VSAT: sulaikyti dar 36 migrantai iš Baltarusijos sieną pažeidę migrantai. VSAT nuotr.
Trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) aptars Lietuvoje esančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų padėtį ir jų žmogaus teisių užtikrinimo klausimus. Parlamentarai nori išsiaiškinti, ar už neteisėtos migracijos krizės suvaldymą atsakingos institucijos yra pasirengusios atremti panašaus pobūdžio hibridines atakas ateityje.
Kaip Eltai teigė komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, paskutinį kartą komiteto nariai migrantų teisių klausimus aptarė rugsėjo mėnesį, tačiau viešojoje erdvėje ir spaudoje pasirodžius žinioms apie tai, jog į šalį pasieniečiams dėl humanitarinių priežasčių tenka įleisti užsieniečius, nuspręsta situaciją aptarti su atsakingomis institucijomis. Todėl į posėdį pakviesti Vidaus reikalų (VRM) bei Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministerijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Migracijos departamento atstovai.
„Kartais girdime tokius atvejus, kai, pavyzdžiui, žmonės yra įleidžiami į Lietuvos Respublikos teritoriją dėl tam tikrų medicininių būklių – tai nušalusios, amputuotos kojos – tai norime dar kartą susirinkti su visomis institucijomis, (…) dar kartą atsinaujinti informaciją apie tai, kokia yra situacija ir kokios yra tendencijos“, – Eltą informavo Laisvės frakcijos narys.
Pasak T. V. Raskevičiaus, nerimą kelia ir ženklus migrantų, išvykusių į Vakarų šalis, skaičius. Parlamentaras pažymėjo, jog pagal Dublino procedūrą iš šalies pasišalinę ir kitų valstybių pareigūnų sulaikomi užsieniečiai privalo būti grąžinami į pirminę jų atvykimo vietą. Rugsėjį atgal į Lietuvą perduotų migrantų skaičius buvo labai menkas, teigė jis, tačiau akcentavo, kad institucijos privalo būti pasirengusios gausesniems sugrąžinamųjų srautams.
„Norime pažiūrėti, kokia yra situacija, ar institucijos yra pasirengusios į tokį galimai išaugsiantį grąžintinų asmenų skaičių reaguoti. Nes jeigu jie yra grąžinami, jie dar kartą kartoja prieglobsčio procedūrą. Komitetas nori žinoti, ar vėl įsijungia tas metų sulaikymo terminas ir kaip tas procesas vyksta“, – dėstė ŽTK pirmininkas.
Migrantai. Piešinys. Slaptai.lt nuotr.
Tuo metu ŽTK narys, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Vytautas Bakas tikino, kad vienintelis klausimas, į kurį, viliasi politikas, institucijos atsakys – ar yra šalinami žmogaus teisių pažeidimai, kuriuos konstatavo ne tik Europos Sąjungos Teisingumo teismas, bet ir nacionalinės bei tarptautinės žmogaus teisių organizacijos.
„Mano žiniomis, nepasikeitė niekas. Man bus proga užduoti klausimus ministrei“, – Eltai tvirtino politikas.
„Krizės valdymo aspektu – mes girdėjome, prieš kurį laiką buvo pasakojama, kad krizė suvaldyta, nors realiai žmonės kiekvieną dieną, kaip suprantu, dešimtimis yra atstumiami. Tie srautai nemažėja. Klausimas – kokie sprendimai yra padaryti čia?“, – klausimus, kuriuos adresuos VRM atstovams, vardijo V. Bakas.
Domėsis, ar VRM žada steigti Migracijos agentūrą
Vasarą slūgstant į Lietuvą bandančiųjų patekti srautams, VRM siūlė įkurti atskirą įstaigą migrantams priimti bei krizei spręsti – Migracijos agentūrą. Visgi, kaip pastebėjo Eltos kalbinti parlamentarai, ilgainiui diskusijos nutilo, tad šalies pasirengimams galimoms panašaus pobūdžio krizėms yra neaiškus. Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Vienas iš tvarių sprendimų buvo galimos Migracijos agentūros steigimas, kuris koordinuotų visų institucijų reakciją, jeigu vėl susidurtume su tokia hibridine ataka, būtų didelis skaičius žmonių, bandančių kirsti Lietuvos Respublikos sieną. (…) Norime išgirsti, ar tie planai vis dar egzistuoja, ar mes ir vėl lauksim, kaip žiema užklumpa netikėtai, ar migracijos krizė mus užklups kaip valstybę netikėtai?“, – klausė T. V. Raskevičius.
Jam antrino ir V. Bakas. Politikas neabejojo, jog turi būti sukurta vieninga sistema, padėsianti valdyti tiek esamą, tiek būsimas krizes.
„Mūsų šalis kartu su kitomis Baltijos šalimis turi pasirengti tinkamai tas krizes suvaldyti – užtikrinti tinkamą sienos apsaugą, prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, žmonių apgyvendinimą ir visas kitas pabėgėlių procedūras, kurios susijusios su pabėgėlių teises įgyvendinimu. Tai objektyvi tikrovė, tai nevienadienė krizė, ji bus visada. Mes turime išmokti gyventi su šita krize ir turime jai pasiruošti“, – pabrėžė demokratas.
Tvora. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ryga, gruodžio 27 d. (ELTA). Latvijos pasieniečiai per šventinį savaitgalį neįleido į šalį iš Baltarusijos 179 migrantų, mėginusių nelegaliai kirsti sieną. Tai rodo duomenys, kuriuos pirmadienį paskelbė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Pasak žinybos atstovų, gruodžio 24-ąją pasieniečiai apgręžė 57 žmones, mėginusius neteisėtai kirsti Latvijos ir Baltarusijos sieną, gruodžio 25-ąją – 68, o gruodžio 26-ąją – 54. „Pastarąją parą už neteisėtą sienos perėjimą buvo sulaikytas vienas žmogus. Dėl humanitarinių priežasčių jis buvo įleistas į šalį“, – sakoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos pranešime.
Latvijos pasieniečiai nuo gruodžio vidurio fiksuoja išaugusį mėginimų neteisėtai kirsti sieną su Baltarusija skaičių. Anksčiau pasieniečiai kasdien apgręždavo 20-30 migrantų. Kaip pareiškė praėjusią savaitę Latvijos vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretorius Dimitrijus Trofimovas, šalis tapo pagrindiniu Baltarusijos hibridinės atakos taikiniu.
Latvija, kaip ir Lietuva ir Lenkija, susiduria su nelegalios migracijos iš Baltarusijos teritorijos problema. Nuo rugpjūčio 10 d. buvo užkirstas kelias 3 763 mėginimams nelegaliai pereiti šalies sieną. Latvijos vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija, kuri galios bent jau iki kitų metų vasario 10 d. Pasieniečiams saugoti sieną padeda Latvijos armija ir policija.
Kur važiuoja šie rusų tankai
Pirmadienį Latvijoje su Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos ministrais susitikęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad kaimyninių valstybių ir Lietuvos vertinimai dėl „Zapad 21“ pratybų sutampa.
„Mes vienodai vertiname šias pratybas. Jos kelia ne tik įtampą, bet ir naujus iššūkius, nes mes turime įsivertinę tuos scenarijus, tai. ką mes matome ir kokią informaciją turime, reikia priimti atitinkamus sprendimus, kurie atsižvelgiant į šias pratybas, stiprintų mūsų gynybą“, – Eltai po ministrų susitikimo sakė A. Anušauskas.
Ministro vertinimu, vienas iš šių metų pratybų išskirtinumų yra tai, kad Rusijos ir Baltarusijos kariai pratybose didelį dėmesį skyrė pasirengimui kovoti su pranašesnes karines technologijas turinčiais priešininkais, o taip taip pat verčia Lietuvą ir sąjungininkus stiprinti savo pajėgumus.
„Sakyčiau, skirtumus mes matome. Dabar iš esmės scenarijus krypsta ir pratybos vyko panaudojant priemones, kovojant su technologiškai pranašesniu priešininku. Be abejo, matėme ir nemažai radioelektroninės kovos priemonių, būtent tas scenarijus ir tos priemonės ir mums patiems iškelia nemažai iššūkių. Mes irgi turime turėti didesnius pajėgumus šioje srityje. Daugiau radioelektroninės kovos priemonių. Nesakau, kad jų neturime, bet vis dėlto pajėgumus reikia stiprinti“, – sakė A. Anušauskas.
Pasak ministro, visos keturios susitikime dalyvavusios valstybės organizuotą nelegalių migrantų srautą iš Baltarusijos vertina kaip hibridinę ataką. Toks Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmas, A. Anušausko teigimu, taip pat yra šiemet vykstančių „Zapad“ pratybų išskirtinumas.
„Kai kalbame apie šias pratybas, jų išskirtinumas tai, kad tuo pačiu metu vyko ir hibridinė ataka iš Baltarusijos pusės prieš visas kaimynes. Pirmiausiai Lietuvą, paskui Latviją, Lenkiją. Tai vyksta iki šiol. Galbūt nėra tiesioginių sąsajų, kad tai būtų pratybų scenarijaus dalis, bet tai, kad vienu metu vyksta ir hibridinė ataka, ir „Zapad“ pratybos, aišku, sukelia įtampą“, – tvirtino krašto apsaugos ministras, kartu patikslindamas, kad įtampa auga ir dėl Lietuvos-Baltarusijos pasienyje sutelkto pareigūnų skaičiaus.
„Įtampa pasireiškia tuo, kad pasienyje šalys yra sutelkusios pasienio apsaugos pajėgumus, gal ne karinius vienetus, bet karius, kurie padeda pasienio apsaugai. Žinoma, kad iš mūsų pusės yra vertinimai, jog tokia įtampa gali sukelti ir provokaciją iš kitos pusės. Mes to nenorime, bet atmesti prielaidų irgi negalime“, – aiškino jis. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vis tik ministras akcentavo, kad Baltarusijos ir Rusijos karių bandymų įvykdyti provokacijas iki dabar šių metų pratybose fiksuota nebuvo.
„Kalbant apie karinį aspektą, tai tiesiogiai ne (provokacijų nebuvo – ELTA). Bet jeigu kalbėtume apie tai, kas vyksta pasienyje, tai žinoma, mes matome pasieniečių įžengimą iš Baltarusijos pusės į Lietuvos teritoriją, be abejo, tai, kas vyksta su nelegalais, kaip Baltarusijos pusė su jais elgiasi. Šiuos dalykus visi žino, visi mato“, – teigė A. Anušauskas.
ELTA primena, kad Rusija ir Baltarusija penktadienį pradėjo didžiules jungtines karines pratybas prie ES sienos. Išaugus įtampai tarp Baltarusijos ir jos vakarinių kaimynių, pratybas atidžiai stebi NATO.
Karinės pratybos „Zapad 2021“, kuriose dalyvauja abiejų šalių pajėgos, truks savaitę ir vyks Baltarusijoje, Vakarų Rusijoje ir Baltijos jūroje. Maskva informavo, kad pratybose dalyvaus 200 tūkst. karių.
Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer. EPA – ELTA nuotr.
Vokietija remia Lietuvą atremiant Lukašenkos režimo organizuojamą hibridinę ataką – tai yra iššūkis ne tik Baltijos šalių regionui, bet ir visai Europos Sąjungai, todėl problema bus sprendžiama kartu. Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui tą dar kartą patvirtino Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer.
A. Anušauskas rugsėjo 1-3 dienomis lankosi Liublianoje, kur vyks neformalus Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimas.
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, iki šio susitikimo ministras atskirai susitiko su A. Kramp-Karrenbauer, kuriai padėkojo už Vokietijos paramą sprendžiant neteisėtai Lietuvos-Baltarusijos sieną kertančių migrantų krizę ir skirtą lėktuvą evakuacinės komandos nusiuntimui į Afganistaną.
Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai taip pat diskutavo apie šalių karinį bendradarbiavimą bei pabrėžė strateginę partnerystės gynybos srityje svarbą, išryškinant NATO vaidmenį Europos gynybai ir tvirtą bei ilgalaikį transatlantiniu ryšiu paremtą kolektyvinės gynybos įsipareigojimą.
A. Kramp-Karrenbauer patvirtino, kad Vokietija toliau išliks pagrindine NATO priešakinių pajėgų lydere Lietuvoje, o to atspindys yra ir planuojamos abipusės investicijos į Lietuvos karinę infrastruktūrą.
Kalbėdami apie bendrą ES saugumo ir gynybos politiką, A. Anušauskas ir A. Kramp-Karrenbauer pareiškė ketinantys glaudžiai koordinuoti savo pozicijas. Abi šalys dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą stiprinti ES bendradarbiavimą su NATO, JAV ir kitais NATO sąjungininkais.
Taip pat aptarta galima bendra ES parama Ukrainos gynybos reformoms.
Latvijos Saeimos pirmininkė Ināra Mūrniece. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvoje kartu su Europos Parlamento ir Estijos Rygikogo pirmininkais apsilankiusi Latvijos Saeimos pirmininkė Ināra Mūrniece džiaugėsi kaimynystėje turimais draugais ir Baltijos šalių gebėjimu kooperuotis, kadangi Latvija, pasak jos, šiuo metu patiria panašų organizuotos nelegalios migracijos srautą, kokį prie mėnesį siekė suvaldyti Lietuva.
„Praėjusį mėnesį Latvijoje mes buvome susitikę ir kalbėjome apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti Lietuvai. Mes taip pat kalbėjome apie tai, kaip galėtumėme sujungti savo pastangas siekiant kovoti su nelegalia migracija. Šiandien aš esu čia ir Latvija yra patekusi į labai panašią padėtį, į kokią Lietuva buvo patekusi maždaug prieš mėnesį“, – trečiadienį Medininkuose surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Mūrniece.
Latvijos parlamento pirmininkė pritarė Lietuvos politikų išsakytai pozicijai, kad tokie Baltarusijos režimo veiksmai yra hibridinė ataka prieš visą Europos Sąjungą.
„Mes susiduriame ne vien su nelegalia migracija, bet kaip mano kolegos pasakė, mes susiduriame su hibridiniu karu prieš mūsų šalis ir taip pat prieš Europos Sąjungą“, – tvirtino Saeimos pirmininkė.
Politikė taip pat įvertino, kad Lietuva pasidalino savo patirtimi valdant nelegalios migracijos srautus, o tai, jos teigimu, leido latviams kur kas greičiau reaguoti į susiklosčiusią padėtį. Mes galime pasimokyti iš Lietuvos patirties susiduriant su nelegalia migracija. Lietuvos patirtis leido mums reaguoti labai greitai, kai nelegali migracija pasiekė mūsų sieną“, – aiškino I. Mūrniece.
ELTA primena, kad trečiadienį EP pirmininkas Davidas Maria Sassolis Medininkuose su Lietuvos Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, Estijos Rygikogo pirmininku Jüriu Ratu bei Latvijos Saeimos pirmininke Ināra Mūrniece aptarė nelegalios migracijos klausimais, domėjosi situacija pasienyje.
Problemų karalienė
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas antradienį parlamentarų grupės vardu ketina pateikti Seimui rezoliucijos projektą „Dėl hibridinės agresijos atrėmimo“.
Įvertindamas, kad dėl nedraugiškų režimų organizuojamos nelegalios tarptautinės migracijos ir valstybėje susidariusios ekstremaliosios situacijos kyla grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ir visuomenės rimčiai, Seimas ketina pasiūlyti Vyriausybei imtis visų priemonių hibridinės agresijos grėsmei suvaldyti ir užkardyti.
Rezoliucijos projekte siūloma hibridinės agresijos atrėmimo metu valstybės sienos apsaugos sustiprinimui ir valstybės sienos gynybai pasienio ruože tarp Lietuvos ir Baltarusijos pasitelkti Lietuvos kariuomenę.
Projekte Vyriausybei siūloma visu valstybinės sienos su Baltarusija perimetru per kuo trumpesnį laiką pastatyti fizinį gynybinį barjerą, galintį padėti apsaugoti Lietuvos teritoriją nuo dabartinės ir kitų galimų rūšių hibridinės agresijos ir užkirsti prielaidas susikurti masinės migracijos kanalui per Lietuvos teritoriją į kitas Europos Sąjungos ir NATO šalis.
Projekto autoriai siūlo užtikrinti, kad nelegalios migracijos srautų organizatoriai, įskaitant Baltarusijos fizinius ir juridinius asmenis, būtų patraukti atsakomybėn, jiems būtų pritaikytos nacionalinės ir Europos Sąjungos sankcijos, baudžiamasis persekiojimas, prireikus – inicijuoti nelegalios migracijos organizavimo ir skatinimo tarptautinį tyrimą.
Seimas ketina pasiūlyti Vyriausybės siekti, kad „užsieniečiai iš trečiųjų šalių, nelegaliai kirtę Lietuvos Respublikos sieną ir neturintys asmens tapatybę įrodančių dokumentų (išskyrus moteris su vaikais, nėščiąsias, neįgaliuosius ir vaikus iki 16 m.), kol nebus įrodyta kitaip, būtų traktuojami kaip vykdomos hibridinės atakos galimi aktyvūs dalyviai. Jiems, atsižvelgiant į agresijos pavojingumo laipsnį, turėtų būti taikomos kitos sulaikymo, apsaugos ir apgyvendinimo sąlygos, nustatomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu“.
Taip pat siūloma inicijuoti informacinę kampaniją nelegalios migracijos kilmės šalyse, siekiant atgrasyti potencialius migrantus nuo dalyvavimo nusikalstamoje veikloje neteisėtai kertant Lietuvos valstybinę sieną.
Rezoliucijos projekte numatyta siekti, kad visi Lietuvos Respublikos sieną nelegaliai kertantys užsieniečiai iš trečiųjų šalių, neturintys teisinio pagrindo prašyti pabėgėlio statuso, būtų grąžinti į jų kilmės šalis, tuo tikslu pasinaudojant esamais arba pasirašant naujus susitarimus dėl readmisijos, būtinus jų grąžinimui.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Jei hibridinė agresija tęsis ir intensyvės, įvertinus jos pavojingumo laipsnį, siūloma pradėti konsultacijas su NATO valstybėmis-narėmis, pirmiausia Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnį, kuriame teigiama, jog „Šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios Šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.
Taip pat Seimas ketina pasiūlyti Vyriausybei kreiptis į Europos Sąjungos valstybes nares, Europos Komisiją ir kitas institucijas, kviečiant parodyti solidarumą ir suteikti Lietuvai reikalingą paramą atremiant hibridinę agresiją, taip pat pagal ES sutarties 222 str. įtvirtintą solidarumo sąlygą, kuri numato, jog „jei valstybė narė patiria teroro aktą, gaivalinę nelaimę ar žmogaus sukeltą katastrofą, Sąjunga ir valstybės narės veikia bendrai ir solidariai“.
„Nedraugiškos Lietuvai valstybės vykdo hibridinę agresiją prieš Lietuvos Respubliką, kurios metu, pažeidžiant tarptautinės teisės normas ir nesilaikant prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, organizuoti užsieniečių iš trečiųjų šalių srautai, nelegaliai kertantys Lietuvos Respublikos sieną, instrumentalizuojami padėčiai Lietuvoje destabilizuoti ir sukelti žalą Lietuvos valstybei“, – konstatuojama rezoliucijos projekte.
Jame reiškiamas susirūpinimas, kad ši hibridinė agresija gali būti plėtojama, išnaudojama ir tapti pagrindu naujo pobūdžio grėsmėms plataus masto karinių pratybų „Zapad“ kontekste.
