Sakartvelo vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, gegužės 26 d. (ELTA). Ukrainos parlamente įregistruotas nutarimo projektas dėl istorinio Sakartvelo pavadinimo vartojimo.
Tai penktadienį pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis Aukščiausiosios Rados tinklalapiu.
„Siūloma Ukrainoje oficialiu lygiu, taip pat žiniasklaidoje vartoti oficialų ir istorinį šalies pavadinimą Sakartvelas vietoj Gruzija. Atitinkamai gruzinai turi būti vadinami kartvelais“, – sakoma dokumente.
Aiškinamajame rašte pažymima, kad jau beveik 15 metų oficialusis Tbilisis įtikinėja savo tarptautinius partnerius atsisakyti pavadinimo Gruzija, kuris laikomas rusifikuotu. Kartvelai prašo vartoti istorinį jų šalies pavadinimą – Sakartvelas.
Pavadinimo Gruzija oficialiuose dokumentuose jau atsisakė Lietuva, Izraelis, Pietų Korėja, Japonija, paaiškino nutarimo iniciatoriai.
„Dauguma jų ėmė vartoti lotynišką pavadinimą Georgia, bet reikia pažymėti, kad tik Lietuva nuo 2021 metų vartoja pavadinimą Sakartvelas“, – sakoma aiškinamajame rašte.
Sakartvelo vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Doha, gegužės 24 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Sakartvelo ministras pirmininkas tarptautiniame forume pareiškė, kad jo vyriausybė negali sau leisti taikyti sankcijų Rusijai dėl jos karo Ukrainoje, nes tai „sužlugdytų“ šalies ekonomiką.
Sulaukęs tarptautinės kritikos Iraklis Garbašvilis atkakliai gynė savo šalies nenorą imtis veiksmų prieš milžinišką kaimynę, per 2008 m. karą okupavusią maždaug 20 proc. Sakartvelo teritorijos.
I. Garbašvilio vyriausybė atsisako taikyti Rusijai ekonomines sankcijas, praėjusią savaitę atnaujinti tiesioginiai skrydžiai iš Rusijos į Sakartvelą Tbilisio oro uoste buvo sutikti opozicijos protestais.
„Mes ne tik pakenktume Sakartvelui, bet ir sužlugdytume savo ekonomiką, pakirstume mūsų šalies ir žmonių interesus, jei taikytume Rusijai kokias nors ekonomines sankcijas“, – Kataro ekonomikos forume sakė I. Garbašvilis. Jo teigimu, dvišalė prekyba su Rusija per metus siekia maždaug 1 mlrd. JAV dolerių.
I. Garbašvilis taip pat kritikavo tarptautinę bendruomenę, kad per 2008 m. Rusijos karą su Sakartvelu nesiėmė veiksmų, įskaitant sankcijas.
„Kur logika? Karas mūsų šalyje nebuvo karas, o karas Ukrainoje yra karas. Na, turiu pasakyti, jog buvome gana nusivylę, kad po 2008 m. Rusijos karo prieš Sakartvelą verslo ryšiai buvo tęsiami, kaip įprasta. To niokojančio karo rezultatas toks, kad Rusija užėmė 20 proc. mūsų teritorijos. Mūsų istorinėse žemėse Rusija įkūrė dvi karines bazes“, – sakė I. Garbašvilis.
Kataro forume Rusijos invazija į Ukrainą yra vienas svarbiausių klausimų, apie karą kalbėjo ir Vengrijos dešiniųjų ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Jis atsisako pasmerkti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, o pirmadienį pareiškė, kad Ukraina negali nugalėti Rusijos.
Pasak I. Garbašvilio, „niekas nežino“, kaip baigsis karas Ukrainoje. „Deja, nematome jokių ženklų, kad šis karas baigsis greitai, – pridūrė jis. – Taip pat turiu pasakyti, kad nematome ir pakankamų tarptautinės bendruomenės pastangų imtis deramų priemonių, kad būtų paskatintos konsultacijos, taikos derybos“.
Į pensiją išėjęs JAV armijos generolas ir buvęs Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Davidas Petraeusas forume sakė manąs, kad V. Orbano pozicija „visiškai klaidinga, tai parodys istorija“. D. Petraeuso teigimu, JAV ir Europos padedama Ukraina pasirengusi pasiekti didelių laimėjimų prieš Rusijos pajėgas.
Sakartvelo vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Strasbūras, balandžio 29 d. (Ukrinform-ELTA). Sakartvelo delegacija nedalyvavo priimant Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) rezoliuciją, kuria prievartinis Ukrainos vaikų perkėlimas į Rusiją pripažįstamas genocidu, nes negalėjo dalyvauti balsavime, rašo portalas „Novosti-Gruzija“.
Balandžio 24 dieną į Strasbūrą išskridusią delegaciją sudarė Sakartvelo valdančiosios partijos pirmininkas Iraklijus Kobachidzė, parlamento pirmininko pavaduotojas Archilas Talakvadzė, parlamentinės daugumos deputatai Iraklijus Čikovanis, Chatija Tsilosani, Givis Mikanadzė ir Eka Sepašvili.
Partija „Kartvelų svajonė“ pareiškė, kad jie iš anksto įsigijo atgalinius bilietus, todėl negalėjo dalyvauti balsavime.
„Bilietus į abi puses pirkome prieš kelias savaites, nes turėjome konkrečią darbotvarkę… Tai, kad mes kažkur specialiai nedalyvaujame, yra spekuliacija“, – sakė delegacijos narys Givis Mikanadzė.
Kartu valdančiosios partijos „Kartvelų svajonė“ deputatas Beka Davitulianis neatmetė galimybės, kad „rezoliucijoje buvo dar kas nors, kam jie nepritaria“. Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
„Pavyzdžiui, vienoje iš ankstesnių rezoliucijų buvo kalbama ne tik apie paramą Ukrainai, bet ir apie [prezidento Michailo] Saakašvilio paleidimą. Tada mūsų delegacija pareiškė, kad palaikys rezoliuciją, jei ši sąlyga bus išbraukta. Bet ji nebuvo išbraukta, ir mes negalėjome pritarti rezoliucijai“, – sakė jis.
Anksčiau Ukrainos delegacijos ETPA narys, Europos solidarumo partijai atstovaujantis parlamentaras Oleksijus Hončarenka sakė, kad Sakartvelo delegacija Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje neatidavė nė vieno balso už rezoliuciją dėl priverstinio Ukrainos vaikų išvežimo iš Rusijos okupuotų teritorijų.
Kaip pranešė „Ukrinform“, balandžio 27 dieną ETPA pripažino ukrainiečių vaikų deportaciją ir priverstinį perkėlimą į Rusijos Federacijos teritoriją genocidu ir paragino Tarptautinį baudžiamąjį teismą apsvarstyti baudžiamojo persekiojimo už šį nusikaltimą galimybę.
Už dokumentą, pavadintą „Ukrainos vaikų ir kitų civilių gyventojų deportacija ir prievartinis perkėlimas į Rusijos Federaciją arba į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas: sudaryti sąlygas saugiam jų grįžimui, sustabdyti šiuos nusikaltimus ir nubausti kaltininkus“, balsavo 87 deputatai iš 89 dalyvavusių, vienas buvo prieš ir vienas susilaikė.
Sakartvele – tūkstantiniai protestai prieš valdžią. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, balandžio 9 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį tūkstančiai opozicijos rėmėjų dalyvauja demonstracijoje Sakartvelo sostinėje Tbilisyje. Šalies valdžia vis dažniau kaltinama demokratijos principų nepaisymu, praneša AFP.
Žmonės rinkosi į mitingą prie Sakartvelo parlamento, kurį organizavo pagrindinė opozicijos partija „Jungtinis nacionalinis judėjimas“ (ENM). Šią partiją įkūrė buvęs šalies prezidentas Michailas Saakašvilis, kuris šiuo metu yra kalinamas.
Protestuotojai mojavo Sakartvelo, Ukrainos ir Europos Sąjungos vėliavomis ir nešė didelį plakatą su užrašu „Už europietišką ateitį“. Jie taip pat skandavo „tegyvuoja Miša“, turėdami omenyje M. Saakašvilį, kuris įkalintas šešiems metams dėl neva piktnaudžiavimo valdžia. Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos įsitikinusios, kad nuosprendis buvo politiškai motyvuotas.
Gydytojai teigia, kad provakarietiškam politikui gresia mirtis dėl daugybės sunkių negalavimų, kurie išsivystė kalinimo metu. Sakartvelai protestuoja. EPA – ELTA foto
Valdančiųjų partijos „Gruzijos svajonė“ suformuota vyriausybė kaltinama politinių oponentų įkalinimu, nepriklausomos žiniasklaidos užtildymu, slaptu kolaboravimu su Kremliumi ir valstybės pasukimu nuo narystės Europos Sąjungoje.
Mitingo metu kalbėjęs „Jungtinio nacionalinio judėjimo“ pirmininkas Levanas Chabeišvilis išvardino protestuotojų reikalavimus, įskaitant politinių kalinių paleidimą ir reformų įgyvendinimą, kurios leistų Sakartvelui oficialiai pretenduoti į ES valstybės kandidatės statusą. Tbilisyje – skaitlingi protestai prieš valdžią. EPA-ELTA nuotr.
Tuo metu buvęs šalies prezidentas Georgijus Margvelašvilis sakė, kad dabartinę vyriausybę kontroliuoja Maskva, o gyventojų pareiga išgelbėti savo šalį nuo Rusijos statytinių. „Mes, laisvę mylintys žmonės, esame Europos šeimos dalimi. Mes nepritariame vergovei rusams“, – sakė jis.
Kovo mėnesį dešimtys tūkstančių kartvelų Tbilisyje protestavo prieš parlamento planus priimti įstatymą „dėl užsienio agentų“, panašų į tą, kuris egzistuoja Rusijoje ir kurio tikslas – užgniaužti nepasitenkinimą valdžia.
Įstatymo projektą itin kritikavo ES ir JAV. Baimindamasi žmonių spaudimo valdžia galiausiai įstatymo nepriėmė po to, kai per protestus policijai teko panaudoti ašarines dujas ir vandens patrankas.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, balandžio 4 d. (ELTA). Balandžio 2 d. buvusį Sakartvelo prezidentą Michailą Saakašvilį aplankę medikai konstatavo, kad jo būklė po jų ankstesnio vizito, įvykusio vasario 19 d., pablogėjo. Jis gali būti prikaustytas prie patalo.
Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Gruzija Online“.
Specialistų grupė, sudaryta M. Saakašvilio sveikatai stebėti, paskelbė naują medicinos išvadą dėl eksprezidento būklės.
Pasak gydytojų, dėl raumenų atrofijos M. Saakašvilis neteko dar keturių kilogramų svorio, jis sunkiai juda, mėginant atsistoti jam krenta kraujospūdis, tai lydi pusiausvyros praradimas ir koordinacijos sutrikimas.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Medikų nuomone, jei svoris toliau kris, buvęs valstybės vadovas jis gali būti prikaustytas prie patalo ir nebeįstengs judėti.
2004-2013 m. m. M. Saakašvilis dvi kadencijas paeiliui ėjo Sakartvelo prezidento pareigas. 2015-2016 m. m. jis vadovavo Odesos srities administracijai, o nuo 2020 metų birželio buvo Ukrainos reformų vykdomojo komiteto pirmininkas. M. Saakašvilis turi Ukrainos pilietybę.
2021 metų spalio 1 d. politikas grįžo į Sakartvelą, kur iškart buvo suimtas. Tada šalies prokuratūra iškėlė jam dar vieną baudžiamąją bylą – šįsyk dėl neteisėto sienos kirtimo. Anksčiau jam jau buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos.
Pasak M. Saakašvilio advokatų, politikui diagnozuotos demencija ir tuberkuliozė, įtariama dar keliolika susirgimų.
Lapkričio pabaigoje pasirodė pranešimų, kad M. Saakašvilio organizme rasta arseno pėdsakų.
Gruzija (Sakartvelas). Slaptai.lt nuotr.
Tbilisis, vasario 22 d. (ELTA). Valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ pirmininkas Iraklis Kobachidzė trečiadienį apkaltino provokuojamu elgesiu šalies opoziciją, kuri reikalauja griežčiau reaguoti į Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos tiesioginius kontaktus su Abchazijos „prezidentu“ Aslanu Bžanija.
Tai pranešė leidinys „eurointegration“, remdamasis portalu „newsgeorgia.ge“.
„Mūsų Užsienio reikalų ministerija paskelbė oficialų pareiškimą. Žinoma, mes smerkiame susitikimą ir vadinamąjį vizitą. Tokia mūsų pozicija. Bet mums svarbu išlaikyti dabartinį status quo. Iki šiol Baltarusija nepripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės, ir mes padarysime viską, kad šis status quo būtų išsaugotas“, – sakė I. Kobachidzė.
Anot jo, „radikalioji opozicija“ elgiasi priešingai ir reikalauja įvesti sankcijas, be kita ko, uždrausti oro susisiekimą su Baltarusija. „Mes neprisijungsime prie tokių provokacijų“, – sakė „Sakartvelo svajonės“ lyderis.
Antradienį A. Lukašenka Minske priėmė apsišaukėliškos Abchazijos „prezidentą“ A. Bžaniją. O 2022 metų rugsėjį Baltarusijos diktatorius su „oficialiu vizitu“ lankėsi Abchazijoje be Tbilisio sutikimo.
Sakartvelo užsienio reikalų ministerija abiem atvejais konstatavo tarptautinės teisės normų pažeidimą ir paragino Baltarusiją gerbti Sakartvelo suverenitetą ir teritorijos vientisumą, tačiau jokių veiksmų, išskyrus pareiškimus, nebuvo imtasi.
Abchazija ir Pietų Osetija yra Rusijos kariuomenės okupuotos Sakartvelo teritorijos.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, vasario 6 d. (ELTA). Tbilisio miesto teismas nepatenkino kalinamo buvusio Sakartvelo prezidento ir Ukrainos piliečio Michailo Saakašvilio advokatų prašymo paleisti jį į laisvę pirma laiko dėl sveikatos būklės.
Tai pirmadienį pranešė portalas „Interpressnews“.
Vasario 6 d. vykusiame posėdyje šalys tarė baigiamąjį žodį, po to teisėjas paskelbė sprendimą.
Bausmių vykdymo tarnybos atstovas tvirtino, kad pateiktoje medžiagoje apie M. Saakašvilio sveikatą nėra įtikinamų faktų apie jos būklės sunkumą, todėl ši medžiaga negali būti pagrindas atidėti bausmę.
Savo ruožtu advokatai teigė, kad nuo teismo sprendimo priklauso M. Saakašvilio gyvybė. Pats eksprezidentas dėl blogos savijautos posėdyje nedalyvavo nei asmeniškai, nei nuotoliniu būdu.
Tūkstančiai žmonių Sakartvele reikalauja paleisti M. Saakašvilį
Advokatų prašymas dėl paleidimo pirma laiko arba bausmės atidėjimo buvo svarstomas apie du mėnesius. Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas apeliacinei instancijai.
Vasario 1 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per spaudos konferenciją parodė M. Saakašvilio nuotraukų ir apkaltino Sakartvelo valdžią viešu jo kankinimu ir žudymu.
2004-2013 m. m. M. Saakašvilis dvi kadencijas paeiliui ėjo Sakartvelo prezidento pareigas. 2015-2016 m. m. jis vadovavo Odesos srities administracijai, o nuo 2020 metų birželio buvo Ukrainos reformų vykdomojo komiteto pirmininkas. M. Saakašvilis turi Ukrainos pilietybę.
2021 metų spalio 1 d. politikas grįžo į Sakartvelą, kur iškart buvo suimtas. Tada šalies prokuratūra iškėlė jam dar vieną baudžiamąją bylą – šįsyk dėl neteisėto sienos kirtimo. Anksčiau jam jau buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos. Michailas Saakašvilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasak M. Saakašvilio advokatų, politikui diagnozuotos demencija ir tuberkuliozė, įtariama dar keliolika susirgimų.
Lapkričio pabaigoje pasirodė pranešimų, kad M. Saakašvilio organizme rasta arseno pėdsakų.
Michailas Saakašvilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tbilisis, vasario 3 d. (AFP-ELTA). Kalinamam buvusiam Sakartvelo prezidentui Michailui Saakašviliui gresia mirtis, nes jis pastaruoju metu numetė pavojingai daug svorio, penktadienį pareiškė jo gydytoja ir advokatas.
Pasak politiką ginančio teisininko Dito Sadzaglišvilio, nuo 2021 m. spalio, kai M. Saakašvilis buvo įkalintas, jo svoris sumenko nuo 115 iki 68 kilogramų. „Tai yra gyvybei pavojingas svorio netekimas“, – tikino advokatas.
Tūkstančiai žmonių Sakartvele reikalauja paleisti M. Saakašvilį
Tuo metu M. Saakašvilį apžiūrėjusi gydytoja Mariam Džiškariani savo ruožtu nurodė mananti, kad jis serga kacheksija – tai yra organizmo išsekimas, pasireiškiantis raumenų masės mažėjimu. „Be tinkamos diagnostikos ir medicininės priežiūros jam gresia mirtis“, – pabrėžė M. Džiškariani.
Nepaisant to, Sakartvelo teisingumo ministras Ratis Bregadzė tvirtina, kad M. Saakašvilis esą gauna visą reikiamą priežiūrą, o jo teisės yra saugomos.
Žmogaus teisių grupių teigimu, 55-erių provakarietiškų pažiūrų M. Saakašvilio įkalinimas yra politiškai motyvuotas. 2018 m. jis buvo nuteistas už akių ir pasiųstas už grotų šešeriems metams.
M. Saakašvilis Sakartvelui vadovavo nuo 2004 m. iki 2013 m.
Gruzija (Sakartvelas). Slaptai.lt nuotr.
Tbilisis, gruodžio 16 d. (ELTA). Po skandalo, susijusio su humanitarinės pagalbos Ukrainai teikimu, Sakartvelo vyriausybė vis dėlto nusprendė nupirkti ukrainiečiams generatorių.
Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis naujienų agentūra „Novosti-Gruzija“.
Sakartvelo ekonomikos ministerija informavo, kad, vyriausybės sprendimu, skirta 1,5 mln. larių (apie 529 tūkst. eurų) pirkti generatoriams, kurie bus perduoti Ukrainai. Dabar ieškoma kompanijų-tiekėjų, tvarkomi atitinkami dokumentai.
„rbc.ua“ pažymi, kad Sakartvelo gyventojai greičiau sureagavo į Ukrainos pagalbos prašymą negu šalies valdžia. Per dvi savaites keli tūkstančiai žmonių surinko pinigų mažų generatorių partijai, kuri jau išsiųsta į Kyjivą.
Anksčiau Ukrainos laikinasis reikalų patikėtinis Sakartvele Andrijus Kasjanovas žurnalistams pareiškė, jog Sakartvelo valdžia visą mėnesį neatsiliepė į Ukrainos prašymą atsiųsti generatorių. Savo ruožtu Sakartvelo pareigūnai teigia „pirmą kartą išgirdę“ apie tokį prašymą.
„rbc.ua“ primena, jog anksčiau Sakartvelas pareiškė, kad negali ir neteiks karinės pagalbos Rusijos užpultai Ukrainai.
Michailas Saakašvilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tbilisis, lapkričio 28 d. (ELTA). Sakartvele kalinamo buvusio šios šalies prezidento Michailo Saakašvilio organizme rasta arseno pėdsakų. Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis televizijos kanalu „Mtavari“.
Pasak politiko advokato Šalvos Chačapuridzės, kalėjime laikomas buvęs valstybės vadovas yra labai blogos būklės ir negali savarankiškai judėti, todėl į teismo salę jis veikiausiai bus atvežtas specialiu neįgaliojo vežimėliu. Pamatyti, kaip atrodo sunkiai sergantis eksprezidentas, bus galima pirmą kartą per kelis mėnesius.
Šiuo metu laukiama galutinės JAV specialistų toksikologinės ataskaitos.
„Analizės dar negavome, ji turėtų mus pasiekti šiandien, bet po pokalbio telefonu paaiškėjo, kad M. Saakašvilio organizme rasta naujos medžiagos – arseno“, – sakė žurnalistams teisininkas.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Anksčiau eksprezidento organizme buvo aptikta sunkiųjų metalų – gyvsidabrio, bismuto ir bario. Apie tai praėjusią savaitę papasakojo „Empatijos“ centro vadovė Mariam Džiškariani. Jų pėdsakų rasta M. Saakašvilio plaukuose.
„rbc.ua“ primena, kad 2004-2013 m. m. M. Saakašvilis dvi kadencijas paeiliui ėjo Sakartvelo prezidento pareigas. 2015-2016 m. m. jis vadovavo Odesos srities administracijai, o nuo 2020 metų birželio buvo Ukrainos reformų vykdomojo komiteto pirmininkas. M. Saakašvilis turi Ukrainos pilietybę.
2021 metų spalio 1 d. politikas grįžo į Sakartvelą, kur iškart buvo suimtas. Tada šalies prokuratūra iškėlė jam dar vieną baudžiamąją bylą – šįsyk dėl neteisėto sienos kirtimo. Anksčiau jam jau buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos.
Pasak M. Saakašvilio advokatų, politikui diagnozuotos demencija ir tuberkuliozė, įtariama dar keliolika susirgimų.
Gruzija (Sakartvelas). Slaptai.lt nuotr.
Tbilisis, birželio 24 d. (AFP-ELTA). Penktadienį kartvelai ketina surengti naują mitingą už narystę Europos Sąjungoje (ES), blokui nesuteikus Sakartvelui kandidatės statuso ir pareikalavus plataus masto reformų.
Sakartvelas pateikė narystės ES prašymą kartu su Ukraina ir Moldova netrukus, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą.
Ketvirtadienį ES lyderiai suteikė Kyjivui ir Kišiniovui oficialų kandidačių statusą, tačiau pareiškė, kad Tbilisis gali tapti oficialiu kandidatu tik tada, kai bus pašalintos neišspręstos problemos. Vis dėlto jie „pripažino Sakartvelui Europos perspektyvą“ – šį žingsnį prezidentė Salome Zurabišvili gyrė kaip „istorinį“. „Esame pasiryžę ateinančius mėnesius dirbti, kad gautume kandidatės statusą“, – ketvirtadienį sakė S. Zurabišvili.
Svarbiausios Sakartvelo demokratinės grupės ir opozicinės jėgos paskelbė apie masinį mitingą penktadienio vakarą, didindamos spaudimą valdančiajai partijai „Sakartvelo svajonė“, kuri kaltinama dėl papablogėjusių santykių su Briuseliu.
„Kad ir kokius pažadus duotų Sakartvelo vyriausybė, netikime, kad ji gerbs savo pačios žodžius“, – feisbuke pareiškė mitingo organizatoriai. „Mes, Sakartvelo žmonės, privalome prisiimti atsakomybę už reikalaujamų reformų įgyvendinimą. Sakartvelo žmonės turi apginti savo europietišką pasirinkimą“.
Penktadienį paskelbtame pareiškime „Sakartvelo svajonė“ gynė savo demokratinius laimėjimus ir kaltino opoziciją „planais nuversti valdžią organizuojant antivyriausybinius mitingus“.
Per didžiausią pastarųjų dešimtmečių demonstraciją pirmadienį mažiausiai 120 tūkst. kartvelų išėjo į gatves palaikyti šalies narystės ES siekį. Mitingo organizatoriai tuo metu paskelbė apie „naują tautos judėjimą“, kuris apims opozicines partijas, bet jame dominuos pilietiniai aktyvistai.
Sakartvelo kandidatūros atidėjimas buvo savaime suprantamas sprendimas, praėjusią savaitę Europos Komisijai pareiškus, kad iki 2022 m. pabaigos Tbilisis turi įgyvendinti plataus masto politines reformas, kad galėtų oficialiai pradėti kelią į narystę. ES sąlygos suteikti Sakartvelui kandidatės statusą apima politinės poliarizacijos nutraukimą, pažangą žiniasklaidos laisvės srityje, teismų ir rinkimų reformas bei „deoligarchizaciją“. Sakartvele – protestai. EPA-ELTA nuotr.
Anksčiau šį mėnesį Europos Parlamentas priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, raginančią ES paskelbti sankcijas turtingiausiam Sakartvelo žmogui Bidzinai Ivanišviliui dėl jo „destruktyvaus vaidmens“ Sakartvelo politikoje ir ekonomikoje. B. Ivanišvilis tikina pasitraukęs iš politikos.
„Sakartvelo svajonės“ vyriausybė sulaukia vis didesnės tarptautinės kritikos dėl menkstančios demokratijos, tai rimtai kenkia Tbilisio ir Briuselio ryšiams.
Sakartvelo vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Tbilisis, birželio 3 d. (ELTA). Sakartvelo parlamento pirmininkas Šalva Papuašvilis pareiškė, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nebuvo pakviestas kalbėti šalies parlamente tik todėl, kad jis neišsakė tokio pageidavimo.
Kaip pranešė penktadienį portalas „newsgeorgia.ge“, Š. Papuašvilis taip sureagavo į Sakartvelo prezidentės Salomės Zurabišvili žodžius, kad parlamentas turi pakviesti V. Zelenskį pasakyti kalbą.
„Gal visi pamiršo, bet prezidentas V. Zelenskis niekada nereiškė noro kalbėti mūsų parlamentui“, – sakė Š. Papuašvilis. Jis pridūrė, kad tai (V. Zelenskio kreipimasis į Sakartvelo parlamentą) buvo didžiausios opozicinės „Vieningojo nacionalinio judėjimo“ partijos idėja. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
S. Zurabišvili šiomis dienomis pareiškė, jog Sakartvelas yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kur V. Zelenskiui nebuvo suteikta galimybė pasakyti kalbą parlamente, ir tai vertėtų padaryti.
Portalas „eurointegration.com.ua“ primena, jog, prasidėjus karui, Sakartvelo valdžia atsisakė imtis sankcijų prieš Rusiją, teigdama, kad tai prieštarauja šalies nacionaliniams interesams ir padarys daugiau žalos Sakartvelo gyventojams negu Maskvai.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, gegužės 12 d. (ELTA). Buvęs Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis buvo perkeltas iš kalėjimo Rustavyje į kliniką Tbilisyje, kur ketinama patikrinti jo sveikatos būklę ir prireikus gydyti.
Tai ketvirtadienį pranešė televizijos kanalas „Rustavi 2“.
M. Saakašvilis į ligoninę buvo atgabentas ketvirtadienio rytą. Policija atitvėrė klinikos teritoriją, prie pastato budi penitenciarinės tarnybos automobiliai.
Kaip pranešama, Vieningojo nacionalinio judėjimo nariai vėl pareikalavo išleisti M. Saakašvilį gydytis į užsienį.
Anksčiau Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili pareiškė neketinanti suteikti malonės M. Saakašviliui, kad dar labiau nesupriešintų visuomenės.
Sakartvelo eksprezidentas ir Ukrainos pilietis M. Saakašvilis laikomas kalėjime nuo to laiko, kai 2021 metų spalį slapta grįžo į tėvynę vietos valdžios rinkimų išvakarėse.
M. Saakašvilis buvo paskelbęs 50 dienų trukusį bado streiką, teigdamas, kad jis kalinamas dėl politinių priežasčių.
Eksprezidento advokatai tvirtina, kad dėl badavimo ir netinkamos priežiūros M. Saakašvilis sunkiai susirgo ir jį būtina gydyti užsienyje.
„Amnesty International“ Sakartvelo vyriausybės elgesį su M. Saakašviliu pavadino „ne tik atrankiniu teisingumu, bet ir akivaizdžiu politiniu kerštu“.
Sakartvelo Prezidentė Salome Zurabišvili. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Tbilisis, balandžio 1 d. (ELTA). Sakartvelas prisijungia prie visų tarptautinių sankcijų, įvestų Rusijai dėl plataus masto agresijos prieš Ukrainą. Jis taip pat pritaria visoms tarptautinėms rezoliucijoms, remiančioms Ukrainą.
Tai interviu televizijos kanalui CNN pareiškė Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili.
Gruzija (Sakartvelas). Slaptai.lt nuotr.
„Mes prisidėsime prie visų tarptautinių finansinių sankcijų prieš Rusiją“, – pabrėžė valstybės vadovė.
Vasario 25 d. Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis pareiškė, kad jo šalis neprisijungs prie Vakarų sankcijų Rusijai – nei finansinių, nei ekonominių.
Šiomis dienomis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nusprendė atšaukti šalies ambasadorių Sakartvele Ihorą Dolhovą, motyvuodamas tuo, kad diplomatui nepavyksta pasiekti rezultatų ginant Ukrainos interesus.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto
Gintaras Visockas
Jei manęs paklaustumėte, ar ministras Gabrielius Landsbergis privalo atsistatydinti dėl dabartinės sumaišties užsienio politikoje, – sulauktumėte teigiamo atsakymo. Lietuvos užsienio reikalų ministerija grubiai nusižengė padorumo principams jau vien dėl to, kad vienašališkai sulaužė 1991-aisiais metais su Kinija pasirašytą sutartį, esą oficialusis Vilnius su Taivanu bendraus tik sulaukęs Pekino palaiminimo. Taip, bėgant metams tarptautiniai susitarimai keičiami, tačiau tik ne tokiu būdu, kokį pasirinko ponas G.Landsbergis, – slapta, neinformavęs antrosios pusės.
Antroji priežastis, kodėl dabartinis Lietuvos diplomatijos šefas vertas rimtų priekaištų, – jis nepajėgia numatyti visų pasekmių. Primityviai paskaičiavo, jog Lietuvos ir Kinijos prekyba nėra įspūdinga, tada nusprendė pamokyti per milijardą gyventojų turinčią šalį. O kad komunistinis Pekinas spaus Europos Sąjungą, jog ši liautųsi prekiavusi su „išsišokėle Lietuva“, ir Vakarų verslininkai išgirs Kinijos prašymus, – nepagalvojo. Klysti – žmoniška. Mes visi klystame. Tačiau už klaidas reikia atsakyti.
Situacija, į kurią patekome, – sudėtinga. Dar trupučiukas, ir tarptautinėje arenoje, man regis, atrodysime kaip didžiausi nevykėliai. Lietuvos prezidentas tvirtina, jog Taivano atstovybės atidarymo aplinkybės su juo nederintos, Lietuvos URM dievagojasi, kad su prezidentu Gitanu Nausėda viską derino, opozicijoje esantis Ramūnas Karbauskis garsiai šaukia, jog, sugrįžę valdžion, jie būtinai peržiūrėsią santykius su Taibėjimi ir Pekinu. Suprask, Taivano atstovybės Lietuvoje nebeliks.
M. Saakašvilio šalininkų protesto akcija Kijeve. EPA-ELTA nuotr.
Žiūrėk, dar imsime kivirčytis net su Taivaniu. Taibėjus šiandien jau turi moralinę teisę iš nuostabos gūžčioti pečiais – nespėjo prilipti prie sienos Taivano atstovybės užrašas Vilniuje, o Lietuvoje jau kalbama, jog „atstovybės atidarymas Taivano vardu buvo amžiaus klaida“. ES verslininkai mus taip pat įtrauks į „padidinto pavojingumo šalių registrą“, nes Lietuva su visais pykstasi, riejasi, visus moko, kaip šie privalo gyventi. Net Amerika, kuri mus kol kas visomis keturiomis remia ir kurios parama mums gyvybiškai reikalinga, vieną kartą nuo mūsų nusisuks. Nusisuks todėl, kad Lietuva – labai maža, o problemų kelia tiek, tarsi būtų viena iš svarbiausių figūrų Europos šachmatų lentoje.
Šitaip priekaištaudamas Lietuvos užsienio politikos formuotojams jokiu būdu nepamirštu kiniškų nuodėmių. Engdama uigūrus ir tibetiečius Kinija elgiasi kiauliškai. Dėl uigūrų ir tibetiečių persekiojimo oficialusis Pekinas nusipelno griežčiausių priekaištų. Bet ar Lietuva pajėgi stot į dvikovą su kiniškuoju Drakonu net turėdama Vakaruose sąjungininkių?
Belieka prisipažinti: kuo toliau, tuo labiau nebesuprantu Lietuvos laikysenos tarptautinėje arenoje. Nebeatskiriu, kur mūsų žioplumo ir kur mūsų sąmoningos klaidos? Kaip dabar formuosime, pavyzdžiui, savo požiūrį dėl neramumų Kazachstane? Vėl dėmesį sukoncentruosime tik į žmogaus teises, korupciją, benzino kainas, ar vis tik analizuosime ir geopolitinius faktorius – kur link dreifuoja ši didelė, įtakinga, daug gamtinių iškelių turinti šalis? Jei po visų „spalvotųjų revoliucijų“ Kazachstanas atsidurs Vladimiro Putino glėbyje, – kokia tikroji permainų vertė? Štai kiek jėgų įdėjo Michailas Saakašvilis, reformuodamas Gruziją (Sakartvelą), bet jo mylima šalis vėl, vaizdžiai tariant, pavergta Kremliaus, neteko teritorijų, o pats reformatorius – kalinamas netoli Tbilisio. Dar nežinia, ar gyvas išeis iš kalėjimo, mat jo asmeniškai nekenčia ponas V.Putinas.
Demokratija, žmogaus teisės, laisvoji ekonomika – itin svarbūs argumentai. Bet pats metas imt analizuot priežastis, kodėl pažangiosios reformos taip sunkiai įsitvirtina kaimyninėse šalyse. Beje, mums svarbu narplioti ne gruzinų, ne ukrainiečių, ne kinų, ne kazachų padarytas klaidas. Narpliokime, ką mes, lietuviai, neteisingai darome, kur mes pražiopsojome, nenumatėme, neįžvelgėme. Suprantu, svetimus klystkelius analizuoti kur kas maloniau, nei savuosius. Bet tokia laikysena niekur neveda – nebent į akligatvį.
Istorikas Algimantas Liekis. Azerbaidžano Mokslų Akademija. 2017.03.15 diena
Šiandien noriu papasakoti apie vieną grubią mūsų diplomatijos klaidą, kurią regėjau savo akimis. Omenyje turiu 2017 metų kovo 15 dieną, kuomet Azerbaidžano Mokslų Akademijos Centrinėje mokslų bibliotekoje buvo iškilmingai pristatyta į rusų kalbą išversta Lietuvos istoriko Algimanto Liekio (1943-2019) knyga „Tautų kraustymai Kaukaze XX amžiuje“. Į Centrinę mokslų biblioteką išklausyti lietuvių istoriko A.Liekio paskaitos susirinko daug Azerbaidžano istorikų, mokslininkų, politikų, diplomatų, istoriją studijuojančių studentų. Diskusiją filmavo pagrindinės Azerbaidžano televizijos, į salę sugužėjo daug žurnalistų iš įtakingų azerbaidžanietiškų leidinių.
O dabar atspėkite, ko tame renginyje istorikas A.Liekis pasigedo? Jis buvo nustebęs, jog į pokalbį Azerbaidžano istorijos aktualijomis neatvyko nė vienas Lietuvos ambasados Azerbaidžane darbuotojas. Aš taip pat buvau apstulbęs. Juk apie tai, kad Baku mieste viešės lietuvių istorikas, parašęs veikalą apie Azerbaidžaną, tuometiniai Lietuvos ambasados vadovai buvo informuoti gerokai iki kovo 15-osios. O ir kitų, kur kas svarbesnių renginių, kaip vėliau paaiškėjo, Lietuvos ambasada Azerbaidžane neturėjo. Svarbu pabrėžti ir tai, kad Azerbaidžane reziduojantys Lietuvos diplomatai net nesiteikė pakviesti A.Liekio į svečius bent jau kitą dieną. Juolab neprašė, kad šis jiems padovanotų bent vieną savo veikalo egzempliorių. Tiesa, istorikas A.Liekis vis vien viešėjo Lietuvos ambasadoje Azerbaidžane ir jos atstovams padovanojo keletą savo veikalo tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis egzempliorių. Bet tai buvo daugiau jo, o ne ambasados iniciatyva. Iš kur tai žinau? Pats dalyvavau tiek diskusijose Azerbaidžano Mokslų Akademijoje, tiek gurkšnojant kavą Lietuvos atstovybėje Baku.
Tad kokia maniškė versija, kodėl Lietuvos diplomatai ignoravo renginį Azerbaidžano Mokslų Akademijoje?
Algimanto Liekio veikalas „Tautų kraustymai Kaukaze XX amžiuje” rusų kalba. Slaptai.lt foto
Dabar, prabėgus po to įvykio penkeriems metams, daugmaž viskas – kaip ant delno. Azerbaidžane reziduojantys mūsų diplomatai nepagerbė istoriko A.Liekio tik todėl, kad norėjo … įsitikeikti Armėnijai. Būtent – nenorėjo supykdyti oficialiojo Jerevano. Mat istorikas A.Liekis savo knygoje be užuolankų tvirtino, jog Kalnų Karabachas – tai Azerbaidžano teritorija, nenutylėjo aplinkybių, kaip prieš kelis šimtus metų armėnai buvo masiškai perkeliami į šiandieninio Azerbaidžano teritoriją, pasakojo apie teroristines „Dašnakcutiun“, ASALA, Krunk organizacijas, žudžiusias turkų diplomatus, vijusias azerbaidžaniečius iš Jerevano ir Kalnų Karabacho regionų.
Istorikas Algimantas Liekis. Interviu su Azerbaidžano žurnalistais. 2017.03.15 diena. Slaptai.lt nuotr.
Mano supratimu, tai – tikrieji šio ignoravimo motyvai. Oficialiai Lietuva gerbia Azerbaidžano teritorinį vientisumą, teigia, jog Kalnų Karabachas – neatsiejama Azerbaidžano teritorija, o iš tiesų slapta talkina neteisėtai Kalnų Karabachą užgrobusiai Armėnijai. Vaizdžiai tariant, pataikauja agresorei, tegul ir ne tokiai milžiniškai kaip Rusija.
Tokio pobūdžio lietuviški gudravimai – ne tik nesuprantami, bet ir smerktini. Tiesos neieškanti Lietuva – bjauri Lietuva. Jei manome, kad mūsų akibrokšto 2017-ųjų kovo 15-ąją neperprato Azerbaidžanas, – kvailai elgiamės. Jei įsivaizduojame, kad apie 2017-ųjų kovo 15-osios dviveidystę Azerbaidžanas neinformavo, sakykim, Turkijos, mūsų sąjungininkės NATO aljanse, – vadinasi, patys save apgaudinėjame.
Nebūkim naivūs – Pasaulis puikiai mato, kuomet elgiamės nenuoširdžiai, meluojame, taikome dvigubus standartus. O tai reiškia, kad matydamos mūsų nenuoseklumus kaimyninės šalys turi moralinę teisę mums atsakyti tuo pačiu – nesilaikyti duoto žodžio, išduoti, nepastebėti mūsų bėdų…
Teisiamas buvęs gruzijos lyderis M. Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.Protestuoja M. Saakašvilio šalininkai. EPA – ELTA nuotr.
Tbilisis, lapkričio 29 d. (AFP-ELTA). Įkalintas Sakartvelo opozicijos lyderis ir buvęs prezidentas Michailas Saakašvilis pirmadienį, prasidėjus jo teismui dėl piktnaudžiavimo tarnyba, pasmerkė savo „politiškai motyvuotą“ baudžiamąjį persekiojimą ir netinkamą elgesį kalėjime.
Tai buvo pirmas jo pasirodymas viešumoje nuo spalio 1 d., kai jis buvo suimtas netrukus po to, kai grįžo iš tremties. M. Saakašvilis, buvęs Sakartvelo prezidentas 2004–2013 m., 50 dienų atsisakė maisto, protestuodamas prieš baudžiamąjį persekiojimą.
„Visi žino, kad neturiu sėdėti kalėjime, nes visi man pateikti kaltinimai yra išgalvoti ir politiškai motyvuoti“, – sakė M. Saakašvilis, kreipdamasis į teisėjus iš stiklinio aptvaro Tbilisio miesto teisme.
Vienu metu teismo salėje sakydamas savo emocingą kalbą jis perėjo į anglų kalbą, kad padarytų pareiškimą „Sakartvelo tarptautiniams partneriams“. „Buvau kankinamas, su manimi buvo elgiamasi nežmoniškai, buvau mušamas ir žeminamas“, – sakė M. Saakašvilis.
Per bado streiką jis neteko apie 20 kilogramų, 53 metų M. Saakašvilis pirmadienį atrodė išblyškęs.
Jis taip pat pripažino, kad per devynerius valdymo metus padarė „daugiau nei pakankamai klaidų“. „Labai apgailestauju dėl daugybės klaidų, visų pirma, dėl to, kad mums nepavyko sukurti nepriklausomos teismų sistemos. Atsiprašau visų, kurie dėl to nukentėjo”, – sakė jis.
Daugiau nei tūkstantis M. Saakašvilio šalininkų susirinko prie teismo sostinėje, jie mojavo Sakartvelo ir Europos Sąjungos vėliavomis bei skandavo jo vardą. Policija suėmė kelias dešimtis demonstrantų, kai jie blokavo eismą gretimoje gatvėje, pranešė opoziciją palaikanti „Mtvari“ televizija.
M. Saakašvilis nutraukė bado streiką, kai lapkričio 20 d. buvo perkeltas į karo ligoninę, gydytojams perspėjus, kad jis netrukus gali mirti. Iš pradžių Sakartvelo valdžia uždraudė jam dalyvauti teismo procese, bet vėliau pakeitė sprendimą, JAV valstybės departamentui pareikalavus gerbti jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
2018 m. M. Saakašvilis už akių buvo nuteistas kalėti šešerius metus dėl dviejų kaltinimų piktnaudžiavimu tarnyba, dėl panašių kaltinimų jam gresia dar du teismai.
Pirmadienio teismo procesas susijęs su tariamu M. Saakašvilio vaidmeniu policijai žiauriai susidorojus su opozicijos protestu 2007 metais.
Buvo pranešama, kad protestą surengė Kremliaus remiamas oligarchas, siekdamas sužlugdyti Sakartvelo siekį įstoti į NATO. Tuo metu M. Saakašvilis pripažino, kad policija prieš protestuotojus panaudojo perteklinę jėgą, atsistatydino ir surengė pirmalaikius prezidento rinkimus, kuriuos vėliau laimėjo.
Pirmadienį teisėjams jis sakė „niekam nedavęs nurodymų“ vykdyti policijos operaciją.
„Politinis kerštas“
Jo advokatas Dito Sadzaglišvilis naujienų agentūrai AFP sakė, kad M. Saakašvilis „neatliko jokio vaidmens duodant įsakymus ir planuojant policijos operaciją“. „Prokurorai nepateikė jokių M. Saakašvilio neteisėtų veiksmų įrodymų“, – sakė jis.
Praėjusią savaitę M. Saakašvilis feisbuke pareiškė manantis, kad tikimybė jam šiame teisme sulaukti teisingumo lygi „nuliui“. Tarptautinė kankinimų aukų reabilitacijos taryba pasmerkė elgesį su M. Saakašviliu kalėjime, o Sakartvelo teisių grupės teigė, kad „sulaikytas jis patyrė psichologinį kankinimą“. „Amnesty International“ elgesį su M. Saakašviliu pavadino „ne tik atrankiniu teisingumu, bet ir akivaizdžiu politiniu kerštu“.
Kalbėdamas teisme M. Saakašvilis taip pat padėkojo kartvelams už jų „paramą ir solidarumą“ bei paragino „taikiai mobilizuotis“, kad būtų padarytas galas oligarcho Bidzinos Ivanišvilio partijos „Sakartvelo svajonė“ valdymui.
Manoma, kad turtingiausias Sakartvelo žmogus B. Ivanišvilis trauko virvutes šalyje, nors oficialiai nevaidina jokio politinio vaidmens. M. Saakašvilio suėmimas paaštrino politinę krizę, kilusią po praėjusių metų parlamento rinkimų, kuriuos opozicija pasmerkė kaip nesąžiningus. Tai taip pat paskatino didžiausius per dešimtmetį antivyriausybinius protestus. Ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis neseniai sukėlė pasipiktinimą, pasakęs, kad vyriausybė buvo priversta suimti M. Saakašvilį, nes jis atsisako trauktis iš politikos.
Tūkstančiai žmonių Sakartvele reiškė paramą M. Saakašviliui. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, lapkričio 7 d. (AFP-ELTA). Tūkstančiai žmonių šeštadienį Sakartvele dalyvavo mitinge, reikšdami paramą buvusiam prezidentui Michailui Saakašviliui. Jie susirinko Rustavyje šalies pietryčiuose prie kalėjimo, kuriame laikomas opozicijos lyderis. Demonstrantai mojo Sakartvelo vėliavomis ir skandavo M. Saakašvilio vardą. Daugelis jų, be to, reiškė būgštavimus dėl buvusio prezidento, kuris prieš daugiau kaip mėnesį paskelbė bado streiką, sveikatos.
M. Saakašvilis po aštuonerių emigracijos metų prieš pat vietos valdžios rinkimus spalį grįžo į Sakartvelą ir buvo iš karto sulaikytas. Per savo prezidentavimą 2004-2013 metais jis vykdė provakarietišką kursą. 2018-aisiais M. Saakašvilis dėl piktnaudžiavimo valdžia už akių buvo nuteistas šešerius metus kalėti.
Ukrainos pilietybę turintis M. Saakašvilis kaltinimus vadina politiškai motyvuotais. Po savo sulaikymo spalio pradžioje jis pradėjo bado streiką. „Reikia išgelbėti M. Saakašvilio gyvybę, – per demonstraciją Rustavyje reikalavo opozicijos atstovas Nika Melia. – Duodame vyriausybei 24 valandas perkelti jį į civilinę ligoninę“. Jei šis reikalavimas nebus įgyvendintas, pirmadienį Tbilisyje esą bus surengtas masinis mitingas.
Vietos valdžios rinkimus, oficialiais duomenimis, laimėjo premjero Iraklio Garibašvilio valdančioji partija. Opozicija rezultatų nepripažįsta.
Gruzijos opozicijos lyderis Nika Melia. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, spalio 31 d. (AFP-ELTA). Gruzijos valdančioji partija sekmadienį oficialiai paskelbė pergalę savivaldos rinkimų antrajame ture. Savo ruožtu opozicija, kuriai neformaliai vadovauja įkalintas buvęs šalies prezidentas Michailas Saakašvilis, atmetė oficialius rezultatus, nes balsai esą buvo suklastoti.
Antrasis rinkimų turas vyko politinės krizės metu, kai Vakarų remiamas M. Saakašvilis, kuris Gruzijoje prezidentavo nuo 2004 iki 2013 m., spalio pradžioje, likus vos kelioms dienoms iki pirmojo turo, sugrįžo iš tremties ir buvo įkalintas.
Kalėjime provakarietiškas reformatorius paskelbė bado streiką, nes, jo teigimu, įkalinimas yra politiškai motyvuotas. JAV jau išreiškė susirūpinimą dėl buvusio prezidento sveikatos būklės.
Sekmadienį centrinė rinkimų komisija oficialiai paskelbė, kad valdančioji partija „Gruzijos svajonė“ nedidele persvara laimėjo visose šalies savivaldybėse, išskyrus vieną.
Tačiau opozicija pareiškė nepripažinsianti rinkimų rezultatų, o M. Saakašvilio Jungtinio nacionalinio judėjimo (UNM) pirmininkas ir Tbilisio mero posto siekiantis Nika Melia apkaltino valdančiąją partiją „pavogus“ rinkimus.
„Rinkimai šioje šalyje nebeegzistuoja. Europietiškas demokratijos vertybes palaikantys tautiečiai, pasiruoškite bekompromisei kovai, kuri bus sunki, bet nesibaigs tol, kol šioje šalyje atsiras galimybė rengti laisvus ir sąžiningus rinkimus“, – kalbėjo N. Melia.
Kremlius niekada neatleido buvusiam Sakartvelo prezidentui Michailui Saakašviliui už 2003 m. „Rožių revoliuciją“, kurios metu iš valdžios buvo pašalintas geras Kremliaus draugas Eduardas Ševardnadzė, už pasipriešinimą Rusijos kariuomenei atplėšiant iš Sakartvelo Pietų Osetiją ir Abchaziją ir jau žygiuojant į Tbilisį.
Niekada nepamiršiu tų įvykių, kaip juos mačiau stebėdamas pasaulio žinias Seime. Rusijos kariuomenė įsiveržė į Sakartvelą 2008 m. rugpjūčio 10 d. Netrukus pasaulyje kilo protesto mitingai. Profesorius Vytautas Lansbergis pakvietė visus, kas gali, susirinkti į protesto mitingą prie Seimo. Aš kaip tik tuo metu budėjau Seime prie žinių srauto. Ir staiga – puiki žinia: JAV šeštojo laivyno flagmanas kirto Bosforo sąsiaurį ir pasuko Sakartvelo link (kaip vėliau paaiškėjo, jis buvo ginkluotas sparnuotomis raketomis).
Staigiai atspausdinau žinią, nulėkiau į mitingą ir perdaviau ją V. Landsbergiui. Perskaitęs ją, pagarsino mitingo dalyviams. Ne viskas prarasta, nudžiugino jis visus. Kažkas tą momentą nufotografavo.
Priešrinkiminis kalėjimų skandalas
Šiuo metu M. Saakašvilis, savo noru sugrįžęs į Tėvynę, sėdi kalėjime ir laukia teismo. Neigdamas jam metamus kaltinimus, laikydamas juos sufabrikuotais, jis paskelbė bado streiką. 2012 metų spalio 1 d. Sakartvele įvyko Parlamento rinkimai, kuriuos laimėjo prorusiška partija, valdanti ir dabar.
Michailas Saakašvilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2012 m. rugsėjo 18 dieną Sakartvele buvo paskleista informacija apie kalinių smurtą viename iš įkalinimo įstaigų. Opoziciniai televizijos kanalai transliavo kadrus, kuriuose matyti, kaip nuteistieji mušami ir prievartaujami. Sakartvelo vidaus reikalų ministerija patvirtino, kad keli žmonės buvo sulaikyti už patyčias iš kalinių. Kilus skandalui, atsistatydino Respublikos bausmių vykdymo ministras.
Tai, kad Sakartvele tuo metu vyko paskutinis rinkimų kampanijos etapas, itin užaštrino įsiplieskusį skandalą. Konfrontacija tarp valdžios, kurią atstovavo M. Saakašvilio partija „Vieningas nacionalinis judėjimas“ (VNJ)” ir opozicijos, kuriai pirmiausia atstovavo opozicinio milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio vadovaujama koalicija „Sakartvelo svajonė“ įgavo gana atšiaurias formas.
Kalėjimo skandalas iškart tapo rinkimų kampanijos dalimi
Opozicijos šalininkai dalyvavo protestuose prieš kankinimus kalėjimuose. „Sakartvelo svajonė“ paskelbė“, kad dėl šio incidento kaltas prezidentas M. Saakašvilis, „sukūręs represinę sistemą“. Tos pačios dienos, rugsėjo 18-osios, vakarą opoziciniai televizijos kanalai transliavo išplėstinę įrašo versiją. Šie kadrai parodė, kaip kaliniai buvo smarkiai mušami ir prievartaujami lazdomis.
Vaizdo įrašą rodė „Channel 9“ (šį kanalą sukūrė „Sakartvelo svajonės“ lyderis milijardierius Bidzina Ivanišvilis, kanalo bendrasavininkė – verslininko žmona), taip pat opozicinis „Maestro“ televizijos kanalas. Tuo pat metu televizijos kanalai tvirtino, kad įrašą gavo iš buvusio Gldanio kalėjimo darbuotojo Vladimiro Bedukadzės.
Bedukadzė pasirodė 9 kanalo eteryje (susisiekęs su žurnalistais per „Skype“). Jis pareiškė, kad kalinių kankinimai buvo vykdomi Vidaus reikalų ministerijos vadovo nurodymu, o Bausmių vykdymo ministerijos vadovė neva žinojo apie tai, kas vyksta. Buvęs kalėjimo prižiūrėtojas taip pat sakė, kad minėtus kadrus perdavė ES atstovams Briuselyje.
Valdžia savo ruožtu teigė, kad skandalą surengė vienas iš „Sakartvelo svajonės“ šalininkų. Pasak Vidaus reikalų ministerijos, vienas kalinys papirko sargybinius, kad šie sumuštų kitus kalinius ir tai nufilmuotų (kad opozicija ateityje galėtų panaudoti šiuos įrašus kaip kompromituojančius įrodymus prieš valdžią).
Visgi rugsėjo 18 dieną buvo paskelbtas oficialus pranešimas, kad du pataisos įstaigos darbuotojai yra sulaikyti dėl kaltinimų „nežmonišku elgesiu su kaliniais“. Trečias, buvęs kalėjimo pareigūnas Vladimiras Bedukadzė, kuris buvo atleistas 2012 metų gegužę, įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą, nes tuo metu jau gyveno Belgijoje.
Po devynerių metų išžaginimo su vanta detektyvas, panašu, išnarpliotas
2012-ųjų vasarą buvo išplatinta ir vaizdo medžiaga, kurioje esą buvo vaizduojamas kalinio išžaginimas. Ši medžiaga tada suvaidino lemtingą vaidmenį tuomet valdančiai partijai VNJ ir prezidentui M.Saakašviliui. Nepaisant pakartotinių bandymų įrodyti, kad ši filmuota medžiaga yra išgalvota, Sakartvelo žmonės vis dar tiki, kad visa tai iš tikrųjų įvyko.
Tūkstančiai žmonių Sakartvele reikalauja paleisti M. Saakašvilį
Grupė žurnalistų – tyrėjų surado pagrindinį šio spektaklio aktorių – tuometinį kalinį Gia Kazarišvilį. Jis viską papasakojo. Kazarišvilis aprašė, kaip jis atliko išžaginamojo vaidmenį vaizdo įraše, kurį režisavo tuometis pataisos įstaigos pareigūnas V. Bedukadzė. Reikalas liečia tik epizodą su vanta (šluotele), kuris štai jau 9 metai yra pagrindinis valdančios „Sakartvelo svajonės” politinių pareiškimų simbolis.
„Jie nuleido mano sportines kelnes, nenuėmę apatinių, padėjo man tarp kojų vantą (matyt, jos kotą) ir nufotografavo“, – pasakoja kalinys. Pažymėtina, kad filmavimas buvo atliktas kameros Nr.5 fone, nes tuomet valdančiosios VNJ partijos rinkiminis numeris buvo 5.
Gia Kazarišvilis davė interviu „Chronicle Plus“ redaktoriui Eliso Kiladzei. Pasak Kiladzės, iš tikrųjų 5 kamera neegzistuoja, ir kalinys tai patvirtino.
„Visi įtarėme, kad Vladimiro Bedukadzės pasiūlyta išžaginimo su šluota scena, kuri iš tikrųjų 2012 metais pakeitė politinį kraštovaizdį ir atnešė į valdžią „Sakartvelo svajonę“, buvo surežisuota, tačiau neturėjome dokumentinių įrodymų. Jis (Kazarišvilis) pasakė, kad ši scena buvo surežisuota, Vladimiras Bedukadzė nufilmavo kelis dublius, kad scena su vanta būtų pakankamai įspūdinga, po to pasirinko geriausią variantą ir pasiūlė tai kaip kankinimo ir nežmoniško elgesio pavyzdį. 5-tos kameros nėra, jis buvo penkioliktoje kameroje, ir tai taip pat buvo Bedukadzės inscenizacijos ir Rusijos specialiosios operacijos dalis. Iš tiesų išprievartavimo su vanta nebuvo “, – sakė Eliso Kiladze.
Šiuo metu Sakartvele vyksta vietos valdžios rinkimų antrasis ratas, temdomas įtampos dėl opozicijos lyderio eksprezidento M.Saakašvilio kalinimo. Kokį vaidmenį šalies politiniame gyvenime suvaidins detektyvinė kalėjimo istorija naujoje šviesoje, ar prisidės ji prie reikalavimų paleisti M. Saakašvilį į laisvę, tikiuosi, greitai pamatysime. Kažin, ar sakartveliečiams priimtini tokie Kremliaus ir jo agentūros Sakartvele sukurti „kompromatai” prieš nepageidaujamus politikus.
Tūkstančiai žmonių Sakartvele reikalauja paleisti M. Saakašvilį
Tbilisis, spalio 19 d. (AFP-ELTA). Įkalintą buvusį Sakartvelo prezidentą ir opozicijos lyderį Michailą Saakašvilį, kuris jau beveik tris savaites laikosi bado streiko, antradienį apžiūrės gydytojai, pranešė jo advokatas.
M. Saakašvilis paskelbė bado streiką, kai spalio 1 dieną grįžęs iš tremties Ukrainoje buvo įkalintas. 53-ejų metų vyras tvirtina, kad jo areštas buvo politiškai motyvuotas.
Jo gydytojas išreiškė susirūpinimą dėl galimai jo sveikatai padarytos negrįžtamos žalos.
„Antradienį popiet vyriausybės sudaryta medikų taryba ištirs jo sveikatos būklę ir nuspręs, ar jį reikia hospitalizuoti“, – AFP sakė M. Saakašvilio advokatas Dito Sadzaglišvilis.
Sakartvelo teisingumo ministras Rati Bregadzė sakė žurnalistams: „Mūsų vienintelis interesas – kad būtų gerbiamos jo teisės ir kad jo sveikata būtų stabili“.
M. Saakašvilio asmeninis gydytojas Nikolozas Kipšidzė, kuris lankė jį areštinėje, sakė, kad dėl buvusio lyderio esamo „kraujo sutrikimo bado streikas yra ypač pavojingas“.
Pagal Sakartvelo įstatymus medicininę intervenciją be paciento sutikimo leidžiama atlikti tik tuo atveju, „jei asmuo yra be sąmonės ir kyla tiesioginis pavojus jo gyvybei“, – sakė D. Sadzaglišvilis.
