Policijos sraigtasparnis. Katedros aikštė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos policija tvirtina, kad kartu su kitomis Lietuvos ir užsienio institucijomis sėkmingai užtikrino viešąją tvarką liepos 11–12 dienomis vykusio NATO viršūnių susitikimo metu. Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas teigia, kad renginio metu netinkamose vietose buvo pastatyti ir iš jų perkelti per 80 automobilių.
Savo ruožtu policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sakė, kad renginio tvarkingumą ir saugumą gerai įvertino ir iš užsienio atvykę už saugumą atsakingi asmenys.
„Ilgas ir kruopštus pasirengimas, nuolatinis bendradarbiavimas su institucijomis ir partneriais, profesionalus ir pasiaukojantis pareigūnų darbas lėmė tai, kad NATO viršūnių susitikimo metu pavyko išvengti rimtų incidentų. Nuoširdžiai dėkoju visiems pareigūnams, atlikusiems didelį darbą ir dar kartą įrodžiusiems, kad yra tikri profesionalai ir puikiai geba atlikti jiems pavestas funkcijas, užtikrinti viešąją tvarką ir gyventojų saugumą. Renginio saugumą puikiai įvertino ir už saugumą atsakingi užsienio kolegos“, – sakė R. Požėla.
Didžiausias iššūkis policijos pareigūnams buvo delegacijų ir jų kortedžų lydėjimas, visgi, kaip teigia Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, delegatų kelionės vyko, kaip buvo suplanuota ir skaudžių eismo įvykių mieste buvo išvengta.
„Kažkokių vėlavimų nebuvo, eismo įvykių susijusių su kortedžais nebuvo, kažkokių rimtų viešosios tvarkos pažeidimų irgi nefiksavome. Tai mes vertiname, kad šis renginys praėjo labai puikiai“, – Eltai teigė R. Matonis.
G. Grubinskas: dėl eismo ribojimų nesilaikymo buvo nutempti 89 automobiliai
Nors su viešosios tvarkos pažeidimais nesusidurta, Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas G. Grubinskas teigė, kad renginio metu įsigaliojus naujiems eismo ir automobilių stovėjimo apribojimams iš gatvių buvo patraukti 89 netinkamose vietose pastatyti automobiliai.
Draudžiama. Slaptai.lt nuotr.
„Įsigaliojant eismo ribojimams į „Susisiekimo paslaugų“ valdomas aikšteles buvo perkelta 20 automobilių, kurie ribojimų zonoje stovėjo iki pastatant draudžiančius ženklus ir kurių savininkai nepatraukė patys. Šiuos automobilius vairuotojai iš jiems nurodytų aikštelių galėjo pasiimti be jokių papildomų mokesčių. Nuo ribojimų pradžios priverstinai nuvežti 69 automobiliai, kurie pažeidė galiojančius kelio ženklus. Šie automobiliai nutempti į saugomą aikštelę, iš kurios automobilius buvo galima atsiimti tik sumokėjus nutempimo kaštus (135 eurus) ir administracinę baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą“, – Eltai komentavo G. Grubinskas.
„Daugiausia automobilių išvežta iš Upės, Barboros Radvilaitės, J. Jasinskio ir T. Ševčenkos gatvės. Daugumą automobilių vairuotojai atsiėmė tą pačią dieną, kai jie buvo priverstinai nuvežti“, – pridūrė jis.
Taip pat, pasak miesto savivaldybės atstovo, miestą prižiūrinčios įmonės buvo pasiruošusios eismo ir kitiems apribojimams ir veiklą vykdė sklandžiai.
„Visi eismo ribojimai buvo įvesti laiku ir sklandžiai, kaip buvo suplanuota pagal suderintas schemas ir keliamus saugumo reikalavimus. Miestą prižiūrinčios įmonės buvo pasiruošusios ribojimams: aplinkos tvarkymas ir šiukšlių išvežimas vyko pagal suderintus grafikus, tam buvo gauti leidimai, taip pat pasiruošta nenumatytiems atvejams, parengti reagavimo planai. Dėl to miesto tarnybos nepatogumų nepatyrė“, – sakė jis.
A. Bilotaitė: pareigūnai ir darbuotojai parodė ypatingą profesionalumą
Anot vidaus reikalų ministrės Agnė Bilotaitės, tiek pareigūnai, tiek darbuotojai rodė ypatingą profesionalumą ir kompetenciją, taip užtikrindami istorinio įvykio saugumą. Taip pat, jos manymu, labai svarbus buvo ir gyventojų, supratusių renginio mąstą ir išgirdusių institucijų prašymus, atsakingumas, geranoriškumas.
„Dėkoju visiems viešąjį saugumą ir visuomenės rimtį aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimo metu užtikrinusiems pareigūnams, demonstravusiems ypatingą profesionalumą ir aukštą kultūros standartą. Esu dėkinga tiems, kurie kantriai dirbo gatvėse, aikštėse, ant stogų, pasienyje ir vykdant kontrolę prie vidaus sienų, operacijų centruose. Taip pat tiems, kurie saugojo strateginius objektus, užtikrino renginių apsaugą ir darė daug nematomo daro. Gerai sutelktų pastangų dėka rimtų incidentų išvengėme. Istorinis renginys praėjo saugiai“, – sakė A. Bilotaitė. Sraigtasparnis virš Pilaitės. Gintaro Visocko nuotr.
Pasak renginyje dirbusių policijos pareigūnų, juos maloniai stebino ir gyventojų susitelkimas, atsakingumas, geranoriškumas, kas ženkliai prisidėjo prie sėkmingo institucijų darbo.
Sraigtasparniai virš Pilaitės. Gintaro Visocko nuotr.
„Dėkoju gyventojams, supratusiems renginio mąstą ir išgirdusiems institucijų prašymus“, – sakė R. Požėla.
Viešąją tvarką neeilinio renginio metu užtikrino Lietuvos policijos, Valstybės sienos apsaugos (VSAT), Viešojo saugumo (VST), Finansinių nusikaltimų tyrimų (FNTT) tarnybos.
Viešąją tvarką kiekvieną parą užtikrino nuo 1000 iki 1500 policijos pareigūnų, jiems talkino Šaulių sąjunga, policijos rėmėjai, taip pat Lenkijos, Latvijos, Estijos, Moldovos ir Europos sienų apsaugos agentūros „Frontex“ pareigūnų pajėgos.
Šiomis dienomis svarbias užduotis vykdė ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai – atliko patikras ir kontrolę prie laikinai atkurtų valstybės vidaus sienų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai dirbo operacijų centre.
Policijos automobiliai. Slaptai.lt fotografija
Sostinėje vykusiose „Baltic Pride“ eitynėse incidentų fiksuota nebuvo, teigia Vilniaus policijos atstovė Julija Samorokovskaja.
„Tikrai nieko nebuvo užfiksuota, policija negavo jokių pranešimų apie incidentus“, – Eltai teigė J. Samorokovskaja.
Anot J. Samorokovskajos, policijos duomenimis, renginyje dalyvavo apie 4,5 tūkst. dalyvių.
Siekiant išvengti galimų provokacijų bei neramumų renginio metu budėjo sustiprintos policijos pajėgos. Policijos pareigūnai pasiliko galimybę neįleisti į renginio teritoriją riziką viešajai tvarkai keliančių asmenų, tikrino jų daiktus.
ELTA primena, kad LGBTIQ bendruomenė šeštadienį organizavo „Baltic Pride“ festivalio eitynes.
Tuo pačiu metu buvo surengti ir oponuojantys „Baltic Pride“ eitynėms renginiai. „Baltic Pride“ eitynių metu Vilniaus savivaldybė išdavė leidimą Katedros aikštėje organizuoti ir susirinkimą, kurio metu buvo meldžiamasi už krikščioniškas vertybes. Šį renginį organizavo katalikų pasauliečių judėjimas „Katalikų Tradicija“. Taip pat Vingio parke vyko visuomenininko Kristupo Krivicko renginys „Už tradicinę šeimą“.
Pistoleto šūvis. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, gegužės 27 d. (AFP-ELTA). Jungtinėse Valstijose šaunamieji ginklai yra dažniausia vaikų ir jaunuolių mirties priežastis.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) oficialūs duomenys rodo, kad 2020 metais nuo šaunamųjų ginklų žuvo 4 368 vaikai ir jaunuoliai iki 19 metų amžiaus. Beveik du trečdaliai šių mirčių buvo nužudymai. Autoavarijose tais metais žuvo 4 036 vaikai. Žūtys keliuose iki tol buvo dažniausia mirties priežastis šioje amžiaus grupėje.
Šie skaičiai praėjusią savaitę buvo paskelbti specializuotame žurnale „New England Journal of Medicine“. Autoriai konstatuoja, kad ginkluoto smurto atvejų per koronaviruso pandemiją dėl neaiškių priežasčių padaugėjo. Tačiau esą „nereikėtų manyti, skaičiai vėliau vėl grįš į iki pandemijos buvusį lygį“.
Dauguma mirčių panaudojant ginklą yra savižudybės. Žudynės mokyklose, kaip šią savaitę Juvaldyje, kai buvo nušauta 19 vaikų, sudaro tik nedidelę vaikų mirčių nuo šaunamųjų ginklų dalį.
Nuo šaunamųjų ginklų neproporcingai dažnai žūsta juodaodžiai vaikai ir jaunuoliai – daugiau nei keturis kartus dažniau nei baltaodžiai.
Šiems vis dar didesnę grėsmę kelia autoavarijos. Lyginant pagal regionus, didžiausias mirčių nuo šaunamųjų ginklų rodiklis yra sostinėje Vašingtone. Toliau eina Luizianos ir Aliaskos valstijos.
Jungtinėse Valstijose šalčio ir blogo oro aukomis jau tapo 34 žmonės. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinėse Valstijose šalčio ir blogo oro aukų skaičius išaugo iki 34 žmonių. Tai ketvirtadienį pranešė televizijos kanalas CBS.
Jo žiniomis, stichija daugiausiai gyvybių pareikalavo Teksaso valstijoje, kur dėl incidentų, susijusių su atšiauriomis oro sąlygomis, mirė 20 žmonių.
Naujausiais duomenimis, dėl sniego audros apie 300 tūkst. Teksaso gyventojų lieka be elektros, iš jų daugiau kaip 260 tūkst. neturi vandentiekio vandens. Didelėje valstijos teritorijos dalyje laikosi anomalūs šiam regionui šalčiai. Trečiadienį dėl blogo oro buvo atšaukta apie 2,3 tūkst. vidaus ir tarptautinių skrydžių. Ypač sunki situacija susiklostė Teksaso, Misisipės ir Kentukio oro uostuose.
Kaip praneša Teksaso televizijos kanalai, be elektros likę valstijos gyventojai mėgina sušilti automobiliuose. Mažiausiai vienas iš jų apsinuodijo smalkėmis. Mėginimai šildytis prie židinių ir dujinių viryklių arba naudoti generatorius baigiasi gaisrais. Dalis parduotuvių nedirba todėl, kad nėra elektros, o prie kitų nusidriekia ilgos eilės. Federalinė valdžia imasi priemonių, kad padėtų Teksaso ir kitų labiausiai nuo sniego audros ir šalčių nukentėjusių valstijų gyventojams.
Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius sako, kad Astravo atominė elektrinė (AE) yra ir bus grėsme nacionaliniam saugumui ne tik Lietuvai, bet ir visai ES.
„Atominė energetika yra pati nesaugiausia energetika. Tai penkiasdešimtmetį planuojamas veikimas ir toliau reikės galvoti, kaip ją uždaryti, likviduoti. Čia ne tik mūsų, bet ir mūsų vaikų rūpestis, galvos skausmas. Ypač svarbu, kad tokie objektai būtų statomi laikantis visų saugumo reikalavimų.
Ką šiandien žinome, matome ir iš paskutinių incidentų, kad to skaidrumo, atvirumo, dalijimosi su visuomene ir kaimynais informacija apie incidentus, jo nėra. Vertiname, kad būtent Astravo AE nėra saugi, neišpildyti visi saugumo reikalavimai. Lietuva ruošiasi ir turi būti pasiruošusi visiems įmanomiems incidentams“, – „Žinių radijui“ sakė D. Kuliešius.
Radiacinės saugos centrui neturint nuolatinio vadovo, D. Kuliešiaus nuomone, šį klausimą kuo greičiau turėtų išspręsti Vyriausybė.
„Institucija yra svarbi, atlieka svarbias užduotis ir funkcijas ir yra pavaldi ministerijai. Ministerija ir Vyriausybė turi išspręsti šį klausimą, kad institucija veiktų pilnu pajėgumu ir efektyviai“, – teigė jis.
Dėl suveikusios generatoriaus apsaugos sistemos šeštadienį nuo elektros tinklo buvo atjungtas pirmasis Astravo atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje blokas, primena ELTA.
Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra vos už 50 km nuo Vilniaus. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
Vilniuje – eisena, smerkianti rasizmą. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Po penktadienį Vilniuje įvykusios ir viešas diskusijas sukėlusios protesto akcijos prieš rasizmą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir aštuoni tyrimai dėl administracinės teisės pažeidimų. Tai trečiadienį žurnalistams pranešė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
„Vykdomi atitinkami tyrimai. Konkrečiai yra pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir pradėtos 8 administracinių teisės pažeidimų teisenos“, – Seime teigė policijos generalinis komisaras.
Kaip patikslino R. Požėla, tyrimai pradėti dėl pastarąjį penktadienį Vilniuje vykusioje eisenoje demonstruotų plakatų su įžeidžiais, policijai skirtais epitetais. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl kelių aktyvistų susistumdymo eisenos metu.
„Ten buvo situacija, kai buvo susistumdymas, situacija yra užfiksuota ir dabar yra normalia tvarka vykdomas tyrimas“, – teigė generalinis komisaras.
R. Požėla neslėpė, kad pats skeptiškai vertina tai, kad demonstrantai, susirinkę palaikyti „Black Lives Matter“ judėjimą, viešai įžeidinėjo policiją.
„Be abejo, neigiamai (vertinu – ELTA), mes už tai, kad žmonės taikiai, protingai reikštų savo įsitikinimus, bet jokiu būdu nevartodami tokių epitetų ir neįžeidinėdami institucijų ar konkrečių pareigūnų, ar dar blogiau – nenaudodami prievartos priemonių“, – teigė R. Požėla.
Jungtinėse Amerikos Valstijose nesibaigiant protestų dėl juodaodžių teisių bangai, Vilniuje penktadienį suorganizuota eisena, siekiant atkreipti dėmesį į rasizmo problemas bei palaikyti „Black Lives Matter“ judėjimą. Policijos atstovų tvirtinimu, eisenoje dalyvauja apie 1 tūkst. demonstrantų. Tarp susirinkusių demonstrantų buvo asmenų, nešusių plakatus su policijos atžvilgiu įžeidžiais užrašais. Viename iš plakatų buvo užrašas „F**k the police“.
ELTA primena, kad protestai JAV įsisiūbavo policijos pareigūnui Derekui Chauvinui nužudžius sulaikytą juodaodį George‘ą Floydą. Per G. Floydo sulaikymą gegužės 25 d. policijos pareigūnas D. Chauvinas beveik devynias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti. Netrukus jis mirė. Nepriklausoma atlikta autopsija parodė, kad vyras mirė dėl uždusimo.
G. Floydo mirtis paskatino masinius protestus JAV prieš policijos smurtą ir rasizmą, kurie kartais perauga į riaušes ir plėšikavimus. Pačiam pareigūnui D. Chauvinui už antrojo laipsnio žmogžudystę gresia iki 40 metų kalėjimo.
Dezinformacijos taikiniai – NATO veiksmai, siekiant suvaldyti situaciją dėl COVID–19. I Budzeikaitės nuotr.
Informacinės erdvės stebėseną atliekantys Lietuvos kariuomenės Strateginė komunikacijos departamento (SKD) analitikai atkreipia dėmesį, kad nors situacija dėl viruso COVID-19 normalizuojasi, vis vien kuriamos naujos dezinformacijos. Šį kartą dezinformacijos platintojai taikiniu pasirinko Vakarų valstybių žiniasklaidą ir žurnalistus, neva šie iškraipo realią COVID-19 situaciją Rusijoje ir pandemija pasinaudoja šios valstybės atžvilgiu priešiškai propagandai skleisti.
Šie dezinformaciniai pasakojimai „grindžiami“ teiginiais, kad neva Vakarai negali pripažinti, jog Rusija „geriau“ susitvarko su epidemija, o jos oficialia COVID-19 statistika abejojantys ir klausimą apie galimą realių duomenų slėpimą keliantys naujienų agentūros „Bloomberg“ straipsniai kaltinami kaip neva siekiantys nukreipti dėmesį nuo specialiai „mažinamų“ mirusiųjų skaičių Vakarų šalyse.
Gegužės 15–21 d. SKD analitikai nustatė 78 informacinius incidentus. Iš viso nuo vasario 1 d. iki gegužės 21 d., Lietuvos kariuomenės pranešime pateikiamais duomenimis, nustatyta apie 1 248 skirtingų tipų informaciniai incidentai, skleidžiami elektroninėje aplinkoje lietuvių, rusų, anglų ir prancūzų kalbomis, kurie yra susiję su COVID-19.
Kaip ir ankstesniu laikotarpiu, fiksuojami bandymai diskredituoti ir sumenkinti Lietuvos valstybę bei jos pastangas stabdyti koronaviruso plitimą, mūsų šalies narystę ES ir NATO, strateginius partnerius bei sąjungininkus, kritikuojamas Baltijos šalių sprendimas tarpusavyje atverti sienas, siekiama kurstyti šalies piliečių priešiškumą strateginės infrastruktūros ir 5G ryšio plėtrai. Taip pat tęsiamos ankstesnės dezinformacijos naratyvinės linijos, skleidžiamos įvairios realybės neatitinkančios sąmokslo teorijos, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kaltinamas teiginiais, kurie yra neva Vakarų šalių vykdomo informacinio karo ir psichologinio spaudimo prieš Rusijos Federaciją išraiška.
Pasak Lietuvos kariuomenės analitikų, tokiais dezinformacijos ir melagingos informacijos pasakojimais siekiama neutralizuoti Lietuvos visuomenės kritinį mąstymą, didinti atskirtį tarp valstybės bei jos piliečių, ugdyti žmonių nepasitikėjimą ES ir NATO bei šių organizacijų valstybėmis narėmis, stabdyti naujų komunikacijų infrastruktūros plėtrą, kurstyti nesankcionuotas protesto akcijas.
Per baltųjų nacionalistų mitingą Virdžinijos valstijos Šarlotsvilio mieste žuvo moteris, dar 19 žmonių buvo sužeisti, skelbia BBC.
Nelaimė įvyko, kai į mieste prieš nacionalistus protestuojančią žmonių minią įvažiavo automobilis. Jį vairavo dvidešimtmetis Ohajo valstijos gyventojas, šiuo metu sulaikytas dėl įtarimų antrojo laipsnio žmogžudyste. JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) pradėjo įvykio tyrimą.
Pasak Šarlotsvilio policijos departamento, be sužeistųjų, dar 15 žmonių nukentėjo per kitus smurtinius incidentus per kraštutinių dešiniųjų mitingą.
Spaudos konferencijos metu Virdžinijos gubernatoriaus Terio Makoulaifo (Terry McAuliffe) žinutė chaosą Šarlotsvilyje sukėlusiems baltiesiems nacionalistams buvo trumpa: „eikite namo“.
Taip vadinamas dešiniųjų susivienijimo („Unite the Right“) mitingas buvo surengtas protestuojant dėl planų nuversti generolo Roberto Edvardo Li (Robert Edward Lee) paminklą. Šis amerikiečių generolas JAV pilietiniame kare vadovavo už vergiją pasisakiusiems konfederatams.
Turkijos oro kompanija, pavargusi nuo nedrausmingų keleivių, gali uždrausti gerti alkoholį būtent Rusijos reisuose, rašo Maksas Fischeris "The Washington Post" tinklaraštyje, remdamasis laikraščio "Izvestija" pranešimu.
Toks sprendimas gali būti priimtas dėl serijos atsitikimų dalyvaujant keleiviams iš Rusijos, kurie piktnaudžiavo alkoholiu ir tapo nebekontroliuojami.
Vien tik pernai "Turkish Airlines" reisuose tarp Turkijos ir Rusijos 28-iais atvejais turėjo įsikišti policija.
