Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, reaguodamas į viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad Lenkija stabdo ginklų tiekimą Ukrainai, akcentuoja, jog tarp šių dviejų šalių kilumus nesutarimus reikia kuo skubiau išspręsti. Prezidentūros teigimu, būtent šią poziciją Lietuvos lyderis ir išsakė susitikimuose su šių šalių vadovais.
„Dėl bendro, svarbiausio, tikslo – Europos gynimo nuo agresyvios ekspansinės Rusijos politikos – nesutarimai tarp Ukrainos ir Lenkijos turėtų būti išspręsti maksimaliai greitai. Lenkijos vieta paramos teikime yra išskirtinė. Sprendimai turi būti rasti, nes toliau gilinti krizę būtų neatsakinga“, – susitikimuose su Ukrainos ir Lenkijos valstybių vadovais išsakytą G. Nausėdos poziciją perdavė Prezidento komunikacijos grupė.
Pasak šalies vadovo, svarbu suvokti, kad kalbama ne apie atskirų šalių, o viso regiono ir net žemyno saugumą.
„Kaip rodo istorija, tik bendromis pastangomis, palaikydami ir padedami vienas kitam galime atremti išorinės grėsmės pavojų.
Tuo tarpu vieši nesutarimai, kokios priežastys juos bekeltų, ne tik pakerta vienybę, bet ir padeda priešo propagandai“, – akcentavo prezidentas.
Prezidentas kalbėjosi su Ukrainos ir Lenkijos Prezidentais dėl grūdų vežimo procedūrų per Lenkiją lengvinimo ir tranzito per Lietuvą didinimo, taip sumažinant spaudimą.
Artimiausiu metu Prezidentas tęs pokalbius tiek su Ukraina, tiek su Lenkija, teigia Prezidentūra.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
ELTA primena, kad Lenkija trečiadienį pareiškė, jog nebeginkluos Ukrainos ir dėmesį skirs savo pačios gynybinėms reikmėms, sąjungininkėms susiginčijus svarbiu Kyjivo kovos su įsiveržusia Rusijos kariuomene momentu.
Aštrėjant ginčui dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, Lenkija išsikvietė Ukrainos ambasadorių, norėdama išreikšti jam protestą dėl prezidento Volodymyro Zelenskio komentarų Jungtinėse Tautose. Ukrainos lyderis pareiškė, kad kai kurios šalys tik apsimeta, jog palaiko Kyjivą, kurio karinės pajėgos šiuo metu vykdo kontrpuolimą. Tai įžeidė Varšuvą, kuri yra viena ištikimiausių Ukrainos rėmėjų nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasarį. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. ELTA / Marius Morkevičius
Didelė dalis kitų sąjungininkų siunčiamų ginklų Ukrainą pasiekia per Lenkijos teritoriją. Lenkija taip pat yra priėmusi šimtus tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių, kuriems teikia įvairią paramą.
Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda. EPA-ELTA nuotr.
Įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo pakurstė Lenkijos sprendimas uždrausti grūdų importą iš Ukrainos. Varšuva tokį žingsnį žengė siekdama apsaugoti lenkų ūkininkus. Grūdai Lenkijoje yra jautri tema, šalies kitą mėnesį laukiant rinkimams. Dabartinė dešiniojo sparno vyriausybė turi didelį regionų, kuriuose verčiamasi ūkininkavimu, palaikymą.
Kyjivas po ambasadoriaus iškvietimo paragino Lenkiją „palikti emocijas nuošalyje“ ir laikytis „konstruktyvaus“ požiūrio.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. ELTA / Marius Morkevičius
Varšuva, rugsėjo 21 d. (AFP-ELTA). Lenkija trečiadienį pareiškė, kad nebeginkluos Ukrainos ir dėmesį skirs savo pačios gynybinėms reikmėms, sąjungininkėms susiginčijus svarbiu Kyjivo kovos su įsiveržusia Rusijos kariuomene momentu.
Aštrėjant ginčui dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, Lenkija išsikvietė Ukrainos ambasadorių, norėdama išreikšti jam protestą dėl prezidento Volodymyro Zelenskio komentarų Jungtinėse Tautose. Ukrainos lyderis pareiškė, kad kai kurios šalys tik apsimeta, jog palaiko Kyjivą. Tai įžeidė Varšuvą, kuri yra viena ištikimiausių Ukrainos rėmėjų nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasarį.
Didelė dalis kitų sąjungininkų siunčiamų ginklų Ukrainą pasiekia per Lenkijos teritoriją. Lenkija taip pat yra priėmusi šimtus tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių, kuriems teikia įvairią paramą.
Įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo pakurstė Lenkijos sprendimas uždrausti grūdų importą iš Ukrainos. Varšuva tokį žingsnį žengė siekdama apsaugoti lenkų ūkininkus.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis trečiadienį buvo paklaustas, ar jo šalis ir toliau rems Kyjivą, nepaisant šio ginčo. „Mes nebesiunčiame ginklų į Ukrainą, nes šiuo metu ginkluojame Lenkiją modernesniais ginklais“, – pareiškė ministras pirmininkas.
Grūdai Lenkijoje yra jautri tema, šalies kitą mėnesį laukiant rinkimams. Dabartinė dešiniojo sparno vyriausybė turi didelį regionų, kuriuose verčiamasi ūkininkavimu, palaikymą. V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Europos Komisija (EK) 2023 m. gegužę buvo sutikusi apriboti grūdų eksportą į Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, siekiant apsaugoti ūkininkus, kurie tvirtino, kad atitinkamas importas vietos rinkose numuša kainas. Priėmus šį sprendimą maisto produktai toliau tranzitu keliaudavo pro šių šalių teritoriją, tačiau nebebuvo parduodami vietos rinkoje. Nors praėjusį penktadienį EK nurodė, kad stabdo importo draudimą, Lenkija, Vengrija ir Slovakija iš karto paskelbė, jog tam priešinsis. Kyjivas savo ruožtu į tai reagavo pranešdamas, kad pateiks skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).
Kyjivas po ambasadoriaus iškvietimo paragino Lenkiją „palikti emocijas nuošalyje“ ir laikytis „konstruktyvaus“ požiūrio.
Grimasos. Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, rugsėjo 20 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministerija paragino Lenkiją nesivadovauti emocijomis ir dialogą dėl grūdų eksporto pasukti konstruktyvia linkme. Tai rašoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai Oleho Nikolenkos komentaruose feisbuke, praneša „Ukrinform“.
O. Nikolenka pažymėjo, kad Ukrainos URM buvo išsamiai informuota apie Ukrainos ambasadoriaus susitikimą Varšuvoje su Lenkijos užsienio reikalų viceministru. Užsienio reikalų ministerijos atstovas pranešė, jog šio susitikimo metu Ukrainos ambasadorius dar kartą paaiškino Kyjivo poziciją, kad Lenkijos vienašališkai įvestas Ukrainos grūdų importo draudimas Ukrainai yra nepriimtinas. Jis taip pat pažymėjo, kad Lenkijos prezidentas vizito Niujorke metu nekorektiškai palygino Ukrainą su skęstančiu žmogumi.
„Raginame mūsų draugus lenkus atmesti emocijas. Ukraina pasiūlė Lenkijai konstruktyvų būdą grūdų problemai spręsti. Tikimės, kad mūsų pasiūlymai leis nukreipti dialogą konstruktyvia vaga“, – pareiškė O. Nikolenka. Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda. EPA-ELTA nuotr.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasilis Zvaričius trečiadienį buvo iškviestas į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo per JT Generalinę Asamblėją, kuris buvo apibūdintas kaip antilenkiškas.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda per spaudos konferenciją Lenkijos žiniasklaidai Niujorke, aiškindamas Varšuvos sprendimą įvesti vienašališkus Ukrainos žemės ūkio produktų importo ribojimus, palygino Ukrainą su skęstančiu žmogumi, kuris ir kitus gali nutempti į dugną.
Geležinkelis. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad Lietuva nepasiduos spaudimui ir nepritars Europos Sąjungos (ES) sankcijų išimtims baltarusiškų trąšų tranzitui.
„Ketinama paspausti ir mus, kad mes sušvelnintume maisto produktų krizės aplinkybėmis atsiradusias problemas, leisdami eksportuoti trąšas iš Baltarusijos. Visiems kolegoms sakiau, kad nesusitarsime, ir tikrai Lietuvos pozicija yra nepakitusi, ji nesikeičia ir ji nesikeis. Mes manome, kad yra be galo neteisinga švelninti sankcijas diktatoriams vietoje to, kad jas griežtintume – ypatingai dabartiniu metu“, – penktadienį žurnalistams Klaipėdoje sakė šalies vadovas.
„Tai yra neteisinga, nes viena ranka tartum sankcijas griežtiname, o kita ranka atidarome šliuzus tam, kad Lukašenka toliau galėtų uždirbinėti tvirtą valiutą iš trąšų eksporto. Tai yra visiškas nonsensas. Todėl mes tam pritarti negalime“, – tikino jis, pabrėždamas, kad tokios pat pozicijos laikosi visos šalies institucijos ir politikai.
Prezidentas pabrėžė, kad pasaulinę maisto krizę sukėlė ne ES sankcijos baltarusiškoms trąšoms, tačiau Maskvos sprendimai pasitraukti iš ukrainietiškų grūdų eksporto susitarimo.
„Rusija eilinį kartą ciniškai manipuliuodama, pati sukeldama maisto produktų krizę, (…) dėl kurios dabar kenčia ne tik pati Ukraina, bet ir toli nuo Ukrainos esantys neturtingi kraštai, ji dar naudoja šitą svertą kaip tam tikrą šantažo įrankį. Tai yra visiškai nepriimtina“, – Kremliaus sprendimus smerkė G. Nausėda.
„Mes ir toliau įtikinėsime kolegas, kad šitoks elgesys turi būti baudžiamas ir baudžiamas pirmiausia tarptautinėse institucijose“, – pabrėžė šalies vadovas.
Ketvirtadienį panašiai pasisakė ir užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė. Ji akcentavo, kad nereikėtų nuolaidžiauti Maskvai, šiai reikalaujant Vakarų sankcijų sušvelninimo mainais į grįžimą prie susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto.
Lukašenkos karikatūra iš Vilniuje demonstruotos parodos. Slaptai.lt nuotr.
Pasak jos, Rusijos reikalavimai panaikinti sankcijas maisto produktams ir trąšoms yra propaganda, nes ES sankcijų maisto produktams netaiko.
Pirmadienį Rusija atsisakė pratęsti tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms (JT) ir Turkijai sudarytą susitarimą, kuris padėdavo užtikrinti saugų ukrainietiškų grūdų eksportą. JT yra perspėjusios, kad dėl susitarimo griūties labiausiai nukentės pasaulio skurdžiausieji.
Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad per naktinius Rusijos smūgius aplink Odesos uostą buvo sunaikinta 60 tūkst. tonų eksportui skirtų grūdų.
Rusijos raketos į Pietų Ukrainos Odesos sritį skriejo dvi naktis iš eilės. Čia buvo nusitaikyta į Juodosios jūros pakrantėje esančius uostus. Atakos buvo surengtos po to, kai Maskva pasitraukė iš Ukrainos grūdų eksporto susitarimo.
Europarlamentaras Andrius Kubilius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Europarlamentaras Andrius Kubilius sako, kad laikinai uždrausdamos ukrainietiškų grūdų importą dalis Europos šalių elgiasi panašiai kaip Rusija, kuri plataus masto karo pradžioje blokavo ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos eksportą Juodąja jūra.
„Centrinės Europos valstybės, nors tą nemalonu pasakyti, elgiasi ganėtinai panašiai kaip Rusija. Visi pamename, kaip Rusija uždarė galimybes Ukrainai eksportuoti grūdus per Juodosios jūros uostus, kiek tai sulaukė tarptautinio protesto ir kiek buvo dedama tarptautinių pastangų, (…) kad priverstų Rusiją nebetrukdyti tam eksportui“, – antradienį LRT televizijai teigė A. Kubilius.
Pirmoji laikiną grūdų ir kitų rūšių žemės ūkio produkcijos importo iš Ukrainos draudimą įvedė Lenkija, kurioje dėl nukritusių grūdų kainų tą protestais ragino padaryti vietos ūkininkai. Tokį sprendimą Varšuva priėmė balandžio 15 d., kartu sustabdydama Ukrainos agropramoninio komplekso produkcijos tranzitą per savo teritoriją.
Vis tik antradienį vakare paskelbta, kad šalys susitarė dėl Ukrainos žemės ūkio produkcijos tranzito per Lenkijos teritoriją į kitas šalis. Tranzitą atnaujinti ketinama naktį iš penktadienio į šeštadienį.
A. Kubiliaus teigimu, kilęs Centrinių Europos valstybių ūkininkų nepasitenkinimas dėl Ukrainos žemdirbių produkcijos pertekliaus ir mažesnių supirkimo kainų dar nereiškia, jog ūkininkai patirs nuostolių. A. Kubilius pažymi, kad pasaulinės grūdų kainos yra nukritusios apie pusmetį ir ne dėl ukrainietiškų grūdų.
Europarlamentaras aiškina, kad protestais mažesnius nei tikėjosi pelnus gausiantys ūkininkai viliasi sulaukti išmokų iš Europos Komisijos.
„Šitoje vietoje iškyla klausimas, kodėl protestas vyksta. Galbūt dėl to, kad žemdirbiai, kurie galvojo, kad kaip visada pavasarį bus didesnė kaina ir parduos su didesniu pelnu, dabar susiduria su kainų nuosmukiu. Ir tas kainų nuosmukis yra pasaulinių procesų dalis, o ne Ukrainos sąlygotas. Bet jie vis tiek reiškia nepasitenkinimą. Jie tą moką daryti ir galbūt tikisi, kad EK bus priversta ateiti su kažkokiomis kompensacijoms“, – kalbėjo A. Kubilius.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas LRT televizijai sakė, kad EK galėjo išvengti ištikusios krizės, jei būtų paruošusi ukrainietiškų grūdų pertekliui sandėliuoti ir reeksportuoti į trečiųjų šalių rinkas tinkamą infrastruktūrą.
„Kad tie grūdai nenusėstų kažkur Lenkijos pasienyje ir neužtvindytų tos teritorijos, bet būtų pervežami į uostus Gdanske, kad ir iki Klaipėdos, ir būtų išvežti į paskirties tašką“, – kalbėjo A. Macijauskas.
Anot jo, EK turi patirties spręsti panašaus pobūdžio krizes, kuomet 2005 m. Vengrijai įstojus į Europos Sąjungą ir kaimyninių šalių rinkas užplūdus pigiems vengriškiems kukurūzams, buvo sukurta subsidijų ūkininkams sistema.
Jis teigė, kad dėl grūdų pertekliaus „kenčia“ ne tik Centrinės Europos, taip pat ir Lietuvos, bet ir Ukrainos ūkininkai, o itin didelius pelnus uždirba juos iš kariaujančios šalies vežančios logistikos bendrovės.
Be Lenkijos, ukrainietiškų grūdų importą sustabdė Vengrija, Slovakija, Bulgarijoje ir Rumunijoje ši priemonė svarstoma.
Bratislava, balandžio 17 d. (AFP-ELTA). Slovakijos vyriausybė pirmadienį patvirtino Ukrainos grūdų ir kitų maisto produktų importo draudimą, prieš tai panašių priemonių ėmėsi Lenkija ir Vengrija.
Ukrainos grūdų eksportas tranzitu keliauja per Europos Sąjungą į kitas šalis, nes dėl Rusijos invazijos blokuojami tradiciniai karo niokojamos šalies maršrutai per Juodąją jūrą. Tačiau dėl logistikos problemų grūdai kaupiasi ir muša kainas, tai sukėlė vietos ūkininkų protestus ir susirūpinimą maisto sauga.
„Šiandien vyriausybė pritarė siūlymui uždrausti tam tikrų žemės ūkio ir maisto produktų importą iš Ukrainos“, – žurnalistams sakė žemės ūkio ministras Samuelis Vlčanas. Jo teigimu, draudimas įsigalios trečiadienį ir skirtas apsaugoti vietos ūkininkų sektorių bei vartotojų sveikatą. Praėjusią savaitę ministerija pranešė ištyrusi Ukrainos grūdų mėginį ir aptikusi „pesticido, neleistino Europos Sąjungoje ir neigiamai atsiliepiančio žmonių sveikatai“.
Draudimas bus taikomas įvairiems produktams, įskaitant grūdus, cukrų, vaisius, daržoves, vyną ir medų. S. Vlčanas pabrėžė, kad draudimas nebus taikomas Ukrainos produktams, tranzitu vežamiems per Slovakiją į trečiąsias rinkas.
Europos Sąjungos narės Lenkija ir Vengrija šeštadienį uždraudė grūdų ir kitų maisto produktų importą iš Ukrainos.
Ankara, kovo 12 d. (ELTA). Turkijos gynybos ministras Hulusis Akaras teigia manantis, kad susitarimas dėl Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra bus pratęstas. Priešingu atveju jo galiojimas baigsis kovo 18 dieną, praneša agentūra „Reuters“.
Tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms (JT), susitarimas buvo pasiektas praėjusią liepą. Jis turi garantuoti, kad, nepaisant Rusijos invazijos į Ukrainą, ukrainietiški grūdai ir toliau galėtų pasiekti pasaulio rinką.
Taip norima užkirsti kelią globaliai maisto produktų krizei. Rusija ir Ukraina yra vienas svarbiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje. Susitarimas kartą lapkritį jau buvo pratęstas. Tačiau dabar Rusija signalizavo, kad pakartotiniam susitarimui pritars tik tuomet, kai bus panaikinti ribojimai ir jos pačios eksportui.
Maskvos duomenimis, pirmadienį Ženevoj vyks naujas derybų ratas tarp Rusijos delegacijos ir JT atstovų.
Rusija apšaudė Odesos jūrų uostą. EPA – ELTA foto
Kyjivas, liepos 24 d. (AFP-ELTA). Kyjivas „spjūviu į veidą“ pavadino Rusijos raketų smūgį Ukrainos Odesos uostui šeštadienį, praėjus vos dienai po kariaujančių šalių susitarimo atnaujinti javų eksportą, užblokuotą dėl karo.
Ukrainos kariuomenė pranešė, kad jos oro gynyba numušė dvi sparnuotąsias raketas, bet dar dvi pataikė į uostą, o tai kelia grėsmę svarbiam susitarimui, kuris buvo pasiektas po kelis mėnesius trukusių derybų siekiant sušvelninti pasaulinę maisto krizę.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas sakė, kad šis smūgis yra Rusijos lyderio Vladimiro Putino „spjūvis į veidą“ Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir Jungtinių Tautų vadovo Antonio Guterreso tarpininkauto susitarimo atžvilgiu. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad smūgiai Odesai rodo, jog Maskva negali tesėti savo pažadų.
„Tai įrodo tik viena: kad ir ką Rusija sakytų ir žadėtų, ji ras būdų to nevykdyti“, – teigė jis per susitikimą su JAV įstatymų leidėjais, sakoma prezidentūros pranešime.
Odesa yra vienas iš trijų sutartyje nurodytų eksporto centrų, o Ukrainos pareigūnai teigė, kad smūgio metu uoste buvo laikomi grūdai, nors, atrodo, maisto atsargos nukentėjo.
A. Guterresas, penktadienį vadovavęs pasirašymo ceremonijai, „vienareikšmiškai“ pasmerkė išpuolį, sakė jo atstovo pavaduotojas ir paragino visas šalis laikytis susitarimo. „Šių produktų labai reikia norint įveikti pasaulinę maisto krizę ir palengvinti milijonų žmonių, kuriems reikia pagalbos, kančias visame pasaulyje“, – sakė jis.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis dėl smūgių tiesiogiai apkaltino Rusiją. „Ypač smerktina, kad smogta svarbiam grūdų eksporto taikiniui kitą dieną, kai buvo pasirašytas Stambulo susitarimas, ir tai dar kartą parodo, kad Rusija visiškai nepaiso tarptautinės teisės ir įsipareigojimų“, – sakė jis.
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pavadino ataką „visiškai pasibaisėtina“ ir „visiškai nepagrįsta“. Jungtinės Valstijos taip pat „griežtai pasmerkė“ išpuolį, valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad tai „kelia rimtų abejonių, kiek galima pasitikėti Rusijos įsipareigojimu vakarykščiam susitarimui“.
Maskva nepateikė jokių oficialių komentarų, bet Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras sakė, kad Rusija neigia įvykdžiusi ataką. „Rusai mums pasakė, kad jie neturi visiškai nieko bendra su šia ataka ir labai atidžiai nagrinėja šią problemą“, – valstybinei naujienų agentūrai „Anadolu“ sakė H. Akaras. „Mes ir toliau vykdysime savo įsipareigojimus pagal vakar pasiektą susitarimą“, – pridūrė jis.
Regiono gubernatorius Maksimas Marčenka sakė, kad per antskrydžius buvo sužeisti žmonės ir pažeista Odesos uosto infrastruktūra, tačiau sužeistųjų skaičiaus nenurodė. Rusija apšaudė būtent tą Odesos jūrų uosto dalį, iš kur turėjo būti gabenami grūdai. EPA – ELTA nuotr.
Pasirašydama susitarimą Ukraina perspėjo, kad „nedelsdama imsis karinio atsako“, jei Rusija pažeis sutartį ir puls jos laivus arba surengs įsiveržimą į jos uostus. V. Zelenskis sakė, kad atsakomybė už susitarimo vykdymą tenka JT, jos kartu su Turkija yra susitarimo garantas.
V. Zelenskio teigimu, pagal susitarimą bus eksportuojama apie 20 milijonų tonų produkcijos iš praėjusių metų ir dabartinio derliaus, Ukrainos grūdų atsargų vertė siekia maždaug 10 mlrd. JAV dolerių. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu Kremliaus valstybinei žiniasklaidai sakė, kad tikimasi, jog susitarimas pradės veikti „per kelias ateinančias dienas“, nors diplomatai mano, kad grūdų tiekimas pilnu srautu prasidės tik rugpjūčio viduryje.
