Didžiausias pasaulyje šlifuotas deimantas. EPA – ELTA foto
Dubajus, sausio 17 d. (AFP-ELTA). Nuo pirmadienio pirmą kartą viešai eksponuojamas didžiausias pasaulyje šlifuotas deimantas. 555,55 karato juodą akmenį pavadinimu „The Enigma“ galima išvysti „Sotheby‘s“ aukcionų namuose Dubajuje, kur jis bus parduodamas.
Neįvardijamas brangakmenio savininkas į Gineso rekordų knygą įtraukto deimanto per praėjusius 20 metų niekada nėra rodęs.
„The Enigma“ ekspertų nušlifuotas taip, kad turėtų 55 briaunas ir delno formos Hamsa simbolį. Šis Persijos įlankos regione reiškia galią ir apsaugą. Pasak „Sotheby‘s“ ekspertės Sophie Stevens, specialistai spėja, kad retas juodas deimantas galėjo susiformuoti prieš daugiau kaip 2,6 mlrd. metų į Žemę pataikius meteoritui ar asteroidui.
Akmuo ateinančiomis savaitėmis bus eksponuojamas ir Los Andžele bei Londone. Jo aukcionas vyks vasario pradžioje. „Sotheby‘s“ prognozuoja, kad deimantas bus parduotas už 5 mln. dolerių (4,38 mln. eurų).
Baltijos kelias. Albumas. Sudarytojas – Vytautas Visockas.
Ar du milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų galėtų vėl susikibti rankomis nuo Talino iki Vilniaus į 600 kilometrų nenutraukiamą grandinę? Visose trijose šalyse susibūrė grupė aktyvių piliečių, kurie tiki, kad tai įmanoma, bet tam prireiks daug laiko ir daug darbo.
Nenutraukiamą Baltijos Kelio žmonių grandinę tikimasi pakartoti 2039 metais, kai sukaks 50 metų nuo paties renginio ir 100 metų nuo Ribentropo-Molotovo pakto, kurio paminėjimui jis buvo skirtas. Iki tuomet bus organizuojamos vis masiškesnės repeticijos 2019, 2024, 2029 ir 2034 metais. Visi norintys kviečiami prisijungti prie šios entuziastingos komandos.
1989 m. rugpjūčio 23 d. daugiau nei du milijonai laisvės ištroškusių trijų Baltijos šalių gyventojų padarė tai, kas nebuvo pakartota pasaulio istorijoje nei iki tada, nei po to. Tai buvo didžiausias protesto renginys per visa Tarybų Sąjungos istoriją, taip pat įvykis, patekęs į Gineso rekordų knygą.
Baltijos Kelias taip pat yra viena iš trijų UNESCO „Pasaulio atminčių”, kurias Lietuva įnešė į pasaulio istoriją (kitos dvi – Liublino Unijos dokumentas ir Radvilos Našlaitėlio laiškai).
Daugiau nei 30 įvairiausių organizacijų, kurių nuolat daugėja, susivienijo šiam tikslui. Tarp jų ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų klubas, „Jeep Club Lithuania“, Lietuvos etninės kultūros draugija, akcija „Darom“, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius, šauliai, skautai ir daugelis kitų.
Pasak Lietuvos etninės kultūros draugijos pirmininkė, Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatės Dalios Urbanavičienės, norime ne tik švęsti bene labiausiai Baltijos šalių vienybe įsiminusio įvykio 30-metį, bet ir parodyti, kad Baltijos kelias yra gyvas žmonių širdyse. „Tikime, kad jei ne šiemet, tai per kitą Baltijos kelio jubiliejų vėl rankomis susikabins 2 milijonai, kad mes vėl būsime vieningi“, – sakė D.Urbanavičienė.
Baltijos kelias. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Šiemet rugpjūčio 23-iosios rytą, 9.00 val., nuo Katedros startuos „Jeep Club“ Lithuania koordinuojamas automobilių žygis iš Vilniaus į Taliną „Baltijos Kelias 30“. Jam buvo sutelktos milžiniškos Lietuvos automobilių klubų pajėgos. Žygyje jau užsiregistravo dalyvauti per 4 000 ekipažų, teigia „Jeep Club Lithuania“ prezidentas Nerijus Laurinaitis. Toks pat žygis startuos ir iš Talino, kurio dalyviai vakare pasieks Lietuvą.
9.00 val. nuo Katedros startuos Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos koordinuojamas tradicinis bėgimas iš Vilniaus į Taliną su 30 bėgikų.
18.00 val. nuo Katedros istoriniu Baltijos Kelio maršrutu nusidrieks susikibusių rankomis žmonių grandinė. „Darom“ akcijos, Lietuvos etninės kultūros draugijos ir kitų organizatorių tikslas, kad 10 tūkst. žmonių grandinė tęstųsi nuo Katedros iki Vilniaus miesto ženklo Ukmergės plente.
Grandinės dalyviai pasitiks „Jeep Club Lithuania“ koordinuojamo automobilių žygis „Baltijos Kelias 30“ dalyvius kurie atvyks iš Talino per Rygą ir atveš į Vilnių – simbolines dovanas Lietuvai – Latvijos ir Estijos šalių vėliavas.
Renginiai vyks Širvintose, Ukmergėje, Panevėžyje ir kituose miestuose.
Plėtojantis prekybai, amatams, atvykstant pirkliams iš kitų miestų ir net kraštų, reikėjo rasti jiems nakvynę, pavalgydinti, palinksminti.
Pradėjo rastis užeigos namai, maitinimų ir pasilinksminimo įmonių, vadinamų įvairiai: ūkiškais kambarėliais, tavernomis, kabakais, smuklėmis, karčiamomis.
Šių užeigų šeimininkai nelabai rūpinosi pasirinktinų gaminių gausa, virėjų gebėjimais gaminti skaniai ir sveikai.
Iki XII a. daug kur Europoje buvo populiarūs ūkiški kambarėliai /kioskeliai/, kur žmonės ateidavo pasėdėti, išgerti alaus. Kartais jie atsinešdavo mėsos, iš kurios šeimininkas pagamindavo gaminį. Kiek vėliau šeimininkai gamindavo ir iš savo produktų.
XV a. tokia taverna Londone tapo pirmąja vieta, kur buvo galima kiekvieną dieną atitinkamą valandą pavalgyti. XVI a. viduryje pasiturintys žmonės stengdavosi pietauti ne namuose, o tavernose.
„Aach, aach, čen, čen, reu, reu…“ – šitaip prancūzų fonetikos specialistams „prabilo“ Totavelio žmogus, prieš 450 tūkst. metų gyvenęs Rusijono urvuose, Pietų Prancūzijoje.
Krūtinės ląstos apimtis, žandikaulių sandara, liežuvio judrumas, raumenys, padedantys skiemenimis kalbėti, – visi tie duomenys buvo pateikti kompiuteriui.
Šis atkūrė kalbą tolimojo mūsų protėvio, kurio liekanos buvo rastos 1967 metais Atrodo, jog toji būtybė gana neblogai kalbėjo, galėjo ištarti visus dabartinius balsius ir priebalsius. Nors mokslininkai ir neatspėjo, ką reiškė aukščiau pateikti garsai, tačiau mano, jog pirmykščiai medžiotojai turėjo pakankamai turtingą garsų žodyną.
Sunku įsivaizduoti, bet buvo laikai, kada žmonės neturėjo pavardžių. Taip ir kreipdavosi vienas į kitą: „Sveikas, storuli!”, „Štai ir žvairys!” Kiek vėliau atsirado žmonių vardai. Mergaitė, gimusi badmečiu, galėjo būti pavadinta Una /keltų kalba – „badas“/, o šviesiaplaukę mergaitę pavadino Blanša /prancūziškai – „balta“/..
Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad pirmosios pavardės – kaip šeimos arba giminės vardai – atsirado dar Romos respublikos laikais, maždaug 500 m.pr.m.e. Kiti tyrinėtojai teigia, kad pirmosios pavardės atsirado Gruzijoje ir Armėnijoje IV-VI a. Europoje pavardės pirmiausia atsirado Italijoje X-XI amžiais, o iš čia jas perėmė prancūzai, anglai, vokiečiai.
Praėjęs rugsėjis pasaulyje ir Lietuvoje pažymėtas keliais svarbiais įvykiais, susijusiais su tarptautiniu terorizmu, tiek islamiškuoju, tiek ir valstybiniu, ne vien prisiminimais apie tai, kaip 2001 metų rugsėjo 11 d. arabų mirtininkai atakavo JAV.
Netikėtas posūkis kovoje su tarptautiniu terorizmu
Rugsėjo 2 d., kai iki Rugsėjo 11 paminėjimo nebuvo likę ir 10 dienų, o revoliucija Šiaurės Afrikos musulmonų šalyse įsisiautėjo, BBC pranešė tiesiog stulbinančią naujieną, esą JAV ir Didžioji Britanija ieško galimybės pradėti derybas su „al Qaeda“, kad būtų sudarytas taikos susitarimas. Apie tai kalbėjo ne bet kas, o buvusi britų slaptosios tarnybos MI-5 vadovė Eliza Manningham-Buller BBC surengtoje viešoje paskaitoje. Pasak jos, jėgos metodai, o ir resursai, kovoje su terorizmu nėra begaliniai, todėl, siekiant užkirsti kelią prievartai, reikalingi politiniai sprendimai. Tačiau buvusi britų slaptosios tarnybos vadovė perspėjo, kad iki derybų su „al Qaeda“ pradžios dar labai toli.
Mirė seniausias pasaulyje vyras britas Bobas Weightonas, jam buvo 112 metų, šią žinią patvirtino vyro šeima.
