Kinijos karinė galia. Youtube.com
Kinija liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip joms gresia pašalinimas iš Kinijos rinkos, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė aukštas vyriausybės pareigūnas ir pramonės organizacija.
Praėjusį mėnesį, Taivanui atidarius atstovybę Vilniuje, Kinija apribojo savo diplomatinius santykius su Lietuva. Praėjusių metų lapkritį Lietuvos valdančioji koalicija susitarė paremti, pasak jos, Taivano „kovotojus už laisvę“, todėl kilo pavojus jos santykiams su Kinija.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas žiniasklaidai Wang Wenbinas ketvirtadienį pareiškė, kad Kinija laikosi tarptautinių prekybos taisyklių, ir dar kartą sukritikavo Lietuvą dėl jos pozicijos Taivano atžvilgiu.
„Tai sudarė klaidingą įspūdį, kad Taivanas yra atskirtas nuo Kinijos, padarė didelę žalą Kinijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui ir tapo grėsmingu precedentu tarptautinėje bendruomenėje, – sakė jis. – Kinija tvirtai gins savo suverenitetą, teritorinį vientisumą ir esminius interesus“.
Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirti tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda juos į Kiniją.
„Jie (Kinija) siunčia žinutes tarptautinėms bendrovėms, kad jei jos naudos detales ar gaminius iš Lietuvos, joms nebebus leista parduoti savo produktų Kinijos rinkoje ar ten gauti reikiamų resursų, – agentūrai „Reuters“ sakė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas. – Matėme, kad kai kurios bendrovės nutraukė sutartis su Lietuvos tiekėjais“. Komunistinio teroro Kinijoje aukų minėjimas Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jis neįvardijo nei bendrovių, nei nukentėjusių tiekėjų.
Lietuvos pramonininkų konfederacija, atstovaujanti tūkstančiams Lietuvos įmonių, patvirtino, kad Kinija ėmėsi priemonių prieš kai kurias tarptautines bendroves, kurios perka prekes iš Lietuvos tiekėjų.
„Šią savaitę pirmą kartą matėme tiesioginį Kinijos spaudimą tiekėjui atsisakyti lietuviškų prekių, – sakė konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. – Anksčiau sulaukdavome tik grasinimų, kad taip gali nutikti, dabar jie tapo realybe“.
„Mums skaudžiausia, kad tai Europos bendrovė, – sakė V. Janulevičius, turėdamas omenyje tarptautinę bendrovę. – Daug Lietuvos įmonių yra tokių bendrovių tiekėjos“.
Jis taip pat neįvardijo nė vienos įmonės.
Lietuva svarsto galimybę įsteigti fondą, kuris apsaugotų vietos įmones nuo Kinijos atsakomųjų veiksmų, „Reuters“ sakė aukštas vyriausybės pareigūnas.
Lietuvos vyriausybė tariasi su įmonėmis, kurioms yra pavojus nukentėti nuo šio ginčo su Kinija, dėl galimos finansinės paramos, pavyzdžiui, paskolų, sakė pareigūnas.
Lietuva taip pat kreipėsi į Europos Komisiją prašydama paramos.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis laiške, kuris šios savaitės pradžioje buvo išsiųstas aukščiausiems Komisijos pareigūnams ir su kuriuo susipažino „Reuters“, prašė paramos siekiant atremti Kinijos veiksmus.
Mantas Adomėnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Europos Komisija reagavo pareikšdama, kad „ES yra pasirengusi pasipriešinti bet kokio pobūdžio politiniam spaudimui ir prievartos priemonėms, taikomoms bet kuriai valstybei narei“.
„Kinijos dvišalių santykių su atskiromis ES valstybėmis narėmis raida turi įtakos ES ir Kinijos santykiams apskritai“, – sakoma EK pareiškime.
Oksfordo universiteto Kinijos centro atstovas George‘as Magnusas, paprašytas pakomentuoti Kinijos veiksmus, sakė, kad nors Kinija „nuolat grasina, kad išmėtys žaislus iš vežimėlio“, vis dėlto tai, kad ji taikosi į trečias šalis, t. y. tarptautines bendroves, yra neįprasta ir anksčiau to nėra buvę.
M. Adomėnas teigė, kad Kinijos valdžios institucijos taip pat ima varžyti eksportą į Lietuvą, be kita ko, stabdydamos eksporto kreditų garantijas Lietuvos importui iš Kinijos.
„Tai palietė maisto produktus, lazerius, žaliavas, vaistus, baldus, drabužius“, – sakė jis „Reuters“. – Mes nepasiduosime šiam spaudimui. Ką mes nuspręsime daryti, vadindami Taivaną Taivanu, tai Lietuvos, o ne Pekino reikalas“.
Turkija ir Didžioji Britanija antradienį pasirašė laisvosios prekybos susitarimą, užtikrinantį dvišalės prekybos tęstinumą po šią savaitę įvyksiančio britų pasitraukimo iš ES Bendrosios rinkos ir muitų sąjungos.
Susitarimas įsigalios sausio 1 d., vaizdo konferencijoje, kurioje dalyvavo ir Didžiosios Britanijos tarptautinės prekybos sekretorė Liz Truss, sakė Turkijos prekybos ministrė Ruhsar Pekcan.
Šių žinių sulaukta po to, kai praėjusią savaitę britams pavyko pasiekti prekybos susitarimą su ES.
R. Pekcan antradienio susitarimą pavadino „istoriniu“. Jame atkartojamos dabartinės prekybos sąlygos tarp Turkijos, turinčios muitų sąjungos susitarimą su ES, ir Didžiosios Britanijos, už kelių dienų paliksiančios bloko Bendrąją rinką.
Be šio susitarimo dėl papildomų mokestinių įsipareigojimų Turkija būtų patyrusi 2,4 mlrd. dolerių eksporto į Didžiąją Britaniją nuostolių, sakė R. Pekcan.
Pasak britų Tarptautinės prekybos ministerijos, prekyba tarp Turkijos ir Didžiosios Britanijos 2019 m. sudarė 18,6 mlrd. svarų sterlingų (20,5 mlrd. eurų).
Didžioji Britanija yra antra pagal dydį Turkijos eksporto rinka po Vokietijos.
Susitarimas dėl prekybos be muitų apima visas žemės ūkio ir pramonės prekes, sakė R. Pekcan, pridurdama, kad Turkija sieks susitarimą išplėsti, jog jis taip pat apimtų investicijas ir paslaugas.
L. Truss sakė, kad susitarimas „nutiesia kelią naujam, ambicingesniam susitarimui su Turkija netolimoje ateityje, ir yra dalis mūsų plano pastatyti JK modernių susitarimų su dinamiškomis ekonomikomis tinklo centre.“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl pagrasino Europos Sąjungai muitais automobilių importui.
Jei ES ir JAV nesusitars dėl prekybos sutarties, tokie importo mokesčiai bus „labai rimtai“ svarstomi, sakė D. Trumpas Pasaulio ekonomikos forumo Davose kuluaruose. „Mes manome, kad su Europa galime pasiekti susitarimą“, – pabrėžė jis.
Prieš tai D. Trumpas Davose susitiko su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. JAV tikisi greito prekybos susitarimo, pareiškė Baltieji rūmai. JAV ir ES yra svarbios prekybos partnerės. Jos 2018-aisiais pasikeitė prekėmis ir paslaugomis už beveik 1,3 trln. dolerių.
D. Trumpo vyriausybė jau pernai grasino ES 25 proc. muitais automobilių importui, tačiau grasinimų neįgyvendino.
D. Trumpą erzina tai, kad ES šalys į JAV eksportuoja daugiau prekių nei atvirkščiai. ES yra pareiškusi, kad į muitus automobiliams atsakytų naujais importo muitas JAV produkcijai. Dėl to gali grėsti prekybos karas tarp dviejų ekonominių milžinių.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ketvirtą 2018 m. ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 3,9 proc. Tai buvo sparčiausias augimas per visus 2018 metus, taigi kol kas Lietuvos ekonomika išlaiko augimo trajektoriją ir demonstruoja stebėtiną atsparumą neigiamai tarptautinei aplinkai, teigia bendrovės „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas.
Itin geras ketvirto ketvirčio rezultatas taip pat rodo, kad trečią ketvirtį fiksuotą žymų Lietuvos BVP sulėtėjimą labiausiai lėmė techniniai veiksniai, o ypač prastas žemės ūkio derlius, – bet ne faktinės pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių problemos, savo komentare rašo ekonomistas.
„Tiek ketvirtąjį 2018 m. ketvirtį, tiek ir per visus 2018 m. Lietuvos ekonomikos augimas buvo neblogai subalansuotas. Stabilų augimo tempą pademonstravo daugiau nei 60 proc. visos produkcijos eksportuojanti Lietuvos pramonė, kuri pernai 7,1 proc. padidino gamybos apimtis. Augimo apsukų nelėtina ir transporto sektorius, ypač kelių transporto segmentas, kur krovinių pervežimo apimčių augimas apskritai yra dviženklis. Mažėjant nedarbui bei kylant vidutiniam darbo užmokesčiui, stabiliai gerus rezultatus demonstruoja mažmeninės prekybos sektorius, kur ketvirtąjį 2018 m. ketvirtį apyvarta padidėjo 5,8 proc.“, – teigia A. Izgorodinas.
Didžiausių rizikų, kurios šiemet gali pakenkti Lietuvos ekonomikos plėtrai, sąraše ir toliau išlieka sulėtėjusi euro zonos ekonomikos plėtra bei per visus 2018 m. stabiliai mažėjęs optimizmo lygis euro zonoje, pabrėžia ekonomistas.
Lietuvos verslui, pasak A. Izgorodino, reikėtų itin atidžiai stebėti situaciją Vokietijoje, kuri yra didžiausias Lietuvos eksporto partneris su 12 proc. „svoriu“ Lietuvos eksporto struktūroje.
„Lapkričio mėnesį Vokietijos pramonės gamybos apimtys susitraukė 4,7 proc., labiausiai nuo pat 2009-ųjų metų, o dėl prastų pramonės rodiklių Vokietijos ekonomikos rezultatai 2018 m. gale – 2019 m. pradžioje gali gana stipriai sušlubuoti. Iš kitos pusės, kol kas būtų šiek tiek per anksti nurašyti Vokietijos ekonomiką, kadangi vokiečių pramonės augimui labiausiai kenkia beveik pilnai (90 proc.) išnaudojami gamybos pajėgumai bei vos 3,3 proc. siekiantis nedarbo lygis“, – komentuoja ekonomistas.
Pasak jo, lygiai taip pat nereikėtų skubėti nurašyti ir bendrų euro zonos ekonomikos rezultatų, kadangi tam tikra prasme euro zonos ekonomika paprasčiausiai atsitrenkė į lubas ir beveik nebegali augti dėl ribotų gamybos ir žmogiškųjų išteklių resursų. Galų gale, itin žemas nedarbas Centrinės Europos regiono valstybėse, taip pat Lenkijoje, signalizuoja, kad šiemet pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose vidaus vartojimas išliks itin stiprus – tai, pasak A. Izgorodino, yra geras ženklas Lietuvos eksportui.
Dalia Grybauskaitė atidaro Prekybos ir investicijų forumą Šanchajuje. Lietuvos prezidento (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atidarydama Prekybos ir investicijų forumą Šanchajuje, kalbėjo apie atviros pasaulio ekonomikos privalumus, sveikino Kinijos rinkos atsivėrimą, suteikiantį naujų Lietuvos eksporto galimybių, ir nurodė kliūtis, kurias būtina pašalinti, kad valstybių verslo ryšiai būtų aktyvesni, o investicijos – saugios.
Forumas yra vienas iš trijų svarbiausių Kinijos pirmosios tarptautinės importo parodos renginių, kurį atidaryti patikėta Lietuvos Prezidentei. Jis yra dalis Kinijoje vykstančios parodos, kurioje dalyvauja daugiau nei 2800 įmonių iš 130 pasaulio valstybių ir regionų, tarp jų ir Lietuvos. Tikimasi sulaukti 150 tūkst. lankytojų.
Kalbėdama forume Prezidentė pabrėžė, kad tarptautinės prekybos įtampos fone ekonomikų atvirumas yra pasaulio ekonomikos augimo variklis, kuris nesuderinamas su pastaruoju metu tarptautinei prekybos sistemai grasinančiu, niekam nenaudingu protekcionizmu ir izoliacija.
Valstybės vadovė atkreipė dėmesį, kad investicijų skaidrumas, griežtas tarptautinių susitarimų laikymasis yra geriausias atsakas lėtėjančiai pasaulio ekonomikai, todėl sveikintinos Kinijos reformos plačiau atveriant šalies rinką.
Atsivėrimo pasauliui signalą Kinija siunčia ir aukščiausiu lygiu surengusi didelio masto tarptautinę importo parodą ir anksčiau paskelbusi, kad imtasi priemonių pašalinti apribojimus finansinių paslaugų srityje, sutrumpintas „nepageidaujamų“ užsienio investicijų sąrašas, sudarytos geresnės salygos importuoti daugiau produktų, kurių reikia šalies gyventojams.
Vis dėlto, Prezidentės nuomone, to nepakanka, todėl šalies vadovė priminė Europos Sąjungos siūlymus Kinijai aktyviau įgyvendinti atsivėrimo priemones: visuose sektoriuose panaikinti reikalavimą užsienio įmonėms investuoti tik steigiant bendras įmones su vietos verslu, užtikrinti intelektinės nuosavybės apsaugą, tarptautiniam verslui atverti viešuosius pirkimus.
Kinijos planai per 5 metus importuoti prekių ir paslaugų už 10 trilijonų dolerių yra didelė galimybė mūsų gamintojams, juolab kad turime ką pasiūlyti milijardinei tos šalies rinkai, ieškančiai aukštos kokybės produktų.
Gausios Kinijos atstovų delegacijos parodoje „AgroBalt“ domėjosi mūsų maisto pramonės gaminiais, Gyvybės mokslų forume – bendradarbiavimu biotechnologijų srityje. Šiuo metu į Kiniją daugiausia eksportuojame baldų, medienos ir jos dirbinių, lazerių, chemijos pramonės, maisto produktų. Daug perspektyvų turi tiek aukštosios technologijos, tiek tradicinė pramonė.
Pernai Lietuvos eksportas į Kiniją augo 50 proc. – tai tesiekė 180 milijonų eurų. Tuo pat metu importo iš Kinijos apimtys viršijo 820 milijonų eurų.
Šanchajaus parodoje Lietuva turi 2 nacionalinius stendus, savo produkciją pristato 18 šalies įmonių.
Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius sako, kad Europos Sąjungos (ES) atsakomasis žingsnis į JAV tarifus plienui ir aliuminiui buvo teisėtas ir atitinkantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles. Tai buvo subalansuotas atsakas į ES požiūriu vienašališką ir nepamatuotą, o kartu ir neargumentuotą prezidento Donaldo Trumpo administracijos veiksmą. Pasak diplomato, tiek JAV, tiek ir ES prekybos karai būtų labai nenaudingi. Atvirkščiai, norint išlaikyti JAV ir Europos iniciatyvą pasaulyje, šalys turi veikti kartu.
„Atsakomasis žingsnis yra atitinkantis PPO taisykles. Tai yra balansavimo ir subalansavimo priemonės, kurių privalėjo imtis ES, atsakydama į JAV vienašališką sprendimą. Tai yra visiškai normalus elgesys PPO kontekste. Tą patį daro kitos valstybės. Ar tai būtų Kanada, Meksika ar Kinija, kurios irgi papuolė į JAV nemalonę. Tai yra atsakomosios subalansuotos priemonės, kurios tikrai labai atsargiai pasirinktos, labai atsargiai išanalizuotos. Jos yra proporcingos ir teisėtos. Jos tikrai neprovokuoja tolesnio eskalavimo ar tolesnių veiksmų. Tai yra subalansuotas atsakas į mūsų požiūriu vienašališką ir nepamatuotą ir kartu neargumentuotą veiksmą iš prezidento D. Trumpo administracijos“, – Eltai sakė A. Pranckevičius.
Pasak diplomato, D. Trumpo argumentai, kad įvesti muitų tarifai apsaugos JAV nacionalinius interesus, yra klaidingi.
„Prezidentas D. Trumpas plieno ir aliuminio muitus ES, Kanadai, Meksikai ir kitoms valstybėms įvedė argumentuodamas nacionaliniu saugumu. Mes manome, kad tokia argumentacija neišlaiko kritikos. Iš prekybos su Kanada, Meksika ar ES JAV nacionaliniam saugumui grėsmė nekyla“, – sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
Anot A. Pranckevičiaus, šiuo atžvilgiu ES pozicija yra visiškai priešinga JAV. ES įsitikinimu, prekybos barjerų sumažinimas teikia šalims nepamatuojamą naudą.
„Atvirkščiai, mes manome, kad tarifų ir barjerų sumažinimas, prekybos intensyvumas ir didesni prekybiniai ryšiai ir srautai, ypač tarp dviejų svarbiausių Vakarų pasaulio žaidėjų, JAV ir ES, gali turėti abiem šalims nepamatuojamą naudą mūsų visuomenės ekonominės pažangos ir augimo garantiją ir kartu galimybę Vakarų pasauliui išlaikyti iniciatyvą besikeičiančiame pasaulyje“, – teigė diplomatas.
Taip pat, pasak A. Pranckevičiaus, prekybos karai JAV ir ES šiuo metu ypač nenaudingi dėl kitų valstybių spartaus ekonominio vystymosi. Yra grėsmė prarasti lyderiaujančias pozicijas pasaulio ekonomikoje.
„Prieš 20 metų JAV ir ES galėjo ramiai gyventi žinodamos, kad jos kartu sudaro apie 60 proc. visos pasaulio ekonomikos, o šiandien JAV ir ES kartu paėmus sudaro 48 proc. pasaulio ekonomikos. Jau mažiau nei 50 proc. Kalbant metaforiškai, kontrolinio paketo nebeturime, ypač sparčiai augant Kinijai, Indijai, Brazilijai, Turkijai ir kitoms valstybėms“, – sakė diplomatas.
A. Pranckevičius taip pat pažymėjo, kad JAV ir ES nesutarimus turi išspręsti ir vėl lyderiauti pasaulyje. Nes tik taip bus užtikrintas demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės pasaulis.
Donaldas Trump. EPA-ELTA nuotr.
„Jeigu norime, kad išliktų po Šaltojo karo laikų sukurtas demokratijos, taisyklių laikymosi ir teisės viršenybės pasaulis, turime laikytis vieni kitų. JAV ir Europa turi būti kartu. Vienui vieni mes ne tik kad neišlaikysime iniciatyvos, mes galime iš esmės pralošti demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės pasaulį, kurį taip juvelyriškai ir atsargiai kūrėme“, – pabrėžė A. Pranckevičius bei priminė Bendžamino Franklino žodžius: „Arba mes laikysimės vieni kitų, arba mus pakars atskirai“.
Pasak A. Pranckevičiaus, ES tikrai nenori jokio karo. Ji yra pirmoji postmoderni XXI amžiaus veikėja, kuri bando valstybių nacionalinius interesus suburti į bendrą interesą, kuris atstovautų joms visoms. Kuri būtų visų interesų bendras vardiklis. Pasak diplomato, istorijoje nėra buvę kito tokio projekto.
„ES nenori jokio karo su niekuo ir nenori pakartoti tų baisių pasaulinių karų, kuriuos sukūrė Europos valstybės praėjusiame šimtmetyje. Būtent tas prisiminimas ir ta istorinė našta mus, kaip europiečius, užprogramavo taikiai per kompromisą ir bendro dialogo būdu ne tik Europoje, bet ir pasaulyje siekti sprendimų ir skatinti taikaus dialogo kultūrą“, – sako A. Pranckevičius.
Anot diplomato, šiame kontekste ES bet kokie prekybos karai yra labai nenaudingi.
„Nėra kito tokio fenomeno pasaulyje, kur valstybės savanoriškai atiduoda dalį savo suvereniteto, deleguoja galių į tarpnacionalinę instituciją, kad jų pačių interesai būtų geriau apsaugoti, geriau atstovaujami ir vykdomi globaliai. Šiame kontekste prekybos karai ES yra be galo nenaudingi, nes mūsų visų interesai yra tarpusavyje susiję“, – sakė A. Pranckevičius.
Pasak diplomato, prekybos karai ES yra pavojingi dėl galimo lyderiaujančios pozicijos praradimo pasaulio ekonomikoje.
„ES veikia atvirų sienų ir atviros prekybos vidaus rinkoje pagrindu. Taip pat stengiasi atverti prekybą su visu pasauliu. Dėl to iš esmės ES yra pasaulio prekybos superžaidėja, kuri turi daugiausia prekybos sutarčių pasaulyje ir daugeliui svarbiausių ekonominių žaidėjų yra pagrindinė prekybos partnerė. Šiame kontekste Europai prekybos karai yra labai pavojingi“, – teigė A. Pranckevičius.
Pasak diplomato, JAV įvedus muitų tarifus, ES pasielgė priešingai. Ji ir toliau plečia prekybos kelius visame pasaulyje.
„ES, užuot ėjusi tuo pačiu keliu kaip JAV prezidentas, užuot ėmusis ekonominio protekcionizmo kelio ir pradėjusi ginti savo interesą kitų valstybių sąskaita, elgiasi atvirkščiai – rodo tikėjimą laisva prekyba ir PPO ir per pusantrų metų startavo su daugeliu laisvosios prekybos sutarčių – nuo Japonijos iki Australijos. Tuo mes demonstruojame tikėjimą pasaulio prekybos sistema. Sudarydami naujas sutartis plečiame ir Europos prekybos diplomatijos pajėgas“, – sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
Diplomatas pažymėjo, kad ES prekybos sutartis su Kanada jau baigta, dabar ji yra ratifikuojama ES valstybių narių. Antradienį ES pasirašė laisvosios prekybos sutartį su Japonija. Tai yra vienas didžiausių prekybos susitarimų pasaulio istorijoje. Ji bus pateikta ratifikuoti ES parlamente, ES Vadovų Taryboje bei Japonijos parlamente. ES taip pat yra stipriai pažengusi derybose su Australija, Naująja Zelandija, Meksika bei Mercosur.
Pasak diplomato, ES supranta, kad institucijos, kurios buvo sukurtos po Antrojo pasaulinio karo, jau reikalauja reformos ir pokyčių. Ne tik Jungtinės Tautos, kurias dažnai kritikuoja JAV prezidentas, bet, be jokios abejonės, ir PPO. Būtent dėl to per pastarąjį viršūnių tarybos susitikimą birželio 28 dieną Briuselyje ES vadovai savo išvadose pasiūlė kelius, konkrečius kelius, kaip gali būti reformuoja PPO.
„Tam, kad ji būtų efektyvesnė, kad ji būtų demokratiškesnė, kad geriau atspindėtų jos narių interesus ir tam, kad iš tikrųjų JAV prezidento baimės ir lūkesčiai būtų atspindėti“, – sakė A. Pranckevičius.
JAV pirmadienį apskundė savo prekybos partneres, kurios atsakomaisiais muitais reagavo į JAV tarifus plienui ir aliuminiui. Šie JAV prezidento D. Trumpo įvesti tarifai ir pagal JAV įstatymus, ir pagal tarptautines prekybos taisykles yra visiškai teisėti ir pagrįsti, pirmadienį pareiškė JAV įgaliotinis prekybos klausimais Robertas Lighthizeris. Tuo tarpu atsakomieji muitai, kuriuos, be kitų, ėmė taikyti ES, anot jo, nusižengia PSO taisyklėms.
Europos namai. Slaptai.lt nuotr.
PPO įteiktas skundas nukreiptas prieš ES, Kiniją, Kanadą, Meksiką ir Turkiją. D. Trumpas tarifus plienui ir aliuminiui paskelbė kovą – ES, Kanadai ir Meksikai iki birželio pradžios buvo suteikta išimtis. Kinija balandį paskelbė atsakomuosius muitus, Turkija – birželio 21-ąją, ES – birželio 22-ąją. Kanados atsakomieji muitai įsigaliojo liepos 1-ąją, Meksikos – birželio 5-ąją.
Tarptautinis valiutos fondas pirmadienį įspėjo, kad dabartiniai prekybos konfliktai netrukus taps didžiausia grėsme pasaulio ekonomikai. D. Trumpas jau pagrasino naujais 200 mlrd. dolerių importo muitais, be kita ko, automobiliams iš Europos bei kiniškoms prekėms.
Prekybinio karo su JAV pradėti nereikėtų, nes prekybiniuose karuose laimėtojų nebūna. Taip dalyvaudama neformaliame Europos Vadovų Tarybos susitikime Bulgarijoje sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Šiuo metu esame diskusijose, <…> diskusijos vyksta apie tarifų įvedimą, didinimą, ne tik plienui ir metalui, bet ir kitoms prekėms. Tai reikštų prekybinį karą, ko tikrai su mūsų saugumo partneriais, NATO draugais nereikėtų turėti, nes prekybiniuose karuose laimėtojų nėra“, – trečiadienį žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
Šalies vadovės teigimu, Europa turėti tobulinti ir savo užsienio bei prekybos politiką.
„Europos rinka dar turi daug tarifų ir <..> manau, kad galime sėsti – ir būtina sėsti – prie derybų (stalo, – ELTA) ir kalbėtis“, – sakė D. Grybauskaitė.
ELTA primena, kad kovo 8 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsaką dėl importo muitų plieno ir aliuminio pramonės produkcijai įvedimo. Plieno importui įvedamas 25 proc. muitas, aliuminio importui – 10 proc. muitas. Tačiau Kanadai ir Meksikai numatytos išimtys.
Tiesa, kovo pabaigoje JAV laikinai padarė išimtį ES dėl aliuminio ir plieno muito tarifų, tačiau Bendrija nori, kad sprendimas būtų nuolatinis. Be to, Briuselis perspėja Vašingtoną, kad gali reaguoti į muitų didinimą atsakomosiomis priemonėmis.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris kovo pradžioje pareiškė, kad ES gali pritaikyti muitus pirmaujantiems JAV prekių ženklams kaip „Harley-Davidson“, „Bourbon“ ir „Levi’s“ džinsams.
Balandžio 3 dieną energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ dujų prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ ir SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimus su JAV „Freeport LNG“.
Anksčiau D. Trumpas taip pat teigė, kad visos Baltijos šalys yra stabilios ir patikimos prekybos partnerės.
Ta mintis sutapo ir su Katalikų Bažnyčios mokymu, kad Dievas sukūrė žemę, vandenį, visą gamtą ir jos turtus vienodai visiems žmonėms, o ne tik kokiai saujelei išrinktųjų. Bet tuomet, Atgimimo metais, atrodė, kad pirmiausia tai galima įgyvendinti tik esant socializmui, bendravalstybinei (bendratautinei) nuosavybės formai.
Tai pirmiausia buvusiam valdančiųjų luomui – dvarininkams, bajorams, klebonams kėlė baimę ir pasipiktinimą, kaip ir „litvomanų“ deklaruojamas tautiškumas, tautinė valstybė jiems kėlė baimę dėl vienvaldiškumo praradimo.
Beje, tokio atgyvenusio luominio mąstymo buvo ir lenkų viršininkas, Rytų Lietuvos okupantas J. Pilsudskis.Jis, neatsižvelgdamas į lietuvių tautos valią turėti savo nepriklausomą valstybę, smurtu norėjo sugrąžinti lietuvių tautą ir jos valstybę į „unijinius laikus“, į uniją, buvusią naudinga tik Lenkijai.
Vienu iš pagrindinių ūkio augimo variklių šiuo metu pelnytai įvardijamas eksportas, kurio laukia nauji iššūkiai – investicijos ir inovacijos pramonėje. Nepaisant sulėtėjusio Rusijos BVP augimo, paaštrėjusios euro zonos skolų krizės, Lietuvos eksporto plėtra neparanda pagreičio.
Tokios mažos šalies, kaip Lietuva, eksportas gali po įvairiausių šokų greitai prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų ir toliau sėkmingai augti. Prognozuojama, jog bendras prekių ir paslaugų eksportas artimiausius dvejus metus turėtų augti vidutiniškai po 10 proc. kasmet ir 2014 m. pasiekti 115 mlrd. Lt.
