Strasbūras, lapkričio 23 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį prieš Europos Parlamento (EP) internetinę svetainę surengta kibernetinė ataka. Ji surengta netrukus po to, kai europarlamentarai priėmė rezoliuciją, kuria pripažino Rusiją terorizmą remiančia valstybe.
Apie ataką pranešė EP atstovas žiniasklaidai Jaume Duchas. Jis tviteryje parašė, kad tai buvo vadinamoji DDoS ataka, kuri sukurta dirbtinai padidinti apkrovą ir tokiu būdu sutrikdyti svetainių veiklą.
Tuo metu EP pirmininkė Roberta Metsola kalbėjo apie „įmantrų“ išpuolį, su kuriuo šiuo metu tvarkosi informacinių technologijų specialistai. „Tai įvyko po to, kai pripažinome Rusiją terorizmą remiančia valstybe. Mano atsakas – slava Ukraini“, – savo tviterio paskyroje parašė R. Metsola, panaudodama ukrainietišką frazę, kuri reiškia „šlovė Ukrainai“.
Anksčiau trečiadienį EP didele balsų dauguma priėmė teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją, kurioje teigiama, kad tyčiniai Rusijos pajėgų išpuoliai ir žiaurumai prieš Ukrainos gyventojus, civilinės infrastruktūros naikinimas ir kiti šiurkštūs tarptautinės ir humanitarinės teisės pažeidimai prilygsta terorizmui ir karo nusikaltimams. Todėl europarlamentarai pripažįsta Rusiją valstybe, kuri remia terorizmą ir naudoja teroristines priemones.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Arvydas Anušauskas kreipėsi į ekonomikos ir inovacijų ministrą Rimantą Sinkevičių bei Registrų centro generalinį direktorių Saulių Urbanavičių, klausdamas apie tai, kas jau yra suplanuota padaryti, kad valstybės piliečiams svarbūs visų elektroninių registrų duomenys būtų saugūs bet kokių krizių ar stichinių nelaimių ar net karo metu.
„Penktadienį vis dar neveikia e. sveikatos sistema. Nors tvirtinama, kad visų registrų – ypač didžiosios e. sveikatos sistemos – duomenys saugūs, atkurti, tačiau nėra garantijos dėl nepasitaikysiančių klaidų. Neveikiant e. sveikatai ne tik gali kilti žala ir rizika piliečių sveikatai, bet galimos ir kitos grėsmės – duomenys gali būti lengvai prarandami, nutekinami“, – teigia A. Anušauskas.
Seimo narys yra įsitikinęs, kad „kiekviena krizė – tai ir galimybė sustiprėti, jei tik imamasi adekvačių priemonių keisti padėčiai, taisyti trūkumus“.
Anot Seimo nario, verta atkreipti dėmesį į visų šalies informacinių technologinių (IT) sistemų strategijos ir valdymo tobulinimą, ne tik į technines IT detales.
Kaip primena ELTA, Seimo Socialdemokratų partijos frakcija reikalauja valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus S. Urbanavičiaus atsakyti į klausimus dėl aukščiausios saugumo kategorijos, tai yra e. sveikatos sistemos ir kitų Registrų centre saugomų duomenų bazių, atkūrimo.
Socialdemokratai klausia, ar Registrų centro vadovas prisiims atsakomybę, kokia žala yra padaryta per tą laiką, kai buvo neprieinami Registrų centro duomenys, ir kaip ta žala bus kompensuota.
Gavę Registrų centro vadovo S. Urbanavičiaus paaiškinimus spręsime, ar nėra pagrindo kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, sako socialdemokratai.
Mano supratimas apie informacinių technologijų veikimo principus nėra nulinio lygio (tokios pozicijos nulinukų tarp atsipalaidavusių, neskubančių pataikyti koją į koją su laiko dvasia žmonių, gerai paieškojęs, rastum ne vieną), o yra giluminis dalykas, peraugantis į aiškiai išreikštą minusą. Jeigu norite, tą patį galima pasakyti ir kitaip, truputėlį palankesne man kryptimi, ne be pagrindo tvirtinant, kad mano informacinių technologijų nesupratimas yra aukščiausiojo lygio, o savo ruožtu taip į viršūnę pasikėlusio, šitokios pakraipos arogantiškojo nesupratimo pagrindu kartas nuo karto kylantys nesusipratimai neretai įgyja archetipinio pavyzdžio reikšmę.
Kitaip tariant, mano alergija laiko dvasiai ir iš paskos sekančiai informacinių technologijų palydai yra ne tiek paprastojo apsileidimo, kiek įsisąmoninto pasirinkimo dalykas. Ne viename forume, taip pat ir tarptautinėse konferencijose ne kartą tvirtinau, kad informacinių technologijų sklaida naikina dialogo galimybes, tikro žmonių bendravimo džiaugsmą pakeisdama pūsles pritrinančiu plastmasiniu bendravimo protezu, tokiu štai būdu niekais paversdama kukliojo Sokrato, dialogą įtvirtinusio kaip vakarų filosofijos normos ir formos didingą pavyzdį, triūsą.
Mobilusis telefonas yra reikalingas ir man, bet toli gražu ne kaip ryšio priemonė, greičiau kaip aprangos kodo detalė, kaip žmogaus normalumą patvirtinantis atributas, leidžiantis pabandyti apsimesti, kad ir tu, nežiūrint visko, priklausai tai pačiai genčiai (anksčiau indėnai dėl tokių pat sumetimų dėvėdavo vadinamąjį medicininį kapšelį).
Išties, mobilusis telefonas mano išdidžios vienatvės tuščiuose kambariuose, baisiai išgąsdindamas, nuskamba tik vieną kitą kartą per kelis mėnesius, bet greitai nurimstu sužinojęs, kad kažkas paskambino apsirikęs numeriu. Nėra čia ko slėpti, žinučių taip pat rašyti nemoku. Ar sakote, kad ir karvę galima išmokyti įlipti į medį? Galimas daiktas, karvę galima išmokyti net šokti baletą, tačiau aš, pabandykite įsivaizduoti, esu tokia užsispyrusi karvė, kuri turi laisvą valią ir neskuba mokytis to, prie ko netraukia širdis. Kartais dar pagalvoju, kad greičiau nei aš į medžius sulipsite vis tik jūs, moderniosios beždžionės, besistaipydamos su savo išmaniaisiais, jau patraukusios negrįžtamos involiucijos keliais.
Žinia, pandemija užpuolė mūsų populiaciją nepasiruošusią. Tačiau pabandykite įsivaizduoti ir mano patirtą diskomfortą, kai, visą sąmoningą gyvenimą kovojęs prieš informacinių technologijų dominavimą mūsų gyvenime, iš vakaro sužinojau, kad nuo rytojaus jaunosios kartos prusinimą galiu pratęsti tik nuotoliniu būdu, t. y per vaizdo transliacijas.
Dabar nekartosiu kažkada išsakyto pastebėjimo, kad nuotolinis mokymas gali būti prilygintas seksui telefonu, neprisiminsiu iš naujo to drastiško palyginimo jau vien dėl to, kad niekados nesu pabandęs nei sekso telefonu nei su telefonu, tiesą pasakius, nežinau, kas tai galėtų būti, be to, reikia atsižvelgti į savo jaunųjų kolegų diskretiškumą, apsidraudžiant, kad jų gražias ir lepias sielas neužgautų mano šiurkštokas kalbėjimo tonas, – tačiau dabar iš tiesų jaučiuosi kaip tas atskirtas nuo žmonių seksualinis maniakas, kuris dūsta, krenkščia ir riaumoja už neįveikiamos stiklinės pertvaros.
Vaizdo transliacijų įrankį nuotolinio mokymo aplinkoje susikūriau pats, didesne dalimi sekdamas vidiniu balsu, intuityviai, menkai galėjęs pasiremti profesionalų pateiktomis rekomendacijomis dėl man nežinomos čia lydimųjų paaiškinimų kalbos stilistikos, alternatyvius pasirinkimus įvardijančios supanašėjimo linkme, kai, dar kitais žodžiais tariant, dėl tikslo turiningumo čia kartas nuo karto, be visa ko kito, yra peržengiami formaliosios logikos kanonai. Neišdrįsau kreiptis dėl detalesnio paaiškinimo į budinčią armiją konsultantų, įsivaizduodamas, kad ši armija yra kooptuota iš svetimos genties rekrūtų.
Taigi pasigaminau kažką pagal principą „pasidaryk pats“, nors, prisipažinsiu, neramina aplinkybė, kad daugiau nei pusė detalių atliko. Jeigu norite, pasigaminau kosminį laivą iš man prieinamų priemonių, o galima pasakyti net taip, kad susikaliau kosminį laivą iš mano pašiūrėje gulėjusių lentgalių. Teoriškai žiūrint, toks aparatas negalėtų skraidyti, tačiau didžiai mano nuostabai, pakilo, paskrido, apsivertė ir nutūpė nežinomoje man planetoje. Pro nutūpusio aparato iliuminatoriaus langą matau, kaip aplinkui renkasi aborigenai. Knieti atidaryti duris ir išeiti į lauką, pasisveikinti, bet drausminu save, suprasdamas, kad dėl galimo virusinio užkrato pavojaus iš jų ar mano pusės, to negaliu daryti.
Nenoriu dabar įsivelti į platesnę diskusiją – kuo skiriasi gyvenimas prisijungus ir atsijungus, dabar atkreipdamas dėmesį tik į tą panašumą, kad tiek ten, tiek čia gyvenimą gali staiga ištrinti užpuolę virusai. Kita vertus, jeigu matysite kitose vaizdo transliacijose, vaizdo susitikimuose jau su kitais dėstytojais pro šalį prabėgantį prailginto torso, labai išblyškusį, pamišusių akių vyriški, tai galiu būti aš, pasiklydęs virtualioje erdvėje, neberandantis kelio atgalios. Dar nežinau tik to, ar mano sapnai prisijungimo režime taip pat matysis visiems vaizdo transliacijų pavidale.
Kažkas man yra bandęs įrodyti, kad pasisveikinimas ištiesiant vienas kitam delnus, ateina iš tų laikų, kai, norint palaikyti bendravimą, reikėdavo parodyti, kad delne neslepi ginklo. Imant už atskaitos tašką tokį pavyzdį, pabandykime apibrėžti sokratiško tipo dialogą kaip bendravimą, kuris yra galimas tik tada, kai mes nebijome vienas kitą apkrėsti. Vaizdo įrašas negali atstoti tokio bendravimo dar ir dėl to, jog vaizdo transliacijose mes negalime matyti savo dialogo partnerio periferiniais rakursais. Senovės germanai, o ir mūsų protėviai buvo įsitikinę, kad velnias neturi nugaros, o kokia yra jūsų dialogo partnerio padėtis šiuo delikačiu klausimu, – vaizdo transliacijos toli gražu nepadės įsivaizduoti.
Trečiadienį Užsienio reikalų ministerijoje vyks rinkos studijos „E. valdžios sektorių galimybės Čilėje ir Kosta Rikoje“ pristatymas, skirtas Lietuvos informacinių technologijų (IT) įmonėms, ieškančioms naujų eksporto rinkų ir besidominčioms verslo galimybėmis Lotynų Amerikos ir Karibų šalyse.
Renginyje bus pristatomi Europos ir Lotynų Amerikos verslo paslaugų tinklo („ELAN Biz“) užsakymu atlikto tyrimo rezultatai, bus pateikta Čilės ir Kosta Rikos verslo aplinkos analizė, patekimo į rinką specifika, techniniai IT sektoriaus ypatumai ir kiti faktoriai, kurie galėtų padėti Baltijos šalių įmonėms sklandžiau patekti į šias rinkas ir įgyvendinti e. valdžios projektus.
Šis verslo rinkos tyrimas, skirtas Baltijos šalių IT sektoriui, vykdomas bendradarbiaujant su Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų šalių fondu.
„Didžioji Britanija „smogs smūgį atsakydama“ į užsienio vyriausybių ir nusikaltėlių hakerių kibernetines atakas, pranešė Didžiosios Britanijos iždo kancleris. Mūsų šalis privalo įsisavinti agresyvų požiūrį, kad apgintų savo ekonomiką, infrastruktūrą ir privatų piliečių gyvenimą nuo priešiškų jėgų. Vieną iš didžiausių nuogąstavimų žadina rizika, kad hakeriai gali smogti oro transporto ir energetikos tinklų kontrolės sistemai“, – sako Frensis Eliotas laikraštyje The Times.
„Pranešdamas apie 1,9 mlrd. dolerių programą skaitmeninei gynybai gerinti, Hamondas pagarsino patį nedviprasmiškiausią grasinimą panaudoti ką tik įsisavintas puolamąsias galimybes prieš atakuotojus, ar tai būtų pavieniai paaugliai, ar užsienio valstybės“, – sakoma straipsnyje. – Jo komentarai nuskambėjo po virtinės puolimų prieš Vakarus, kuriais kaltinama Rusija. Praeitą mėnesį JAV viceprezidentas Džo Baidenas pagrasino atsakomąja kibernetine ataka prezidentui Vladimirui Putinui, kuris kaltinamas mėginimais paveikti prezidento rinkimus JAV įsilaužimais. Būgštauta ir dėl šnipinėjimo ryšium su planais panaudoti kinų techniką Esekso branduolinėje elektros jėgainėje“.
„Hamondas perspėja, kad Didžioji Britanija vis pažeidžiamesnė dėl labai išplitusios „protingos“ buitinės technikos, – perspėja autorius. – Praeitą savaitę The Times rašyta, kad gali būti įsilaužta į prijungtus prie Wi-Fi įrenginius, įskaitant kameras, kavavires ir radioaukles, – vadinamojo „daiktų interneto“ dalis. Dėl to jų savininkams kyla pavojus, kad jie gali būti stebimi, apiplėšti ar atjungti nuo elektros tinklų.
„Kancleris pasakė 4-iems tūkstančiams ekspertų, kurie dalyvavo Microsoft konferencijoje Londone, kad senstančios IT (informacinių technologijų, – red.) sistemos, kompiuterinio saugumo specialistų trūkumas ir paprastų įsilaužimo įrankių paplitimas dar labiau sustiprina tą pavojų. Naujos kibernetinį saugumą užtikrinančios nacionalinės strategijos rėmuose jis paskelbė, kad steigiamas naujas valstybinis institutas reikšmingiausioms silpnoms vietoms ištirti, – praneša Eliotas. – Prieštaringiausia kanclerio pareiškimo dalis buvo jo grasinimas pasukti Britanijos kibernetinio karo galimybes prieš „asmenis, vykdančius priešiškus veiksmus“.
„Mūsų naujoji strategija (…) leis mums imtis esmingesnių priemonių apsigynimui kibernetinėje erdvėje ir smogti atsakomuosius smūgius atakos atveju“, – sakė jis“.
Apie tai, ar amerikiečiai vis dar galingiausi pasaulyje ir ko tikėtis iš Kinijos bei Rusijos, su mokslininku kalbėjosi LRT žurnalistas Simonas BENDŽIUS.
Hamburgo kontržvalgybininkas Manfredas Murkas ragina mažas firmas būti budrias, rašo „Die Welt”.
Pramoniniame šnipinėjime visos priemonės yra geros: pradedant pasiųstais praktikantais ir baigiant kontroliuojamais laikmenų kaupikliais, sako jis.
„Pramoninio šnipinėjimo pavojus yra, bet jis nevienodai liečia kompanijas, – perspėja Manfredas Murkas. – Dažniausiai mažos ir vidutinės įmonės, skirtingai nuo didelių koncernų, neturi būtinų išteklių savo saugumo tarnybai išlaikyti“. Pasak kontržvalgybininko, žvalgybos labiausiai domisi kompanijomis, susijusiomis su energetika, gynyba ir informacinėmis technologijomis.
Ar įmanoma su kompiuteriu „bendrauti“ gimtąja kalba? Jei šį klausimą kas nors būtų uždavęs prieš 10 metų, kada kompiuteriai, internetas ir kitos informacinės technologijos žengė pirmuosius tvirtesnius žingsnius Lietuvoje, šio klausimo autorius greičiausiai būtų likęs nesuprastas. Kompiuteris tuomet „kalbėjo“ tik angliškai. Natūralu, kad šitoks „bendravimas“ su technologijomis turėjo pasekmių – lietuvių kalbą netruko praturtinti įvairūs barbarizmai, svetimybės, trumpiniai.
Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, tai, kad jaunimas elektroninėje terpėje apskritai vengia vartoti lietuviškus rašmenis bei taisyklingą lietuvių kalbą, Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kalbinių technologijų plėtojimu užsiimanti bendrovė „Tilde IT“ ir ryšių su visuomene agentūra Strateginių komunikacijų centras nusprendė moksleivius pakviesti prakalbinti kompiuterį lietuviškai ir paraginti dalyvauti nacionaliniame konkurse „Švari kalba – švari galva“.