Argentinos lietuviai pagerbė Sausio 13-ąją

Berisso mieste Argentinoje įvyko Tarptautinis pagarbos bėgimas “Gyvybės ir mirties keliu”, skirtas Lietuvos Laisvės gynėjams atminti.
Argentinoje pagarbta Sausio 13-oji
 
Bėgimo pradžioje visi susirinkusieji prisidėjo prie akcijos “Atmintis gyva, nes liudija”. Uždegė atminimo žvakutes, skirtas 1991-ųjų metų įvykiams atminti. Tai leido prisiminti lietuvių tautos vienybę ir visų mūsų pergalę prieš agresorių. 
 
Žvakutės ramiai plazdėjo prie Rūpintojėlio paminklo.
 
Simbolinio pagarbos 3 km bėgimo pradžia prasidėjo prie žvakutėse paskendusio Rūpintojėlio paminklo ir baigėsi prie “Imigrantų paminklo” Berisso miesto centre.

Rekiantis Argentinos įstatymais Berisso miestas yra pripažintas kaip “Imigrantų provincijos sostinė”.

Reginį organizavo Argentinos lietuvių draugija “Nemunas”.

Nesvarbu, kur bebūtume, mes prisimename, kodėl esame laisvi. 

Informacijos šaltinis – Argentinos lietuvių draugija “Nemunas”
 
2023.01.16; 00:30

XXXI tradicinis tarptautinis Pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilniuje 31-ąjį kartą vyko tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu”. Laisvės gynėjams pagerbti skirtame renginyje dalyvavo apie 6000 dalyvių iš Lietuvos ir kitų valstybių, tarp jų apie 3000 Lietuvos kariuomenės karių ir sąjungininkų. Prie bėgimo prisijungė ir kariai iš Ukrainos.
XXXI tradicinis tarptautinis Pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka
 
2021 metais dėl karantino reikalavimų renginio atsisakyta, tačiau buvo surengta nuotolinio bėgimo akcija, kurios metu bėgimo entuziastai norimą 9 kilometrų atstumą įveikė savarankiškai, savo pasirinktoje trasoje. 2022 metais, bėgimas buvo organizuotas laikantis viruso plitimo prevencijai reikalingų apribojimų, todėl dalyvių skaičius – daugiau nei dvigubai mažesnis, nei per bėgimą 2020 metais.
 
9-ių kilometrų atstumą Vilniaus gatvėmis nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto bėgo įvairaus amžiaus ir profesijų, vilniečių ir miesto svečių, kurie tokiu būdu pagerbė 1991 m. žuvusius Lietuvos Laisvės gynėjus. Kaip ir kasmet, šį maršrutą Vilniaus gatvėmis įveikė įvairių institucijų, organizacijų, švietimo įstaigų ar sporto klubų bėgikai iš Lietuvos ir užsienio.
 
Visi finišą pasiekę bėgimo dalyviai buvo apdovanoti atminimo medaliais.
 
Po bėgimo „Geležinės valios“ skulptūrėle buvo apdovanoti geriausius fizinio pasirengimo rezultatus savo amžiaus grupėse pasiekę Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų kariai.
 
Tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu” pradėtas rengti 1992 m. Įveikdami simbolinę 9 kilometrų trasą nuo Vilniaus Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto, bėgimo dalyviai išreiškia pagarbą bei padėką Sausio 13-osios įvykių aukoms – žmonėms, žuvusiems 1991-ųjų sausio 13-osios naktį ir mirusiems nuo sužalojimų, patirtų sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą.
 
1991 m. sausio 13-ąją žuvo ar nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Stasys Mačiulskas, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.01.08; 02:00 

Bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu". Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu”. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu”. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilniuje 30-ąjį kartą vyko tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu”. Laisvės gynėjams pagerbti skirtame renginyje dalyvavo apie 4000 dalyvių iš Lietuvos ir 13 kitų valstybių – nuo tolimųjų Rytų iki Pietų Amerikos.
 
Bėgimas organizuotas laikantis viruso plitimo prevencijai reikalingų apribojimų, todėl dalyvių skaičius – daugiau nei dvigubai mažesnis, nei per bėgimą 2020 metais. 2021 m. dėl karantino reikalavimų renginio atsisakyta, tačiau buvo surengta nuotolinio bėgimo akcija, kurios metu bėgimo entuziastai norimą 9 kilometrų atstumą įveikė savarankiškai, savo pasirinktoje trasoje.
 
9-ių kilometrų atstumą Vilniaus gatvėmis nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto bėgo įvairaus amžiaus ir profesijų, vilniečių ir miesto svečių, kurie tokiu būdu pagerbė 1991 m. žuvusius Lietuvos Laisvės gynėjus. Kaip ir kasmet, tik mažesnėmis grupėmis, šį maršrutą Vilniaus gatvėmis įveikė įvairių institucijų, organizacijų, švietimo įstaigų ar sporto klubų bėgikai iš Lietuvos ir užsienio.
 
Visi finišą pasiekę bėgimo dalyviai buvo apdovanoti atminimo medaliais. Taip pat po bėgimo „Geležinės valios” skulptūrėle buvo apdovanoti geriausius fizinio pasirengimo rezultatus savo amžiaus grupėse pasiekę Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų kariai.
Sausio 13-osios minėjimas 2017-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Sausio 13-osios minėjimas prie Lietuvos Seimo. 2016-ieji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu” pradėtas rengti 1992 m. Įveikdami simbolinę 9 kilometrų trasą nuo Vilniaus Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto, bėgimo dalyviai išreiškia pagarbą bei padėką Sausio 13-osios įvykių aukoms – žmonėms, žuvusiems 1991-ųjų sausio 13-osios naktį ir mirusiems nuo sužalojimų, patirtų sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą.
 
1991 m. sausio 13-ąją žuvo ar nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Stasys Mačiulskas, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.01.09; 07:00 

Bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Šeštadienį Vilniuje tradiciniu tarptautiniu pagarbos bėgimu „Gyvybės ir mirties keliu” pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę 1991 m. atminimas.
 
1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius ir Stasys Mačiulskas.
 
Prieš bėgimą jo organizatoriai ir svečiai padėjo gėlių prie žuvusiųjų Laisvės gynėjų kapų. Bėgimo pabaigoje padėta gėlių prie Vilniaus televizijos bokšto memorialinės sienos.
 
29-asis pagarbos bėgimas prasidėjo nuo žuvusiųjų poilsio vietos Antakalnio kapinėse ir nusidriekė Vilniaus gatvėmis iki televizijos bokšto.
Šis 9 kilometrų pagarbos bėgimas – ne varžybos, jame nugalėtojai ir prizininkai neišaiškinami.
 
Kasmet šį maršrutą Vilniaus gatvėmis įveikia įvairių institucijų, organizacijų, švietimo įstaigų ar sporto klubų bėgikai iš Lietuvos ir užsienio: kariai, policininkai, ugniagesiai, pasieniečiai, prokurorai, šauliai, skautai, moksleiviai ir studentai, senjorai, sportininkai, profesionalai ir mėgėjai.
 
Tradiciniame bėgime „Gyvybės ir mirties keliu” Laisvės gynėjus šeštadienį pagerbė ir Lietuvos diplomatai bei Lietuvoje reziduojančio užsienio valstybių diplomatinio korpuso nariai.
 
Bėgime kartu su Užsienio reikalų ministerijos darbuotojais dalyvavo Airijos, Izraelio, Japonijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Moldovos, Prancūzijos, Ukrainos, Azerbaidžano, Vengrijos diplomatinių atstovybių, Europos lyčių lygybės instituto Lietuvoje atstovai.
 
Pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu” žinomas ir tarp NATO valstybių bei šalių partnerių karių.
 
Laisvės gynėjų atminimui skirti bėgimo renginiai, kuriuos organizavo Lietuvos atstovybės užsienyje ir lietuvių bendruomenės, šiemet taip pat vyko Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, JAV, Nyderlanduose, Suomijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse.
 
Kiekvienais metais sausio mėnesį vykstantis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu” pirmą kartą surengtas 1992 metais, minint pirmąsias Sausio 13-osios metines.
 
Bėgimą Vilniuje organizuoja Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.12; 00:03

Vilniuje, minint 28-ąsias Sausio 13-osios įvykių metines, 28-ąjį kartą organizuotame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ dalyvavo ir Lietuvos diplomatai bei Lietuvoje reziduojančio užsienio valstybių diplomatinio korpuso nariai. 

Prie tradiciškai bėgime dalyvaujančių Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų prisijungė Azerbaidžano, Estijos, Japonijos, JAV, Moldovos, Sakartvelo atstovybių Lietuvoje atstovai. Jau kelis metus iš eilės bėgime dalyvauja ir JAV Sausumos pajėgų Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariai.

Prieš bėgimo startą užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kartu su Lietuvos ir užsienio diplomatais padėjo gėlių ant žuvusiųjų kapų Antakalnio kapinėse.

Kiekvienais metais sausio mėnesį vykstantis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ pirmą kartą surengtas 1992 metais, minint pirmąsias Sausio 13-osios metines. Devynių kilometrų bėgimo trasa prasideda prie Antakalnio kapinių, kuriose palaidotos Sausio 13-osios aukos, baigiasi prie Televizijos bokšto, Sausio 13-osios gatvėje.

Bėgimą organizuoja Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene.

Laisvės gynėjų atminimui skirti bėgimo renginiai šiais metais taip pat organizuoti Ispanijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Belgijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose šalyse, praneša Užsienio reikalų ministerija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.13; 06:01

Sausio 12 d., ketvirtadienis 12 val. Iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje*

13.30–16.20 val. Laisvės gynėjų susitikimas Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje*

17–22 val. Atvirų durų valandos Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose (Seimo I rūmai) Atidarytas Seimo Sausio 13-osios memorialas

17.30 val. Atminimo laužų uždegimo ceremonija prie Vilniaus televizijos bokšto

18 val. Poezijos ir muzikos valanda „Nerimo mintys“ Vilniaus televizijos bokšte 18 val. Sausio 13-osios memorialo iškilmingas atidarymas ir atminimo laužų uždegimas prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato

19–19.30 val. Atminimo laužų uždegimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje

19.30 val. Sąjūdžio valanda Nepriklausomybės aikštėje

20 val. Koncertas „In memoriam“ Šv. Jonų bažnyčioje

20.30 val. Tradicinis Parlamento gynėjų susitikimas Vilniaus įgulos karininkų ramovėje

Sausio 13 d., penktadienis 8 val. Pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Kiekviename lange uždegamos žvakutės

9 val. Gėlių padėjimo ceremonija prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje 10 val. Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijų įteikimo ceremonija Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje*

12 val. Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje

12.30–14.30 val. Atvirų durų valandos Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose (Seimo I rūmai) Atidarytas Seimo Sausio 13-osios memorialas

13.30 val. Žuvusiųjų pagerbimo ceremonija Antakalnio kapinėse Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų karių pagarba Laisvės gynėjams, palaidotiems Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio, Vilniaus kapinėse

15 val. Lietuvos Respublikos Seimo vadovybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitikimas su žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiais nuo Sovietų Sąjungos agresijos 1991 metais Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje* (dalyvauja asmenys, gavę kvietimus į 2017 metų Laisvės gynėjų dienos minėjimą)

17.30 val. Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Sausio 14 d., šeštadienis 12–13.30 val. XXVI tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ (Antakalnio kapinės-Televizijos bokštas)

12 val. Nukentėjusiųjų nuo sovietų agresijos susitikimas Vilniaus televizijos bokšte * – su kvietimais PARODOS IR EKSPOZICIJOS

2017 m. sausio 9–31 d. Fotografijų parodos, skirtos Laisvės gynėjų dienai atminti, eksponavimas Seimo Vitražo galerijoje

Parodos lankymas: sausio 12 d. nuo 17 val. iki 22 d.; sausio 13 d. nuo 12.30 val. iki 14.30 val.; sausio 20, 27 d. nuo 11 val. iki 15 val.

Fotografijų parodos, skirtos Laisvės premijų laureatams, eksponavimas Vitražo galerijoje

Parodos lankymas: sausio 12 d. nuo 17 val. iki 22 d.; sausio 13 d. nuo 12.30 val. iki 14.30 val.; sausio 20, 27 d. nuo 11 val. iki 15 val.

Fotografijų parodos „Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 m. sausyje“ eksponavimas Seimo II rūmų galerijoje

Parodos lankymas: iki sausio 30 d. kasdien 8–17 val. Fotografijų parodos „Laisvės gynimas 1990–1991 metais“ eksponavimas Seimo III rūmų parodų galerijoje* * – su kvietimais Sausio 10–31 d. Kilnojamosios parodos „Kalbančios barikados“ eksponavimas ir lankymas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atriume (3 a.).

Paroda lankoma nuo 8 val. iki 21 val. – pirmadieniais-penktadie-niais; nuo 10 val. iki 18 val. – šeštadieniais-sekmadieniais.

Sausio 12 d., ketvirtadienis 10–18 val. – Atvirų durų diena Genocido aukų muziejaus ekspozicijų (Aukų g. 2A) ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso muziejinės ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ lankymas (Baltasis dvarelis, Žirmūnų g. 1N) Koplyčios-kolumbariumo lankymas (Žirmūnų g. 1F)

Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje – nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ darbų paroda

Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje – Vytauto Didžiojo karo muziejaus kilnojamoji paroda „Lietuvos kariuomenės karininkai – ginkluotos rezistencijos dalyviai 1944–1946 m.“ Edukacinių užduočių atlikimas (Oficina, Žirmūnų g. 1F) Vilniaus televizijos bokšte – nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“

Sausio 13 d. skirtų maketų bei kitų darbų paroda** (Sausio 13-osios g. 10)

Sausio 13 d., penktadienis 10–18 val. – Atvirų durų diena Genocido aukų muziejaus ekspozicijų (Aukų g. 2A) ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso muziejinės ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ lankymas (Baltasis dvarelis, Žirmūnų g. 1N)

Koplyčios-kolumbariumo lankymas (Žirmūnų g. 1F)

Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje – nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ darbų paroda Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje – Vytauto Didžiojo karo muziejaus kilnojamoji paroda „Lietuvos kariuomenės karininkai – ginkluotos rezistencijos dalyviai 1944–1946 m.“

15 val. – rež. Vytauto Damaševičiaus dokumentinio filmo „Barikadų vaikai“ (1991 m., 10 min.) rodymas

15.10 val. – rež. Sauliaus Beržinio dokumentinio filmo „Lietuviški kino dienoraščiai“ (1991 m., 58 min.) rodymas (Oficina, Žirmūnų g. 1F) Vilniaus televizijos bokšte – nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“.

2017..01.11; 05:05