mazuma_1

Prof. Alvydas Butkus. Jeigu bet kuri sutartis sudaroma avansu, arba atsižvelgiant į tuometinę situaciją, jeigu tokia sutartis ima veikti prieš valstybę, ima ją skaldyti, tai reikia keisti sutartį, koreguoti įstatymą, o ne pačią valstybę skelti. Dabartinė situacija yra kiek kitokia negu tada buvo, pasirašant sutartį. Į tai reikia atsižvelgti. Prioritetas yra valstybė, o ne kokia nors tautinė mažuma arba dauguma. Pateiksiu tezes. Lietuvoje yra beveik 1412 mokyklų. Iš jų mokyklų su rusų, lenkų, baltarusių dėstomąja kalba – 96. Tarp jų rusų dėstomąja kalba – 33, lenkų – 62, baltarusių – 1. Mišrių mokyklų: lietuvių – rusų, lietuvių – lenkų, rusų – lenkų, lietuvių, rusų ir lenkų – iš viso 54. Lietuviai Lietuvoje sudaro 83 proc. gyventojų, tačiau mokinių, lankančių lietuviškas mokyklas – 92,8 proc. Mokinių, kurie lanko kitas mokyklas – 7,2 proc., iš jų rusų mokyklas lanko 4 proc. Rusų Lietuvoje yra beveik 5 proc. Lenkų mokyklas lanko 3,2 proc Lietuvos mokinių. Lenkų Lietuvoje – 6 proc., 201 000, šių metų duomenimis.

Continue reading „Į tautinių mažumų problemą žiūrima kaip į karštą bulvę ( 2 )”

mazuma_1

Spalio 27 d. Seime įvyko konferencija “Tautinių mažumų švietimo politika Europos Sąjungoje: Latvijos patirtis”, kurią organizavo Seimo parlamentinė grupė “Už latvių ir lietuvių vienybę” kartu su “Lietuvos ir Latvijos forumo” asociacija bei Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centru.

Pranešimus perskaitė Latvijos Respublikos Seimo nariai Ina Druvietė (“Latvijos Respublikos valstybinės kalbos švietimo politika visuomenės integracijai”) ir Imantas Prudniekas (“Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo perspektyvos kultūros ir švietimo politikoje”). Lietuvos Respublikos Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys kalbėjo apie “Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo projektą ir tautinių bendrijų integraciją”, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Alvydas Butkus – apie “Lietuvos tautinių bendrijų švietimą Europos Sąjungos kontekste”. Įžanginį žodį tarė ir konferencijai vadovavo Seimo narys Gintaras Songaila.

Continue reading „Į tautinių mažumų problemą žiūrima kaip į karštą bulvę ( 1 )”

gin_1

Dvidešimtaisiais Nepriklausomybės metais kuriama Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga. Kas galėjo pagalvoti, kad, nusimetę okupantų priespaudą, turėsime ginti lietuvių kalbą! Nuo ko? Kas ją puola?

Liepos 2 dieną Vilniuje, Seimo rūmuose Latvijos Respublikos Saeimos narė, buvusi švietimo ministrė, filologijos mokslų daktarė profesorė Ina Druvietė ir Latvių kalbos centro direktorius profesorius Maris Baltinis dvi valandas pasakojo apie kalbos politiką Latvijoje, apie kitų kalbų tikrinių daiktavardžių atkūrimo/perrašymo lingvistinius ir teisinius aspektus, atsakė į klausimus. Reikia tikėtis, kad Lietuvai labai aktualios jų mintys renginio organizatorių bus išguldytos popieriuje ir pasiūlytos žiniasklaidai. Reikia tikėtis, nors labai dažnai taip nepadaroma, todėl visuomenėje tokie renginiai neturi didesnio poveikio.

Continue reading „Steigiama Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga”