Jungtinė Karalystė (JK) ragina JAV įkurti 10 valstybių klubą, kurios pačios kurtų naujos kartos 5G ryšio technologijas ir būtų nepriklausomos nuo Kinijos milžinės „Huawei“, praneša britų laikraštis „The Times“.
Pasiūlymas esą pristatytas likus mėnesiui iki planuojamo Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo JAV.
JK anksčiau suteikė leidimą „Huawei“ šalyje įdiegti 35 proc. 5G ryšio tinklui reikalingos infrastruktūros.
Tačiau, kaip skelbia laikraštis „The Telegraph“, britų premjeras Borisas Johnsonas nurodė pareigūnams parengti planus, kaip būtų galima iki 2023-ųjų atkirsti „Huawei“ nuo 5G tinklo Jungtinėje Karalystėje, prastėjant šios šalies santykiams su Kinija.
„The Times“ žiniomis, į vadinamąjį D10 demokratinių partnerių klubą patektų visos G7 valstybės narės ir Australija, Pietų Korėja bei Indija.
Leidinio teigimu, vienas iš šio klubo veiklos būdų – skatinti investicijas į jau veikiančias telekomunikacijų bendroves klubo šalyse.
B. Johnsono atstovai šios informacijos kol kas nekomentavo.
Šiuo metu Europoje Kinijos bendrovei „Huawei“ 5G ryšio srityje yra tik dvi alternatyvos – suomių „Nokia“ ir švedų „Ericsson“.
„Mums reikia naujų rinkos dalyvių. Būtent dėl to mums teko anksčiau sutikti su „Huawei“, – „The Times“ sakė šaltinis JK Vyriausybėje.
B. Johnsono Vyriausybės šiemet priimtas sprendimas leisti „Huawei“ iš dalies diegti 5G ryšio tinklus Jungtinėje Karalystėje supykdė Vašingtoną, nes šis teigia, kad Kinijos bendrovė gali šnipinėti ar tiesiog nutraukti ryšį JK pagal Pekino nurodymus.
Šis B. Johnsono planas atkirsti „Huawei“ nuo Didžiosios Britanijos gali gerokai pabloginti Londono santykius su Pekinu tuo metu, kai britų premjeras ieško naujų prekybos partnerių, Jungtinei Karalystei išstojus iš ES.
Sausį B. Johnsonas pareiškė, kad jo sprendimo įsileisti „Huawei“ kritikai Jungtinėse Valstijose turėtų surasti alternatyvą, jei nenori, kad JK naudotųsi Kinijos bendrovės technologijomis.
Vienybė. Slaptai.lt nuotr. Vis dažniau demonstruojama Rusijos ir Kinijos pagalba šalims kovoje su koronavirusu yra tik dar vienas politinis įrankis savo įtakai pasaulyje plėsti, teigia ekspertai. Anot jų, Vakarams ir Lietuvai didžiausią grėsmę keliančios valstybės – Rusija ir Kinija – gali pasinaudoti viruso krize norėdamos dar labiau susilpninti Vakarus. Todėl, pasak ekspertų, reikėtų į šių valstybių humanitarinę pagalbą žiūrėti itin atsargiai.
Politologai taip pat pabrėžia, kad didesnio solidarumo tarp ES valstybių krizinėje situacijoje kol kas taip pat nematyti. Nuo koronaviruso šiuo metu labiausiai nukentėjusi Italija jaučia didelę ES solidarumo stoką. Jei tai pradės įžvelgti ir kitos ES narės, teigia jie, euroskepticizmas Europoje gali sustiprėti dar labiau.
M. Laurinavičius: Kinijos humanitarinė pagalba Lietuvai – Trojos arklys
Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad Kinijos humanitarinė pagalba Europos šalims yra tik įrankis savo galiai sustiprinti. Pasak M. Laurinavičius, Kinija humanitarinę pagalbą teikia dvišalių susitarimų su kitų šalių vyriausybėmis pagrindu, o ne per tarptautines organizacijas ir fondus.
„Lietuvai suteikta Kinijos humanitarinė pagalba yra akivaizdus politinis Trojos arklys. Tie, kurie tyrinėja Kinijos humanitarinės pagalbos politiką, vieningai sutaria, kad Kinija pasirenka humanitarinę pagalbą suteikti tik šalims, atsirinktoms griežtai pagal jos interesus. Ji iš esmės niekados neteikia humanitarinės pagalbos per tarptautines organizacijas. Tai yra pakankamai įprasta kitiems donorams. Kinija visuomet tai daro dvišaliu pagrindu. Būtent dėl to, kad galėtų daryti konkrečią įtaką konkrečiai šaliai“, – Eltai sakė M. Laurinavičius.
Ekspertas pabrėžia, kad Kinija domisi Lietuva dėl Klaipėdos uosto bei 5G ryšio plėtros.
„Lietuvoje Kinijos interesai yra labai akivaizdūs. Galbūt jų yra ir daugiau. Mes esame ES ir NATO nariai – vien dėl to mes Kinijai esame įdomūs. Yra du akivaizdūs interesai, tai yra Klaipėdos uostas ir „Huawei“ 5G ryšio plėtra. Tai abu šie Kinijos interesai kelia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Bendrovė „Huawei“, teikianti technologijas 5G ryšiui, turi galimybę per duomenis šnipinėti (…) Amerikiečiai atviru tekstu pasakė, kad jeigu Lietuvoje bus „Huawei“ pagrindu plėtojamas 5 G ryšys, JAV karių mes čia neturėsime niekados. Tai nėra prekybinis šantažas, amerikiečiai paprasčiausiai tai laiko grėsme savo karių saugumui. Jeigu nenorime JAV karių Lietuvoje, tai galime plėtoti 5G ryšį „Huawei“ technologiniu pagrindu“, – sakė M. Laurinavičius. Marius Laurinavičius. Slaptai.lt nuotr.
M. Laurinavičius atkreipia dėmesį, kad Lietuva vienintelė iš Baltijos valstybių gavo humanitarinę pagalbą iš Kinijos.
„Bendrai kalbant, šie du Kinijos interesai (Klaipėdos uostas ir 5G – ELTA) visiškai prieštarauja Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kartu, mano vertinimu, tai ir yra priežastis, kodėl mes humanitarinės pagalbos iš Kinijos apskritai sulaukėme. Pasižiūrėkime, ar kažką panašaus yra gavusi Latvija ir Estija? Tokio dalyko neradau. Iš Baltijos valstybių vienintelė Lietuva gavo humanitarinę pagalbą, nors Estijoje ligos rodikliai yra gerokai didesni nei Lietuvos“, – teigė jis.
L. Kojala: koronavirusas gali būti lūžio taškas varžybose tarp JAV ir Kinijos įtakos pasaulyje
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala teigia, kad koronaviruso krizės kontekste galima matyti didėjantį Kinijos vaidmenį globaliame pasaulyje.
„Platesniame kontekste mes matome stipriai augantį Kinijos vaidmenį globaliame pasaulyje. Yra teigiančių bei svarstančių, kad šitas koronaviruso įvykis yra lūžio taškas, kai JAV lyderystė tarsi baigiasi ir Kinijos tarsi prasideda. Aš pats taip nedramatizuočiau, bet vėlgi tai tiesiogiai susiję su Lietuvos saugumu, garantijomis iš Vakarų, ir tai galėtų turėti ilgalaikių pasekmių Lietuvos vykdomai politikai“, – Eltai teigė L. Kojala.
Ekspertas taip pat pritaria ir M. Laurinavičiaus minčiai, kad Kinijos humanitarinė pagalba turi ir kitų siekių.
„Yra dvi pusės. Viena vertus, be abejo, tai yra pagalba ir jos labai reikia. Nesvarbu, kas ją teikia, bet problema globali ir turime padėti labiausiai pažeidžiamoms valstybėms. Galiausiai, jei jos neišsivaduos iš problemų, pasekmes jaus visi. Kita vertus, natūralu, kad tai yra ir Kinijos politika ir ji bando užimti JAV vietą, parodyti savo pozityviąją pusę. Turbūt ji nori užsitikrinti ateityje didesnį praėjimą tokiems projektams kaip 5G, kurie šiuo metu visiškai dingę iš akiračio, bet netrukus sugrįš į politinę darbotvarkęi“, – sakė jis.
ES solidarumas kybo ant plauko
RESC direktorius L. Kojala atkreipia dėmesį, kad kol kas ES vieningo solidarumo dėl krizės nematyti. Pasak jo, tuo, kad valstybės problemas spręsti imasi vienos, gali pasinaudoti tiek Kinija, tiek Rusija.
„Problema yra globali ir nė viena valstybė negali nuo jos pabėgti. Nėra taip, kad virusas paisytų sienų ar kažkokių aljansų. Be abejo, reikia matyti tam tikras tendencijas, kurios gali būti negatyvios. Viena jų nekvestionuojamas europietiškas solidarumas. ES valstybės, kurios kartu yra ir NATO narės, tarsi yra pirmiausia suinteresuotos ginti savo prioritetus, o ne prisidėti prie bendrijos problemų sprendimo, net prie labiausiai pažeistų šalių sprendimo. Natūralu, kad tai naudinga tendencija toms valstybėms, kurios nebuvo patenkintos apskritai Vakarų susivienijimu“ , – teigė jis.
L. Kojala primena neseniai vykusios apklausos rezultatus Italijoje, kurie parodė, kad daugelis žmonių nusivylę ES pastangomis kovoje su koronavirusu. Linas Kojala. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„ES daro tai, ką gali kovoje su koronavirusu, deja, jos ribota institucinė galia šioje srityje. Apsaugos sistemos yra nacionalinis valstybių reikalas ir ES turi mažiau įrankių tam spręsti. Bet akivaizdu, kad Italija daugiau nei 88 proc. apklaustųjų sakė maną, kad ES jiems nepadeda. Taip pat padaugėjo teigiančiųjų, kad ES yra nenaudinga. Tad akivaizdu, kad pažeista šalis mato solidarumo stoką. Jei tai būtų ir kitose šalyse, natūralu, kad euroskepticizmas galėtų sustiprėti. Bet vėlgi ES kažką gi ir daro, pavyzdžiui, juk Italija sulaukė medicinos pagalbos ir iš Prancūzijos, ir iš Vokietijos“, – sakė jis.
Po krizės ES gali tapti dar stipresnė
M. Laurinavičius primena, kad iki šiol iš visų buvusių pasaulinių krizių ES išbrisdavo tik stipresnė ir solidaresnė. Anot jo, ilgalaikėje perspektyvoje ES valstybės vėl solidarizuosis.
„Dabar trinčių gali įvykti ir jos vyko tarp Lietuvos ir Lenkijos, tokio pobūdžio trinčių tikrai gali būti ir tarp kitų valstybių, ir jos pakankamai lengvai prognozuojamos. Taip pat Italijos nepasitenkinimas, kad ES nesuskubo laiku padėti. Nors tai, noriu pabrėžti, dezinformacija, kad ES nepadeda Italijai. ES padeda Italijai. Amerikiečiai jau padeda Italijai. Vien tai, kad laiku ES nesugebėjo padėti ir sukelia kažkokią italų reakciją. (…) Mes tokios pasaulinės krizės dar nesame matę. Bet yra tokia taisyklė, kad iš kiekvienos krizės ES išeina tik sustiprėjusi. O tai, kas vyksta dabar, akivaizdu, kad tokių krizių atveju, vienos valstybės susitvarkyti nelabai gali. Kaip tik, netgi tos valstybės, kurios manė, kad vis dėlto gali susitvarkyti vienos, jos vis tiek galiausiai pamatys, kad tarptautinis ir sąjunginis ryšys būtinas norint įveikti krizę“, – teigė M. Laurinavičius.
Rusija naudojasi kiekviena krize
M. Laurinavičius pažymi, kad koronaviruso krizė naudinga Rusijos tikslams dar labiau skaldyti Vakarų vienybę. Ekspertas pažymi, kad Rusija naudojasi visomis krizėmis, nepaisant to, ar pati krizė susijusi su ja.
„Ši krizė – kaip ir dar viena proga Rusijos strategijoje. Nes Rusija naudojasi kiekviena krize ir priešininko silpnumu. Akivaizdu, kad Vakarai yra susilpnėję, nes jų visas dėmesys yra viruso krizei. Bet kokį silpnumą Rusija išnaudoja savo puolimui. Tas puolimas šiuo metu vyksta informacinėje erdvėje. Labai milžiniška dezinformacijos kampanija, ką oficialiai paskelbė ir JAV, ES, ir tai viskas akivaizdu. Lietuva taip pat yra bendros dezinformacijos dalis. Kas įvyko su suklastotu Krašto apsaugos ministerijos laišku partijoms, kad neva mes laukiame JAV karių ir pandemija mums nerūpi? Čia vienas iš pavyzdžių. Tų pavydžių yra ir daugiau, tokiu būdu Rusija bando Vakarus ir Lietuvą susilpninti“ , – teigė M. Laurinavičius. Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai”
Pasak L. Kojalos, Rusijos pagalba Italijai yra noras dar labiau sustiprinti Italijos abejones dėl ES solidarumo.
„Rusija, kuri, natūralu, norėtų matyti Vakarus susiskaldžiusius, dabar padeda Italijai. Kita vertus, mato, kad ES tokio pat pagalbos vaidmens neatlieka, vadinasi, bendrija silpnėja. Ir dėl to Kremlius visiškai nenuogąstauja“ , – sakė L. Kojala.
Į politologų komentarus sureagavo „Huawei Technologies“ vadovas Baltijos šalyse
Eltai paskelbus šį komentarą, „Huawei Technologies“ vadovas Baltijos šalyse Ricky`is Chenas pabrėžia, kad „Huawei“ nepritaria 5G ir kibernetinio saugumo klausimo politizavimui. Kinijos žvalgyba
„Huawei“ nepritaria 5G ir kibernetinio saugumo klausimo politizavimui. Juo labiau šių klausimų gretinimui su esama pandemine situacija. Šiuos abu dalykus sieja tik tai, kad jie yra globalios pasaulio problemos, o ne kažkurių konkrečių šalių. Lietuvoje „Huawei“ bendradarbiauja su klientais ir partneriais, kad užtikrintų tinklų stabilumą, kuris šiuo laikotarpiu yra labai svarbus. Be to, kaip atsakinga bendrovė, „Huawei“ bendradarbiauja su vietos bendruomenėmis, kad kartu kovotų prieš COVID-19, todėl reaguojame į bendruomenių, kurioms skubiai reikia tokių daiktų, kaip kaukės, pagalbos kvietimus“, – Eltai atsiųstame komentare teigia R. Chenas.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo pareiškė, kad Kinijos valdančioji Komunistų partija yra „esminė mūsų laikų grėsmė“, kuri kelia iššūkį Vakarų principams.
„Kinijos komunistų partija yra esminė mūsų laikų grėsmė“, – bendroje spaudos konferencijoje su Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretoriumi Dominicu Raabu pareiškė aukščiausio rango Vašingtono diplomatas.
Pasak M. Pompeo, Vakarų sąjungininkai turi „užtikrinti, kad kitą šimtmetį didžiausią įtaką darytų Vakarų demokratiniai principai“.
M. Pompeo komentarus išsakė tuo metu, kai Vašingtonas spaudžia JK ir kitas Europos šalis neleisti Kinijos telekomunikacijų milžinei „Huawei“ tiekti įrangos šalių naujos kartos 5G ryšio tinklams diegti.
Jungtinė Karalystė antradienį nutarė leisti „Huawei“ tiekti įrangą nepagrindinėms 5G tinklo dalims, kuriose nėra perduodami jautrūs asmens duomenys.
JK taip pat apribojo „Huawei“ tenkančią rinkos dalį – bendrovė galės užimti tik 35 proc. rinkos. Žadama ateityje rinkos dalį dar labiau mažinti.
Briuselis trečiadienį ėmėsi panašių veiksmų ES valstybėse narėse.
JAV pareigūnai anksčiau įspėjo, kad Vašingtonas dėl saugumo sumetimų gali nutraukti dalijimąsi žvalgybine informacija su Londonu, jei JK ryšio tinkluose bus „Huawei“ įrangos.
Vis dėlto ketvirtadienį M. Pompeo, regis, atsisakė tokios retorikos.
JAV–JK žvalgybinės informacijos dalijimosi „ryšiai yra gilūs, tvirti, jie išliks“, sakė M. Pompeo.
Jis pridūrė esąs „tikras, kad, kart judant pirmyn, bus užtikrintas naujos kartos technologijų saugumas“.
Londonas, sausio 13 d. (AFP-ELTA). Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos MI5 vadovas atmetė spekuliacijas, esą Kinijos telekomunikacijų bendrovei „Huawei“ leidus šalyje plėtoti 5G ryšių tinklus, bus neigiamai paveikti JK ir JAV žvalgybinės informacijos dalijimosi santykiai, pirmadienį pranešė laikraštis „Financial Times“.
Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas šiuo metu patiria smarkų JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimą, su kuriuo bandoma šalies valdžią įtikinti dėl saugumo sumetimų uždrausti bendrovei „Huawei“ turėti ką nors bendra su Didžiosios Britanijos 5G ryšių tinklų plėtra.
Interviu su „Financial Times“ MI5 generalinis direktorius Andrew’as Parkeris, paklaustas apie galimai suprastėsiančius šalių žvalgybos santykius, sakė „šiandien neturįs priežasties apie tai galvoti“.
„Turime skirti daugiau dėmesio ir diskutuoti apie tai, kaip pasieksime ateitį, kurioje yra platesnis konkurentų tinklas. Neturėtume tik arba pritarti, arba nepritarti Kinijos technologijų naudojimui“, – pridūrė balandį iš pareigų pasitrauksiantis A. Parkeris.
Atsakydamas į šį interviu, premjero B. Johnsono atstovas spaudai pranešė, kad „kai sprendimas bus priimtas, apie tai pranešime parlamentui. Palaikome artimus ir ilgalaikius žvalgybinės informacijos dalijimosi santykius, kurie tęsis ir toliau.“
Atstovas spaudai patvirtino, kad pirmadienį Londone vyko Didžiosios Britanijos ir JAV „nacionalinio saugumo pareigūnų“ susitikimas. Naujienų portalai pranešė, kad šios derybos yra paskutinė Vašingtono priemonė įtikinti šalies pareigūnus neleisti „Huawei“ vaidinti vaidmenį ryšio tinklų plėtroje.
Penktosios kartos (5G) ryšių tinklai yra naujausias skaitmeninės revoliucijos etapas, suteiksiantis beveik akimirksniu aktyvuojamą ryšį ir didelę duomenų talpą. Tokie ryšių tinklai leis plačiai pritaikyti tokias ateities technologijas, kaip dirbtinį intelektą ir automatines gamyklas bei automobilius – Pekinas šioje srityje visomis pastangomis siekia lyderio pozicijos.
„Huawei“, kaip vienos iš didžiausių pasaulio telekomunikacijų sistemų tiekėjų, statusas Kinijai suteikia galimybę pasiekti šalių vidaus rinkas, tačiau dėl to yra kilę daug įtarimų.
Kelios šalys yra išreiškusios saugumo susirūpinimus dėl „Huawei“ technologijų – JAV ir Australija jau yra uždraudusios šiai bendrovei plėtoti 5G tinklus, o dar kelios valstybės dvejoja bendrovę įsileisti į savo rinkas.
Netylant kalboms apie Kinijos telekomunikacijos bendrovių atitinkamumą saugumo reikalavimams, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigia, kad „Huawei“ telefonais kariškiai Lietuvoje nesinaudoja ir nesinaudos.
„Atsakant į jūsų klausimą, ar kariai galės turėti „Huawei“ telefonus, ar ne, tai pas mus, Lietuvos kariuomenėje, šito nėra ir nebus. Man atrodo, gal taip buvo limituotai, bet dabar jau nebe“, – interviu portalui 15min.lt sakė R. Karoblis.
NATO gynybos ministrai praėjusį ketvirtadienį susitiko aptarti saugumo reikalavimus, kurie turės būti taikomi 5G ryšio tinklų plėtojimui, kadangi vis labiau būgštaujama dėl Kinijos 5G ryšio tiekėjos „Huawei“ keliamų grėsmių, primena ELTA. Pastaroji bendrovė tokius žingsnius vertina kaip bandymą paversti 5G tinklų saugumą politiniu sprendimu.
„Esame įmonė, turinti aiškią valdymo struktūrą ir 100 proc. priklausanti darbuotojams. „Huawei“ laikosi laisvosios rinkos taisyklių, ir visi teiginiai, kad įmonę kontroliuoja kažkas kitas, yra neteisingi. Niekas, įskaitant Lietuvą ir JAV vyriausybę, nepateikė jokių įrodymų, kad „Huawei“ įranga yra nesaugi. „Huawei“ laikosi Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymų ir ateityje jų laikysis“, – komentare Eltai nurodo „Huawei.“
Aukštųjų technologijų bendrovės turi didinti pastangas kuriant naujos kartos 5G mobiliojo ryšio tinklą, nes nuo to priklausys karinių pajėgų saugumas, tvirtina Jungtinių Valstijų štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Josephas Dunfordas.
Susidūrusi su sudėtingu telekomunikacijų plėtros Kinijoje iššūkiu, sako J. Dunfordas, Amerikos pramonė „turi pasitempti ir pirmauti 5G srityje, nes tai yra mūsų nacionalinis interesas“.
„Jei mes neisime į priekį šiuo atžvilgiu, negalėsime pasitikėti 5G ir būsime atsilikę konkurencinėje kovoje“, – Šiaurės Atlanto tarybos forume Vašingtone kalbėjo generolas.
Pasak jo, sistemomis, sukurtomis remiantis 5G technologija, turi būti pasitikima, o tai reiškia, kad priklausomybė nuo užsienio technologijų, kaip kinų milžino „Huawei“, yra grėsmė saugumui.
J. Dunfordas taip pat kalbėjo apie derybas tarp ES šalių ir „Huawei“, kuri tikisi, kad bendrovės 5G technologijos, šiuo metu – pažangesnės nei konkurentų, – bus diegiamos visame pasaulyje. Generolo teigimu, JAV bendradarbiavimas su partneriais priklausys nuo to, ar sąjungininkai gali užtikrinti informacijos apsaugą.
„Nesvarbu, 5G ar ne, šiandien ar ateityje – mūsų gebėjimas ir noras keistis žvalgybine informacija su partneriais priklausys nuo jų pajėgumų tą informaciją apsaugoti“, – įspėjo J. Dunfordas.
„Huawei“ pastaruoju metu susidūrė su kaltinimais, kad Kinijos valdžia gali naudoti bendrovės įrangą šnipinėjimui. Jungtinės Valstijos yra kampanijos uždrausti „Huawei“ priešakyje ir ragina sąjungininkus boikotuoti Kinijos įmonės įrangą, tačiau tiek „Huawei“, tiek ir Kinijos valdžia neigia bet kokius kaltinimus.
Britų žvalgyba nusprendė, kad grėsmės saugumui, kylančios naudojant Kinijos „Huawei“ įrangą, yra suvaldomos, praneša „Financial Times“.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NCSC) mato būdų suvaldyti grėsmes, kylančias naudojant „Huawei“ įrangą 5G mobiliojo ryšio tinkluose, „Financial Times“ sakė du informuoti šaltiniai.
„Kitos šalys gali sakyti, kad, jei britai yra tikri dėl grėsmių nacionaliniam saugumui suvaldymo, jie gali dėl saugumo įtikinti ir visuomenę, ir Jungtinių Valstijų administraciją. Institucijos gali įtikinti kitus, kad, leisdamos ryšio operatoriams naudoti „Huawei“ įrangą, veikia apdairiai“, – sakė vienas iš „Financial Times“ šaltinių.
Atsakydamas į „Financial Times“ informaciją, NCSC atstovas spaudai tikino, kad „Nacionalinis kibernetinio saugumo centras yra įsipareigojęs užtikrinti Jungtinės Karalystės (JK) tinklų saugumą“. Atstovas taip pat pridūrė, kad NCSC „atidžiai prižiūri ir yra susipažinęs su „Huawei“ įranga ir jos kibernetine sauga“.
Tuo tarpu Pekine Kinijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas Geng Shuangas teigė, kad Kinija tikisi, jog JK „išlaikys savo atvirumą ir priims išmintingus sprendimus, paremtus savo pačios interesais“.
Nerimas dėl saugumo privertė Jungtines Valstijas, Australiją ir Naująją Zelandiją uždrausti „Huawei“ įrangą diegiant 5G mobilųjį ryšį. Gruodį didžiausias Jungtinės Karalystės ryšio operatorius BT pranešė išimantis „Huawei“ įrangą iš 4G ryšio tinklų.
Praėjusią savaitę JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms būtų itin sunku bendradarbiauti su valstybėmis, kurios įdiegia „Huawei“ įrangą šalia svarbių Amerikos sistemų. Pekinas tokius JAV pareigūno kaltinimus vadina nepagrįstais.
Jungtinė Karalystė (JK) neturėtų pasikliauti tik vienu įrangos tiekėju diegiant naująjį 5G mobilųjį ryšį, tačiau „Huawei“ situacijoje nėra lengvų atsakymų, teigia JK karinės žvalgybos tarnybos (MI6) vadovas Alexas Youngeris, praneša „Reuters“.
Nors kol kas nėra paviešinta įrodymų apie „Huawei“ grėsmę, o bendrovė visus kaltinimus neigia, kelios Vakarų šalys jau apribojo „Huawei“ prieigą prie savo rinkų.
Paklaustas, ar Jungtinė Karalystė bandys suvaldyti „Huawei“ galimai keliamą pavojų, o ne tiesiog uždraus telekomunikacijų įrangos tiekėją, A. Youngeris žurnalistams Miunchene tikino, esą tai yra gana sudėtingas klausimas.
„Manau, tai yra kur kas sudėtingesnis klausimas nei tiesiog, uždrausti ar ne“, – sakė MI6 vadovas.
„Aš noriu taip reikalingos diskusijos apie tai, nes, manau, netinkama būtų reikšmingą nacionalinę infrastruktūrą pirkti tik iš vieno tiekėjo“, – kalbėjo A. Youngeris.
Pats A. Youngeris teigė nejaučiantis spaudimo iš Jungtinės Karalystės „Penkių akių“ – žvalgybos duomenimis besidalijančių sąjungininkių Jungtinių Valstijų, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos – dėl bendradarbiavimo su „Huawei“.
„Nenoriu apsimetinėti, kad turiu visus atsakymus į šiuos klausimus, tačiau noriu pasakyti, kad mums itin svarbu yra visus šiuos reikalus išspręsti“, – pridūrė britų žvalgybininkas.
JK telekomunikacijų bendrovė „BT Group“ gruodį pranešė išimanti „Huawei“ įrangą iš pagrindinių 3G ir 4G ryšio tinklų. Įmonė taip pat patikino nenaudosianti Kinijos bendrovės įrangos pagrindiniuose 5G mobiliojo ryšio tinkluose.
Didžiausia pasaulyje telekomunikacijų įrangos gamintoja „Huawei“ susiduria su Vakarų tyrimais dėl ryšių su Kinijos valdžia ir kaltinimų, kad „Huawei“ įranga Pekinas gali pasinaudoti šnipinėjimui.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Vokietijai reikia garantijos, jog Kinijos „Huawei“ neperduos duomenų Pekinui, ir tik tada telekomunikacijų įrangos tiekėjas galės dalyvauti šalies 5G mobiliojo ryšio diegimo konkursuose.
A. Merkel vizito Japonijoje metu tikino, kad dėl saugumo sumetimų svarbu kalbėtis su Kinijos valdžia ir gauti garantijas, jog „bendrovė neperduos duomenų valstybei“.
Kalbėdama Kejo universitete, Vokietijos kanclerė patikino, kad saugumas yra itin svarbus. Jei įmonės nori veikti Vokietijoje, šalis turi gauti patvirtinimą, kad Pekinas negalės prieiti prie visų „Huawei“ įrenginių duomenų, sakė A. Merkel.
„Taip pat turi būti įdiegti saugikliai, leidžiantys užtikrinti, kad kiniškos įmonės Vokietijoje turimi duomenys nepereis Kinijos valstybiniam aparatui į rankas“, – pridūrė ji.
Vokietijos vyriausybė kol kas nepriėmė vieningo sprendimo dėl to, ar pasekti kitų šalių pavyzdžiu ir uždrausti „Huawei“ veiklą.
Tuo tarpu Vokietijos ekonomikos ministras Peteris Altmaieris Berlyne pritarė A. Merkel išsakytoms mintims ir patikino, kad Vokietijos 5G ryšio tinklą turi diegti tik saugios bendrovės, pridurdamas, kad visiems telekomunikacijų įrangos tiekėjams galioja vienodos taisyklės.
Jungtinių Valstijų pareigūnai vyksta į daugelį Europos šalių įspėti apie saugumo grėsmes, kurias kelia Kinijos telekomunikacijų milžinas „Huawei“, teigia JAV diplomatas, atsisakęs atskleisti savo pavardę.
Vašingtonas „Huawei“ klausimą laiko itin skubiu, nes Europos Sąjungos šalys kaip tik dabar ruošiasi diegti 5G mobilųjį ryšį, kuris leis susijungti nedelsiant, suteiks galimybę perduoti didžiulius kiekius duomenų ir padės pamatus ateities technologijoms.
„Raginame kolegas neskubėti galvą pametus ir nepasirašinėti sandorių su nepatikimais tiekėjais iš trečiųjų šalių, kaip Kinija“, – Briuselyje perspėjo JAV Valstybės departamento pareigūnas.
Pareigūnas tikino, kad jis susitiks su ES, Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos atstovais, o jo kolegos iš Valstybės departamento keliaus į Ispaniją ir kitas ES šalis, kur pristatys Jungtinių Valstijų nerimą dėl „Huawei“.
„Bendradarbiavimas su nepatikimais tiekėjais, kaip „Huawei“ ar ZTE, turės neigiamų pasekmių jūsų nacionaliniam saugumui“, – ES šalis įspėjo diplomatas. Pasak jo, „Huawei“ ir kitos Kinijos įmonės gali daryti žalą intelektinės nuosavybės apsaugai, privatumui ir žmogaus teisių apsaugai.
JAV atstovo teigimu, Vašingtonas mano turįs įspėti Europą, kurios stiprus aljansas su Jungtinėmis Valstijomis „padidina nacionalinio saugumo svarbą iš JAV perspektyvos“.
Gruodį Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas iš Estijos Andrus Ansipas taip pat įspėjo dėl „Huawei“ ir ZTE keliamos grėsmės, kurios, pagal 2017 m. Kinijos kibernetinio saugumo įstatymą, privalo bendradarbiauti su Pekino žvalgybos tarnybomis.
Kalbėdamas antradienį, A. Ansipas tikino, kad Komisijos vaidmuo šioje srityje yra labai ribotas.
„Nacionaliniu saugumu turi rūpintis pačios valstybės narės“, – sakė buvęs Estijos premjeras, pridurdamas: „Jei valstybės narės prašys EK bendradarbiauti, imtis vieningų sprendimų, tada Komisija to ir imsis. Istoriškai EK visada taip elgėsi“.
„Huawei“ atkakliai neigia, kad įmonės įranga gali būti naudojama šnipinėjimui, nes ant kortos pastatyta itin daug.
Ekspertų teigimu, Švedijos „Ericsson“ – viena iš didžiojo telekomunikacijų trejeto kartu su „Nokia“ ir „Huawei“ – nuo Kinijos milžino atsilieka nuo 6 mėn. iki metų, atsižvelgiant į 5G mobiliojo ryšio įrangos kokybę. Pasak ekspertų, Suomijos „Nokia“ įrangos kokybė yra dar žemesnė.
Keli mobiliojo ryšio operatoriai, kaip „Bouygues Telecom“ ir SFR, Prancūzijoje jau pradėjo bandyti „Huawei“ įrangą 5G mobiliajam ryšiui diegti. Tuo tarpu „Deutsche Telekom“, „Bloomberg“ duomenimis, įspėjo, kad Europa 5G ryšio srityje gali atsilikti nuo Kinijos ir Jungtinių Valstijų net 2 metais, jei šalys nebenaudos „Huawei“ įrangos.
JAV diplomatas atmetė prielaidas, kad naudos iš „Huawei“ draudimo gaus Jungtinės Valstijos. Pasak jo, Vašingtonas įspėja dėl „Huawei“ dėl saugumo, o ne komercinių sumetimų. „Ericsson“, „Nokia“ ir „Samsung“, o ne JAV bendrovės, gautų naudos uždraudus „Huawei“ Europoje, tikina Jungtinių Valstijų atstovas.
Tuo tarpu Europos Komisijos atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP tikino, kad ES neplanuoja įvesti papildomo reguliavimo „Huawei“ klausimu.
„Turime ES viešųjų pirkimų taisykles, turime investicijų patikros siūlymus Europos interesams apsaugoti“, – sakė EK atstovas. Jo teigimu, pagal dabar galiojančias viešųjų pirkimų taisykles, institucijos gali atmesti „neproporcingai žemos kainos“ siūlymus. Taip pat ES valstybės, bendradarbiaudamos su trečiosiomis šalimis, gali imtis įvairių priemonių, užtikrinančių nacionalinio saugumo apsaugą.
ES valstybės narės gali blokuoti įmonių karinės įrangos sandorius su trečiosiomis šalimis ir su saugumu ar įslaptinta informacija susijusius pirkimus.
Vizito Tokijuje metu Vokietijos kanclerė Angela Merkel tikino, kad Vokietijoje vyksta „didžiulės diskusijos“ dėl „Huawei“ įrangos naudojimo. Kol kas Vokietija veikia atsargiai, o šalies informacinių technologijų priežiūros tarnybos tikina neturinčios įrodymų, kad „Huawei“ gali naudoti savo įrenginius šnipinėjimui Pekino naudai.
Tuo tarpu Briuselyje A. Ansipas įspėjo: „Jei pernelyg ilgai lauksime tvirtų įrodymų, gali būti per vėlu“.
Norvegijos žvalgybos tarnyba PST pirmadienį paskelbė perspėjimą dėl Kinijos telekomunikacijų milžino „Huawei“, kurio ryšiai su Pekinu sukėlė nerimą visame pasaulyje dėl saugumo.
„Turime būti dėmesingi dėl „Huawei“ kaip rinkos žaidėjo ir dėl šio komercinio subjekto artimų ryšių su Kinijos režimu“, – sakė Norvegijos valstybės žvalgybos tarnybos PST vadovė Benedicte Bjornland, pristatydama 2019 m. nacionalinių grėsmių apžvalgą.
„Subjektas, kaip „Huawei“, gali būti veikiamas savo šalies, nes Kinijoje galioja duomenų įstatymas, įpareigojantis privačius ir juridinius asmenis bendradarbiauti su Kinijos valdžia“, – tikino Norvegijos žvalgybos tarnybos vadovė.
Norvegijoje pagrindiniai ryšių operatoriai „Telenor“ ir „Telia“ – pasirinkę „Huawei“ kaip pagrindinį 4G mobiliojo ryšio tinklų įrangos tiekėją – ruošiasi diegti 5G tinklus.
Kelios šalys, kaip Jungtinės Valstijos, jau uždraudė „Huawei“ 5G ryšio tinklų įrangą dėl saugumo sumetimų. Norvegija šiuo metu svarsto būdus sumažinti šalies pažeidžiamumą.
„Kiek mums žinoma, turime parengti reguliavimo sistemą, kuri apsaugotų kritinę šalies infrastruktūrą“, – toje pačioje spaudos konferencijoje sakė teisingumo ministras Toras Mikkelis Wara.
„Šiuo metu dirbame ties tuo, kaip atrodys ir ką apims ši reguliavimo sistema“, – pridūrė Norvegijos teisingumo ministras.
Norvegija kol kas atsargiai imasi priemonių „Huawei“ klausimu, prisimindama piktą Kinijos reakciją 2010 m., kai Nobelio taikos premijos laureatu tapo Kinijos disidentas Liu Xiaobo, o tarp šalių prasidėjo ilgas diplomatinis ir prekybos konfliktas.
Sakydama, kad šalis netaupys saugumo sąskaita, Kanados vyriausybė atmeta Kinijos įspėjimus dėl pasekmių, jei Otava uždraustų „Huawei“ tiekti įrangą Kanados 5G mobiliojo ryšio tinklams, praneša „Reuters“.
Kinijos ambasadorius Kanadoje įspėjo Otavos vyriausybę ketvirtadienį, santykiams tarp šalių vis prastėjant po to, kai gruodį su Jungtinių Valstijų arešto orderiu buvo sulaikyta „Huawei“ finansų direktorė Meng Wanzhou.
Šiuo metu Kanados pareigūnai tiria 5G mobiliojo ryšio tinklų saugumo situaciją, tačiau jų ataskaita bus parengta dar negreitai, tikino „Reuters“ šaltinis. Kai kurios Kanados sąjungininkės, kaip Australija ir Japonija, dėl saugumo sumetimų jau įvedė apribojimus „Huawei“ įrangai.
Kanados viešojo saugumo ministras Ralphas Goodale’as, paklaustas apie Kinijos ambasadoriaus įspėjimus, tikino, kad Otava aiškiai pasakė netaupysianti nacionalinio saugumo sąskaita.
„Suprantame, kad tokie komentarai pasigirs, tačiau mes sprendimus priimame remdamiesi Kanados interesais ir niekam nepavyks pakeisti mūsų požiūrio“, – žurnalistams sakė R. Goodale’as.
„Esame pasiryžę daryti tai, kas yra naudinga Kanadai šiame sudėtingame ir neramiame pasaulyje“, – teigė ministras.
Pasak R. Goodale’o, Kinija panašiai kalbėjo ir po to, kai Australija uždraudė „Huawei“ tiekti įrangą šalies 5G mobiliojo ryšio tinklų diegimui.
Vakarų žvalgybos tarnybos jau keletą metų skambino pavojaus varpais dėl „Huawei“ ryšių su Kinijos vyriausybe, kuri gali naudoti bendrovės įrangą šnipinėjimui.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą dėl Kinijos informacinių ir ryšio technologijų kompanijos „Huawei“ dalyvavimo plėtojant 5G ryšį Lietuvoje.
VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Parlamentarų teigimu, įvairios valstybės, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Norvegiją, yra pareiškusios susirūpinimą dėl „Huawei“ technologijų naudojimo kuriant naujos kartos 5G ryšio tinklus.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
„Neatmestina galimybė, kad „Huawei“ technologinėje įrangoje paliktos vadinamosios „landos“, kurios ilgainiui gali būti panaudotos bandant prieiti prie informacijos, šnipinėjimo ar netgi sabotažo tikslams“, – rašto motyvus aiškino A. Ažubalis.
Seimo narys Audronius Ažubalis
„Atsižvelgiant į visa tai, prašome Lietuvos saugumo tarnybų įvertinti „Huawei“ technologinių produktų patikimumą kibernetinio saugumo požiūriu, jų dalyvavimo naujos kartos 5G ryšio Lietuvoje diegimo procesuose rizikas ir paplitimą ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektuose, t. y. norėtume sužinoti, kokie konkrečiai ypatingos svarbos infrastruktūros objektai remiasi „Huawei“ technologine įranga ir ar tai nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – teigė L. Kasčiūnas.
Kinijos užsienio reikalų ministerija (URM) paragino valstybes užbaigti „prasimanymus“ apie „Huawei“ po to, kai vienas Lenkijos pareigūnas pareiškė, kad jo šalis gali apriboti „Huawei“ įrenginių naudojimą viešajame sektoriuje po vieno iš „Huawei“ darbuotojų sulaikymo Lenkijoje dėl galimo šnipinėjimo, informuoja „Reuters“.
„Huawei“, didžiausia pasaulyje telekomunikacijų įrangos gamintoja, Vakaruose susiduria su augančiu nepasitikėjimu dėl bendrovės ryšių su Kinijos vyriausybe ir Jungtinių Valstijų kaltinimų, esą „Huawei“ įrenginiai gali būti Pekino naudojami kaip šnipinėjimo įrankis.
Kol kas nėra konkrečių šnipinėjimo įrodymų, o „Huawei“ visus kaltinimus neigia, tačiau kelios Vakarų valstybės jau apribojo „Huawei“ prieigą prie jų rinkų.
Lenkija penktadienį sulaikė kiną „Huawei“ darbuotoją ir buvusį Lenkijos saugumo tarnybų darbuotojų dėl šnipinėjimo.
Sekmadienį Lenkijos vyriausybės pareigūnas, atsakingas už kibernetinį saugumą, Karolis Okonskis „Reuters“ tikino, kad „skubotos priemonės“ prieš „Huawei“ po darbuotojo sulaikymo nebuvo priimtos, tačiau bendrovės įrenginių naudojimas valstybinėse institucijose gali būti peržvelgtas.
Kinijos URM atstovė Hua Chunying, atsakydama į Lenkijos pareigūno komentarus, teigė, esą Kinija tikisi, kad Lenkija dirbs kartu su Pekinu kuriant tarpusavio pasitikėjimą ir išlaikant gerus santykius.
Hua Chunying teigimu, „tam tikri žmonės“ propaguoja nepagrįstus saugumo kaltinimus, siekdami „apriboti ir visiškai sustabdyti Kinijos technologijų įmonių plėtrą užsienyje“.
„Raginame visas su įvykiais susijusias šalis užbaigti prasimanymus ir nepagrįstus „Huawei“ ir kitų Kinijos bendrovių apribojimus, kuriant teisingą, gerą ir teisėtą aplinką investicijoms ir šalių įmonių bendradarbiavimui“, – sakė URM atstovė.
„Neva saugumo užtikrinimo priežasčių naudojimas ribojant normalų įmonių bendradarbiavimą galiausiai neigiamai paveiks pačios šalies interesus“, – pridūrė ji.
Siekdama atsitraukti nuo incidento, „Huawei“ šeštadienį pranešė atleidusi Lenkijoje sulaikytą darbuotoją Wang Weijingą, pridurdama, neva jo veiksmai „niekaip nesusiję su įmone“.
Wang Weijingo „LinkedIn“ profilyje nurodoma, kad darbuotojas „Huawei“ Lenkijoje dirbo nuo 2011 m. Anksčiau Wang Weijingas yra dirbęs Kinijos generalinio konsulo atašė Gdanske.
Lenkijos saugumo tarnybų atstovas patikino, kad kaltinimai yra susiję su vieno žmogaus veiksmais, o ne pačia įmone „Huawei“.
Lenkijos vidaus reikalų ministras Joachimas Brudzinskis paragino ES ir NATO parengti bendrą poziciją, kuri nusakys organizacijų požiūrį į „Huawei“ ir galimybę nutraukti bendrovės prieigą prie jų rinkų.
Pernai rugpjūtį Donaldas Trumpas pasirašė įsakymą, kuriuo uždraudžia JAV vyriausybės institucijoms naudoti „Huawei“ įrangą. D. Trumpas ne kartą tikino svarstantis galimybę prezidento dekretu uždrausti „Huawei“ įrenginių naudojimą visose Jungtinių Valstijų įmonėse.
Australija ir Naujoji Zelandija taip pat uždraudė „Huawei“ statyti 5G mobiliojo ryšio tinklus šalyse dėl galimų įmonės ryšių su Pekinu.
Lenkijos vidaus saugumo agentūros pareigūnų sulaikytas šnipinėjimu įtariamas Kinijos pilietis yra kompanijos „Huawei“ darbuotojas. Tai penktadienį pranešė Lenkijos televizija.
Anksčiau penktadienį Lenkijos specialiųjų tarnybų koordinatoriaus vyriausybėje pavaduotojas Maciejus Wąsikas informavo apie Lenkijos ir Kinijos piliečių sulaikymą. „Sulaikyti lenkas ir kinas, jie kaltinami šnipinėjimu. Kinijos pilietis – verslininkas, dirbantis viename iš didelių elektronikos koncernų“, – sakė naujienų agentūrai PAP M. Wąsikas. Anot jo, Lenkijos specialiosios tarnybos tyrė šią bylą „seniai ir labai atidžiai“.
Kaip pranešama, abu sulaikytieji kaltinami bendradarbiavimu su Kinijos žvalgyba. Jiems gresia iki 10 metų kalėjimo. Teismas jau paskyrė sulaikytiesiems kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams.
Lenkijos televizijos duomenimis, sulaikytas Kinijos pilietis Weijing W. (pagal Lenkijos įstatymus įtariamųjų pavardės neskelbiamos) – pardavimų direktorius kompanijos „Huawei“ skyriuje Lenkijoje. Šnipinėjimu įtariamas lenkas Piotras D. iki 2011 metų ėjo aukštas pareigas Vidaus saugumo tarnyboje ir rūpinosi informaciniu saugumu. Jis turėjo duomenų, kaip funkcionuoja Vyriausybinių ryšių tinklas, kuriuo slapta perduodama informacija pirmiesiems valstybės asmenims.
Kaip praneša Lenkijos televizija, Lenkijos specialiosios tarnybos atliko kratas įtariamųjų namuose, kompanijos „Huawei“ biure, taip pat telekomunikacijų kompanijoje „Orange“, kur dirbo Piotras D. Pasak žiniasklaidos, įtariamieji nepripažįsta savo kaltės. Kinijos ambasadoriaus Lenkijoje pavaduotojas dėl šio incidento apsilankė šalies Užsienio reikalų ministerijoje, kur paprašė suteikti Kinijos konsulinėms tarnyboms galimybę susitikti su savo piliečiu.
Antrojo pastaruoju metu Kinijoje dingusio Kanados piliečio atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl įtarimų, kad jis „dalyvavo veikloje, kenkiančioje Kinijos nacionaliniam saugumui“, ketvirtadienį pranešė valstybinė šalies žiniasklaida.
Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Kinijos valstybės saugumo ministerijos Dandongo miesto padalinys tyrimą Kanados piliečio Michaelo Spavoro atžvilgiu pradėjo gruodžio 10 dieną, pranešė Liaoningo provincijoje veikianti vyriausybinė naujienų agentūra.
Tuo metu Michaelas Kovrigas, buvęs Kanados diplomatas, Kinijos saugumiečių pirmadienį buvo sulaikytas Pekine. Apie tai informavo jo darbdavys – idėjų kalvė Tarptautinė krizių grupė.
M. Kovrigas taip pat įtariamas „dalyvavęs veikloje“, keliančioje grėsmę Kinijos nacionaliniam saugumui, trečiadienį pranešė laikraštis „Beijing News“.
Pranešimai apie šių kanadiečių atžvilgiu pradėtus tyrimus pasirodė praėjus kiek daugiau nei savaitei po to, kai Otava įsiutino Pekiną, Vašingtono prašymu areštuodama šalies telekomunikacijų milžinės „Huawei“ finansų vadovę Meng Wanzhou.
Antradienį Vankuverio teismas Meng Wanzhou paleido už 10 mln. Kanados dolerių (7,5 mln. JAV dolerių) užstatą.
„Huawei“ finansų vadovė kaltinama laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2014 m. naudojusi „Huawei“ patronuojamąja įmone „Skycom“ tam, kad išvengtų Iranui taikomų JAV sankcijų. Meng Wanzhou viešai klaidino teigdama, kad „Skycom“ buvo atskira įmonė. Jeigu bus pripažinta kalta, moteriai gresia iki 30 metų kalėjimo bausmė JAV.
