro, galbūt nepavyktų išvengti ir aukų“, – sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
Paklausus, iš kur jaunuolis galėjo gauti šaudmenų bei sprogstamųjų medžiagų, A. Paulauskas atsakė, kad internetu.
„Visagalis internetas – tas pats „dark web‘as“, kur, turint šiek tiek gilesnių žinių IT srityje, galima atsirasti tuos pačius video, kurie instruktuoja, kaip pasigaminti, kokias chemines medžiagas naudoti pasigaminti tam tikrus sprogmenis. Mūsų žiniomis, jaunuolis pasinaudojo būtent tuo kanalu – interneto pagalba susirado tas instrukcijas. Čia matome, kad dažnai tomis pačiomis instrukcijomis naudojasi labai skirtingų pakraipų teroristinių grupuočių nariai“, – sakė A. Paulauskas.
Jaunuolis studijavo informacinių technologijų srityje, buvo linkęs į radikalumą
Policijos atstovo teigimu, nusikaltimu kaltinamo jaunuolio motyvai tokiam poelgiui yra būdingi ultradešiniesiems radikalams – protesto forma prieš pasaulyje nusistovėjusią tvarką. Jaunuolis nusikaltimo metu studijavo Vilniuje.
„Tuo metu jis studijavo. Kiek žinau, IT srityje“, – patvirtino A. Paulauskas.
Jis pripažino, kad tikriausiai jaunuolis nebūtų sustojęs ties šiuo nusikaltimu, tačiau kartu pasidžiaugė, kad pareigūnams pavyko sulaikyti įtariamąjį.
„Laimei, Lietuvoje tokie atvejai yra pavieniai, bet jie mums primena, kad mes nesame kažkur pasaulio paraštėje, esame viena iš ES sostinių. Tai, kad Lietuvoje neįvyksta teroristiniai aktai arba įvyksta labai retai, nereiškia, kad galime atsipalaiduoti“, – kalbėjo policijos atstovas, pridūręs, kad jaunuolis nusikaltimą pripažįsta ir su teisėsaugos pareigūnais bendrauja.
Pasak A. Paulausko, jaunuolio sulaikymo terminas baigsis liepą. Antrankiai
„Liepos mėnesį, tikslios datos negaliu atsakyti, bet manau, kad yra visi pagrindai tą suėmimą tęsti, kol bus baigtas ikiteisminis nagrinėjimas“, – pridūrė A. Paulauskas.
Anot bendro Generalinės prokuratūros, Kriminalinės policijos biuro ir Valstybės saugumo departamento pranešimo, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2019 m. spalio 6 d., kai prie pastato, kuriame įsikūrusi tarptautinė bendrovė „Western Union”, sienos buvo aptiktas savadarbis sprogmuo bei juodos spalvos dažais ant pastato sienos išpurkšti užrašai „FK DIVISION”, „SIEGE” ir svastikos ženklas.
2019 m. spalio 15 d. įtariamasis – 1999 m. gimęs Lietuvos pilietis – buvo sulaikytas. Šiuo metu jis yra suimtas.
Tęsiant ikiteisminį tyrimą buvo gauta duomenų, kad sulaikytasis priskiria save ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistų ,,Feuerkrieg Division“ grupuotei ir, kaip įtariama, teroristiniais tikslais gamino ir laikė didelės sprogstamosios galios sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas.
Birželio 17 d. baudžiamoji byla perduota Vilniaus apygardos teismui. Įtariamajam gresia laisvės atėmimas iki 10 metų.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentu laikinai paskirtas Aidas Budrys. LBA nuotr.
Laikinai eiti Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento pareigas paskirtas ilgametis asociacijos darbuotojas ir dabartinis viceprezidentas Aidas Budrys, ketvirtadienio vakarą pranešė LBA.
LBA valdyba, reaguodama į asociacijos prezidentui Mantui Zalatoriui pareikštus įtarimus, jo apribotas galimybes atlikti LBA veiklai užtikrinti reikalingas funkcijas ir gavusi M. Zalatoriaus prašymą laikinai suspenduoti jo pareigas, laikinai sustabdė jo, kaip asociacijos prezidento, pareigų vykdymą.
Tokį sprendimą LBA valdyba, kurioje dalyvauja bankų „Danske Bank“, „Luminor“, SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių banko atstovai, priėmė ketvirtadienį sušaukto neeilinio valdybos posėdžio metu.
Laikinai paskirtas vadovas A. Budrys užtikrins tolesnį būtiną asociacijos funkcijų vykdymą ir finansų sektoriaus atstovavimą.
Bankų sektoriaus dalyviai yra sunerimę dėl viešai paskelbtos informacijos ir pareikštų įtarimų LBA prezidentui bei pabrėžia, kad bankai savo veikloje vadovaujasi aukščiausiais etikos standartais ir skaidrumo principais, jų principingai laikosi.
LBA nariai yra pasiruošę bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis ir suteikti visą reikalingą informaciją, kad į visus kylančius klausimus dėl lig šiol pareigas ėjusio LBA prezidento M. Zalatoriaus veiklos būtų atsakyta.
Antradienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas M. Zalatorius buvo suimti, gavus duomenų apie galimai vykdomas neteisėtas veikas: stambaus masto kyšininkavimą, papirkimą, prekybą poveikiu, turto iššvaistymą ir dokumentų klastojimą.
Kaip teigė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad V. Sutkus, pasinaudodamas savo einamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.
Tarp tokių įstatymų projektų – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.
FNTT
Penktadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Antoni Mikulskis pasirašė įsakymą, kurio nušalino nuo pareigų įtariamąjį tarnybos vyriausiąjį tyrėją Nerijų Valatką.
N. Valatka nušalintas remiantis Vidaus tarnybos statutu, nepratęsus tyrėjui kardomosios priemonės suėmimo termino, pagal gautą informaciją iš tyrimą organizuojančios ir kontroliuojančios Generalinės prokuratūros prokurorės.
Suėmimo ir nušalinimo metu pareigūnui darbo užmokestis nėra mokamas.
Dėl vyriausiojo tyrėjo galimai neteisėtų veiksmų FNTT taip pat buvo pradėjusi tarnybinį tyrimą.
Apie ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo tarnybai buvo žinoma, jame FNTT dalyvavo nuo pat tyrimo pradžios, visais klausimais bendradarbiaujama su tyrimą atliekančiomis Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generaline prokuratūra.
Kaip jau buvo pranešta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų apie tai, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Nerijus Valatka, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėja su Kaune praktikuojančiu advokatu Šarūnu Mickevičiumi ir aptaria jų žinioje esančių finansinių ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys. Galimai tokiu būdu tam tikrais atvejais buvo siekiama materialinės ar kitokios naudos.
Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymus leisti taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą įtariamiesiems Nerijui Marcinkevičiui, Donatui Puzinui, Nerijui Valatkai bei Šarūnui Mickevičiui.
Nerijų Marcinkevičių leista suimti 7 dienoms, Nerijų Valatką, Donatą Puziną ir Šarūną Mickevičių – 10 dienų, sakoma Generalinės prokuratūros pranešime.
Iš viso trečiadienį paviešintame ikiteisminiame tyrime dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo yra 11 įtariamųjų.
Tyrimui vadovaujančio prokuroro sprendimu iki dabar penkiems įtariamiesiems yra paskirtos su laisvės apribojimu nesusijusios kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.
Kaip jau buvo pranešta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų apie tai, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Nerijus Valatka, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėja su Kaune praktikuojančiu advokatu Šarūnu Mickevičiumi ir aptaria jų žinioje esančių finansinių – ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys. Galimai tokiu būdu tam tikrais atvejais buvo siekiama materialinės ar kitokios naudos. Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio įsakymu visi trys prokurorai nedelsiant nušalinti nuo pareigų, pradėti atitinkami tarnybiniai patikrinimai bei kitos vidinės procedūros.
Ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo atlieka Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
NSGK narys Vytautas Bakas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo narys Vytautas Bakas, nepaisant Seimo valdybos atsisakymo inicijuoti parlamentinį tyrimą, yra įsitikinęs, kad Įtakingi Lietuvos politikai, pareigūnai galėjo išnaudoti nacionalinį saugumą turinčias užtikrinti institucijas savo siauriems politiniams tikslams.
„Įtakingi Lietuvos politikai, pareigūnai galėjo išnaudoti nacionalinį saugumą turinčias užtikrinti institucijas savo siauriems politiniams tikslams arba siekdami įgyti pranašumą prieš savo politinius konkurentus arba net juos kompromituoti, gali patvirtinti, kad be teisėto pagrindo buvo renkama informacija apie niekuo dėtus žmones“, – teigė V. Bakas.
„Esu įsitikinęs, kad buvo kišimąsi į šalies piliečių privatų gyvenimą. Taip pat, atskiri asmenys stengėsi daryti įtaką, mano nuomone neteisėtą, demokratiniam rinkimų procesui“, – sakė V. Bakas.
Anot jo, Seimo valdyba Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Dainiaus Gaižausko buvo suklaidinta.
„Mano nuomone, Seimo valdyba suklydo ir savo sprendimą jie grindė antrine, ar net tretine informacija“, – sakė V. Bakas.
Skirtingai nei teigia NSGK pirmininkas D. Gaižauskas, pasak V. Bako, antradienį uždarame NSGK komiteto posėdyje nebuvo priimti jokie sprendimai, o tik išklausyta STT ir Generalinės prokuratūros informacija. V. Bakas taip pat tikina, kad E. Pašilis ir Ž. Bartkus antradienį pateikė visiems NSGK nariams informaciją, į kokius būtent rinkimus buvo kišimąsi bei kokios institucijos pareigūnai rinko neteisėtus duomenis apie šalies piliečius. STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.
V. Bakas teigia, kad tik prieš metus gavęs informaciją, jis kreipėsi į STT bei su E. Pašiliu susitiko asmeniškai.
„Tik gavęs man adresuotą informaciją, matydamas, nusikalstamos veikos požymius (…) iš karto kreipiausi į STT ir informavau E. Pašilį asmeniškai per oficialų susitikimą“, – teigė jis.
„Man yra svarbus šis atvejis ir dešimt mėnesių palaikiau ryšius su E. Pašiliu ir STT. Gavau atsakymą, kad tyrimas nebetęsiamas, tuomet kreipiausi į Seimo valdybą“, – teigė jis.
ELTA primena, kad Seimo valdyba trečiadienį atsisakė inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją, atsižvelgdami į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto perduotą protokolą.
„Tai yra NSGK kompetencija, jie nusprendė, kad tyrimo pradėti neverta. Kitaip sakant, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas prisiėmė sprendimo atsakomybę“, – sakė V. Pranckietis.
V. Bakas praeitą savaitę valdybą informavo, kad vienoje iš nacionalinių saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų buvo renkama informacija apie žmones be įstatyme numatytų pagrindų bei daromas „galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“. Visgi rašte neatskleidžiama, kuri nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija turima omenyje.
V. Bakas tvirtina, kad dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, tačiau sausio 29 dieną jis iš minėtų institucijų gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.
Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
V. Bakui paskelbus apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą, antradienį dabartinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas D. Gaižauskas sušaukė neeilinį posėdį, kuriame komiteto nariai, išklausę Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros vadovų informaciją, nusprendė neinicijuoti parlamentinio tyrimo dėl Seimo nario pateiktos informacijos.
„Informacijos turinio neatskleisiu, bet pagal informaciją, kurią mes gavome, galiu pasakyti, kad nei nusikaltimo, nei suinteresuotumo, užsakymų greičiausiai nebuvo. Informacija, kuri buvo pateikta viešojoje erdvėje, buvo įvertinta subjektyviai ir neatitiko tikrovės“ , – po NSGK uždaro posėdžio teigė komiteto pirmininkas D. Gaižauskas.
Tuo metu, V. Bakas po NSGK posėdžio teigė, kad ir toliau laikosi savo nuomonės ir viliasi, kad trečiadienį Seimo valdyba nuspręs pradėti parlamentinį tyrimą.
„Visų pirma aš esu labai dėkingas NSGK kolegoms, generaliniam prokurorui bei STT vadovui, kurie atėjo į posėdį, kurie pateikė komitetui informaciją. Mano įspūdžiai tokie, kad laukiu Seimo valdybos sprendimo dėl tos informacijos, kurią pateikiau“, – sakė V. Bakas.
Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo valdyba trečiadienį spręs, ar inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją dėl Seimo nario Vytauto Bako pateiktos informacijos apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų.
Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas praeitą savaitę valdybą informavo, kad vienoje iš nacionalinių saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų buvo renkama informacija apie žmones be įstatyme numatytų pagrindų bei daromas „galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“. Visgi rašte neatskleidžiama, kuri nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija turima omenyje.
V. Bakas tvirtina, kad dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, tačiau sausio 29 dieną jis iš minėtų institucijų gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.
V. Bakui paskelbus apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą, antradienį dabartinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas sušaukė neeilinį posėdį, kuriame komiteto nariai, išklausę Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros vadovų informaciją, nusprendė neinicijuoti parlamentinio tyrimo dėl Seimo nario pateiktos informacijos.
„Informacijos turinio neatskleisiu, bet pagal informaciją, kurią mes gavome, galiu pasakyti, kad nei nusikaltimo, nei suinteresuotumo, užsakymų greičiausiai nebuvo. Informacija, kuri buvo pateikta viešojoje erdvėje, buvo įvertinta subjektyviai ir neatitiko tikrovės“ , – po NSGK uždaro posėdžio teigė komiteto pirmininkas D. Gaižauskas.
Tuo metu, V. Bakas po NSGK posėdžio teigė, kad ir toliau laikosi savo nuomonės ir viliasi, kad trečiadienį Seimo valdyba nuspręs pradėti parlamentinį tyrimą.
„Visų pirma aš esu labai dėkingas NSGK kolegoms, generaliniam prokurorui bei STT vadovui, kurie atėjo į posėdį, kurie pateikė komitetui informaciją. Mano įspūdžiai tokie, kad laukiu Seimo valdybos sprendimo dėl tos informacijos, kurią pateikiau“, – sakė V. Bakas.
Lietuvos Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai šnipinėjimu už akių pateikti Rusijos Federacijos piliečiui I. G. ir Lietuvos Respublikos piliečiui V. S.
Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.
Rusijos Federacijos pilietis I. G., kuris nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus viršininku, taip pat kaltinamas dokumentų klastojimu, suklastotų dokumentų panaudojimu ir daugkartiniu neteisėtu valstybės sienos perėjimu.
I. G. ir V. S. už akių kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje su už šiuos nusikaltimus jau nuteistu Rusijos Federacijos piliečiu Nikolaj Filipčenko – tuomečiu Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu ypatingai svarbiems reikalams, nuo 2011 m. spalio iki 2014 m. pabaigos keliose užsienio valstybėse vykusių susitikimų su Lietuvos piliečiais metu, kurstė, verbavo šiuos asmenis šnipinėti prieš Lietuvos Respubliką – rinkti ir perduoti užsienio valstybės žvalgybos institucijai ją dominančią informaciją, dalyvavo tokios veiklos organizavime ir mokėdavo už gautą informaciją.
Bylos duomenimis, skirtingu metu ir atskirai vienas nuo kito šnipinėti buvo verbuojami keli Lietuvos piliečiai, kurie Rusijos Federacijos Federalinę saugumo tarnybą domino dėl anksčiau turėtos darbinės patirties ir turimų ryšių su buvusiais ir esamais įvairių Lietuvos institucijų tarnautojais. Jiems buvo duodamos užduotys už piniginį atlygį rinkti ir teikti informaciją, susijusią su Vadovybės apsaugos departamento darbuotojais, jų darbo organizavimu, kontaktine informacija, profesinėmis ir asmeninėmis charakteristikomis, taip pat – Vadovybės apsaugos departamento saugomų valstybės vadovų asmenine ir patalpų apsauga, tam naudojama technine įranga bei kita panašaus pobūdžio informacija.
Ypatingas dėmesys buvo skiriamas galimybei gauti privačią, techninę ir kitokią informaciją apie tuometinės Lietuvos Respublikos Prezidentės asmeninę bei darbo, gyvenamųjų patalpų apsaugą, užmegzti ryšius su saugumo sistemas prižiūrinčiais pareigūnais. Juos buvo siekiama užverbuoti tikintis slapta Lietuvos Respublikos Prezidentūroje bei Lietuvos Respublikos Prezidentės gyvenamosiose patalpose įrengti pasiklausymo priemones.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamieji aktyviais veiksmais siekė gauti kuo išsamesnę informaciją apie tuometinius ir buvusius Valstybės saugumo departamento pareigūnus.
Siekdami gauti tokių žinių, kaltinamieji teikė jų verbuojamiems asmenims technines ir kitas priemones, konsultacijas, instrukcijas bei pinigines lėšas ryšio ir kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.
Bylos duomenimis, kaltinamasis I. G., vykdydamas nusikalstamas veikas, ne kartą naudojosi suklastotais asmens dokumentais vykdamas į užsienio valstybes susitikti su verbuojamais asmenimis.
Galimybė šiuos asmenis dėl nusikaltimų, kuriais Lietuvos valstybei padaryta didelės žalos, teisti už akių atsirado nuo 2017 m. spalio 26 d., kai buvo priimtos atitinkamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pataisos.
Rusijos pilietis Nikolaj Filipčenko įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl organizuotoje grupėje vykdyto šnipinėjimo prieš Lietuvos Respubliką, neteisėto valstybės sienos perėjimo, panaudojant suklastotus dokumentus, jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas konstatavo, kad Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypatingai svarbiems reikalams, papulkininkis Nikolaj Filipčenko Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos pavedimu šnipinėjo, duodamas Lietuvos piliečiams užduotis rinkti užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją ir tokią informaciją surinko.
Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai”
Lietuvos Respublikos Prezidentas 2019 m. lapkričio 14 d. dekretu Nikolaj Filipčenko suteikė malonę.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šnipinėjimo buvo pradėtas iš Valstybės saugumo departamento gavus Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymuose numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą. Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, aktyviai bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu bei užsienio valstybių teisėsaugos ir vidaus saugumo institucijomis.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra
Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, vadovaudamasisLietuvos Respublikos Seimo statuto 209 straipsnio 1 dalimi, šiandien Seimo planarinio posėdžio metu atsakė į Seimo nario Mindaugo Puidoko raštu pateiktusklausimus.
_____________
1 klausimas.Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras, vienas iš Prokurorų profesinės sąjungos lyderių Julius Rėksnys viešai pareiškė, kad „tam tikriems tarnybų vadovams nurodoma pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmus, tyrimą. Pakanka, kad neįvardintas informacijos šaltinis ką nors praneštų, tarkime, kad asmuo paėmė kyšį. Imama klausytis jo pokalbių. Vien informacija, kad prieš tokį asmenį buvo vykdomi tokie veiksmai, gali sutepti jo reputaciją. Kai kurie aukšti politikai labai gerai išmoko pamokas. Buvo paduodamas sąrašas žmonių ir liepiama jiems pareikšti įtarimus, nors tam nebūdavo pagrindo. Tada informacija numetama žiniasklaidai”. Prašau nurodyti ar esate pats gavęs tokį sąrašą arba nurodymus? Jei taip, iš ko ir kieno pavardės jame buvo?
Visų pirma turiu pabrėžti, kad šioje citatoje kaip tiesa yra pateikti keli niekuo nepagrįsti teiginiai, kurie klaidina visuomenę.
Atsakingai pareiškiu, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai pradedami tik tuomet, kai yra tam rimtas pagrindas ir griežtai laikantis visų nustatytų procedūrų. Ir tikrai tam nepakanka atskiro anoniminio pranešimo.
Šiame procese yra ne vienas kontrolės mechanizmas, įskaitant ir teismo sprendimą, todėl teigti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai pradedami be pagrindo, tiesiog kažkam to pageidaujant, negalima.
Antra, atsakydamas į klausimą dėl sąrašų ir nurodymų davimo, dar kartą užtikrinu, kad tokios praktikos mano vadovavimo laikotarpiu nebuvo ir nebus.
2 klausimas. Viešai pareiškėte, kad dėl prokuroro J. Rėksnio kreipėtės į Etikos komisiją, tai yra siekiate jį nubausti už viešus jo pasisakymus, o ar buvo pradėtas tyrimas siekiant išsiaiškinti jo teiginių pagrįstumą? Jei taip, koks ir kada?
Tiesa yra ta, kad atsižvelgdamas į turimą medžiagą bei gegužės 6 d. vykusios prokuratūros Kolegijos siūlymą, kreipiausi į Prokurorų etikos komisiją pavesdamas ištirti ir įvertinti paskelbtus teiginius dėl neva vykstančio politikų kišimosi į ikiteisminius tyrimus, piktnaudžiavimo korupciniuose tyrimuose ir kitus.
Kolegijos nuomone, su kuria aš pilnai sutinku, visos viešai paskelbtos abejonės, kurios sukėlė didelį atgarsį tiek visuomenėje, tiek prokuratūros bendruomenėje, turi būti išsklaidytos nešališku išsamiu tyrimu.
Etikos komisijai buvo perduotas ir prokuroro J. Rėksnio komentaras, kurį jis atsiuntė po prašymo pateikti galimai jam žinomą faktinę informaciją ir kitas konkrečias aplinkybes, kuriomis jis grindė savo teiginius apie prokuratūros veiklą bendraudamas su publikacijos autoriumi.
Lietuvos Generalinė prokuratūra
Tyrimo metu Komisija, tikėtina, surinks dar daugiau medžiagos ir tik surinktų duomenų visumos pagrindu pateiks savo išvadas, ar prokuroro vardu viešai pateikti teiginiai yra pagrįsti ar ne, bei atitinkamą Komisijos siūlymą.
Priminsiu, kad šios Komisijos sudėtyje yra ir 3 visuomenės atstovai, todėl abejoti Komisijos tyrimo nešališkumu bei sprendimo objektyvumu nėra jokio pagrindo.
Atsakydamas į antrąją klausimo dalį apie tyrimą siekiant išsiaiškinti teiginių pagrįstumą, galiu pakartoti viešai jau skelbtą informaciją.
Susipažinęs su prokuroro J. Rėksnio atsakymu ir kita medžiaga, bei atsižvelgdamas į prokuratūros Kolegijos nuomonę, pavedžiau Baudžiamojo persekiojimo departamentui įvertinti, ar prokuroro J. Rėksnio pateikto atsakymo dalyje apie galimai daryta įtaką ikiteisminiam tyrimui dėl CŽV kalėjimų Lietuvoje yra nusikalstamos veikos požymių bei priimti atitinkamą proceso sprendimą.
Šiuo metu toks sprendimas dar nėra priimtas.
3 klausimas. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis viešai pareiškė, kad tiek buvęs generalinis prokuroras Darius Valys, tiek jūs esate nurodę prokurorams siųsti bylas į teismą net jei ten nėra pakankamai įrodymų apkaltinamajam nuosprendžiui. Kaip pavyzdį pateikiamos korupcijos kategorijos bylos kurių beveik 50% žlugo teismuose būtent dėl minėtų priežasčių. Ar tokiu būdu prokuratūra siekia kažkokių politinių ar viešųjų ryšių tikslų?
Visų pirma turiu atkreipti dėmesį į tai, kad šioje citatoje pateikiami statistiniai duomenys visiškai prasilenkia su realybe.
Pastarųjų ketverių metų duomenys rodo, kad korupcinėse bylose asmenys išteisinami itin retai – vidutiniškai vos 4 iš 100. Pernai išteisinimų rodiklis šiose bylose siekė tik 3 procentus.
Jei žiūrėtume per atskiras nusikalstamas veikas, didžiausias išteisintų asmenų procentas buvo prieš trejus metus – 2016 metais bylose dėl piktnaudžiavimo.
Tuomet iš 42 kaltinamųjų buvo išteisinti 16. Tai sudaro 38 procentus nuo visų kaltintų piktnaudžiavimu. Tačiau per keletą metų pavyko pasiekti teigiamų pokyčių. Pernai iš 69 kaltinamųjų išteisinimo sulaukė tik 8 asmenys.
Dar noriu pabrėžti, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Demokratinėje valstybėje yra normalu, kuomet dalis nusikalstamų veikų padarymu kaltinamų asmenų teismuose yra išteisinami.
Taip pat mūsų valstybėje kiekvienas išteisintas asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos, padarytos galimai neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmais, atlyginimo.
Tai yra sveikos baudžiamojo persekiojimo sistemos sudėtinė dalis.
2016-2018 metais asmenys, kurie buvo kaltinami korupcinių nusikalstamų veikų padarymu, pateikė iš viso 15 ieškinių dėl galimai padarytos žalos atlyginimo.
11 ieškinių buvo atmesti, 4 ieškiniai patenkinti iš dalies. Priteista bendra suma – apie 31 tūkstantis eurų.
Tai rodo, kad civilinio proceso tvarka nagrinėjant tokių asmenų ieškinius, teismai dažniausiai nenustato neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų.
4 klausimas. Kas suteikė teisę generaliniam prokurorui ignoruoti pagrindines žmogaus teises ir laisves, jei iš anksto žinodamas, kad asmuo nepadarė nusikalstamos veikos, vis tiek prokuroras verčiamas tokią bylą siųsti į teismą ir taip nekaltai persekiojamą asmenį bausti pačiu teismo procesu?
Tokios teisės tikrai niekas nesuteikė ir negali suteikti, tačiau turiu pabrėžti, kad šis teiginys konstruojamas remiantis tik tendencingomis prielaidomis, o ne faktais.
Priminsiu, kad atlikdamas savo funkcijas, taigi ir priimdamas sprendimą kreiptis į teismą, prokuroras veikia savarankiškai ir vienvaldiškai, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos bei lygiateisiškumo principo, yra nepriklausomas nuo kitų institucijų, organizacijų ar asmenų, klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų.
Turiu pabrėžti ir tai, kad bet kuris prokuroras, kuriam tapo žinoma apie galimai daromą kokį nors neteisėtą poveikį, neteisėtus pavedimus, įpareigojimus arba kitokį kišimąsi į jo ar kito prokuroro veiklą, turi ne tik galimybę, bet ir įstatymuose aiškiai nustatytą prievolę į tokią informaciją ar įtarimus reaguoti vienu ar keletu jam tinkamiausiu atrodančiu būdu, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnis numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nustatęs nusikalstamos veikos požymius, turi pradėti ikiteisminį tyrimą.
Prokuroro pareiga apie aukštesniojo prokuroro priimtą proceso sprendimą, prieštaraujantį įstatymams, pranešti generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui) yra numatyta Prokuratūros įstatymo 15 straipsnyje.
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme numatyta valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareiga pranešti apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas užtikrina galimybę pateikti informaciją garantuojant ją pateikusio asmens konfidencialumą.
5 klausimas. Prokuroras J. Rėksnys pareiškė, kad vadinamojoje koncerno „MG Baltic” politinės korupcijos byloje, “kažkodėl teisiami vienos partijos atstovai, o kiti – neliečiami. Kodėl ne visi lygūs prieš įstatymą?”. Prašau nurodyti ar buvo atliktas šios bylos patikrinimas ir išsiaiškintos aukščiau minimos aplinkybės?
Atsakydamas į šį klausimą visų pirma turiu priminti, kad šioje byloje kaltinimai buvo pareikšti ne vienai, kaip teigiama, bet dviem politinėms partijoms bei tai, kad šiuo metu vyksta šios bylos nagrinėjimas teisme, todėl kalbėti apie šią byla dabar man būtų nekorektiška.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Kalbant bendrai, hipotetiškai, teismas, išnagrinėjęs bylą ir įžvelgęs kažkokių jos trūkumų, pavyzdžiui, įvertinęs, kad baudžiamojon atsakomybėn turi būti patraukti ir kiti asmenys, įskaitant juridinius, turi teisę tai nurodyti savo nutartyje. Tuomet priimami atitinkami sprendimai.
Tačiau šiuo metu panašaus turinio teiginiai vertinti tik kaip spekuliatyvūs, nepagrįsti ir neatsakingi.
6 klausimas. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėja R. B. viešame interviu pareiškė, kad buvę aukšti FNTT pareigūnai, o dabar įtakingi advokatai, galimai palaiko korupcinius ryšius su dabar veikiančiais aukštais FNTT pareigūnais ir daro galimai neteisėtą poveikį ikiteisminiams tyrimams. Teigiama, kad ji kreipėsi į prokuratūrą, tačiau ji tai perdavė FNTT vadovams, kurie ją pradėjo persekioti. Prašau nurodyti ar pradėjote tyrimą tikslu išsiaiškinti minimas aplinkybes ir kokių veiksmų ėmėtės apsaugoti apie galimą korupciją pranešusią pareigūnę nuo susidorojimo?
Šiame klausime teigiama, kad po to, kai asmuo kreipėsi į prokuratūrą dėl pranešėjo statuso suteikimo, informacija apie šį kreipimąsi buvo perduota FNTT vadovams. Tai nėra tiesa.
Apie asmenį, kuris kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pripažinti jį pranešėju, jokia informacija nebuvo teikta nei FNTT, nei kitiems asmenims ar institucijoms.
Po viešų teiginių apie spėjamą informacijos perdavimą tokia prielaida prokuratūroje buvo patikrinta ir tuo buvo įsitikinta. Pabrėžtina tai, kad pats asmuo dėl viešai skelbiamo tariamo informacijos nutekėjimo nėra pateikęs jokio oficialaus skundo.
Išsamų atsakymą apie situaciją su šiuo darbuotoju viešai yra pateikusi ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.
7, 8 ir 9 klausimus sieja bendra tema, todėl juos pagarsinsiu kartu.
Buvusi FNTT tyrėja E. S., jos sūnus J. S. ir jo advokatas Erikas Pavlovičius viešai atskleidžia šokiruojančius faktus, kad FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Rolandas Urbonas bei jo pavaldiniai galėjo daryti galimai nusikalstamą spaudimą įtariamajam ir jo šeimos nariams, su kuriais jį ir jo pavaldinius siejo draugiški santykiai, duoti, kaip teigiama reportaže, melagingus parodymus prieš R. Urbonui neįtinkančius kitus FNTT pareigūnus mainais į ikiteisminio tyrimo nutraukimą.
Ar buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba minimų aukštų FNTT pareigūnų atžvilgiu? Jei ne, kodėl?
Žiniasklaidos pranešimose apie šią bylą minima ir tai, kad FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Rolandas Urbonas kalba Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus vardu siūlydamas sprendimus įtariamiesiems kokiomis aplinkybėmis jiems gali būti nutraukti ikiteisminiai tyrimai. Ar buvo atliktas tyrimas siekiant patikrinti šiuos faktus?
Prašau nurodyti, jei taip yra, kokiu pagrindu tai vyksta? Kodėl sprendimus ikiteisminiuose tyrimuose priima ne tyrimui vadovaujantys prokurorai, kaip numato Baudžiamojo proceso kodeksas, o FNTT teritorinio padalinio vadovas, veikdamas išvien su apygardos vyriausiuoju prokuroru? Kaip dažnai tai vyksta ikiteisminiuose tyrimuose ir kokiu teisiniu pagrindu?
Visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ir šiose klausimų formuluotėse jau kaip nustatytas faktas pateikiami teiginiai, kurie nėra pagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis, todėl dar kartą turiu priminti apie nekaltumo prezumpcijos principą.
Antra, turiu priminti ir tai, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis, tiek 2015 metais priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas akcentuoja konstitucinį prokurorų nepriklausomumo principą, kuris nesuderinamas su generalinio prokuroro viešu atsiskaitymu iš Seimo tribūnos apie veiksmus ir sprendimus konkrečiuose ikiteisminiuose tyrimuose.
Tad šiuo metu viešai galiu pranešti tik tiek, kad Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro tarnybinio pranešimo pagrindu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, kurį pavesta organizuoti Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorams. Įtarimai šiame tyrime kol kas nėra niekam nepareikšti.
Šio ikiteisminio tyrimo eigoje bus siekiama išaiškinti ir tai, ar minimi teiginiai dėl FNTT Kauno apygardos valdybos pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų yra pagrįsti.
10 klausimas. Ar šie minimi ikiteisminiai tyrimai, kuriuose aukšti FNTT Kauno apygardos valdybos pareigūnai siūlė sprendimus, siekiant objektyvaus tyrimo, buvo perimti iš FNTT Kauno padalinio ir Kauno apygardos prokuratūros į kitą ikiteisminio tyrimo įstaigą ir kontroliuoti kitai prokuratūrai? Jei ne, kodėl iki šiol tai nepadaryta?
Kaip jau ką tik minėjau, ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo yra pradėtas Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro iniciatyva, todėl šiuo metu nėra jokio pagrindo abejoti šio prokuroro objektyvumu ir jo organizuojamus tyrimus perduoti kitam prokurorui ar kitai teritorinei prokuratūrai.
Prokuratūra
Taip pat galiu informuoti, kad minimuose tyrimuose yra padaryti sprendimai dėl ikiteisminio tyrimo institucijos tyrėjo pakeitimo.
11 klausimas. Ar po žiniasklaidos pranešimų buvo atliktas sisteminis tarnybinis tyrimas dėl Kauno apygardos prokuratūros prokurorų veiklos, kurie kontroliuoja ikiteisminius tyrimus FNTT Kauno apygardos valdyboje, siekiant objektyviai įvertinti susidariusią situaciją?
Galiu užtikrinti, kad iki dabar jokių objektyvių duomenų, kurie būtų pagrindas tokį tyrimą atlikti, aš neturiu.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai Seime Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas, gindami viešąjį interesą, rengia kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą dėl Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Stasio Jakeliūno galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir neteisėto bandymo paveikti Lietuvos banko (LB) priimamus sprendimus.
„Esame susirūpinę pastaruoju metu ypač suintensyvėjusiomis Seimo valdančiosios daugumos atstovų S. Jakeliūno ir jį remiančių Ramūno Karbauskio, Viktoro Pranckiečio pastangomis menkinti LB reputaciją. Tai svarbiausia šalies institucija, kontroliuojanti bankų sistemą ir užtikrinanti šio sektoriaus stabilumą. Bet koks kišimasis į LB nepriklausomumą gali sukelti neprognozuojamas pasekmes, nerimą Lietuvos ir tarptautinėse finansų rinkose, indėlininkų paniką. Jau nekalbant apie tai, kad toks kišimasis yra neteisėtas. Kiekvienos šalies centrinio banko nepriklausomumą gina Europos centrinis bankas“, – TS-LKD pranešime cituojamas A. Kubilius.
Seimo narys kelia klausimą, kas slypi po S. Jakeliūno siekiu sukelti abejones šalies centrine finansų institucija.
„Jei tai būtų tik kerštas už S. Jakeliūno nepriėmimą į darbą, tai būtų mažiausia grėsmė valstybės saugumui ir jos institucijų stabilumui, tačiau mes matome ir kur kas rimtesnių galimų interesų. Gali būti, kad toks neteisėtas elgesys yra nulemtas artėjančių Prezidento rinkimų, kuriuose dalyvauja ministras pirmininkas (Saulius Skvernelis. – ELTA). Tokių pavojingų rinkimų kampanijų jau yra buvę. Bet gali būti ir bankrutavusio banko „Snoras“ akcininkų bandymo daryti poveikį Lietuvoje, pasitelkiant Seimo narį S. Jakeliūną ir keršijant banko vadovui Vitui Vasiliauskui už „Snoro“ banko bankrotą. O tai jau būtų žymiai rimtesnė problema“, – teigia A. Kubilius.
Pasak M. Majausko, nutarta kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši ištirtų S. Jakeliūno veiklą.
„Matydami galimai neteisėtą veiką, nukreiptą prieš pagrindinę Lietuvos finansų instituciją – Lietuvos banką – rengiame kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą. Prašome pradėti ikiteisminį tyrimą ir ištirti, ar pono S. Jakeliūno veiksmais nedaroma žala viešajam interesui pagal Baudžiamojo kodekso 228 ir 288 straipsnius – piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir neleistiną kišimąsi į valstybės tarnautojo veiklą, pažeidžiant Lietuvos banko nepriklausomumą“, – cituojamas M. Majauskas.
ELTA primena, kad LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas po Vyriausybės pasitarimo trečiadienį teigė, kad krizės tyrimą atliekantis BFK pirmininkas S. Jakeliūnas bandė pakliūti dirbti į LB, kitaip žadėdamas parašyti knygą bei dalyvauti „Snoro“ byloje.
„Aš puikiai prisimenu (…) mūsų pokalbį (su S. Jakeliūnu. – ELTA) 2013 m. rudenį, kuriame mes kalbėjome apie finansinių paslaugų priežiūrą. Taip pat jis užsiminė, kad turi kompetencijos ir galėtų prisijungti prie LB kolektyvo. Jei ne, tai jis turi pasiūlymą su „Snoru“ susijusiais asmenimis, parašytų knygą ir kažkaip dalyvautų teisminiuose procesuose, susijusiuose su „Snoru“, kaip ekspertizę turintis asmuo. Mano atsakymas buvo paprastas: pone Stasy, pamirškime šį pokalbį, jūs vaikštote ties Baudžiamojo kodekso riba ir turėtumėte suprasti, ką „Snoro“ byla reiškia Lietuvos bankui, ir toks elgesys yra neetiškas“, – po posėdžio žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr. Pasak LB valdybos pirmininko, po pokalbio jis paprašė, kad S. Jakeliūnas jį ištrintų iš adresatų sąrašo, o tai, pasak V. Vasiliausko, parodo, kodėl tarpusavio santykiai tarp jų yra atšalę.
„Aš nuoširdžiai buvau šoke – kaip galima taip šnekėti. Po to mes dar susirašinėdavome ir 2014 m. pabaigoje, kai buvo kilęs „Swedbank“ palūkanų skandalas, mes ten susirašinėjome, apsikeitėme elektroninėmis žinutėmis. Paprašiau, kad jis mane išbrauktų iš adresatų sąrašo, nes nenoriu nieko bendro su juo turėti“, – žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.
Pasak jo, dabartiniai teiginiai apie LB, sklindantys iš S. Jakeliūno, yra šmeižtas.
„Tai yra viena aplinkybių, kodėl mes išėjome viešai. Aš negaliu pakęsti, kai banko, kuris yra viena šauniausių ekspertinių institucijų, vadovybė, labai protingai ir gudriai formuojant teiginius, kurie būtų kaip nuomonės reiškimas ir klausimai, yra viešai šmeižiama. Tai yra problema, ir dėl to į tai galime atsakyti tik viešumu, kito kelio neturime“, – po posėdžio kalbėjo V. Vasiliauskas.
Snoras
LB valdybos pirmininkas trečiadienį taip pat teigė galvojantis apie susirašinėjimo su krizės tyrimą atliekančiu BFK pirmininku paviešinimą.
S. Jakeliūnas sakė, kad susirašinėjimuose jokios informacijos, dėl kurios nerimautų, nėra.
„Ne, nėra (dėl ko nerimauti. – ELTA). Rašiau jiems (…), apie „Revolutą“ taip pat, bet, kad būtų kažko pikantiško, nėra. Interpretuoti galima įvairiai“, – Eltai teigė S. Jakeliūnas.
