Vilniuje – 30-asis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu”


Bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu". Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu”. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu”. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilniuje 30-ąjį kartą vyko tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu”. Laisvės gynėjams pagerbti skirtame renginyje dalyvavo apie 4000 dalyvių iš Lietuvos ir 13 kitų valstybių – nuo tolimųjų Rytų iki Pietų Amerikos.
 
Bėgimas organizuotas laikantis viruso plitimo prevencijai reikalingų apribojimų, todėl dalyvių skaičius – daugiau nei dvigubai mažesnis, nei per bėgimą 2020 metais. 2021 m. dėl karantino reikalavimų renginio atsisakyta, tačiau buvo surengta nuotolinio bėgimo akcija, kurios metu bėgimo entuziastai norimą 9 kilometrų atstumą įveikė savarankiškai, savo pasirinktoje trasoje.
 
9-ių kilometrų atstumą Vilniaus gatvėmis nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto bėgo įvairaus amžiaus ir profesijų, vilniečių ir miesto svečių, kurie tokiu būdu pagerbė 1991 m. žuvusius Lietuvos Laisvės gynėjus. Kaip ir kasmet, tik mažesnėmis grupėmis, šį maršrutą Vilniaus gatvėmis įveikė įvairių institucijų, organizacijų, švietimo įstaigų ar sporto klubų bėgikai iš Lietuvos ir užsienio.
 
Visi finišą pasiekę bėgimo dalyviai buvo apdovanoti atminimo medaliais. Taip pat po bėgimo „Geležinės valios” skulptūrėle buvo apdovanoti geriausius fizinio pasirengimo rezultatus savo amžiaus grupėse pasiekę Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų kariai.
Sausio 13-osios minėjimas 2017-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Sausio 13-osios minėjimas prie Lietuvos Seimo. 2016-ieji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu” pradėtas rengti 1992 m. Įveikdami simbolinę 9 kilometrų trasą nuo Vilniaus Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto, bėgimo dalyviai išreiškia pagarbą bei padėką Sausio 13-osios įvykių aukoms – žmonėms, žuvusiems 1991-ųjų sausio 13-osios naktį ir mirusiems nuo sužalojimų, patirtų sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą.
 
1991 m. sausio 13-ąją žuvo ar nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Stasys Mačiulskas, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.01.09; 07:00 
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *