Tankas Leopard 2. Youtube.com
Ryga, birželio 16 d. (ELTA). Kanada dislokuos Latvijos teritorijoje 15 tankų „Leopard 2“ su personalu ir įranga. Tai penktadienį per NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje pareiškė Kanados gynybos ministrė Anita Anand, praneša portalas LSM.
Pasak ministrės, taip bus patvirtinti Kanados planai ir pasirengimas didinti išplėstinio buvimo kovinę grupę Latvijoje iki brigados lygio. Tankų dalinys bus visiškai dislokuotas iki rudens. Dabar Latvijoje yra 800 Kanados karių.
Anksčiau LSM rašė apie Latvijos gynybos ministerijos ketinimą gerokai sustiprinti Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų ginkluotę. Jau žinoma, kad ministerija pirks šešias sistemas HIMARS, kurios efektyviai pasirodė Ukrainoje. Šalis taip pat gaus sraigtasparnių „Black Hawk“,
nešiojamąjį priešlėktuvinių raketų kompleksą RBS-70, skirtą žemai skrendantiems oro taikiniams naikinti, tikisi įsigyti pakrančių gynybos sistemų ir kitos įrangos.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, kovo 29 d. (Ukrinform-ELTA). Vakarų partneriai dabar turėtų sutelkti dėmesį į Ukrainos aprūpinimą oro gynybos sistemomis, raketomis ir šarvuotąją technika, o ne naikintuvais F-16, tačiau ateityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos tikrai turėtų gauti šių ketvirtosios kartos lėktuvų.
Tai per klausymus JAV Senato Ginkluotųjų pajėgų komitete pareiškė Pentagono vadovas Lloydas Austinas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Dėl F-16: jei toks sprendimas bus priimtas, tai jų perdavimas užtruks apie 18 mėnesių. Tačiau tai nepadės Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms dabartiniame karo veiksmų etape. Ar ukrainiečiai kada nors ateityje galės įgyti tokių galimybių? Mes visi manome, kad taip“, – sakė JAV gynybos sekretorius.
Jis pažymėjo, kad tai gali būti naikintuvai F-16 ar kiti ketvirtosios kartos lėktuvai.
„Tačiau mes ir toliau dirbsime su savo sąjungininkais ir partneriais, kad būtume tikri, jog Ukraina turi tai, ko jai reikia“, – pabrėžė Ll. Austinas.
Anot jo, Pentagonas su partneriais Ukrainoje kartais susisiekia kelis kartus per savaitę, kad suderintų paramos Ukrainos kariuomenei veiksmus.
„Dabar jiems labiausiai reikia oro gynybos sistemų. Tai kritiškai svarbus poreikis mūšio lauke. Jiems taip pat reikia didelio nuotolio ugnies priemonių ir šarvuotosios technikos“, – sakė Pentagono vadovas.
Ll. Austinas pareiškė esąs įsitikinęs, kad tokių galimybių suteikimas Ukrainai, taip pat pratybų rengimas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms gali pakeisti situaciją mūšio lauke jau artimiausioje ateityje.
Jis taip pat pabrėžė, kad JAV ne tik teikia Ukrainai reikiamą paramą, bet ir atlieka pagrindinį vaidmenį telkiant tarptautinę bendruomenę, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir toliau gautų karinę pagalbą.
Kaip pranešė „Ukrinform“, praėjusią savaitę JAV skyrė Ukrainai naują 350 mln. dolerių karinės pagalbos paketą, kurį sudaro raketos HIMARS sistemoms, 155 mm sviediniai, minosvaidžiai, kateriai ir kitos priemonės.
HIMARS. Wikipedia.org
Kyjivas, sausio 10 d. (ELTA). Derybos dėl raketų ATACMS perdavimo Ukrainai vyksta labai intensyviai. Tai antradienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, praneša portalas „rbc.ua“.
„Vyksta labai intensyvios derybos (dėl ATACMS). Mes aiškiname (partneriams) Rusijos taktiką ir strategiją. Mes aiškiname, jog jei Rusija netenka sandėlių, kur laikomi sviediniai, tai labai greitai sumažėja apšaudymų intensyvumas. Todėl mums reikia toliašaudžių raketų“, – sakė M. Podoliakas.
Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto
Anot pareigūno, po to, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos ėmė apšaudyti Rusijos sandėlius sistemomis HIMARS, rusai perkelia juos už 100 ir daugiau kilometrų.
„Jie pailgino sviedinių pristatymo į priešakines linijas kelią, bet mes dabar negalime jų pasiekti. Mums reikia tam tikrų raketų, derybos vyksta, mūsų logika partneriams suprantama. Jie supranta, kad (rusų) užnugario infrastruktūros naikinimas priartins karo pabaigą“, – pabrėžė patarėjas.
„rbc.ua“ primena, jog anksčiau M. Podoliakas pareiškė, kad toliašaudės raketos ATACMS gali užbaigti Rusijos demilitarizavimą.
Prancūzijos kariuomenės emblema. Prancūzijos kariuomenės nuotr.
Kyjivas, lapkričio 29 d. (AFP-ELTA). Ukraina antradienį pranešė gavusi iš Prancūzijos daugkartinę raketų paleidimo sistemą, papildžiusią jos tolimojo nuotolio artilerijos arsenalą, dėl kurio pasikeitė dinamika mūšio lauke su Rusija.
„LRU iš Prancūzijos atvyko į Ukrainą! Ukrainos kariuomenė dabar dar galingesnė”, – tviteryje parašė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.
Prancūzų suteikta LRU yra ketvirtoji iš sudėtingų raketų paleidimo sistemų (MLRS) po HIMARS, M270 ir MARS II, tiekiamų Ukrainai siekiant padėti Kyjivui atremti Rusijos invaziją. Šios sistemos paleistos raketos gali pasiekti taikinius maždaug už 70 kilometrų.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina naudoja Vakarų tiekiamas sistemas, smogdama valdymo postams ir amunicijos sandėliams kur kas toliau Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje, nei galėtų padaryti savo pačios turimais ginklais. Kyjivas prašo daugiau tolimojo nuotolio ginklų, kad palaikytų nuolatinę pažangą mūšio lauke, ir oro gynybos sistemų, kad apsigintų nuo Rusijos raketų smūgių.
Prieš dvi savaites Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sebastienas Lecornu interviu „Le Journal du Dimanche“ paskelbė apie dviejų Prancūzijos LRU pristatymą į Ukrainą. S. Lecornu sakė, kad Prancūzija taip pat atsiųs dvi „Crotale“ oro gynybos sistemas ir „nagrinėja Ukrainos prašymą suteikti radiolokatorių, labai reikalingų siekiant aptikti artėjančius smūgius“.
Prancūzija taip pat planuoja apmokyti 2 000 iš 15 tūkst. karių, kuriuos mokyti pažadėjo Europos Sąjunga.
Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, lapkričio 20 d. (AFP-ELTA). Vakarų bandymai įtikinti Ukrainą derėtis su Maskva po virtinės svarbių karinių Kyjivo pergalių skamba „keistai“ ir prilygsta prašymui, kad ji kapituliuotų, naujienų agentūrai AFP sakė svarbiausias Ukrainos prezidento biuro patarėjas.
„Turint iniciatyvą mūšio lauke, mažumėlę keista sulaukti tokių pasiūlymų: „Vis tiek negalėsite visko padaryti karinėmis priemonėmis, turite derėtis“, – sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas. Tai reikštų, kad šalis, „atgaunanti savo teritorijas, turi pasiduoti pralaiminčiai šaliai“, pridūrė jis per interviu AFP savo biure prezidentūros pastate Kyjive.
Neseniai JAV žiniasklaida pranešė, kad kai kurie aukšto rango pareigūnai ėmė raginti Ukrainą pamąstyti apie derybas. Jas V. Zelenskis atmeta, kol Rusija neišvedė savo pajėgų iš visos Ukrainos teritorijos. Kol kas tai vienintelė Ukrainos keliama išankstinė sąlyga. „Turi būti abipusis pripažinimas, kad karinė pergalė tikriausiai (…) negali būti pasiekta karinėmis priemonėmis“, – anksčiau šį mėnesį sakė JAV generolas Markas Milley, įžvelgęs „galimybę derėtis“.
Derėtis „nėra prasmės“
Pasak M. Podoliako, Maskva nepateikė Kyjivui „jokio tiesioginio pasiūlymo“ dėl taikos derybų, pirmenybę teikdama perduoti tai per tarpininkus ir netgi kelia paliaubų galimybę.
Kyjivas tokias kalbas laiko tik Kremliaus laviravimu siekiant laimėti atokvėpį mūšio lauke ir parengti naują puolimą. „Rusija nenori derybų. Rusija vykdo komunikacijos kampaniją, vadinamą „derybomis”, – sakė Ukrainos prezidento patarėjas. „Jai tiesiog reikia išlošti laiko, kad apmokytų mobilizuotas pajėgas, surastų papildomų ginklų ir sustiprintų savo pozicijas”, – perspėjo jis. Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
Nepaisant didelių Rusijos karinių pralaimėjimų pastarosiomis savaitėmis, įskaitant Ukrainos atkovotą svarbiausią pietinį Chersono miestą, prezidentas Vladimiras Putinas vis dar mano, kad „gali sunaikinti Ukrainą, tai jo manija“, su juo derėtis „nėra prasmės“, tvirtino M. Podoliakas.
Jo teigimu, Vakarai negali spausti Ukrainos sėsti prie derybų stalo. „Mūsų partneriai vis dar mano, kad galima grįžti į prieškarinį laikotarpį, kad Rusija dar gali būti patikima partnerė“.
Pasak M. Podoliako, Rusijos atsitraukimas nuo Kyjivo kovą, vėliau iš Charkivo srities šiaurės rytuose rugsėjį, Chersono išvadavimas šį mėnesį žymi „esminį“ lūžio tašką kare. Po virtinės karinių pergalių toliau kontrpuolimą vykdanti Ukraina „negali sau leisti jokių pertraukų“, nepaisant dar labiau situaciją sunkinančio žiemos šalčio ir sniego. „Šiandien net nedidelė pauzė tik didina Ukrainos patiriamus nuostolius“, – sakė pareigūnas.
Ilgesnio nuotolio raketos
Maskva jau kelias savaites apšaudo šalies energetikos infrastruktūrą, paskandindama milijonus namų į tamsą. Zaporižios regionas pietų Ukrainoje ir Luhansko rytuose dabar yra „pagrindinės kryptys“ armijai, sakė M.Podoliakas, bet nenorėjo spėlioti apie galimybę surengti karinę operaciją siekiant atkovoti Krymo pusiasalį, Maskvos aneksuotą 2014 metais.
Vladimiras Putinas. Viešojoje erdvėje gausu tokių videomontažų
Ukrainos valdžia ragina Vakarus didinti ginklų tiekimą, o tai „labai svarbu“ žiemą“, pridūrė M. Podoliakas. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas, šeštadienį pirmą kartą atvykęs į Kyjivą, pasiūlė naują didelį oro gynybos paketą, įskaitant 125 priešlėktuvinius pabūklus. „Mums vis dar reikia 150–200 tankų, maždaug 300 šarvuočių“, šimto artilerijos sistemų, 50–70 daugkartinio raketų paleidimo sistemų, įskaitant grėsmingas amerikietiškas HIMARS, kurių Ukraina kelias jau turi, taip pat „10–15 priešlėktuvinių gynybos sistemų dangui uždaryti“, vardijo M. Podoliakas.
Jis taip pat paminėjo JAV ATACMS raketas, galinčias nuskrieti 300 kilometrų. Šiuo metu Ukrainos turimos ginkluotės nuotolis vos viršija 80 kilometrų. M. Podoliako teigimu, tokios raketos „priartintų karo pabaigą“, nes leistų Ukrainai „sunaikinti didelius Rusijos karinius sandėlius“, esančius toli okupuotose teritorijose ir šiuo metu nepasiekiamus.
Kyjivui „nereikia“ pulti karinių taikinių Rusijoje, sakė patarėjas. „Karas baigsis, kai atgausime savo sienų kontrolę ir kai Rusija bijos Ukrainos“, – sakė jis.
Pirmiausia turiu prisipažinti, jog esu Lietuvos pilietis, todėl niekaip negaliu įtakoti rinkimų JAV. Net ir šis mano tekstas skirtas ne Amerikos, o Lietuvos skaitytojams, nes surašytas lietuvių kalba.
Tačiau jei gyvename demokratinėje šalyje, man regis, turiu teisę diskutuoti, kas ir kodėl man nepatinka ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, ypač JAV, kurios elgesys mums, lietuviams, – gyvybiškai svarbus.
Taigi: Joe Bidenas (Džo Baidenas) man atrodo prastas prezidentas vien dėl savo garbaus amžiaus. Tai kas, kad jis visur giriasi puikia sveikata. Tačiau 1942-ųjų metų gimimo žmogus, tegul ir geležinės sveikatos, vis tik neturėtų imtis prezidento pareigų, nes prezidentavimas – labai sunkus darbas. Ypač sunku būti JAV prezidentu, nes Amerikos įtaka pasauliui – akivaizdi, nenuginčijama. Pasiteisinimai, esą 46-asis JAV prezidentas turįs užtektinai patarėjų, padėjėjų, konsultantų, – niekam tikę pasiteisinimai. Rimtai į savo pareigas žvelgiantis žmogus negali remtis vien padėjėjų ar patarėjų pagalba. 80 metų ribą peržengęs žmogus juolab neturėtų svajoti apie antrąją prezidentavimo kadenciją.
Būtent dėl šios priežasties man nėra patrauklūs ir demokratai, prezidento rinkimams tesugebėję surasti 80-ies metų senolį. Demokratams turėtų būti velniškai gėda, kad į prezidento postą nerado bent kiek jaunesnio, žvalesnio žmogaus.
Kita priežastis, kodėl nemėgstu 46-ojo JAV prezidento, tai jo … menka parama Ukrainai. Per pastaruosius devynerius mėnesius J. Bideno administracija perdavė Ukrainai tiek mažai rimtų ginklų, kad toks oficialiojo Vašingtono elgesys man labiau primena slaptą sabotažą, nei nuoširdžią pagalbą. Apie tai, kad Ukrainai trūksta rimtų ginklų, visus pastaruosius mėnesius šaukte šaukia visi pagrindiniai Ukrainos vadovai, pradedant prezidentu Volodymiru Zelenskiu ir baigiant prezidento ofiso patarėjumi Aleksejumi Arestovičiumi.
Kokia menka JAV karinė pagalba Ukrainai, savuose video komentaruose ne kartą analizavo ekonomistas Andrėjus Ilarionovas, lygindamas, sakykim, JAV paramą Afganistanui su parama – Ukrainai. O juk Talibanas ir Rusijos kariauna – du nepalyginami vienetai. Kaip diena ir naktis, kaip žiema ir vasara. Kai lyginame amerikietiškąją paramą Kabului ir Kijevui, matome, jog Ukrainai … beveik nieko neduodama. Duodama tik tiek, kad nepralaimėtų. O apie laimėjimą negali būti nė kalbos.
JAV prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA foto
Tiesa, lapkričio 4 d. JAV gynybos departamentas pranešė, kad Ukrainai bus perduotas naujas karinės pagalbos paketas, kurio vertė – 400 mln. dolerių. Kaip papasakojo Pentagono atstovė Sabrina Singh, šį paketą sudarys oro gynybos sistemos „Hawk“, suremontuoti sovietų gamybos tankai Т-72, taip pat 250 pėstininkų kovos mašinų M1117, 40 šarvuotųjų katerių, 1100 dronų „Phoenix Ghost“.
Labai gražu, pagirtina. Tačiau šis ELTOS pranešimas nors ir nuteikia optimistiškai, tačiau įtariu, jog tai greičiausiai susiję su naujaisiais JAV rinkimais į Kongresą. Tokiu savo žestu J. Bideno administracija greičiausiai siekia privilioti Amerikos rinkėjus, kurie norėtų, kad jų šalis labiau nei iki šiol padėtų narsiai besiginančiai Ukrainai. Žodžiu, turiu įtarimų, jog prabėgs rinkimai, ir Baltieji rūmai vėl ims Ukrainai tiekti ginklų, vaizdžiai tariant, lašindami pipete.
Ambasadorius Robertas S. Gilchristas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tokių miniatiūrinių lašinimo pipete pavyzdžių – daug. Prieš keletą savaičių JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas surengė parodamąjį mitingą Vilniuje, esą Ukrainai duota net dvidešimt reaktyvinės artilerijos sistemų HIMARS ir dar 18-a sistemų bus perduota papildomai! Apie tai rašė visi pagrindiniai Lietuvos leidiniai. Bet kurie iš jų rmtai svarstė: daug tai ar mažai? Ačiū, žinoma, ir už šią pagalbą. Bet, žvelgiant atidžiau, 38-ios sistemos HIMARS – juokingai mažai, ši dovana labiau primena ne paramą, o – pasityčiojimą. Jei JAV skirtų Ukrainai bent keturis šimtus HIMARS, – būtų visai kita šneka. Juk Ukrainos – Rusijos siena tęsiasi apie tūkstantį kilometrų. Dar pridėkime Ukrainos – Baltarusijos sieną, ir matysime, jog Amerikos Ukrainai perduoti 38-eri HIMARS – lašas jūroje.
Dar prisiminkime nuolatinius J.Bideno viešus pareiškimus, esą ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą, o štai į Ukrainos – Rusijos karą amerikiečių kariai tiesiogiai nesivels, kaip į šį konfliktą tiesiogiai nesikiš ir visų kitų NATO šalių kariai. Kas tai – tramdomieji marškiniai Vladimirui Putinui ar vis tik kapituliacija prieš agresyviai besielgiantį Rusijos diktatorių? O gal senolis J.Bidenas pamiršo 1994-aisiais pasirašytą Budapešto memorandumą, kuriuo JAV įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į ukrainiečių atsisakymą turėti branduolinį ginklą?
Dar pridėkime, ką J.Bidenas pirmosiomis karo valandomis siūlė V.Zelenskiui (bėk į Ameriką, mes suteiksime politinį prieglobstį) bei kitiems aukšto rango Ukrainos pareigūnams (pirmiausia rūpinkitės savo vaikais), – ir turėsime užtektinai keistą vaizdelį.
O ką byloja paskutinieji J.Bideno prašymai? Prezidento J. Bideno administracija privačiai ragina Ukrainos vadovus parodyti, kad jie yra pasirengę derėtis su Rusija bei atsisakyti viešos pozicijos, jog nedalyvaus taikos derybose, kol prezidentas Vladimiras Putinas nebus nušalintas nuo valdžios. Šią naujieną paskelbė „Reuters“, remdamasi laikraščiu „The Washington Post“ (ją pateikia ir ELTA). Esą Amerikos pareigūnų prašymo tikslas nėra priversti Ukrainą sėsti prie derybų stalo, o tik apskaičiuotas bandymas užtikrinti, kad Kyjivas išlaikytų kitų valstybių, kurių rinkėjai baiminasi, jog karas užsitęs dar daug metų, paramą.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Kas čia per nesąmonė? Vašingtonas baiminasi, jog kai kurie JAV partneriai iš tiesų jaučia nuovargį dėl Ukrainos? Taip, nuovargis – neišvengiamas. Kuo karas ilgiau tęsis, tuo nuovargio bus daugiau. Tad duokite Ukrainai, po velnių, daugiau rimtų puolamųjų ginklų, ir karą ukrainiečiai greitai laimės. Bet kad neduodate. Kodėl neduodate?
JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake Sullivanas, neseniai lankydamasis Kijeve, sakė, kad Vašingtono parama Ukrainai išliks „tvirta ir nepajudinama“ ir po ateinantį antradienį vyksiančių Kongreso kadencijos vidurio rinkimų.
Deja, Amerikos nacionalinio saugumo patarėjas nepatikslino, kokia parama turima omenyje – rimta ar popierinė?
Tad kol kas nerandu nė vienos priežasties, kodėl man šiandien turėtų patikti J.Bidenas ir jo komanda. Pakeisiu požiūrį į J.Bideną ir jo padėjėjus tik tuomet, kai JAV ims siųsti Ukrainai tikrai skaitlingą puolamąją karinę pagalbą.
Prisimenate, praėjusią savaitę Lietuvoje dirbantis JAV ambasadorius ponas Robertas S. Gilchrist surengė mitingą, skirtą Ukrainos palaikymui.
Puiki iniciatyva. Mitinguota vienoje iš svarbiausių Vilniaus vietų – Katedros aikštėje. JAV ambasadorius tarė daug viltingų žodžių. Antai: „Vakarų valstybės privalo reaguoti į naujus Maskvos išpuolius prieš ukrainiečius“. Arba: „Mano prezidentas kalbėjosi su prezidentu Zelenskiu ir patikino, kad Jungtinės Valstijos išlieka ir liks ištikimos Ukrainai“. Ypač svarbus pareiškimas: „JAV Prezidentas įsipareigojo, kad Jungtinės Valstijos bus su Ukraina iki tol, kol bus pasiekta pergalė ukrainiečių keliamomis sąlygomis“.
Bet kiti JAV ambasadoriaus pareiškimai vertė sunerimti. Omenyje turiu Amerikos ambasadoriaus džiūgavimą, esą „spalio 14-ąją prezidentas Bidenas skyrė papildomus 725 mln. dolerių Ukrainos gynybai, įrangai, amunicijai ir daiktams“. Bet juk šie milijonai tokiai didelei valstybei kaip Ukraina, kurią užpuolė keliolika sykių už ją didesnė Rusija, – kapeikos. Jų užteks tik kelioms dienoms. Sakote, kad dovanotui arkliui į dantis nežiūrima? Taip, ukrainiečiai dėkoja JAV ir už tuos 725 milijonus. Bet kada jie tuomet laimės karą? Po dešimties metų?
O ką byloja JAV ambasadoriaus džiūgavimai, esą Ukrainai duota net dvidešimt reaktyvinės artilerijos sistemų HIMARS ir dar 18-a sistemų bus perduota papildomai (apie tai praneša ELTA)? Ačiū, žinoma, ir už šią pagalbą. Bet, žvelgiant atidžiau, 38-ios sistemos HIMARS – taip mažai, kad ši dovana labiau primena ne paramą, o – pasityčiojimą. Jei JAV skirtų Ukrainai bent keturis šimtus HIMARS, – būtų visai kita šneka. Juk Ukrainos – Rusijos siena tęsiasi per tūkstantį kilometrų. Dar pridėkime Ukrainos – Baltarusijos sieną, ir matysime, jog Amerikos Ukrainai perduoti 38-eri HIMARS – lašas jūroje.
Ambasadorius Robertas S. Gilchristas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Beje, apie lendlizą mitinge ambasadorius Robertas S. Gilchrist nė neužsiminė. Tad jo vieši pareiškimai dėl pagalbos Ukrainai man labiau primena prisipažinimą, kaip menkai Vašingtonas remia Rusijos agresijai besipriešinančią Ukrainą. Štai JAV nūnai gyvenantis ekonomistas Andrėjus Ilarionovas savo viešuose video komentaruose ir rašytiniuose dienoraščiuose tvirtina, jog Amerika siunčia Ukrainai kelis kartus mažiau ginklų ir amunicijos (tik 10 – 30 proc.), nei jai reikėtų, tad oficialusis Kijevas niekaip nepajėgus greitai laimėti karo.
Vadinasi, žodžiai apie nuoširdžią paramą skiriasi nuo konkrečių žingsnių? Ne, JAV ir visa Vakarų koalicija išties siekia, kad Ukraina laimėtų, o Rusija būtų sutriuškinta. Tiek Vašingtonas, tiek Londonas, tiek Berlynas linki ukrainiečiams kuo geriausios kloties. Dauguma NATO ir Europos Sąjungos šalių laiko Vladimirą Putiną tarptautiniu karo nusikaltėliu, kurį būtina teisti tarptautiniame tribunole.
HIMARS. Wikipedia.org
Tačiau Vakarai, regis, gudrauja, kai tvirtina norintys, jog šių metų vasario 24-ąją prasidėjęs karas kuo greičiau baigtųsi. Jie, regis, trokšta taip išsekinti Rusiją, kad ši ateityje daugiau nebūtų pajėgi niekam grūmoti – net mažiausiems savo kaimynams. Šis JAV ir jos sąjungininkių sumanymas – teisingas. Su Rusija pasirašytos taikos, geros kaimynystės ar bendradarbiavimo sutartys – nevertos nė sudilusio skatiko. Visas sutartis Maskva laužo. Negalima pasitikėti nė vienu Kremliaus garbės žodžiu, nė viena sutartimi. Rusija – kaip pasiutęs šuo. Su juo – nesusitarsi. Nuo pasiutusio šuns apsaugos tik patikimas narvas.
Mano supratimu, JAV sumanymas nuskurdinti Rusiją taip, kad ji nebūtų pajėgi į kaimynines šalis piktai pažvelgti bent pusę amžiaus, – verta Nobelio taikos premijos. Tik, žinoma, kyla pagrįstas klausimas – kodėl Vakarai šių tikslų siekia vien tik ukrainiečių karių rankomis? Jei Vakarai tokie padorūs, sąžiningi, principingi, Rusijos okupantus ties Donbasu ar Luhansku daužykime visi kartu!
Manote, kad mano versija apie Vakarų nenorą greit užbaigti karą tokia kvaila, kad nė neverta aptarimo? Ši hipotezė – ne mano sugalvota. Šių metų spalio 21 dieną Ukrlife TV parodė Liudmilos Nemirios interviu su Ukrainos prezidento patarėju Aleksejumi Arestovičiumi. Būtent toje laidoje šią versiją A. Arestovičius ir įvardino.
Aleksejus Arestovičius. Slaptai.lt nuotr.
Kas labiausiai įsiminė? Ukrainos prezidento patarėjas kariniams reikalams A. Arestovičius apgailestavo: „Vakarai mums artilerijos atseikėja tik po mažytį lašelį“. A. Arestovičiaus nuomone, Rusija turi apie 1700 pabūklų, Ukraina – tik apie 500 pabūklų. Jo teigimu, Vakarai neduoda ne tik artilerijos – Ukraina iš Vakarų negauna modernių tankų, karo lėktuvų. Vis teisinasi, jog tai – sudėtinga. Bet kai Ukrainą, pavyzdžiui, ėmė atakuoti iranietiški dronai – kamikadzės, Vakarai perdavė Ukrainai apie 100 oro gynybai skirtų modernių įrenginių nedelsiant. Nereikėjo laukti nė paros. Tad kodėl mėnesių mėnesiais ukrainiečiai priversti maldauti tankų? Kodėl Amerikos vadovybė, kai Kijevas atsiklaupęs ant kelių maldauja tankų, artilerijos, lėktuvų, nes be šių ginklų neįmanoma pereiti į kontrpuolimus, ima suokti, esą ukrainiečiai tegul nesibaimina – sviedinių jiems atgabens? Kai ukrainiečiai patikslina, jog klausta apie artileriją ir tankus, amerikiečiai vėl apsimeta nesupratę klausimo: sviedinių tuoj turėsite. Vieni – apie batus, kiti – apie ratus?
Visa tai – ne mano įtarimai. Tai – A. Arestovičiaus pastebėjimai, esą Amerika galbūt specialiai vilkina karą, kad Rusija kuo labiau nukraujuotų.
JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorius Lietuvoje Robert S. Gilchrist teigia, kad po pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjusių Rusijos okupantų atakų prieš civilius Vakarų valstybės privalo reaguoti į naujus Maskvos išpuolius prieš ukrainiečius.
„Tai, ką matome pastarąsias savaites, yra brutali ataka prieš civilius taikinius, kurie nėra niekaip susiję su realia kova karo fronte Donecke ir Luhanske. Vakarai privalo į tai reaguoti. Ir reaguoja. Žinau, kad mano prezidentas kalbėjosi su prezidentu Zelenskiu ir patikino, kad Jungtinės Valstijos išlieka ir liks ištikimos Ukrainai, pažadėjo perduoti oro gynybos sistemų“, – pirmadienį prieš mitingą Katedros aikštėje „Slava Ukraini! Už jūsų ir mūsų laisvę!“ Eltai sakė ambasadorius.
Vėliau kalbėdamas susirinkusiesiems į mitingą, JAV ambasados vadovas priminė, kad po naujų atakų prieš didžiuosius Ukrainos miestus Vašingtonas skyrė papildomų finansų ir sunkiosios ginkluotės Ukrainai.
„Skaičius – 725 milijonai. Spalio 14-ąją prezidentas Bidenas skyrė papildomus 725 mln. dolerių Ukrainos gynybai, įrangai, amunicijai ir daiktams. Tai priedas prie 18 mlrd. dolerių, kuriuos JAV skyrė jau anksčiau – Ukrainai ir Ukrainos gynybai“, – kalbėjo jis.
„Dar vienas skaičius – 20. 20 oro gynybos sistemų HIMARS Jungtinės Valstijos jau perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. 18 – tiek, pasak prezidento Bideno, bus perduota papildomai. Iš viso – 38 sistemos HIMARS padės ukrainiečiams ginti savo nepriklausomybę“, – teigė ambasadorius, pridurdamas, kad JAV yra perdavusi Kyjivui ir 1,4 tūkst. artimo nuotolio priešlėktuvinių raketų „Stinger“ bei 5 tūkst. prieštankinių raketų „Javelin“. Amerikos ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasak R. S. Gilchrist, nepaisydamas Maskvos siekių, Vakarų pasaulis išlieka vieningas ir atkaklus kovoje su Kremliaus režimu.
„Rusai ir prezidentas Putinas galvojo, kad jie palauš Ukrainos dvasią ir susilpnins JAV bei kitų bendraminčių šalių ryžtingumą, paramą Ukrainai. Bet nutiko visiškai atvirkščiai – manau, kad tai sustiprino mūsų atkaklumą. Prezidentas įsipareigojo, kad Jungtinės Valstijos bus su Ukraina iki tol, kol bus pasiekta pergalė ukrainiečių keliamomis sąlygomis“, – pabrėžė ambasadorius.
ELTA primena, kad pirmadienį Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per ankstyvą rytą Rusijos surengtą Irano dronų ataką sostinei Kyjivui buvo smogta penkis kartus, buvo apgadintas gyvenamasis namas Ševčenkos rajone ir taikytasi į centrinę traukinių stotį.
Turimais duomenimis, Kyjivo kryptimi iš viso buvo paleisti 28 dronai kamikadzės, tačiau 23 buvo numušti.
HIMARS. Wikipedia.org
Kyjivas, spalio 12 d. (ELTA). Iš JAV į Ukrainą atgabenta nauja raketinės artilerijos sistemų HIMARS siunta. Tai pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Pristatytos keturios papildomos raketinės artilerijos sistemos HIMARS nuo mūsų partnerių amerikiečių! Dėkoju JAV prezidentui Joe Bidenui, gynybos sekretoriui Lloydui Austinui ir visai amerikiečių tautai. HIMARS metas: geras metas ukrainiečiams ir blogas metas okupantams“, – parašė jis tviteryje.
Pasak Ukrainos gynybos ministro, tai puikios naujienos prieš trečiadienį numatytą skubų Ramšteino formato susitikimą dėl paramos Ukrainai. „Ten bus daugiau“, – pridūrė O. Reznikovas.
„The New York Times“ duomenimis, šiuo metu Ukraina turi 16 sistemų HIMARS, kurias jai perdavė Jungtinės Valstijos, ir 10 sistemų MLRS, kurias atsiuntė kiti sąjungininkai.
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. KAM nuotr.
Kyjivas, rugsėjo 12 d. (AFP-ELTA). Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas įžengė į naują, trečiąjį etapą, o tam sąlygas sudarė ginklų tiekimas iš Vakarų, pareiškė šalies gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.
„Kontrpuolimas įžengė į trečiąjį etapą“, – interviu Prancūzijos dienraščiui „Le Monde“ teigė O. Reznikovas. Pasak jo, pirmajame etape buvo bandoma sustabdyti Rusijos kariuomenės puolimą, antrajame – „stabilizuoti frontą ir išbandyti jų pasipriešinimo pajėgumus“, o trečiajame – atsikovoti savo pozicijas, pradedant nuo šalies pietų ir šiaurės.
„Mūsų kariuomenės vadai sukūrė planą pagal ginkluotę, kurią esame gavę iš savo partnerių: pradėjome naudodami mobiliąsias artilerijos sistemas HIMARS, kad galėtume atkirsti priešo tiekimo linijas ir sunaikinti degalų ir ginklų sandėlius“, – interviu kalbėjo ministras.
O. Reznikovo teigimu, Prancūzija neseniai pažadėjo jo šaliai dar vieną pagalbos paketą. „Negaliu atskleisti detalių, tačiau jame esama labai gerų dalykų. Esu patenkintas“, – tikino jis. HIMARS. Wikipedia.org
Kiek anksčiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad praėjusį savaitgalį atkovojo dešimtis miestų ir gyvenviečių, įskaitant strategiškai svarbų Iziumą. Ukrainos politinė vadovybė taip pat apkaltino Rusijos pajėgas, kad atsitraukdamos šios taikosi į nacionalinį elektros tinklą ir šalies rytuose sukėlė plataus masto elektros energijos tiekimo pertrūkį.
O. Reznikovas pridūrė, kad netolimoje ateityje „viskas vyks serijomis“. „Tai atrodys kaip sniego gniūžtė – ji pradės ridentis ir vis didės… ir galiausiai antra pagal dydį pasaulio kariuomenė bus priversta atsitraukti“, – teigė gynybos ministras.
Jis pakartojo, kad Ukraina skelbs pergalę, kai atsiims visas Rusijos iki šiol okupuotas teritorijas, įskaitant 2014 m. aneksuotą Krymą.
Aleksejus Arestovičius – Politeka televizijos svečias
Kalbėdamas apie naujausias žinias iš karo fronto, Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius tikina – esminis kovos lūžis bus tada, kai ukrainiečiai atkovos Chersoną. Pasak jo, šiuo metu Ukrainos kariuomenė vykdo kontratakas dvejomis kryptimis – Charkivo ir būtent Chersono regionuose.
„Negaliu įvardyti konkrečių miestelių dėl saugumo sumetimų“, – po konferencijos Vilniaus Rotušėje žurnalistams sakė jis.
O. Arestovičius patikino, kad atkovojant užimtas teritorijas, kariai perima ir daug ginkluotės, amunicijos, į nelaisvę paima rusų karius.
„Tikimės Chersoną perimti per mėnesį ar du. Rytų Ukrainoje tikrai bus įdomių vaizdų“, – patikino Volodymyro Zelenskio administracijos atstovas, pridurdamas, kad ateityje ukrainiečiai atkovos ir Krymą.
Paragino Vakarus ir toliau siųsti ginkluotę Ukrainai
Nors Kyjivo pergale neabejoja, O. Arestovičius pabrėžė, jog tai tiesiogiai priklauso nuo Vakarų tiekiamos ginkluotės Kyjivui.
„Mes laimėsime šį karą, tai visiškai aišku. Tikėtiniausias scenarijus – pergalę pasieksime kitą vasarą. Tačiau tai visiškai priklauso nuo Vakarų mums tiekiamų ginklų. Jeigu gausime daugiau, mes laimėsime jau šią žiemą. Jeigu ne – tai gali nutikti kitą vasarą. Kad mes laimėsime, supranta ir patys rusai“, – sakė O. Arestovičius.
Pasak jo, šiuo metu Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms labiausiai reikia oro gynybos sistemų, tankų, ilgojo nuotolio raketų.
JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Jei Vakarai padvigubintų artilerijos sistemų HIMARS, mums to užtektų pergalei pasiekti. Tai gali būti lėktuvai, raketos, dronai, bet to mums reikia labiausiai. Šis karas dar kartą įrodo – esmė yra sunkioji ginkluotė“ – teigė jis.
Paklaustas apie Ukrainos perspektyvas tapti NATO nare, V. Zelenskio administracijos atstovas įvardijo Ukrainą gera investicija Aljanso partnerėms.
„Mes esame labiau reikalingi NATO, nei NATO reikalingi mums. <…> Jeigu Ukraina prisijungtų prie NATO šalių, Aljansas sustiprintų savo rytinį flangą. Mes esame NATO fronto linijoje, mes giname savo gyvybes ir Europos bei NATO vertybes. Tik duokite mums ginklų ir mes apginsime jus nuo Rusijos“, – kalbėjo O. Arestovičius.
ELTA primena, kad Ukrainos prezidentas trečiadienį paskelbė apie „geras žinias iš Charkovo srities“. Tačiau jis pats detalių neįvardijo.
Ukrainos pajėgos nori pasiekti Kupjanską, kurį kerta kelios geležinkelių ir kelių linijos. Ši vietovė dėl to laikoma strategiškai svarbia rusų dalinių, šiaurėje žygiuojančių į Donbasą, aprūpinimui.
Prieš keletą dienų turėjau pokalbį su valstybinėje įstaigoje dirbančiu pažįstamu inteligentu, manančiu, jog NATO neprivalo padėti Ukrainai, nes ukrainiečiai nepriklauso nei Aljansui, nei Europos Sąjungai. O jei kolektyviniai Vakarai vis tik talkina ukrainiečiams, tai šie privalo džiaugtis tuo, ką gauna. Kalbant griežtai, Kijevas neturi nė menkiausios teisės piktintis, esą per mažai sulaukia HIMARSŲ, habicų ar tankų.
Ginčijomės dėl Ukrainos viename iš Pilaitės rajono miškelių. Čia visuomet gausu žmonių – bėgikų, motinų su mažais vaikais, išėjusių grynu oru pakvėpuoti senjorų. Tačiau tą popietę – nė gyvos dvasios. Kaip tik tada iš proskynos išniro gausus būrys agresyviai nusiteikusių paauglių. Jie iškart puolė kabinėtis prie mano pašnekovo, nes šis mažesnio ūgio, akivaizdžiai silpniau sudėtas. Susiklostė pavojinga situacija. Laimė, padaužos nesiryžo peržengti ribos. Pasitenkino tuo, jog kaulino cigarečių, tardė, kiek dabar valandų, kurioje pusėje – miestas.
Kai piktai nusiteikę nepilnamečiai pradingo už medžių kamienų, pašnekovas ėmė džiūgauti, kaip vis tik „mes juos šauniai pravijome“. Tada ištariau žodžius, kurie jį nustebino. Paaiškinau: tavęs nebūčiau gynęs, nes ne prie manęs, prie tavęs jie kabinėjosi…
Kaip, kodėl, ar tikrai? – išpūtė akis iš nuostabos pašnekovas?
Tuomet dar konkrečiau kalbėjau: ko tu nori iš manęs, mes juk neturime pasirašę jokių gynybinių sutarčių.
Žinoma, dėstydamas šias mintis ironizavau. Bet mano kolega, regis, suprato maniškius argumentus, kodėl NATO … privalo ginti Ukrainą tarsi save pačią.
Aleksejus Arestovičius. Markas Feiginas. Videointerviu
Taigi padėtis Ukrainos fronte – įtemta. Egzistuoja dvi kardinaliai priešingos pozicijos. Vieni įsitikinę, jog NATO šalys siunčia Ukrainai užtektinai rimtos ginkluotės, tad narsūs, profesionalūs ukrainiečių kariai dar iki pirmųjų žiemos šalčių išvys Rusijos karines gaujas iš savo žemių (Ukrainos prezidento patarėjas kariniams reikalams Oleksijus Arestovičius). Kiti baiminasi, jog Vakarai tiekia Ukrainai per mažai ginklų, todėl Ukraina pajėgi tik gintis, ir karas gerokai užsitęs. Tokios nuomonės laikosi, sakykim, į Vakarus pasitraukęs ekonomistas Andrėjus Ilarionovas, JAV karininkas Gari Tabaxas. Galų gale, į kokią lentyną dėsime laišką tų kelių dešimčių JAV karininkų, politikų, kurie reikalauja sustiprinti Ukrainai tiesiamą pagalbos ranką?
Klausiate, kokia mano nuomonė? Ginklų tiekimo tema karo metu – per daug sudėtinga diskusija, kad būtų galima drąsiai atsakyti į visus klausimus. Galbūt Ukraina ir jos sąjungininkai specialiai slepia tikruosius duomenis, jog supainiotų Kremliaus planus? Gal viskas – labai gerai, tik mes šito nežinome? Santūrusis O.Arestovičius savo videokomentaruose dažnokai pergyvena, jog Ukrainos kariuomenei verkiant trūksta vos kelių dešimčių rimtų toliašaudžių artilerijos pabūklų, bet jis vis tiek nusiteikęs optimistiškai. Tarsi būtų tikras, jog reikalingos ginkluotės artimiausiomis dienomis turės užtektinai.
Kijevo centre – eksponatu po atviru dangumi tapęs pamuštas rusų armijos tankas
Jei taip – džiugu. Bet kur pradingusi lendlizo tema? Ko vertas amerikietiškasis lendlizas, jei šių metų gegužės 9-ąją JAV prezidento pasirašytas, jis vis dar neveikia? Gausu aiškintojų (Vakaruose gyvenantis buvęs KGB karininkas Jurijus Švecas), jog lendlizas negali įsigalioti nuo pat pasirašymo dienos. Esą reikia atkreipti dėmesį, kaip veikia amerikietiški įstatymai. Kiti šaukia, jog pasiteisinimai dėl neprasidėjusių naujųjų finansinių metų – melas, apgaulė. Tretieji įtaria, jog ginklų tiekimo Ukrainai tempai susiję su vidinėmis priešrinkiminėmis intrigomis Vašingtone. JAV prezidentas Joe Bidenas norįs paleisti lendlizo konvejerį taip ir tada, kad būtų garantuotos jo asmeninės ir jo partijos pergalės rinkimuose.
Mano asmenine nuomone, tiek policijos, tiek greitosios medicinos pagalbos, tiek ugniagesių ekipažai į avarijos vietą privalo atlėkti kuo greičiau. Jei policininkai, medikai ir ugniagesiai teatskuba po keturių valandų, – tuomet iš tokių pagalbų jokios naudos. Tokiais atvejais nepriimtini jokie pasiteisinimai.
Vienintelė išeitis iš dviprasmiškų situacijų – kalbėti atvirai, be užuolankų. Mane žavi Ukrainos politikai, įskaitant prezidentą Volodymirą Zelenskį, kurie drąsiai taria aštresnį žodį, aštresnį palyginimo. Vakarų politikai per stipriai susipančiojo vadinamojo politkorektiškumo mazgais. Politkorektiškumas patogiausias ne tiems, kurie trokšta tiesos ir teisingumo, o politikams, siekiantiems išvengti nepatogių klausimų.
Lačinas. Dialog.UA. Twitter com
Praėjusią savaitę Azerbaidžanas susigrąžino dar vieną Karabacho regiono miestą – Lačiną. Azerbaidžanas elgiasi lygiai taip pat, kaip ir Ukraina. Jis vaduoja savo žemes nuo okupacijų. Tik vienu atveju agresorius – Rusija, kitu atveju – Armėnija. Lietuvos URM vadovas Gabrielius Landsbergis bei Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda turėjo puikią progą pasveikinti teisingu keliu einantį Azerbaidžaną. Bet peržiūrėjęs oficialius šių valstybinių įstaigų pranešimus jokių Azerbaidžanui nusiųstų sveikinimų neaptikau.
Klaipėdoje viešėjo vienas galingiausių JAV karo laivų. Labai džiaugiausi. Kai toks laivas prisišvartavęs Klaipėdos uoste, Lietuva saugi kaip niekad. Vašingtono sprendimas šitaip pademonstruoti paramą Lietuvai – kas gali būti maloniau? Bet JAV gyvenantis atsargos karininkas G.Tabaxas nusistebėjo: karas – prie Juodosios jūros, o amerikiečiai savo galingiausią karo laivą, kuriam nėra lygių pasaulyje, siunčia ne prie Ukrainos krantų, bet Baltijos jūron, kur nėra jokių karų.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Šiandien savo dienoraštyje surašiau nusistebėjimą net Popiežiumi Pranciškumi, kuris savo dėmesiu pagerbė „nekaltą karo auką Marją Duginą“ (Maskvoje susprogdinta Kremliaus ideologo Aleksandro Dugino duktė; ją greičiausiai nužudė į Vladimiro Putino intrigas įsivėlusios Rusijos specialiosios tarnybos) ir pamiršo (nepanorėjo?) užjausti Ukrainoje žuvusių tikrų tikro karo aukų – vaikų, motinų, laisvės karių.
Draugas.org
Prisimindamas argumentus, jog Šventasis Tėvas turi teisę reikšti savo nuomonę, tuo pačiu prisimenu, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija taip pat turi teisių. Viena iš jos privilegijų – iškviesti ant kilimėlio Vilniuje reziduojančius Vatikano atstovus ir pareikšti griežtą protestą, nes Popiežius Pranciškus jau nebe pirmą sykį dviprasmiškais pareiškimais stoja agresoriaus pusėn, ignoruodamas auką.
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis DRAUGAS.org
The Washington post leidinio būstinė
Vašingtonas, rugpjūčio 30 d. (ELTA). Ukraina apgaule privertė Rusiją švaistyti brangias tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas į fiktyvius taikinius, kurie atrodo kaip didelio judrumo artilerijos raketų sistemos HIMARS. Apie tai rašo laikraštis „The Washington Post“.
Ukrainiečių muliažai pagaminti iš medžio, tačiau Rusijos bepiločiams orlaiviams, perduodantiems jų buvimo vietą Juodojoje jūroje esantiems kariniams laivams, juos sunku atskirti nuo tikros artilerijos baterijos, rašoma laikraštyje.
Aukšto rango Ukrainos pareigūnas, su „The Washington Post“ kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad per kelias savaites karo lauke šie muliažai pritraukė mažiausiai 10 sparnuotųjų raketų „Kalibr“, kainuojančių po 6,5 mln. dolerių – ir tokia sėkmė paskatino Ukrainą išplėsti netikrų pabūklų gamybą platesniam naudojimui.
Praėjusį mėnesį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įsakė savo generolams pirmenybę teikti tolimojo nuotolio artilerijos sistemų naikinimui po to, kai jos smogė pagrindinėms Rusijos tiekimo linijoms.
Laikraštyje rašoma, kad rusai galėjo pamanyti, jog sunaikino tikrą HIMARS, ir tuoj pat apie tai skelbė savo žiniasklaidoje. Pasak vieno JAV diplomato, rusai giriasi sunaikinę daugiau HIMARS, nei Ukraina jų iš viso yra gavusi.
Anksčiau šį mėnesį Pentagono atstovas spaudai kategoriškai paneigė Rusijos teiginius ir pareiškė, kad visos JAV suteiktos HIMARS sistemos yra apskaitytos, o ukrainiečiai „nuostabiai tiksliai ir efektyviai naudoja visas į apskaitą įtrauktas tiksliųjų raketų sistemas“.
Rusijos generolai. Centre – Sergejus Šoigu
Vašingtonas, rugpjūčio 3 d. (ELTA). Pentagonas paneigė Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pareiškimus, kad esą jos kariuomenei pavyko sunaikinti Ukrainoje šešis HIMARS raketų kompleksus, praneša „Reuters“.
„Mes žinome apie šiuos pastaruosius ministro Šoigu pareiškimus, ir jie vėl yra akivaizdžiai melagingi“, – sakė žurnalistams JAV gynybos departamento atstovas Toddas Brusselas.
Anot jo, Ukrainos kariai labai taikliai ir efektyviai naudoja visas HIMARS sistemas, kurias „JAV, sąjungininkai ir partneriai perdavė šaliai, kad ji galėtų gintis nuo žiauraus ir nusikalstamo Rusijos įsiveržimo“.
„Ukrinform“ primena, jog Rusijos kariškiai ne kartą teigė, kad esą jiems pavyksta numušti HIMARS raketas, bet nepateikė jokių įrodymų savo žodžiams patvirtinti.
Pėstininkų kovos mašina Boxer
Premjerė Ingrida Šimonytė nesureikšmina viešoje erdvėje išsakomos kritikos dėl nesklandumų, susijusių su vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ (kitaip dar vadinamų „Boxer“ ) įsigijimu. Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad karinės technikos įsigijimo procesas yra ilgas ir sudėtingas, todėl, pasak jos, nieko keisto, jog jo metu neretai kyla tam tikrų iššūkių.
„Su karine įranga visą laiką yra dar blogiau negu su statybomis. Su statybų projektais paprastai visą laiką (…) yra vėlavimas, kažkas brangsta, kažkas ne taip padaroma kaip pagal projektą ir mes čia tų pavyzdžių turime aibę. Karinė technika yra lygiai toks pats ilgalaikis procesas: nuo užsakymo iki pagaminimo praeina labai daug metų“, – Eltai teigė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė atkreipia dėmesį, kad dėl geopolitinės situacijos Vakarų pasaulyje padidėjus karinės įrangos paklausai, siekiant gauti reikiamą techniką kyla tam tikrų iššūkių.
„Nes pajėgumai paklausos patenkinimui, ypatingai dabar, kai dar ir ta paklausa yra smarkiai padidėjusi dėl geopolitinės situacijos, jie tikrai akivaizdžiai Vakarų pasaulyje nėra pakankami. Ir, aišku, kad iš vienos pusės užsakovas nori greičiau ir kokybės, iš kitos pusės, tiekėjas turi tų užsakovų daug ir tiekimų apribojimus, galbūt žaliavų, galbūt medžiagų, galbūt dar kažkokių dalykų. Tai tų niuansų yra kaip ir su bet kokiu kitu brangiu ir dideliu projektu“, – sakė premjerė.
I. Šimonytė mano, kad nereikia nerimauti ir dėl vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“, kurių Lietuva šiuo metu yra gavusi maždaug pusę nei sutartas kiekis.
„Bet tikrai kažkokio čia nerimo skleisti, manau, kad nėra jokio pagrindo. Ir kiek žinau, ministras lankėsi tų pagrindinių alermistų frakcijoje ir kiek galėjo į klausimus atsakyti, tiek ir atsakė“, – akcentavo premjerė.
Vyriausybės vadovė akcentuoja, kad savo partneriais Lietuva turėtų pasikliauti ir suprasti, kad realybėje viskas nevyksta taip sklandžiai ir greitai, kaip norėtųsi. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Nes žmonės sako, kad mums reikia ir „Himars“, ir „Patriot“ ir ko tik nori. Visa tai nuo svajonės iki įgyvendinimo paprastai yra ne vieneri metai“, – pabrėžė ji.
Kaip rašė portalas Delfi, klausimų dėl vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“, kurių Lietuva kol kas turi 43, kilo paaiškėjus, kad Izraelyje pagamintas bokštelis, kuriame yra ugnies valdymo sistema, pabūklas ir prieštankinės raketos, iki šiol neveikia taip, kaip turėtų.
Nors krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas visuomet tikino, kad jokių problemų dėl to nėra, Delfi pažymi, kad tiek krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška, tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčūnas yra užsiminę, kad su tuo susijusios problemos yra sprendžiamos.
Šią situaciją viešoje erdvėje ne kartą sukritikavo opozicijai priklausanti Seimo narė Agnė Širinskienė. Parlamentarė teigia, kad valdantieji „išsisukinėja nuo klausimo apie neveikiančius bokserius už beveik pusę milijardo eurų“.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Ukrainai amerikiečių perduotos ir Rusijos okupacinei kariuomenei daug žalos pridarančios raketų sistemos „Himars“ 2025 m. turėtų pasiekti ir Lietuvą. Tai, pasak ministro, yra anksčiau nei buvo planuota iki Kremliaus sukelto karo Ukrainoje.
„Korekcijos pirmiausiai buvo padarytos planuojant tokias efektyvias sistemas, kurios tikrai pademonstravo efektyvumą (Ukrainoje vykstančiame kare – ELTA). „Himars“ – tai yra raketinė salvinė sistema. Mūsų senuose planuose įsigijimas buvo nukeltas, (planuota – ELTA) jį vystyti 2028-2029 metais. Dabar mes kartu su Baltijos valstybėmis bendrai sutarėme, kad mes visos šalys turėsime tokį pajėgumą“, – antradienį apsilankęs Lietuvos regionų frakcijos posėdyje sakė A. Anušauskas.
„Mes turėsime didžiausią kiekį, o Latvija ir Estija šiek tiek mažesnius“, – teigė A. Anušauskas, pažymėdamas, kad jau greitu laiku Lietuva turėtų gauti leidimą iš JAV įsigyti šį ginklą.
„Estai jau gavo įsigijimo iš JAV leidimą, o mes, jei neklystu, gausime arba rugpjūčio, arba rugsėjo mėnesį“, – sakė ministras.
„Įsigijimas nėra pigus, bet mes lėšas išdėliojome keliolikai metų. Jis pradės keliauti pas mus 2025 m. Nėra taip, kad „Himars“ pajėgumų gali taip iš karto gauti. Tik Ukrainai yra išimtis padaryta, nes JAV perduoda iš savo rezervų“, – sakė jis.
Užsiminė apie žvalgybinių dronų poreikį
Pasak ministro, žvalgybinių dronų poreikis taip pat yra didžiulis, bet yra noras ir poreikis, kad prie to prisidėtų lietuviškos įmonės.
„Aš tikiuosi, kad bus galimybė įsigyti iš mūsų vietos gamintojų. Kažkiek jie pigesni, bet technologiškai tikrai nenusileidžiantys užsienio gamintojams, gal tik kaip ir visose šalyse, taip ir pas mus mūsų karinės įrangos gamintojų gamybiniai pajėgumai yra nedideli. Ar tai būtų dronų gamyba, ar tai būtų antidronų šautuvų gamyba, ar tai būtų termovizorių, pavyzdžiui, gamyba“, – sakė A. Anušauskas.
Mato poreikį gausinti šaudmenų gamybą Lietuvoje
Jis akcentavo poreikį, kad Giraitės ginkluotės gamykloje atsirastų antra šaudmenų gaminimo linija.
„Būtų gerai, kad Giraitės gamykloje atsirastų antra linija, tai leistų užpildyti tas atsargas. Negaliu pasakyti, kad mes jų neužpildome iš visų šaltinių, tačiau Lietuvos kariuomenės poreikis kiekvienais metais jis nemažas, nes pratyboms sunaudojama tikrai nemažai šaudmenų“, – sakė ministras. HIMARS. Wikipedia.org
„Kiek Giraitė mums tiekia, mums užtenka atstatyti savo išnaudotas atsargas, bet norisi turėti daugiau sukauptų atsargų, nes bet kokiu kriziniu laikotarpiu, aš nesakau karo, kriziniu laikotarpiu – iki karo – logistinės grandinės sutrinka. Dėl to, ką mes turime pas save, ką mes turime pasiruošę, paruošę gynybai“, – pridūrė jis.
Todėl, A. Anušausko teigimu, orientacija į savo gamintoją pildant ginkluotės, šaudmenų atsargas egzistuoja.
„Pas mus yra specifinių gamintojų: optikos, lazerių, antidronų. Tai, žinoma, šioje nišoje mes galime užsakymus duoti savo šalies gamintojams“, – pažymėjo ministras.
V. Zelenskis apsilankė Charkivo regione. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, birželio 3 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Jungtinėms Valstijoms ir kitoms sąjungininkėms už naujausius pažadus perduoti jo šaliai modernių ginklų.
Savo vaizdo įraše jis pirmiausiai paminėjo raketų paleidimo sistemas iš JAV.
„Šie ginklai iš tiesų padės gelbėti mūsų žmonių gyvybes ir ginti mūsų šalį“, – sakė V. Zelenskis. Jis padėkojo ir Švedijai, kuri, be kita ko, pažadėjo priešlaivinių raketų.
Parama yra ir naujas – šeštasis ES sankcijų Rusijai paketas, numatantis platų naftos embargą. „Pagaliau pasaulis atsisako rusiškos naftos“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Ukraina, JAV duomenimis, pažadėjo amerikietiškomis „Himars“ raketų sistemomis nepulti Rusijos teritorijos. Ukraina pati reguliuos sistemos veikimo nuotolį, ketvirtadienį Kyjive sake naujoji JAV ambasadorė Bridget Brink.
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, anot rusų žiniasklaidos, pagrasino smogti Ukrainos įsakymų priėmimo centrams, jei Rusija būtų apšaudyta šiomis raketomis.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. EPA – ELTA foto
Briuselis, birželio 1 d. (AFP-ELTA). JAV valstybės sekretorius Antony`is Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad Ukraina pažadėjo nenaudoti naujų ilgojo nuotolio raketų smogti į Rusijos teritoriją, bei perspėjo apie „daug mėnesių“ truksiantį konfliktą.
„Ukrainiečiai mus patikino, kad nenaudos šių sistemų prieš taikinius Rusijos teritorijoje“, – per bendrą spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu sakė A. Blinkenas. „Tarp Ukrainos ir JAV yra stiprus pasitikėjimo ryšys, taip pat ir su mūsų sąjungininkais ir partneriais“, – sakė jis.
Jungtinės Valstijos antradienį pranešė, kad aprūpins Ukrainą pažangiomis raketų sistemomis, įskaitant daugkartinio paleidimo raketų sistemą „Himars“, galinčią vienu metu paleisti kelias tiksliai valdomas raketas. Prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad JAV nepalaikys atakų Rusijos viduje, nes tai gali greitai peraugti į didesnį Vašingtono ir Maskvos konfliktą.
A. Blinkenas sakė, kad Jungtinės Valstijos ginkluoja Ukrainą atsižvelgdamos į tai, kad laukia ilgas konfliktas. „Geriausiu dabartiniu mūsų vertinimu, laukia dar daug mėnesių truksiantis konfliktas“, – sakė A. Blinkenas. „Tai galėtų baigtis jau rytoj, jei Rusija nuspręstų nutraukti agresiją. Šiuo metu nematome jokių to ženklų“, – sakė jis. „Kol tai tęsis, norime įsitikinti, kad Ukraina turi viską, ko reikia apsiginti, ir garantuoti, kad Rusija jaustų stiprų spaudimą iš kuo daugiau šalių, kad agresija būtų nutraukta“, – sakė jis.
A. Blinkenas atmetė teiginius, kad Jungtinėms Valstijoms gresia eskalacija su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, vasarį įsiveržusiu į Ukrainą nepaisant pakartotinių Vakarų įspėjimų. „Ukrainą puola Rusija, o ne atvirkščiai“, – sakė A. Blinkenas. „Paprasčiau tariant, geriausias būdas išvengti eskalacijos yra Rusijai sustabdyti agresiją ir karą, kurį ji pradėjo. Visiškai jos galioje tai padaryti“.
