Berlynas, rugpjūčio 17 d. (dpa-ELTA). Vokietijos federalinė kanceliarija neprivalo atskleisti žurnalistams, kokius susitikimus buvęs kancleris Gerhardas Schroederis, kuris yra tarptautiniu mastu stebimas dėl savo ryšių su Rusija, surengė nuo 2019 metų, trečiadienį nusprendė Berlyno teismas.
Kanceliarija neprivalo pateikti informacijos, nes G. Schroederio biuras, įsikūręs kanceliarijoje, yra nepriklausoma institucija spaudos įstatymo požiūriu, nusprendė teismas.
Buvęs Vokietijos kancleris, valdęs 1998-2005 metais, plačiai kritikuojamas dėl savo ryšių su Rusijos energetikos bendrovėmis ir artumo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui invazijos į Ukrainą fone.
Gegužės mėnesį Bundestagas atėmė iš G. Schroederio kai kurias specialias privilegijas, suteiktas jam kaip buvusiam vadovui. Vokietijos parlamento biudžeto komitetas, be kita ko, nusprendė uždaryti jo biurą.
Dėl to G. Schroederis padavė Bundestagą į teismą, reikalaudamas, kad jam vėl būtų suteiktas biuras su darbuotojais, kaip įprasta buvusiems kancleriams.
Viena, gegužės 23 d. (AFP-ELTA). Buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl, kuri prieš keletą metų per savo vestuves šoko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pasitraukė iš Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ valdybos narių, pirmadienį pranešė bendrovė.
K. Kneissl pateikė atsistatydinimo raštą, kuris įsigalioja nuo penktadienio, sakoma „Rosneft“ pranešime.
57 metų moteris pateko į laikraščių antraštes, kai 2018 metais pakvietė V. Putiną į savo vestuves ir buvo nufotografuota per pokylį šokanti su juo.
Kitais metais ji pasitraukė iš Austrijos vyriausybės, o praėjusių metų birželį prisijungė prie „Rosneft“ valdybos kaip nepriklausoma direktorė.
Jos atsistatydinimas įvyko po to, kai penktadienį „Rosneft“ paskelbė, kad buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis palieka valdybą po penkerių metų darbo. Diena anksčiau Vokietija dėl ryšių su Rusija atėmė iš jo oficialias privilegijas.
Penktadienį K. Kneissl agentūrai AFP sakė, kad ketina užbaigti savo vienerių metų kadenciją, tačiau kovo mėnesį pranešė „Rosneft“, kad nesieks dar vienos kadencijos valdyboje.
K. Kneissl asmeninėje interneto svetainėje paskelbti keli interviu Rusijos valstybės finansuojamam transliuotojui RT; paskutinis interviu duotas likus dviem dienoms iki vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo karinę invaziją Ukrainoje.
Savo pareiškime „Rosneft“ padėkojo K. Kneissl už jos darbą „sudėtingos“ tarptautinės situacijos metu ir teigė, kad tikisi ateityje bendradarbiauti su ja kaip su eksperte.
Viso Vokietijos politinio spektro politikai nori, kad buvusiam kancleriui Gerhardui Schroederiui būtų taikomos sankcijos dėl jo glaudžių ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir jo gynimo dėl Rusijos karo Ukrainoje.
G. Schroederis, 1998–2005 metais buvęs Vokietijos kancleris, dabar vadovauja Rusijos valstybinės energetikos milžinės „Rosneft“ stebėtojų tarybai ir yra dujotiekio bendrovės „Nord Stream“ akcininkų komiteto pirmininkas.
Jis iki šiol taip ir neišsakė jokios kritikos V. Putinui nuo jo šalies invazijos į Ukrainą pradžios.
G. Schroederis „turėtų būti Putino naudos gavėjų sankcijų sąraše“, – trečiadienį laikraščiui „Handelsblatt“ sakė Moritzas Koerneris, vienas pagrindinių verslą remiančios FDP partijos narių, pridurdamas, kad buvęs kancleris yra svarbiausias V. Putino žmogus Vokietijoje.
Konservatyviosios CDU užsienio politikos ekspertas Roderichas Kiesewetteris taip pat paragino įvesti sankcijas.
„Tai, kad G. Schroederis vis dar neatsiriboja nuo V. Putino ir Rusijos, tik parodo, kaip stipriai jis tarnauja V. Putinui“, – sakė jis.
Žaliųjų partijos atstovas Reinhardas Buetikoferis paragino taikyti sankcijas G. Schroederiui ir kitiems buvusiems Europos politikams, „kurie parsidavė Vladimirui Putinui“.
Neseniai duodamas interviu laikraščiui „New York Times“ G. Schroederis atvirai gynė Kremliaus vadovą nuo kaltinimų karo nusikaltimais, sakydamas, kad įsakymą dėl masinių žudynių greičiausiai davė žemesnio rango pareigūnai, o ne V. Putinas.
Berlynas, kovo 16 d. (dpa-ELTA). Ukrainos ambasadorius Vokietijoje pripažino, kad buvusio kanclerio Gerhardo Schröderio tarpininkavimo Kyjivui ir Maskvai pastangos žlugo. „Šis reikalas mums visiškai baigtas“, – dpa sakė pasiuntinys Andrijus Melnykas.
„Ukrainai tolesnės derybos su Schröderiu neturi prasmės. Žinoma, liūdna stebėti, kad viskas taip pakrypo“, – sakė jis.
Praėjusį trečiadienį G. Schröderis iš Stambulo keliavo į Maskvą, kur, anot dpa šaltinių, kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. G. Schröderis nuo seno palaiko draugystę su V. Putinu, prieš tris savaites įsakiusiu Rusijai įsiveržti į kaimyninę Ukrainą. G. Schröderio ryšiai su Kremliumi ir aukštos pareigos Rusijos įmonėse, įskaitant „Nord Stream“ dujotiekius, komplikavo buvusio kanclerio santykius su jo Socialdemokratų partija Vokietijoje, taip pat paskatino kai kuriuos jo biuro darbuotojus pasitraukti.
A. Melnykas pakartojo, kad tarpininkavimo pastangų ėmėsi pats G. Schröderis, Ukraina to neprašė. „Vis dėlto buvo tikimasi kokių nors rezultatų, kitaip Ukrainoje niekas nebūtų norėjęs jo klausytis“, – sakė jis.
Sekmadienio popietę Ukrainos atstovas buvo asmeniškai G. Schröderio informuotas apie derybas Maskvoje, sakė A. Melnykas. „Tačiau rezultatai buvo visiškai nenaudingi. Nieko naujo nebuvo pranešta, ko mes dar nežinotume iš mūsų pačių pokalbių su Rusijos šalimi“, – sakė jis. „Gaila, kad ši galimybė iššvaistyta“, – sakė A. Melnykas, pavadinęs padėtį „tragedija“.
Panašius komentarus jis anksčiau išsakė laikraščiui „Bild“.
Berlynas, kovo 3 d. (dpa-ELTA). Paskutiniam Vokietijos socialdemokratų (SPD) kancleriui prieš Olafą Scholzą Gerhardui Schroederiui dėl glaudžių ryšių su Rusija pareikštas ultimatumas iš jo paties partijos narių.
SPD pirmininkai Larsas Klingbeilas ir Saskia Esken ketvirtadienį pareikalavo, kad buvęs Vokietijos kancleris, ėjęs šias pareigas 1998-2005 metais, nutrauktų glaudžius ryšius su stambiomis Rusijos bendrovėmis, šiai šaliai įsiveržus į Ukrainą.
Buvęs kancleris laikomas ilgamečiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugu. Jis yra Rusijos valstybinės energetikos bendrovės „Rosneft“ stebėtojų tarybos pirmininkas, taip pat užima vadovaujamas pareigas dujotiekio „Nord Stream 2“ projekte, kurį O. Scholzo vyriausybė sustabdė, nusigręždama nuo rusiško iškastinio kuro.
G. Schroederis yra „visiškai izoliuotas“ socialdemokratų gretose, sakė L. Klingbeilas. SPD vadovai sakė, kad tikisi „netrukus“ sulaukti G. Shroederio atsakymo į ultimatumą.
Šiuo metu sprendžiama, ar jis turėtų būti pašalintas iš partijos.
G. Schroederis izoliuojamas ir kitais būdais. Atsistatydino keturi jo biuro darbuotojai, Bundeslygos klubas Dortmundo „Borussia“ panaikino jo garbės narystę, o Vokietijos futbolo asociacija (DFB) taip pat paragino jį arba atsisakyti pareigų Rusijos valstybinėse įmonėse, arba atsisakyti garbės narystės asociacijoje.
Tą dieną, kai Rusija pradėjo invaziją, G. Schroederis paragino šalį nutraukti karą Ukrainoje.
„Už tai atsakinga Rusijos vyriausybė“, – „LinkedIn“ tinkle paskelbtame įraše teigė G. Schroederis ir pridūrė, kad Rusijos saugumo interesai nepateisina karinių priemonių naudojimo.
Buvusio Vokietijos federalinio kanclerio Gerhardo Schroderio pavardė atsidūrė Ukrainos „valstybės priešų“ sąraše. Vyriausybei artimas portalas „Mirotvorec“ („Taikdarys“), turintis ryšių su Vidaus reikalų ministerija Kijeve, priskyrė socialdemokratų politiką „antiukrainiečiams“.
Buvęs kancleris į sąrašą veikiausiai įtrauktas po interviu Vokietijos laikraščiui „Aachener Nachrichten“, kuriame jis demonstravo supratimą Rusijos įvykdytai Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijai 2014 metais.
„Negi jūs rimtai manote, kad kuris nors Rusijos prezidentas ateityje tai vėl atšauks? Šią realybę vieną dieną reikės pripažinti“, – sakė G. Schroderis. Jis, be to, atkreipė dėmesį į tai, kad pusiasalį 1954-aisiais tuometinis sovietų premjeras Nikita Chruščiovas padovanojo Ukrainai. Ir Rusija, ir Ukraina tada buvo TSRS dalis.
G. Schroderis palaiko draugiškus ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Nuo Krymo aneksijos Rusijos ir Ukrainos santykiai yra sudėtingi. Jau kovą Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas užsiminė apie sankcijas G. Schroderiui.
„Valstybės priešų“ sąraše yra tūkstančiai pavardžių, tarp jų – buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko. Du sąraše buvę opozicionieriai 2015 metais buvo nužudyti Kijeve.
G. Schroderio žmona teigė esanti sunerimusi. „Mano šalyje ir mano kultūroje mes nesuprantame tokių išpuolių prieš demokratišką politiką, ypač – buvusį federalinį kanclerį“, – sakė iš Pietų Korėjos kilusi Soyeon Schroder-Kim.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas paragino Europos Sąjungą imtis sankcijų prieš buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schroederį už tai, kad jis remia projektus, kuriuose dalyvauja Rusija. Ministras tai pareiškė pirmadienį paskelbtame interviu leidiniui „Bild“.
„Svarbu, kad sankcijos būtų taikomos ne tik Rusijos vyriausybės nariams ir valstybinėms kompanijoms, bet ir tiems, kurie užsienyje remia Maskvos projektus“, – sakė Ukrainos URM vadovas.
„G. Schroederis – vienas svarbiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino lobistų visame pasaulyje. Todėl reikia išsiaiškinti, kokių veiksmų čia gali imtis ES“, – pareiškė P. Klimkinas.
G. Schroederis ėjo Vokietijos federalinio kanclerio pareigas 1998-2005 metais. Pasitraukęs iš politikos, jis ėmėsi visuomeninės veiklos ir verslo. Be kita ko, jis yra kompanijos „Rosneft“ direktorių tarybos pirmininkas ir bendrovės „Nord Stream AG“ akcininkų komiteto pirmininkas.
„Nord Stream AG“ yra vamzdyno, kuriuo į Vokietiją pumpuojamos dujos iš Rusijos, savininkė ir operatorė.
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis ketina vesti penktą kartą, 75 metų amžiaus politiko išrinktoji – 48 metų Kim So Yeon iš Pietų Korėjos. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra DPA.
„Vestuvės turėtų įvykti rudenį“, – sakė žurnalistams G. Schroederis, kuris ketvirtadienį lankosi Seule. Anot jo, vestuvių vieta ir tiksli data paaiškės vėliau.
G. Schroederio išrinktoji savo ruožtu Pietų Korėjos naujienų agentūrai „Yonhap“ patvirtino poros ketinimus, pridurdama, kad vestuvinių renginių planas bus paskelbtas vėliau.
Pora bendrauja jau kelerius metus. G. Schroederis ir Kim So Yeon, kuri dirba Vokietijos verslo plėtros korporacijos atstove, gyvena tai Pietų Korėjoje, tai Vokietijoje.
Ekskancleris pareiškė norįs geriau išmokti korėjiečių kalbą ir „gyventi normalų gyvenimą“ su savo išrinktąja. Šiuo metu buvęs Vokietijos vyriausybės vadovas skiriasi su savo ketvirtąja žmona Doris Schroeder-Koepf. Jie yra įsivaikinę du vaikus.
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis (Gerhard Schroeder) paskirtas didžiausios Rusijos naftos bendrovės „Rosneft“ direktorių valdybos pirmininku, penktadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros TASS ir „Interfax“.
Tačiau valstybės valdomos „Rosneft“ atstovas agentūrai dpa telefonu galėjo patvirtinti tik tiek, kad Sankt Peterburge vykusio akcininkų susirinkimo metu G. Šrioderis buvo išrinktas įmonės valdybos nariu.
Pastaruosius trejus metus „Rosneft“ yra taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, kurios buvo įvestos kaip atsakas į Rusijos kišimąsi į Ukrainos konfliktą.
G. Šrioderis, Vokietijos kanclerio pareigas ėjęs nuo 1998 iki 2005 metų, praėjusį mėnesį pareiškė, kad įsidarbinimas „Rosneft“ – jo asmeninis reikalas.
Dėl artimų ryšių su Rusijos naftos milžine G. Šrioderį kritikavo ne tik kanclerė Angela Merkel, bet ir jo paties partijos, socialdemokratų, vadovybė.
Nepaisant griežtos kritikos, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis (Gerhard Schroeder) neketina atsisakyti pasiūlymo tapti Rusijos naftos koncerno „Rosneft“ valdybos nariu, praneša agentūra dpa.
„Aš tai padarysiu. Tai mano gyvenimas ir dėl jo sprendžiu aš, o ne vokiečių spauda“, – pareiškė G. Šrioderis rinkimų kampanijos renginyje Rotenburge. Jis pabrėžė norįs padėti užtikrinti Vokietijos ir Europos energetinį saugumą.
G. Šrioderio ketinimai prisijungti prie „Rosneft“ Vokietijoje sulaukė didelės kritikos, be kita ko, dėl to, kad bendrovei dėl Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos yra taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos.
Ar, kaip skelbia rusų spauda, jis ketina užimti net valdybos pirmininko pareigas, G. Šrioderis trečiadienį nepasakė. Tačiau jis pareiškė savo nuomonę, kad dėl ekonominių ir politinių priežasčių nėra protinga izoliuoti Rusiją.
„Rusijos demonizavimas niekam nepadės“, – pabrėžė jis. „Rosneft“, pasak G. Šrioderio, jokiu būdu nėra „prailginta Rusijos vyriausybės ranka“.
Atsakydamas į klausimą, ar nebijo Rusijos prezidento Vladimiro Putino būti naudojamas kaip „Rosneft“ iškaba, G. Šrioderis teigė: „Aš nesu tinkamas naudoti“. Jam esą nesusidaro ir įspūdis, kad V. Putinas turėtų tokių ketinimų. G. Šrioderis į „Rosneft“ valdybą turėtų būti išrinktas rugsėjo 29-ąją.