Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje rugsėjo 26–28 dienomis vyko inovacijų paroda „Inno panorama 2019“, pristatanti įvairias inovacijas ir naujoves. Renginyje dalyvavo daugiau nei 300 dalyvių, kurie pristatė naujausius išradimus. Pastarieji palengvins darbą ne tik stambiesiems ūkininkams, bet taip pat ir leis atrasti būdų, kaip padėti mažiau išvystytiems Lietuvos regionams.
Parodos „Inno panorama 2019“ prizu „Metų inovacija 2019“ apdovanotas Progressus Group UAB gaminys – vandeniui laidus grindinys AKMENS TAKAS (trinkelės su fiksuotu laidžiu užpildu). Daugumos parodos lankytojų nuomone, tai lengviausiai ir greičiausiai pritaikoma Lietuvos ūkyje inovacija, nereikalaujanti didelių investicijų ir galinti atnešti plačią naudą visuomenei. Didelį savivaldybių atstovių dėmesį patraukė lengvas grindinio montavimas ir žema kaina.
Vandeniui laidus grindinys. Paroda
„Šių metų parodos šūkis – sprendimai regionų plėtrai. Norima, kad būtų išvystyti ne tik didžiuosiuose miestuose, bet visi regionai galėtų augti tolygiai. Čia po vienu stogu apjungėme verslo įmones, mokslo, viešojo sektoriaus nevyriausybinių organizacijų atstovus. Parodos akcentu taps „Inovacijų alėja“, į kurią tikimės ateityje matysime dar augiau dalyvių, kurie pristatys naujoves“, – atidarymo metu kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos kancleris Antanas Maziliauskas.
Patikrintą lietui laidžią grindinio sistemą gamina Progressus Group UAB. Vandenį praleidžianti danga užtikrina vandens pralaidumą (priklausomai nuo užterštumo) nuo 880 iki 3300 l/ha*s, tai mažiausiai apie 3 kartus daugiau nei lyjant krenta iš dangaus (270 l/ha*s). Naudojant trinkelės su fiksuotu laidžiu užpildu, vienu metu sprendžiamos dvi problemos: surenkamas perteklinis lietaus vanduo ir laistomi medžiai.
Parodoje
Tik pradėjus naudoti tokią sistemą, galima sumažinti centralizuotai surenkamą lietaus paviršinių nuotekų kiekį iki minimumo. „Daug metų parduodu vandeniui laidų grindinį ir žinau, kad tik taip galima sumažinti liuku, grotu, ir kitu sovietinių laikų infrastruktūros reliktų kiekį, ypač senamiestyje – siūlo Progressus Group specialistas Nerijus Baltrukonis.
Rengdami miestų rekonstrukcijos projektus erdvių planuotojai, architektai remiasi vidutinėmis meteorologijos tarnybos nurodomomis sąlygomis. Bet ar visada gamta yra „vidutinė“? Matome, kuo toliau (ypač pastaruoju laiku), tuo sudėtingiau prognozuoti orus – pasak sinoptikų, tai normalu, nes dėl šylančio klimato anomalinių atmosferos reiškinių daugėja, todėl ir orai tampa mažiau nuspėjami.
O tuomet „ne vidutinių oro sąlygų“ kontekste dar labiau išryškėja viena problema – paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų nesilaikymas techniniuose projektuose. Architektai apskritai „pamiršo“ vandeniui laidų grindinį, kuris privalomas pagal paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 7 punktą. Apklausti techninių projektų vadovai dažniausiai nėra girdėję apie tokio reglamento taikymą. Ar taip nėra ir dėl to, kad nėra jokios reglamento vykdymo kontrolės? Kartais susidaro įspūdis, kad miestų kūrimas vyksta spontaniškai, viskas palikta savieigai, o bendros vizijos nėra.
O to pasekmės: džiūstantys miestų alėjose pasodinti medžiai, kurie auga nedideliuose jiems paliktuose grindinio tarpeliuose, kai šaknys negauna pakankamai vandens, maisto medžiagų, oro, prasta parkų ir skverų žaliųjų zonų apsauga, tvarkymas, senkančios upės. Ar pas kaimynus kreiptis dėl išdžiūvusių upių nėra naivu ir gėda, kai savo kieme susitvarkyti nesugebama. Ne tik dėl oro sąlygų, bet ir dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento nesilaikymo vyksta upių krantų erozija.
Dėl staigaus vandens lygio kilimo lietaus metu į vandens nuotekų vamzdynus paduodamas didelis vandens kiekis, kuris staigiai kelią vandens lygį – taip didėja potvynių miestuose tikimybė. Staiga padidėjęs vandens kiekis kelia grėsmę ir miesto vamzdynams. Ką jau kalbėti apie upių užterštumą – kartu su dulkėmis per lietaus nuotekų vamzdžius į upes patenka net padangų, kurios turi būti surinktos miestuose, dalelės.
Perteklinė infrastruktūra – miesto konkurencingumo mažėjimas: miestuose norima tiesti naujus lietaus nuotekų tinklus, bet ar dėl to perkasime visą miestą, nekalbant apie tai, kad ateityje tuomet laukia dideli jų tvarkymo, išlaikymo kaštai.
Tai kiek gi reikės „paaukoti medžių“, kad išmoktume projektuoti? Nuo 1991 metų kietųjų dangų kiekis mieste padidėjo apie 2 kartus. Bet juk sprendimas yra šalia – naudoti, kur įmanoma, vandeniui laidžias dangas. Vandeniui laidaus grindinio naudojimas privalo būti įtraukiamas į projektavimo reikalavimus, tada, tikėtina, mažo intensyvumo gatvėms net nereikės lietaus nuotekų tinklų, mažiau būtų apkraunami miestų lietaus vandens surinkimo tinklai, mažiau iššūkių lauktų kiemų tvarkymo programų, parkuose nereikėtų ardyti gamtinės struktūros bei keisti susiformavusio gamtinio kraštovaizdžio.
Tereikia rengiant techninius projektus laikytis Reglamento reikalavimų bei ieškoti sprendimų, kurie nekenkia miestų tvarios architektūros ir darnios statybos vizijai, darniai miestų plėtrai.
Iki pastarojo meto Lietuvoje retai buvo akcentuojama pašalinio vandens patekimo į nuotekų tinklus problema, tačiau padažnėjus atvejams, kai parkų, aikštelių, miestų ir gyvenviečių lietaus nuotekų tinklai yra perkraunami vandens kiekais, kurie turėtų didžiąja dalimi susigerti į žemę, bet šie vandens kiekiai patenka į nuotekų tinklus, šie su padidėjusiu vandens kiekiu nesusidoroja, imta dažniausiai ieškoti „kas kaltas“.
Atsakomybė dėl atsirandančių problemų, greičiausiai, turėtų atitekti architektams, erdvių planavimo specialistams, kurie skaitė įstatymus, statybos reglamentą, žino (ar turėtų žinoti) kitus reikalavimus. „Nebent dalis šių specialistų tiesiog neįsigilina į savo profesijos subtilybes – jiems patinka braižyti popieriuje, bet ne mąstyti, kaip jų sukurti projektai „gyvens“ realiai“ – teigia NT projektų vystymo konsultantas Rolandas Karlonas.
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis paviršinių nuotekų šalinimą, valymą ir išleidimą Lietuvoje yra Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, kuriame išdėstyta, kad:
Pašalinis vanduo, patekęs į nuotekų tinklus, juos apkrauna, didėja elektros energijos sąnaudos, greičiau dėvisi siurbliai, kita mechaninė įranga, patekdamas į nuotekų valymo įrenginius, neigiamai įtakoja nuotekų valyklų darbą, sunkina valymo procesą, didina valymo savikainą.
Deja, bet kalbos apie tai, kad kolektoriai yra pernelyg apkrauti, prastos techninės būklės, kad trasų pralaidumas mažas, kad įranga pasenusi ar net, kad dėl pasikartojančių problemų kaltas klimato atšilimas, dažnai tėra pasiteisinimas dėl netinkamai atliktų planavimo, projektavimo, statybos darbų. Kartais susidaro įspūdis, kad yra suinteresuotų daryti netinkamai, atmestinai. O juk įstatymas numato, kad turi būti įrengiamos vandeniui (ir lietaus) laidžios dangos, kurios lengvai valdo didelius kritulių kiekius, turėtų būti naudojamos kietosios dangos, kurios ne tik atsparios šalčiui ar kitiems atmosferos poveikiams, bet ir laidžios vandeniui.
Į tvarių lietaus vandens tvarkymo sprendimų paiešką turi įsitraukti savivaldybės, kurios turėtų skatinti aplinkai palankių plėtros sprendimų pasirinkimą, darantį minimalią įtaką planuojamos teritorijos gamtiniam hidrologiniam režimui. Tinkamai atliekant parengiamuosius darbus, pasirinkus tinkamas medžiagas, sistemas, pasitelkiant į pagalbą moderniąsias technologijas, galima sumažinti centralizuotai surenkamo paviršinių nuotekų kiekį iki minimumo, net pasiekti, kad miestuose sumažėtų vamzdynų, kuriuos, beje, reikia net tik pakloti, bet po to nuolat prižiūrėti, miestų (ypač senamiesčių) ir miestelių kraštovaizdžio nedarkytų liukai, grotos ar kiti sovietmečio „infrastruktūros šedevrai“.
Parkuose ir skveruose apskritai draudžiama tiesti asfaltus, o privaloma naudoti vandeniui laidžią dangą. Kas paneigs, kad visada yra kažkas suinteresuotas arba darantys nemąstant, ir kaip patogu skųstis mažu trasų pralaidumu, kad ir vėl reikia remonto, ir kad reikia keisti grindinius, nes klimato atšilimas, nors kita dalis specialistų, kai jiems patogu, atšilimą neigia… Kaip visada: įstatymai yra, bet jie neveikia. Bet ar kam tai rūpi?
Patvirtintą lietui laidžią sistemą siūlo Progressus Group UAB. Vandenį praleidžianti danga praleidžia, kad ir labai užterštą, su samanomis padengta siūle, nevalyta 5 metus – turi geriausius rezultatus iš visų laidžių kietų dangų po 5 metų naudojimo.
“Mūsų įmonės Progressus Group grindinys užtikrina vandens pralaidumą (priklauso nuo užterštumo) nuo 880 iki 3300ltr/ha*s, tai mažiausiai apie 3 kartus daugiau nei lyjant krenta iš dangaus (270ltr/ha*s). Atskyrus mieste teršiamas teritorijas ir gyventojams bei savivaldybes institucijoms pavedus naudotis prioritetu, galima pasiekti, kad vamzdynų skaičius mieste sutrumpėtu. Nauda būtu akivaizdi, vamzdynus reikia ne tik kloti bet ir prižiūrėti, sumažėtu eksploatacijos išlaidos.
Tik pradėjus naudoti tokią sistemą, galima sumažinti centralizuotai surenkamą paviršinių nuotekų kiekį iki minimumo. Sumažinti liuku, grotu, ir kitu sovietinių laikų infrastruktūros šedevrų kiekį, ypač senamiestyje – siūlo Progressus group specialistas Nerijus Baltrukonis.
