Azerbaidžaniečių literatūros klasikas Džalilas Mamedguluzadė ir jo į lietuvių kalbą išversta knyga „NERIMAS”
2017 metų kovo 10 dieną 11 val. Vilniaus Universiteto bibliotekos P.Smuglevičiaus salėje (Universiteto g., 3, Vilnius) rengiamas azerbaidžaniečių literatūros klasiko Džalilo Mamedguluzadės (1869 – 1932) lietuvių kalba išleistos knygos „Nerimas“ pristatymas.
„Nerimas“ – pirmoji rašytojo Džalilo Mamedguluzadės knyga, išversta į lietuvių kalbą. Džalilas Mamedguluzadė – XX amžiaus azerbaidžaniečių literatūros klasikas, rašytojas, dramaturgas, vertėjas ir publicistas.
Knygos pristatyme dalyvaus Lietuvoje reziduojantis Azerbaidžano ambasadorius Hasanas Mammadzada ir Azeraidžano nacionalinės mokslų akademijos viceprezidentas, Nizami literatūros instituto direktorius, akademikas Isa Habibeili.
Spalio 18 d. 17 val. Vilniuje, Žurnalistų namuose (Jogailos g. 11, III aukštas) atidaryta dėmesio verta internetinio dienraščio Alkas.lt fotografo Arūno Sartanavičiaus nuotraukų paroda „Dinamiškasis Azerbaidžanas“.
Parodos atidarymo akimirka. A.Karpovo nuotr.
Fotografo A. Sartanavičiaus archyve – tūkstančiai įdomių, sensacingų, išliekamąją vertę turinčių nuotraukų. Tačiau dauguma jo darbų iki šiol buvo vien lietuviškosios tematikos. Nūnai jo archyve – šimtai unikalių kadrų, pasakojančių apie Azerbaidžaną bei Azerbaidžanui priklausantį, tačiau Armėnijos bei Rusijos karinių pajėgų užgrobtą Kalnų Karabachą.
Kalnų Karabacho tema – užtektinai intriguojanti. Kalnų Karabachą fotografas aplankė atvykdamas iš Armėnijos sostinės Jerevano pusės. O tai reiškia, kad į Kalnų Karabachą (Azerbaidžano teritoriją) jis pateko nelegaliai, neturėdamas Azerbaidžano vizos. Apie vizitą į okupuotą Kalnų Karabachą jis nebuvo informavęs ir oficialiojo Baku.
Nepaisant šių subtilių aplinkybių fotografui A.Sartanavičiui pavyko savo akimis išvysti armėnų separatistų užgrobtą Kalnų Karabacho (Juodojo Sodo) žemę bei visa tai užfiksuoti nuotraukose.
Tačiau Kalnų Karabachas – ne vienintelė autorinėje parodoje demonstruojamų nuotraukų tema. A.Sartanavičius taip pat keliavo po Lygumų Karabacho kaimus, daugumą kurių šiandien apšaudo Kalnų Karabachą okupavusios jėgos. Jis svečiavosi ir armėnų separatistų iš gimtųjų namų išvytų azerbaidžaniečių pabėgėlių stovyklose, vaikštinėjo ir po jaukų Baku senamiestį, matė ir Kaspijos jūrą.
Taigi Žurnalistų namuose surengta paroda „Dinamiškasis Azerbaidžanas“ – unikali.
Parodą atidarė Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis, pabrėžęs, jog Azerbaidžanas – šalis, apie kurią Lietuva vis dar turi per mažai informacijos. Todėl paroda „Dinamiškasis Azerbaidžanas“ – vienas iš bandymų užpildyti šią spragą. Beje, sprendžiant iš gausiai susirinkusių svečių – sėkmingas bandymas.
Sėkmės ieškant unikalių temų fotografui A.Sartanavičiui linkėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. LŽS pirmininkas pastebėjo, jog Azerbaidžanas yra ne tik ekonominis, bet ir dvasinis Lietuvos partneris. LŽS manymu, Azerbaidžanas turįs daugiau draugų Lietuvoje nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Už galimybę išvysti Azerbaidžaną neiškeliant kojos iš Lietuvos dėkojo Vilniaus esperantininkų draugijos pirmininkas Algimantas Piliponis, beje, kalbėjęs neįprasta, bet gražia esperantininkų kalba. Už sumanymą papasakoti apie Azerbaidžano šiokiadienius dėkojo LŽS Vilniaus skyriaus pirmininkė Aldona Armalė. Įsimintinomis, unikaliomis fotografo A.Sartanavičiaus nuotraukas pavadino režisierius, menininkas Raimondas Polis.
Parodos atidaryme dalyvavo Azerbaidžano nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Hasanas Mammadzada. Azerbaidžano diplomatas džiaugėsi, kad Azerbaidžano draugų ir bičiulių būrys Lietuvoje nuolat gausėja, kad Lietuvos žurnalistai vis intensyviau domisi jo gimtąja šalimi.
Diplomatas trumpai papasakojo, kodėl Azerbaidžaną drąsiai galima vadinti unikalia šalimi. Azerbaidžane tikrai gausu dalykų, kuriuos verta bent kartą išvysti. O azerbaidžaniečiai – draugiška, svetinga tauta. Todėl nusprendę po Azerbaidžaną keliauti užsieniečiai niekad nenusivils.
Azerbaidžano ambasadorius H.Mammadzada linkėjo fotografui A.Sartanavičiui surengti dar daug parodų, kuriose būtų gvildenamos bei analizuojamos pačios įvairiausios Azerbaidžano temos.
„Dinamiškojo Azerbaidžano“ parodos autorius fotografas A. Sartanavičius dėkodamas svečiams tvirtino, kad savo nuotraukose siekė parodyti tikrą Azerbaidžaną – neišgalvotą, nesušukuotą. Būtent tokį, kokio neįmanoma išvysti reklaminiuose – turistiniuose leidiniuose. O ar jam pavyko tai padaryti, tegul sprendžia parodos svečiai.
Beje, unikali paroda „Dinamiškasis Azerbaidžanas“ buvo atidaryta būtent spalio 18-ąją, šiai valstybei švenčiant Nepriklausomybės dieną.
Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – videoreportažas, pasakojantis apie parodą „Dinamiškasis Azerbaidžanas“.
2016-aisiais metais Lietuvoje pasirodė prof. dr. Algimanto Liekio mokslinio – pažintinio pobūdžio veikalas „Tautų kraustymai Kaukaze XX amžiuje“. Daugiausia dėmesio istorikas skiria sudėtingiems Armėnijos – Azerbaidžano tarpusavio santykiams aptarti.
Knygoje – apstu faktų, apie kuriuos Lietuva iki šiol nieko negirdėjo arba nenorėjo girdėti. O būtent: Kalnų Karabachas – azerbaidžaniečių žemės, kurias armėnų smogikai iš Azerbaidžano atėmė padedami Rusijos ginkluotųjų pajėgų.
Šią vasarą istoriko A.Liekio knyga visuomenei buvo pristatyta Edukologijos universitete. Susitikime su knygos autoriumi A.Liekiu dalyvavo Azerbaidžano nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Hasanas Mammadzada.
Slaptai.lt skelbia keliolika videoištraukų iš susitikimo, kuriam vadovavo Edukologijos rektorius akademikas profesorius Algirdas Gaižutis.
Nieko ypatingo nepasakysiu, jei priminsiu, jog Lietuva yra NATO ir Europos Sąjungos narė, tad, iš pirmo žvilsnio, turinti užtektinai ir draugų, ir partnerių. Tačiau neapsigaukime.
Priklausymas šioms politinėms bei ekonominėms sąjungoms – puiki saugumo garantija. Tačiau tai nereiškia, kad visos NATO ir ES valstybės – nuoširdžios mūsų sąjungininkės. Puikiai žinome pavadinimus NATO ir ES valstybių, kurios tik apsimeta, tik vaizduoja, jog savuosius interesus derina su mūsiškiais lūkesčiais. Jei tik galėtų, tai visai neatsižvelgtų į teisėtus mūsų norus…
Azerbaidžanas galėtų tapti rimtu Lietuvos sąjungininku
Tikrųjų sąjungininkų Lietuva teturi keletą. Ši karti tiesa sako, jog privalome ne tik ypatingai kruopščiai branginti draugystę su JAV ir Didžiąja Britanija, bet ir ieškoti naujų partnerių. Visomis kryptimis, visuose regionuose. Net ten, kur nesitikime jų rasti. Draugų per daug nebus.
