Pinigų gausa. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienio rytą patikli panevėžietė neteko nemažos dalies savo santaupų. 1962 metais gimusi moteris gavo pranešimą su nuoroda, kurią atidarius suvedė savo bankininkystės duomenis. Sukčiai praturtėjo 3314 eurų.
Ketvirtadienį Marijampolės apskr. VPK gautas pranešimas, kad birželio 16 d. Marijampolės sav., Liudvinave, moteris į mobiliojo ryšio telefoną iš tariamo banko gavo SMS žinutę su nuoroda, kurią paspaudus ir suvedus el. bankininkystės prisijungimo apsaugos kodus, nuo moters banko sąskaitos buvo nuskaityta 933 eurų.
Ketvirtadienį Vilniaus apskr. VPK gautas moters (gim. 1982 m.) pareiškimas, kad birželio 20 d., apie 19 val., Vilniuje, Talino g., paspaudus iš neva pirkėjo el. paštu gautą aktyvią nuorodą, iš jos banko sąskaitos pasisavinta 3 000 eurų.
Ketvirtadienį Vilniaus apskr. VPK gautas vyro (gim. 1986 m.) pareiškimas, kad tą pačią deną paspaudus neva iš pirkėjo per „Viber“ programėlę gautą aktyvią nuorodą, iš jo banko sąskaitos pasisavinta apie 460 eurų.
Swedbank. Slaptai.lt nuotr.
Sukčiai nesiruošia vasaros atostogų ir nemažina atakų prieš gyventojus apsukų. „Swedbank“ duomenimis, per vieną dieną banko klientų konsultacijų centras gauna iki 400 gyventojų skambučių ir pranešimų apie sukčių bandymus išvilioti asmeninius interneto bankininkystės, mokėjimo kortelių duomenis ir reikalavimus patvirtinti mokėjimus, kurių gyventojai patys neinicijavo.
„Pastaraisiais mėnesiais sukčiai nesiliauja atakavę gyventojų klasikiniu būdu – pasitelkdami sukčiavimą telefonu. Šalies gyventojai sulaukia sukčių skambučių, kuomet skambinantys asmenys prisistato banko darbuotojais ir informuoja apie neva neteisėtas operacijas sąskaitoje, bandymą atlikti pavedimą iš kliento sąskaitos ar neva užpildytą paskolos paraišką“, − sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.
Pasak jos, išskirtinis pastarojo meto telefoninių sukčių bruožas – jie dažniausiai į gyventojus iš karto kreipiasi ir bendrauja tik rusų kalba, nes absoliučia dauguma atvejų skambinama ne iš Lietuvos, tam pasitelkiamos įvairios nuotolinio bendravimo programėlės, pavyzdžiui, „Viber“.
„Sukčiai į gyventojus dažnai kreipiasi vardu, pasako daugiau asmeninių detalių, o pokalbio metu sumaniai išgavę kitą informaciją, sukčiai sudaro įspūdį, kad asmens duomenis gavo iš banko. Tačiau pokalbiui sukčiai būna pasiruošę iš anksto, o duomenis susirenka iš kitų šaltinių, įskaitant pačių gyventojų socialinių tinklų paskyras“, − teigia saugumo ekspertė.
Kaip nurodoma banko pranešime, pastebima tendencija, kad dėl sukčių nuostolių patyrusių gyventojų geografija apima tokius miestus kaip Klaipėda, Vilnius, Visaginas, kuriuose gyvena nemaža dalis rusakalbių gyventojų.
„Paskambinus telefonu pirminis sukčių tikslas yra sukelti įtarimus, neva iškilo reali grėsmė prarasti pinigus arba susilaukti teisėtvarkos pareigūnų dėmesio dėl sąskaitoje atliekamų neteisėtų veiksmų. Jei gyventojai tuo patiki, sukčiai žengia antrą žingsnį – prisistatydami banko saugumo ekspertais jie pažada pagalbą ir siūlosi išspręsti kilusias problemas“, − banko pranešime cituojama Ž. Augonė.
Kaip pabrėžia saugumo ekspertė, tam sukčiai prašo suteikti savo asmeninius prisijungimo prie interneto bankininkystės ir/ar kortelių duomenis bei kliento autentifikacijai ar mokėjimo atšaukimui prašo patvirtinimo suvedant Smart-ID, mobiliojo parašo ar PIN generatoriaus kodus.
„Asmeninių duomenų atskleidimas yra kritinis momentas, nes tai atlikus iškyla reali grėsmė prarasti savo lėšas ir patirti finansinių nuostolių. Todėl gavus bet kokį prašymą iš kitų asmenų atskleisti duomenis ar patvirtinti mokėjimą, kai klientas pats nevykdo atsiskaitymo operacijos, būtina jį įvertinti kritiškai ir jokiu būdu neskubėti atlikti tokių veiksmų“, − perspėja „Swedbank“ atstovė.
Ž. Augonė primena pagrindinį sukčių atpažinimo būdą − banko darbuotojai niekuomet patys neskambina gyventojams prašydami atskleisti prisijungimo duomenų, slaptažodžių, PIN kodų ar kitos slaptos informacijos. Svarbu žinoti, kad bankui nereikia klientų sutikimo tam, kad būtų atšaukta ar sustabdyta mokėjimo operacija.
„Saugokite savo prisijungimo priemones: kodus įsiminkite, o ne užsirašykite, niekam jų neatskleiskite, apsaugokite savo išmaniuosius įrenginius ekrano užraktu ir niekuomet neskubėkite suvesti turimos tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų bei perskaitykite įdėmiai, kam duodate sutikimą. Jei praradote prisijungimo priemonę ar išmanųjį telefoną arba pastebėjote įtartinas operacijas savo banko sąskaitoje, nedelsdami praneškite apie tai savo bankui“, − pabrėžia „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Ž. Augonė.
Teismą pasiekė dar viena sukčiavimo internetine bankininkyste byla
Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai Biržų rajono apylinkės teismui perdavė nagrinėti didelės apimties – 46 nusikalstamų veikų baudžiamąją bylą, kurioje anksčiau teistas 27 metų šio rajono gyventojas kaltinamas neteisėtai disponavęs svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis ir juos panaudodamas inicijavęs finansines operacijas bei savo naudai apgaule įgijęs svetimą turtą.
“Labas, siūlau užsidirbti papildomų pinigų…“ Panašius laiškelius su pasiūlyta galimybe užsidirbti šimtą kitą ar net du tūkstančius litų gavę jauni žmonės, interneto svetainių lankytojai, susigundydavo rizikuoti tikėdamiesi lengvo uždarbio.
Tokių lengvatikių daugiau negu šimtą nusikalstamų veikų padariusiam devyniolikmečiam panevėžiečiui R. B. įvairiuose šalies miestuose ir rajonuose pavyko rasti ne vieną dešimtį.
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorės Gailutės Vilkienės perduota su internetinėmis pažintimis ir sukčiavimais susijusi viena nusikaltimų nuosavybei ir finansų sistemai baudžiamoji byla su ištirtomis 84 nusikalstamomis veikomis jau atversta teisme – joje R. B. kaltinamas apgavęs 21 nukentėjusiąją, kitoje, dar nebaigtoje tirti byloje dėl padarytų analogiškų nusikalstamų veikų jau yra gauti 24 nukentėjusiųjų pareiškimai.
