įkaitų grobimas

Atsargiai

Teroristų gaujos vadas – paslaptinga asmenybė, jo tikrasis vardas nežinomas, rašo Guidas Olimpijus laikraštyje "Corriere della Sera".

„Žudikų gaujos vadas – paslaptingas žmogus. Valdžiai jis – Halidas al Barnavis. Kaip tik tokiu vardu JAV Valstybės departamentas įtraukė jį į juoduosius terorizmo sąrašus. Bet tie, kas tyrinėja džihadistų judėjimą Nigerijoje, nelabai tiki, kad Ansaru grupės, susijusios su įkaitų žudymu, lyderio vardas toks ir yra. Gal tai tik slapyvardis.

Tokį netikrumą sustiprina vaizdajuostė, kurioje veidą užsidengęs žmogus prisistato kaip Abu Usmatul al Ansaris. Ar tai tas pats žmogus? O gal tai būdas policijai apgauti? – klausia straipsnio autorius.

Continue reading „Al Barnavis – paslaptingas afrikietis, medžiojantis europiečius” →

gefteris-k
Gordijo mazgas

Einame prie „bendros“ teisinės sferos, t. y. neliečiant to, kas susiję su baudžiamuoju persekiojimu už pačius teroro aktus nacionaliniuose įstatymuose.

Čia svarbu atsekti ir suprasti, koks terorizmo santykis su besiribojančiais pagal kilmę, bet nesutampančiais pagal pobūdį ir padarinius reiškiniais.

O taip pat įvertinti mūsų šalyje priimtas šių visuomenės aktyvumo sferų teisinio reguliavimo normas ir praktiką – įvairias skirtingų asmenų ir organizacijų formas.

ANTROJI TEZĖ

Visų pirma, koks priešinimosi vadinamajam ekstremizmui santykis su žmogaus teisių ribojimu kovos su terorizmu epochoje? Kodėl ir kam šios sąvokos sumaišomos net iki to, kad, pavyzdžiui, Rusijos įstatymuose ir juos taikant apskritai į neteisinį ekstremizmo apibrėžimą įeina „teroristinės veiklos vykdymas“.

Continue reading „Klaida, kurią daro kovojantys su terorizmu ( 2 )” →

grobimai_antrankiai
Žvalgyba

Žmonių grobimas siekiant išpirkos – anaiptol ne 20-ojo amžiaus išradimas. Pavyzdžiui, biblijinį įsakymą “nevok” talmudas aiškina kaip draudimą “vogti žydą” ir reikalauti išpirkos už jo išlaisvinimą (išeitų, kad pagonis grobti buvo leidžiama).

Tiesa, dažniausiai istorija byloja apie tai, kad pinigai buvo imami už žymių karo belaisvių arba įkaitų išpirkimą. Vis dėlto šis verslas labiausiai suklestėjo praėjusiame šimtmetyje. Pirmasis vaikų grobimo plykstelėjimas įvyko prieškarinėje Amerikoje. Didžiosios depresijos metais kaip grybų po lietaus pridygo gangsterių grupuočių, kurios be atodairos grobė turtingų ir žymių žmonių vaikus ir giminaičius, reikalaudamos tiems laikams didžiulių pinigų. Šie nusikaltimai dažniausiai likdavo nenubausti, artimieji ne visada net į policiją kreipdavosi, todėl gangsteriai darėsi vis įžūlesni, “kolegų” sėkmė skatino naujus nusikaltimus.

Continue reading „Žmonių grobimas – pelningas verslas” →