Jackas Teixeira
Vašingtonas, birželio 16 d. (AFP-ELTA). JAV oro pajėgų kariui Jackui Teixeirai, kaltinamam slaptų Pentagono dokumentų nutekinimu internetiniame pokalbių forume, ketvirtadienį buvo pateikti papildomi federaliniai kaltinimai.
Įtariama, kad 21 metų Oro nacionalinės gvardijos IT specialistas organizavo daugiausiai žalos per dešimtmetį padariusį JAV slaptų dokumentų nutekinimą.
Bostono federalinė didžioji prisiekusiųjų žiuri pateikė jam šešis kaltinimus dėl „tyčinio slaptos informacijos, susijusios su nacionaline gynyba, laikymo ir perdavimo“. Už kiekvieną iš jų gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Šie kaltinimai papildo ankstesnius du, kuriuos prokurorai pateikė J. Teixeirai po jo arešto balandžio mėnesį.
Įtariama, kad J. Teixeira dokumentus (kai kurie iš jų gana nauji, datuoti kovo pradžioje) paskelbė privačioje pokalbių grupėje socialinės žiniasklaidos platformoje „Discord“. Kai kurie failai vėliau pasirodė kitose svetainėse, įskaitant „Twitter“, „4Chan“ ir „Telegram“.
Dokumentuose, kurie netrukus pasklido po internetą, be kitų slaptų detalių, buvo nurodomas JAV susirūpinimas dėl Ukrainos karinio pajėgumo prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas ir atskleidžiama, kad Vašingtonas galimai šnipinėjo sąjungininkus Izraelį ir Pietų Korėją.
Tai buvo didžiausias pažeidimas nuo 2013 metų, kai Edwardas Snowdenas paviešino Nacionalinio saugumo agentūros dokumentus, ir iškėlė rimtų klausimų, kaip žemesnio rango darbuotojas J. Teixeira gavo prieigą prie aukšto lygio paslapčių.
J. Teixeira buvo pirmos klasės oro pajėgų karys, t. y. turėjo trečią nuo apačios JAV oro pajėgų kario laipsnį, ir nuo 2021 metų – leidimą dirbti su aukščiausio slaptumo lygio informacija.
Praėjusį mėnesį teisėjas nurodė, kad J. Teixeira turi likti kalėjime iki teismo, kai prokurorai įrodė, kad jis ir toliau kelia grėsmę Amerikos nacionaliniam saugumui.
Pasak prokurorų, J. Teixeira vis dar gali turėti prieigą prie slaptų dokumentų, o „priešiškos“ valstybės gali padėti jam pasislėpti, jei jis bus paleistas iš kalėjimo. Be to, prokurorai teigė, kad jis anksčiau yra daręs „smurtinius“ pareiškimus. Edvardas Snoudenas
Lapkričio mėnesį socialiniame tinkle J. Teixeira rašė, kad nori „nužudyti toną žmonių“, nes tai būtų „silpnapročių išskerdimas“, sakoma dokumente teismui.
Prokurorai taip pat teigė, kad karys klausė kito vartotojo, kokio tipo šautuvą būtų lengva valdyti iš visureigio galo, ir kad jis internete ieškojo masinių šaudynių.
J. Teixeiros gynėjai teigė, kad jų klientas nebeturi prieigos prie įslaptintos medžiagos, kad vyriausybė perdeda jo keliamą grėsmę, ir tvirtino, kad jis turėtų būti paleistas į tėvo globą iki teismo.
J. Teixeira buvo sulaikytas balandžio 13 dieną. Dramatišką jo areštą tiesiogiai transliavo televizija.
Prezidentas Gitanas Nausėda Londone įvykusį susitikimą su NATO lyderiais vadina puikiu ir sėkmingu, nes, tvirtina jis, su Turkija pasirašyti gynybos planai bei priimta deklaracija, kurioje Rusija įvardinta kaip grėsmė. Pasak šalies vadovo, susitikimas buvo sėkmingas ir dėl to, kad daug dėmesio skirta vykstančiai Kinijos ekonominei ekspansijai aptarti.
„Viena vertus, galime pasidžiaugti, kad pagaliau turime gynybos planus, kuriuos mums leido patvirtinti Turkija. Kita vertus, turime deklaraciją, kurioje pirmą kartą gana aiškiai įvardinta Rusijos grėsmė, ir manau, kad ir prie derybų stalo sėdint susidarė įspūdis, kad daugelis valstybių supranta, koks neramus yra dabartinis pasaulis, ir kad vienas iš veiksnių yra agresyvus Rusijos elgesys savo kaimynų atžvilgiu“, – du esminius susitikimo pasiekimus LRT įvardino prezidentas.
Prezidentas džiaugėsi, kad svarbiausia, jog sutarimas su Turkija buvo pasiektas, o, pasak G. Nausėdos, visos kitos techninės detalės ateis vėliau.
„Pasiektas principinis sutarimas dabar, techninės detalės ateis vėliau. Svarbiausia, kad tylos laikotarpis baigėsi, ir mes neturime prieštaravimų iš Turkijos pusės, kurie neleido mums iki galo padėti tašką šitoje istorijoje. Visa kita jau yra antrinės reikšmės. Niekas nieko iš mūsų mainais nereikalavo“, – sakė prezidentas, akcentuodamas, kad visi – Lietuvos, Latvijos, Lenkijos prezidentai bei Estijos premjeras – padėkojo Turkijos prezidentui T. Erdoganui už solidarią laikyseną ir sprendimą.
Pasak G. Nausėdos, gynybos planų su Turkija pasirašymas yra Vašingtono sutarties 5 straipsnio materiali išraiška.
„Tai pirmiausiai yra praktinis Vašingtono sutarties 5 straipsnio realizavimas. Kadangi kalbėti apie 5 straipsnį abstrakčiai, žinoma, galima, bet jis turi turėti labai konkrečią kolektyvinės gynybos išraišką, kuri atsispindi planuose, atsispindi konkrečiose investicijose, ir dabar mes šitą žingsnį pagaliau galėsime padaryti“, – pažymėjo šalies vadovas.
Pasak prezidento, reikia pasidžiaugti, kad pakankamai dėmesio NATO lyderių susitikime buvo skirta ir Kinijos ekonominei ekspansijai bei terorizmo problemai.
„Taip pat pakankamai daug dėmesio skirta Kinijos ekonominei ekspansijai, norui tvirtesnį žingsnį žengt į technologijų sritį, infrastruktūros sritį… tam taip pat reikia ruoštis. Tai nebūtinai turi būti laikoma kažkokiu ypatingai rizikos veiksniu, bet valstybės privalo turėti labai aiškią politiką šiuo atžvilgiu… Terorizmas, be jokios abejonės, mes visiškai solidarizuojamės su tomis valstybėmis, kurios jaučia terorizmo grėsmę“, – susitikimo metu identifikuotas problemas įvardino G. Nausėda.
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda su žmona Diana antradienį pradėjo darbo vizitą Jungtinėje Karalystėje. Trečiadienį jis dalyvavo NATO viršūnių susitikime. 70-metį mininčio NATO vadovai Londone aptarė tolesnės Aljanso adaptacijos procesus nuolat kintančioje saugumo aplinkoje, transatlantiniam saugumui kylančias grėsmes ir iššūkius. NATO lyderiai kalbėjosi ir apie gynybos finansavimo įsipareigojimų vykdymo ir teisingo naštos pasidalijimo svarbą, stiprinant NATO gebėjimą atremti kylančias grėsmes.
Artėjant Rusijos ir Baltarusijos rengiamoms pratyboms „Zapad 2017“, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad didesnį nerimą jam kelia ne tiek situacija išorėje, kiek situacija šalies viduje.
Todėl NSGK pirmininkas kviečia nepasiduoti galimoms vidinėms provokacijoms ir vidiniam bandymui supriešinti visuomenę.
„Mes matome tam tikrų žmonių grupių bandymą įsitraukti į tam tikras destruktyvias veiklas, parodyti valstybę, kuri pažeidinėja žmogaus teises, kad čia mažai teisingumo. Labai svarbu, kad bent šiuo laikotarpiu žmonės, visuomenė, matydama tam tikrų marginalizuotų grupių arba žmonių, kurie tiesiog pyksta ant visko, ant valstybės, ant politikų, ant politikų reikia pykti, bet galima tai daryti labai konstruktyviai. Mano būtų kvietimas šiuo laikotarpiu nepasiduoti tokioms vidinėms provokacijoms ir tokiam vidiniam bandymui supriešinti visuomenę viduje“, – trečiadienį po uždaro Seimo NSGK posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas.
Politikas nesiėmė detalizuoti tų marginalizuotų grupių, bet pažymėjo, kad, naudojantis tam tikromis emocijomis, gal nepasitenkinimu, gali būti siekiama kurti tokias vidines įtampas arba neramumus.
Seimo NSGK pirmininkas V. Bakas tvirtino, kad šiandien mes galime jaustis žymiai saugesni negu prieš metus ar prieš keletą metų.
„Nauja yra tai, kad Lietuvos pasirengimas ir saugumo kokybė yra žymiai geresni, žymiai aukštesnės kokybės, nei buvo paskutinių „Zapad“ pratybų metų 2013 metais, kai praktiškai Lietuva buvo viena. Dabar mes turime gynybos planus. NATO turi atskirus gynybos planus. Mūsų pajėgos yra integruotos kartu su partneriais, mes turime sąjungininkų pajėgumus čia, ir tai yra nauja žinia ir nauja kokybė. Galbūt juokaujant pasakysiu, kad šiųmetinis grybavimo sezonas yra gerokai saugesnis negu buvo 2013 metais“, – sakė V. Bakas.
Karinės pratybos „Zapad 2017”
Jis pažymėjo, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų pasirengimo kokybė taip pat yra išaugusi, tačiau gerokai yra išaugę ir mūsų gynybiniai pajėgumai bei mūsų žmonių sąmoningumas.
Po uždaro NSGK posėdžio, kuriame politikai išklausė žvalgybos institucijų atstovų informaciją, susijusią su „Zapad“ pratybomis, žurnalistai teiravosi posėdžio dalyvių, ar jie pasirengę ekstremaliam atvejui, ar turi, kaip rekomenduojama, pakankamai sukaupę atsargų, pvz., vandens, kruopų.
„Kalbėkime apie įprastą žmonėms gyvenimą. Kad tai reikėtų daryti dėl šių pratybų, tai tikrai ne“, – sakė V. Bakas, prisipažinęs turįs porą pakelių kruopų.
Jo nuomone, apskritai šiek tiek per mažai visuomenėje yra suvokimo, kaip elgtis ekstremaliais atvejais.
Tai, kad neturi sukaupęs maisto atsargų, prisipažino ir vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
„Nereikia čia raginti žmonių kaupti kruopų ar dar kažko. Tai eilinės kaimynų pratybos, mes matome, stebime, bet jokios panikos nekeliame“, – žurnalistams sakė E. Misiūnas.
Seimo narė Rasa Juknevičienė aiškino, kad gyvena normalų gyvenimą, kurį šiek tiek pakoregavo dygstantys baravykai.
„Gyvenu normalų gyvenimą, jeigu kas nors susiję su pasikeitusiu gyvenimu tai tik tai, kad baravykai dygsta, ramiai juos renku. Tikrai nesiūlau kaip nors keisti savo gyvenimo būdo. Jeigu kas nors atsitiktų, tai patikėkite, mūsų tarnybos dirba visos, jos pasirengusios ir jos visuomenę informuos laiku“, – žurnalistams sakė parlamentarė.
Tikriausiai daug kas iš mūsų perskaitėme Stasio Jakeliūno publikaciją „V.Putinas pavėlavo – Lietuva jau okupuota“ (tekstas pasirodė gegužės 13-ąją lrytas.lt portale).
Tiems, kurie nėra susipažinę su minimu straipsniu, rekomenduojame perskaityti.
Tačiau siūlydami susipažinti su buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjo įžvalgomis norime pabrėžti, jog publikacija mums paliko keistą įspūdį.
Straipsnyje „Lietuvos užsienio politika déjà vu“ („Naujasis Židinys-Aidai“, Nr.2) žinomas politologas Kęstutis Girnius nagrinėja ir pastarųjų metų prezidentės Dalios Grybauskaitės bei jos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus užsienio politiką.
Jame suminėta daug tos politikos veikimo laukų ir su jais susijusių viešų pareiškimų.
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas interviu agentūrai „Interfaks“ teigė, kad Rusija atmetė JAV ir NATO siūlymus sukurti apsikeitimo duomenimis centrą ir bendrų veiksmų planavimo centrą, bendradarbiaujant priešraketinės gynybos (PRG) srityje.
Mums pateikti pasiūlymai dėl apsikeitimo duomenimis netenkino Rusijos, sakė S. Riabkovas.
„Mes siūlėme (JAV ir NATO) sukurti bendrą sistemą, turinčią bendrą PRG perimetrą. Partneriai mums atsakė, kad jie negali Rusijai perleisti NATO saugumo, nes juos sieja Vašingtono susitarimai“, – sakė ministro pavaduotojas.
