Vilniaus gatvėmis žygiuoja Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad karinės divizijos suformavimui Lietuvoje kasmet iki 2030 m. reikėtų išleisti vidutiniškai po 200 mln. eurų.
Pirmadienį TV3 televizijai A. Anušauskas teigė, kad, formuojant karinę diviziją Lietuvoje, karių skaičius šalyje turėtų būti padidintas maždaug 1000. „Bet kuris tūkstantis papildomų karių, bet kuris įgalinimo elemento kūrimas, bet kuris jau kito lygio technikos įsigijimas, pavyzdžiui, tankų, visa tai kainuoja realius pinigus. Nes mūsų gynybos biudžetas yra finansuojamas išimtinai iš mokesčių mokėtojų pinigų. Čia nėra europinių pinigų, išskyrus tiek, kiek finansuoja sąjungininkai“, – dėstė krašto apsaugos ministras.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje
Jis pabrėžė, kad tikslių skaičiavimų, kiek iš viso gali kainuoti divizijos sukūrimas, negalintis įvardinti, bet tikino, jog preliminarus lėšų poreikis kasmet iki 2030 m. vidutiniškai siektų apie 200 mln. eurų. „Nenoriu spekuliuoti tais skaičiais, bet kiekvienais metais tektų papildomai investuoti, jeigu norime iš karto pradėti tas investicijas, virš 100 milijonų. Iki 300 milijonų kiekvienais metais, bet labai skirtingai. Tai nėra toks procesas kur gali viską gauti ir įsigyti. Vidurkis būtų gal 200 milijonų“, – TV3 televizijai sakė A. Anušauskas.
ELTA primena, kad pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurią sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ brigados bei viena rezervinė brigada, institucijos planuoja suformuoti iki 2030 m.
Tinginys ramiai miega. Slaptai.lt foto
Briuselis, kovo 21 d. (ELTA). Nors 2014 metais NATO šalys susitarė dėti pastangas, kad iki 2023 metų jų gynybos išlaidos išaugtų bent jau iki 2 proc. BVP, pernai šį rodiklį pasiekė tik septynios iš 30 Aljanso narių, praneša portalas „eurointegration“.
Antradienį pateiktos NATO ataskaitos duomenimis, du ir daugiau procentų BVP gynybai skiria Estija (2,12 proc.), Graikija (3,54 proc.), Latvija (2,07 proc.), Lietuva (2,47 proc.), Lenkija (2,42 proc.), Didžioji Britanija (2,16 proc.) ir JAV (3,46 proc.).
Gynybai mažiausiai išleido Ispanija (1,09 proc.), Belgija (1,18 proc.), Slovėnija (1,26 proc.) ir Kanada (1,29 proc.).
Pristatydamas ataskaitą, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paaiškino, kad užsibrėžtą rodiklį turėjo pasiekti dar dvi šalys (jis nepatikslino, kurios), tačiau jų BVP 2022 metais išaugo daugiau nei tikėtasi.
„Nėra jokių abejonių, kad turime daryti daugiau ir turime tai daryti greičiau. Sparta, kuria didiname išlaidas gynybai, nėra pakankama. Pavojingesniame pasaulyje turime daugiau investuoti į gynybą”, – pabrėžė jis.
Užrašas skelbia: „Ten, kur Rusijos kariuomenė – ten karas. Rusijos kareivi, grįžk namo”
Londonas, lapkričio 19 d. (ELTA). Dėl karo ir pralaimėjimų fronte Rusija kitų metų biudžeto projekte didina išlaidas gynybai daugiau nei 40 proc., praneša britų žvalgyba.
Lapkričio 16 dieną Rusija per vieną dieną išplatino didžiausią skolos vertybinių popierių emisiją ir surinko 820 mlrd. rublių (13,6 mlrd. JAV dolerių), socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.
„Tai svarbu Rusijai, nes skolos emisija yra pagrindinis mechanizmas, padedantis išlaikyti gynybos išlaidas, kurios po invazijos į Ukrainą gerokai padidėjo“, – teigiama pranešime.
Jame taip pat teigiama, kad 2023 metais planuojamos Rusijos išlaidos „nacionalinei gynybai“ sieks apie 5 trilijonus rublių (84 mlrd. JAV dolerių), t. y. bus daugiau kaip 40 proc. didesnės nei ankstesniame preliminariame 2023 metų biudžete, kuris buvo skelbiamas 2021 metais.
Kaip pažymi žvalgyba, neapibrėžtumo laikotarpiu išleisti skolos vertybinius popierius yra brangu.
„Labai tikėtina, kad šio aukciono mastas rodo, jog Rusijos finansų ministerija mano, kad dabartinės sąlygos yra dar gana palankios, tačiau numato, kad kitais metais fiskalinė aplinka taps vis labiau neapibrėžta“, – sakoma žvalgybos pranešime.
Karo Ukrainoje pasekmės Rusijai
Rusijos kariuomenė. EPA – ELTA nuotr.
Kaip pranešė ukrainiečių portalas UNIAN, remiantis gegužės mėnesį atliktais skaičiavimais, Rusijos Federacija karui su Ukraina kasdien išleisdavo 900 mln. dolerių.
Į šią sumą buvo įskaičiuotos išmokos kariams, jų aprūpinimas šaudmenimis ir raketomis, taip pat sugadintos karinės įrangos remonto išlaidos.
JK žvalgybos duomenimis, dėl masinių raketų smūgių Ukrainai Rusijos atsargos senka. Taip pat buvo skelbiama, kad karas prieš Ukrainą visam laikui atėmė iš Rusijos pirmaujančios energetinės valstybės statusą.
Didžiosios Britanijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Rusija išlieka „opiausia tiesiogine grėsme“ Jungtinei Karalystei, teigiama naujoje ataskaitoje, kurioje apibrėžiama Londono saugumo politika po „Brexito“.
„Integruotos apžvalgos“ ataskaitoje, kurioje pateikiama didžiausia JK užsienio ir gynybos politikos apžvalga nuo Šaltojo karo pabaigos, ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pažadėjo, jog šalis išliks NATO dalimi ir bendradarbiaus su „sąjungininkėmis ir partnerėmis“ sprendžiant saugumo iššūkius „fiziniame pasaulyje“ ir internetinėje erdvėje.
Dokumente nurodoma, kad „JK gerbia Rusijos žmones, kultūrą ir istoriją“, tačiau priduriama, jog „iki tol, kol pagerės santykiai su jos vyriausybe, mes aktyviai atgrasysime ir ginsimės nuo viso Rusijos keliamų grėsmių spektro.“
„Mes ir toliau viršysime NATO keliamą 2 proc. BVP gynybos išlaidų tikslą, ir toliau siūlysime savo branduolinius ir kibernetinius pajėgumus sąjungininkių gynybai“, – teigiama ataskaitoje.
JK ir Rusijos santykiai pastaraisiais metais atšalo dėl keleto incidentų, įskaitant dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimą 2018 m. kovą JK teritorijoje.
Abiem jiems ataka nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ vos nesibaigė mirtimi.
JK taip pat kaltina Rusiją kišusis į 2015 m. JK visuotinius rinkimus, prieš juos kai kuriems parlamento nariams patyrus kibernetinę ataką.
Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Praėjusiais metais pirmą kartą 11 NATO valstybių iš 30-ies pasiekė Aljanso keliamą gynybos išlaidų tikslą. NATO antradienį pranešė, kad pirmą kartą 2 proc. savo BVP gynybai skyrė Prancūzija, Norvegija ir Slovakija.
Pernai bendros NATO gynybos išlaidos sudarė 1,03 trln. dolerių (864 mlrd. eurų). Šalyse narėse – be JAV – jos augo šeštus metus iš eilės, ši kartą – 3,9 proc. Nuo 2014 metų Kanada ir Europos NATO sąjungininkės savo nacionalinius gynybos biudžetus padidino iš viso 190 mlrd. dolerių.
„Tikimės, kad ši tendencija šiais metais tęsis“, – sakė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Esą „absoliučiai būtina, kad ši dinamika būtų išlaikyta“. Nes grėsmė sąjungininkių saugumui neišnyko. J. Stoltenbergas paminėjo Rusiją, kibernetinę grėsmę, terorizmą ir vis labiau kariniu požiūriu stiprėjančią Kiniją.
J. Stoltenbergas pripažino, kad kai kurios sąjungininkės 2 proc. ribą viršijo tik todėl, kad dėl pandemijos smuko jų ekonomika ir todėl gynybos išlaidoms teko didesnis svoris santykyje su BVP. Tačiau NATO vadovas pasidžiaugė, kad karinės išlaidos toliau nuolat didėja.
NATO vadovas vasarį teigė manąs, kad šiais metais 2 proc. tikslą pasieks tik devynios šalys. AFP informacija, Prancūzija ir Norvegija greičiausiai vėl nukris žemiau šios ribos.
NATO sąjungininkės 2014 metais po Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos susitarė savo gynybos išlaidas per dešimt metų padidinti iki 2 proc. BVP. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastaraisiais metais ypač Vokietiją pliekė dėl per mažų karinių išlaidų ir kaltino šios šalies vyriausybę saugantis JAV sąskaita.
JAV ir 2020-aisiais buvo daugiausiai išlaidų gynybai skiriančia NATO šalimi. Jos siekė 3,73 proc. BVP ir sudarė 71 proc. bendrų Aljanso išlaidų gynybai.
Toliau, remiantis NATO ataskaita, eina dešimt Europos šalių, pasiekusių 2 proc. tikslą. Tai Graikija (2,68 proc.), Estija (2,33), Didžioji Britanija (2,32), Lenkija (2,31), Latvija (2,27), Lietuva (2,13), Rumunija (2,07), Prancūzija (2,04), Norvegija (2,0) ir Slovakija (2,0).
Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinių Valstijų NATO partnerės, vis spaudžiamos prezidento Donaldo Trumpo, toliau didina išlaidas gynybai. Preliminariu vertinimu, šiais metais europiečių partnerių ir Kanados gynybos išlaidos augs 4,3 proc., trečiadienį sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Išlaidos gynybai augs šeštus metus iš eilės. „Aš tikiuosi, kad ši tendencija tęsis“, – spaudos konferencijoje sakė NATO vadovas.
JAV prezidentas D. Trumpas jau seniai priekaištauja dėl nesąžiningo naštos pasidalijimo NATO ir pirmiausiai Vokietiją užsipuola dėl palyginti nedidelės išlaidų dalies. NATO viršūnių susitikime Briuselyje prieš dvejus metus D. Trumpas net pagrasino, kad JAV trauksis iš Aljanso, jei ne visos partnerės tučtuojau skirs gynybai 2 proc. savo BVP.
Amerikiečių kariai Vilniuje, Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dėl 2 proc. gynybos išlaidų tikslo sutarta 2014 metais. Remiantis susitarimu, visi sąjungininkai iki 2024 metų turi priartėti prie tikslo skirti gynybai mažiausiai 2 proc. savo BVP.
Remiantis trečiadienį pristatytais skaičiais, 2020-aisiais 2 proc. tikslą be JAV pasieks tik dar devynios NATO narės. Tai Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija, taip pat Graikija, Didžioji Britanija, Rumunija, Lenkija, Prancūzija ir Norvegija. Daugelis kitų NATO valstybių iš 30-ies dar yra toli šio tikslo.
Tarp jų, pavyzdžiui, yra Ispanija, skirianti 1,2 proc., Belgija su 1,1 proc. ir Liuksemburgas, atseikėjantis tik 0,6 proc. savo BVP.
Palyginimui: JAV šiais metais gynybai skirs 758 mlrd. dolerių (663 mlrd. eurų). Tai yra 3,9 proc. šalies BVP.
Prieš NATO viršūnių susitikimą Londone JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą patvirtino savo reikalavimą dėl didesnių išlaidų gynybai, kurias turėtų skirti sąjungininkės. JAV moka „gerokai per daug“, sakė jis pirmadienį.
D. Trumpas vis kelia gynybos išlaidų klausimą, taip eidamas į konfrontaciją su partnerėmis.
Kad būtų sumažinta naujo skandalo rizika NATO viršūnių susitikime antradienį ir trečiadienį, Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas praėjusią savaitę paskelbė, kad europietės NATO sąjungininkės ir Kanada į NATO biudžetą mokės daugiau. Atitinkama suma nuo 2016 metų pradžios iki 2020-ųjų pabaigos sieks 130 mlrd. dolerių (118 mlrd. eurų).
„J. Stoltenbergas pasakė, jog mes buvome atsakingi, aš buvau atsakingas už tai, kad papildomai gausime daugiau kaip 130 mlrd. dolerių iš šalių, kurias saugome, kurios nemokėjo“, – kalbėjo D. Trumpas. Partnerės esą nevykdė savo įsipareigojimų. Dabar jos, anot prezidento, turės „šiek tiek pasidalyti našta“.
Kelionę į NATO viršūnių susitikimą D. Trumpas pavadino viena svarbiausių prezidento kelionių. Jį atskraidinęs orlaivis pirmadienį nusileido Londono Stanstedo oro uoste.
D. Trumpas nepavargdamas reikalauja, kad visos šalys iki 2024 metų gynybai skirtų 2 proc. savo BVP.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda atsargiai vertina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) siūlymą dėl skolinimosi krašto gynybai. Pasak jo, labai neatsakinga kvestionuoti partijų pasiektą nacionalinį susitarimą dėl krašto gynybos finansavimo.
„Dabar būtų labai neatsakinga savo pačių rankomis imti kvestionuoti šitą nacionalinį susitarimą. Mano giliu įsitikinimu, tai užbrauktų pasitikėjimą visais kitais būsimais nacionaliniais susitarimais ateityje. (…) Elkimės atsakingai, gerbkime savo pačių priimtus dokumentus, nes tai buvo ne prezidento, ne premjero pasirašytas nacionalinis susitarimas, o pirmiausiai politinių partijų lyderių susitarimas“, – savo poziciją išreiškė G. Nausėda.
Anot prezidento, kova tarp socialinių išlaidų ir gynybos išlaidų finansavimo yra visiškai suprantama, tačiau noras ieškoti lėšų šaltinių socialinėms reikmėms krašto apsaugos sąskaita yra pavojingas.
„Visada bus šita amžina kova tarp socialinių išlaidų arba išlaidų kitoms reikmėms ir krašto apsaugos išlaidų. Tai turbūt nėra jokia speciali Lietuvos istorija, panašius iššūkius ir panašias diskusijas patiria visos šalys, jeigu būtų kitaip, turbūt išlaidos kariniams tikslams arba gynybos tikslams būtų ne 2 proc., o 10 arba 20 proc. Aš suprantu norą ieškoti šaltinių kitoms socialinėms išlaidoms gynybos išlaidų sąskaita, tačiau tai yra ganėtinai pavojingas kelias“, – kalbėjo šalies vadovas.
Lietuvos ir Lenkijos prezidentų spaudos konferencijos metu G. Nausėda akcentavo, kad nacionalinio susitarimo negalima sulaužyti ir dėl įsipareigojimų NATO. Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23
„Šiuo metu mes tikrai matome, kad mūsų didesnio prisidėjimo prie NATO būtinai reikia, ir jeigu norime tikėtis mūsų partnerių NATO paramos, mes turime patys pademonstruoti, kad gebame vykdyti savo įsipareigojimus“, – teigė prezidentas.
ELTA primena, kad pasirašytame Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai iki 2030 metų.
Prezidento G. Nausėdos patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Vytauto Žuko teigimu, šis BFK sprendimas gali pakenkti Lietuvos nacionaliniam prestižui, o mažesnis finansavimas gynybai gali sutrukdyti Lietuvai įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) trečiadienį pasiūlius mažinti gynybai skiriamas lėšas, numatytas kitų metų Vyriausybės teikiamame valstybės biudžeto projekte, komiteto pirmininko pavaduotojas, liberalas Kęstutis Glaveckas tikina, kad nieko dramatiško neįvyko. Lietuva, pasak parlamentaro, ir dabar įvykdo savo įsipareigojimus bei skiria gynybai 2 proc. nuo šalies BVP.
„Aš manau, kad įsipareigojimų reikia laikytis, (…) bet išeinant iš dabartinės situacijos, aš manau, kad reikėtų santūriau. Rizikos gana didelės, negali iškart nušauti kelių zuikių. Jei daugiau kaip 2 proc. mes ir taip duodam… Tarp ES šalių, kurios yra NATO, tai mes lyderiai. Mes ir estai. O vokiečiai, kur iš tikro turi didžiulę masę pinigų ir didžiules galimybes bei įtaką gynybai, (…) ženkliai mažiau (skiria lėšų gynybai. – ELTA) kol kas“, – Eltai sakė K. Glaveckas.
K. Glavecko manymu, yra kitų tautai svarbių sričių, kurioms reikalingos lėšos, o toks siūlymas nežymiai mažinti suplanuotas išlaidas gynybai, anot jo, nepamina partijų susitarimo iki 2030 m. palaipsniui pasiekti ir skirti 2,5 proc. nuo BVP krašto apsaugos finansavimui.
„Išlaikomi tie 2 proc. Bet ką tai reiškia, jeigu ekonominė situacija bus krizinė, kaip buvo 2008 metais – tada mažino ir nežiūrėjo. Negali taip daryti, reikia ir su tauta skaitytis. Manau, kad čia nieko dramatiško neįvyko – truputį, kelių dešimtųjų procentų mažesnis (siūlomas gynybos finansavimas. – ELTA), bet daugiau kaip 2 proc. – tas svarbiausias dalykas“, – pridūrė K. Glaveckas.
ELTA primena, kad Seimo BFK trečiadienį nutarė, jog Lietuvos išlaidos gynybai kitąmet siektų ne mažiau kaip 2,01 proc. BVP, o ne 2,05 proc., kaip siūlė Vyriausybė. Vis dėlto pasirašytame Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai iki 2030 metų.
Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas stojo ginti Vokietijos nuo JAV kritikos dėl jos išlaidų gynybai. Vertinant Vokietijos karinį biudžetą, visad būtina atsižvelgti ir į šalies istoriją, pareiškė K. Karinšas lankydamasis Vašingtone.
„Vokiečiai užaugo su didžiuliu kaltės jausmu – su kalte, kad sukėlė du pasaulinius karus. Ir ši kaltė susijusi su visišku priešiškumu karinei galiai“, – kalbėjo Latvijos premjeras idėjų kalvėje „Atlanto Taryba“. Nors Vokietijoje „šie istoriniai prisiminimai ir slopsta“, jie ir toliau yra „daug aktyvesni“ nei kitose šalyse – ypač dabartinių politikų galvose.
Anot K. Karinšo, akiračio negalima susiaurinti vien tik iki karinių išlaidų. „Vokietija be proto daug pinigų skiria paramai vystymuisi. Vokiečiai tikrai nėra nusiteikę neleisti pinigų“, – pabrėžė Latvijos vyriausybės vadovas, kuris pats yra gimęs JAV.
Pastaruoju metu NATO partnerių išlaidos gynybai apskritai augo: 2019-aisiais Aljanso partnerių europiečių ir Kanados išlaidos gynybai, pirmaisiais vertinimais, augs 3,9 proc. Tai bus jau penkti metai iš eilės, kai jos didės. Vokietijos vyriausybė neseniai informavo NATO, kad didins savo karinį biudžetą labiausiai per pastaruosius dešimtmečius.
Lietuvoje viešintis daugiametis vokiečių Bundestago gynybos komiteto narys, buvęs NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentas dr. Karlas A. Lamersas susitikimo su Lietuvos gynybos bei užsienio politikos ekspertais metu pasveikino naujai išrinktą valstybės vadovą bei į Europos Parlamentą deleguojamus politikus ir, kalbėdamas apie NATO svarbą Lietuvai ir visai Europai, teigė, kad Vokietija, pasak jo, turi rasti kompromisą valstybės viduje ir padidinti gynybai skiriamas išlaidas.
Mykolo Romerio universitete vykusio susitikimo pradžioje dr. K. Lamersas pasveikino naujai išrinktą Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą ir, palinkėjęs jam sėkmės, pridūrė, kad abu kandidatai į prezidentus buvo, anot jo, kompetentingi.
„Jie abu yra (…) europiečiai su puikiomis ekspertinėmis žiniomis, tad belieka pasveikinti G. Nausėda bei palinkėti jam sėkmės, ypač užsienio politikoje“, – sakė dr. K. Lamersas.
Vienas iš svarbiausių NATO šalių narių uždavinių, anot jo, yra gynybos išlaidų didinimas. Pasak Bundestago gynybos komiteto nario, Vokietija taip pat privalo sekti Lietuvos pavyzdžiu ir, radusi šalies viduje kompromisą, išlaidas, skirtas gynybai, didinti bent iki 1,5 proc. nuo šalies BVP.
Pasak dr. K. Lamerso, rimtas NATO šalių požiūris į saugumą yra paskatinimas jaunimui geriau suprasti esamą geopolitinę situaciją.
„Jauni žmonės turi suprasti taikos svarbą konstruojant ateitį”, – teigė jis.
Daugiametis vokiečių Bundestago gynybos komiteto narys, buvęs NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentas dr. K. Lamersas, viešėdamas Lietuvoje, gegužės 28 d. sukvietė Lietuvos gynybos bei užsienio politikos ekspertus į susitikimą Mykolo Romerio universitete, kurio tema buvo „NATO ruošiasi Londono vadovų susitikimui: ko galima tikėtis?”.
Vokietijos 2019 metų numatytos išlaidos gynybai siekia apie 1,2 proc. nuo šalies BVP.
Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.
Vokietija šiais metais gerokai padidino savo gynybos išlaidas, informuoja naujienų agentūra dpa.
Federalinė vyriausybė Berlyne šią savaitę pranešė NATO, kad ji siekia 47,32 mlrd. eurų (beveik 52,9 mlrd. JAV dolerių) išlaidų vertės, agentūrai dpa pranešė šaltiniai. Tai yra 5 mlrd. eurų padidėjimas, palyginti su 2018 metais. Jis sudaro 1,35 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Išlaidų padidinimas būtų didžiausias nuo Šaltojo karo pabaigos. Jis vyksta Vašingtono kritikos akivaizdoje.
Remiantis dpa informacija, Vokietijos gynybos išlaidos kitąmet turėtų augti iki 49,67 mlrd. eurų, arba 1,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Praėjusių metų gynybos išlaidos sudarė 1,23 proc. BVP.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kritikavo Berlyną už nepasiektą tikslą NATO narėms, kuris reiškia, kad gynybai jos turi išleisti 2 proc. BVP. Tai atitinka 2014 metais minėtų narių prisiimtą pažadą per dešimtmetį pasiekti šį tikslą.
NATO viršūnių susitikime Briuselyje praėjusių metų vasarą D. Trumpas pagrasino trauktis iš Aljanso, jeigu visos sąjungininkės neskirs gynybai 2 proc. savo BVP.
Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen derybose su savo kolega JAV Patricku Shanahanu praėjusį mėnesį pažadėjo, kad Vokietija padidins savo gynybos išlaidas.
Pasak jos, Vokietija išties gali ir sugebės tai padaryti.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
NATO sąjungininkės patvirtino savo įsipareigojimą dėl gynybos išlaidų didinimo. Užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį Vašingtone paskelbė specialų pareiškimą. „Mes pasiekėme reikšmingos pažangos, tačiau mes galime, privalome ir darysime daugiau“, – sakoma čia.
29-ios NATO valstybės konkrečiai dar kartą atnaujino savo pažadą laikytis 2014-aisiais užsibrėžto vadinamojo 2 proc. tikslo. Tiesa, jis ne visų šalių interpretuojamas vienodai. JAV tikinimu, visos Aljanso valstybės tada įsipareigojo vėliausiai 2024 metais skirti gynybai mažiausia 2 proc. savo BVP. Vokietija tuo tarpu teigia, kad nutarime kalbama tik apie siekį judėti 2 proc. kryptimi.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasveikino sprendimą, tačiau pabrėžė, kad tikisi daugiau. „Visos sąjungininkės pažadėjo investuoti daugiau į gynybą ir pagerinti naštos pasidalijimą Aljanse“, – sakė norvegas. Anot jo, šis pažadas duotas ne todėl, kad būtų pradžiugintos JAV, o todėl, kad gyvename vis labiau nesaugiame ir nenuspėjamame pasaulyje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis kritikuoja NATO šalis dėl per mažų gynybai skiriamų lėšų.
Septynios iš 29 NATO narių 2018 metais pasiekė Aljanso nustatytą išlaidų gynybai tikslą. Tai nemaža pažanga per metus, tačiau greičiausiai nepakankama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas jaustųsi patenkintas.
JAV vadovas ne kartą koneveikė NATO priklausančias Europos šalis už tai, kad šios skiria nepakankamai lėšų kolektyvinei Aljanso gynybai. D. Trumpas nuolat kritikavo NATO, teigdamas, kad JAV į Aljanso biudžetą įmoka žymiai daugiau nei kitos šalys.
Be JAV, 2018 metais dar šešios šalys pasiekė tikslą skirti gynybai 2 proc. BVP. Tai Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Latvija, Lietuva ir Lenkija.
Nors NATO narės pasižadėjo bandyti iki 2024 metų pasiekti išlaidų gynybai tikslą, didžiosios dalies narių nesugebėjimas nors kiek priartėti prie tikslo supykdė D. Trumpą. Kaip pranešama, jis net buvo užsiminęs apie JAV pasitraukimo iš Aljanso galimybę.
Ypač daug D. Trumpo kritikos sulaukė Vokietija. Nors Vokietijos išlaidos gynybai padidėjo nuo 45 mlrd. dolerių iki 50 mlrd. dolerių, šalis yra dar toli nuo nustatyto tikslo. Ji gynybai skyrė 1,23 proc. BVP.
Latvijos Saeimos gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komisija trečiadienį svarstė Gynybos ministerijos 2019 m. biudžeto projektą. Planuojama, kad šiemet kariuomenės išlaidos sieks 637 mln. eurų – 60,3 mln. eurų (10,5 proc.) daugiau nei pernai, o papildomos lėšos bus skirtos tiek NATO pajėgų išlaikymui, tiek ir karių atlyginimų didinimui, skelbia lsm.lv.
Komisijos posėdyje svarbiausius išlaidų gynybai aspektus įvardijo Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas. Pasak jo, didinti gynybos finansavimą būtina dėl jau vystomų projektų tęstinumo.
„Mes turime numatę 637 mln. eurų 2019 m. gynybos biudžetą. Tai reiškia, kad mūsų biudžetas, palyginti su praeitais metais, paaugo 60,3 mln. eurų. Kitiems, 2020 m., mes planuojame biudžetą didinti iki mažiausiai 653 mln. eurų. Čia norėčiau sulaukti daugiau palaikymo dėl kelių konkrečių priežasčių“, – sakė A. Pabrikas.
„Kur keliaus tie papildomi 60 milijonų? Yra 9 pagrindinės pozicijos. Didžiausia jų – 15,3 mln. – suplanuota karių skaičiaus didinimui ir atlyginimų nacionalinėse karinėse pajėgose didinimui. Iškart po to – kovinių NATO grupių palaikymas ir tarptautinių pratybų užtikrinimas. Tam numatyta 9,4 mln. eurų. Taip pat numatyti įvairūs karinių pajėgų vystymo projektai ir jų palaikymas, nes tam reikia rimtų išteklių – beveik 11 mln. eurų“, – tęsė Latvijos gynybos ministras.
Atsakydamas į Saeimos narių klausimus, A. Pabrikas pažymėjo, kad jau 2020-aisiais Latvijos kariuomenės biudžetas gali viršyti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kadangi Gynybos ministerija yra pasiryžusi sukurti „saugumo pagalvę“ tam atvejui, jei BVP ateityje sumažėtų.
„Dėl BVP pokyčių yra vienas dalykas, kuriam reikės tiek komisijos, tiek ir viso parlamento bei vyriausybės palaikymo. Manau, kad mums reikalinga kokia nors „saugumo pagalvė“. Tai reiškia, kad jau nuo 2020 m. mums būtina užsitikrinti 2 proc. BVP viršijantį gynybos biudžetą – taip pat pareigūnai svarsto ir Estijoje, ir kitose valstybėse. Tai reikalinga, kad galėtume jaustis tvirtai, jei įvyktų tam tikra BVP amortizacija. Manau, kad ši suma nebus pernelyg didelė, nes tokia nedidelė amortizacija mums bus labai reikalinga, juk šį klausimą mums užduoda ir tarptautiniu lygmeniu“, – Saeimos komisijos posėdyje kalbėjo Latvijos gynybos ministras A. Pabrikas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pasiūlė ateityje surengti derybas su Kinijos ir Rusijos lyderiais, kuriomis siektų nutraukti „didžiules ir nekontroliuojamas ginklavimosi varžybas“.
„Šiemet JAV išleido 716 mlrd. JAV dolerių. Beprotiška!“ – tviteryje rašė prezidentas.
„Esu tikras, kad kada nors ateityje prezidentas Xi (Jinpingas) ir aš kartu su Rusijos prezidentu (Vladimiru) Putinu pradėsime kalbėtis apie reikšmingą sustabdymą to, kas virto didžiulėmis ir nekontroliuojamomis ginklavimosi varžybomis“, – pridūrė D. Trumpas.
Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
www.iskauskas.lt
Vienu požiūriu vis garsiau skambanti iniciatyva sukurti ES ginkluotąsias pajėgas filosofo Vytauto Radžvilo įvertinta tiksliai: Merkel ir Macrono pasiūlymas naudingas Putinui. Kodėl? Sena jo svajonė supriešinti JAV ir Europą pildosi.
Ši idėja nėra nauja. Diskusijos pagyvėjo tuomet, kai 2003 m. Briuselyje priimtas sprendimas dislokuoti ES policijos pajėgas Balkanų šalyse, tiksliau – tvarkai Makedonijoje palaikyti, perimant šias funkcijas iš NATO taikdarių (EUROFOR), nebuvo labai vykęs. Regione, ypač pasienyje su Albanija ir Kosovu, siautėjo nusikalstamos grupuotės, kurias, kaip buvo įtariama, inspiravo Serbija.
Kelių šimtų Europos policininkų kontingentas nesusidorojo su padėtimi šiose buvusiose Jugoslavijos respublikose, be to, strigo koordinacija su NATO misija, tad gimė idėja kurti savas ginkluotąsias pajėgas. 2015 m. kovą, kaip rašė politologas Vadimas Volovojus, Europos Komisijos pirmininkas J. C. Junckeris „tiesiog susprogdino eterį savo pasiūlymu sukurti ES kariuomenę“.
„Vieninga Europos armija parodytų pasauliui, kad tarp ES šalių daugiau nebus karo. Tokia armija taip pat padėtų mums suformuoti bendrą užsienio ir saugumo politiką ir leistų Europai prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta pasaulyje. Su savo armija Europa galėtų užtikrinčiau reaguoti į grėsmes taikai ES narėse arba kaimyninėse valstybėse. Bendra Europos armija pasiųstų aiškią žinią Rusijai, kad mes rimtai pasiruošę ginti savo europines vertybes“, – tada pareiškė EK vadovas.
JAV prezidentas Donaldas Trampas su žmoma. EPA – ELTA nuotr.
NATO tam neprieštaravo. Tuo pat metu šviesą išvydo Europos politikos studijų centro paruošta ataskaita „Daugiau vienybės Europos gynyboje“, kurios rengimo vadovu buvo ne kas kitas, o pats Javieras Solana – buvęs NATO generalinis sekretorius bei ES Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai. Šiame dokumente, be kita ko, rašoma, kad Europa turi turėti „politinę ir karinę galimybę autonomiškai vykdyti intervencines operacijas už ES ribų“, o plėtoti europinę gynybinę integraciją gali „vienodai mąstančių šalių grupė“.
Įdomu, kad pirmoji šiai idėjai pritarė Vokietija, ilgai po kapituliacijos 1945 m. neturėjusi teisės savo ribotas ginkluotąsias pajėgas naudoti už valstybės sienų. Paskui tam pritarė Prancūzija. Buvo manoma, kad B. Obama pritars šiam pasiūlymui, nes, kaip rašė „US News“, ES kariuomenė galės apginti ne NATO narius Europoje, o, be to, europiečiai pagaliau pradės patys mokėti už savo saugumą.
Tada idėją palaikė Suomija, net ES nepriklausanti Turkija, kuri pažadėjo Europos kariuomenei duoti 60 tūkstančius karių (bėda tik ta, kaip rašo V. Volovojus, kad vokiečiai ir prancūzai priešinasi turkų narystei ES). Palankiai pasiūlymą įvertino Austrija ir Švedija.
Rusijai aneksavus Krymą, kilus karui Ukrainoje, išsiplėtus migrantų antplūdžiui į Europos šalis, „Union Europa Forces“ (UEF) idėja įgavo pagreitį. Europietiškų ginkluotųjų pajėgų kūrimo sumanymas buvo aptartas 2016 m. rugpjūtį vykusiame Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderių uždarame susitikime italų lėktuvnešyje „Garibaldi“ prie Ventotene salos. Britams traukiantis iš ES, italai, kuriems ypač aktuali pabėgėlių problema, finansai ir šlyjanti ekonomika, tampa geri idėjos bendraautoriai.
Ar Europa neišbarstys savo saugumo ir gerbūvio? Slaptai.lt nuotr.
Vienu pirmųjų rimtesnių idėjos realizavimo momentų tapo Europos parlamento 2017 metų vasarį priimta rezoliucija Europos Sąjungoje įsteigti vieningą kariuomenę. Motyvas aiškus: vieningos Europos ginkluotosios pajėgos gali kainuoti ES šalims pigiau, nei gynybos išlaidų didinimas iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, kaip to nuosekliai reikalauja naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Dar 2010 m. „Respublikos“ diskusijų platformoje svarstėme, kuo Lietuvai būtų naudingas naujas ES jėgos mechanizmas. Jau kuris laikas Briuseliui nepakanka priemonių, kuriomis galima būtų kontroliuoti tai, kas dedasi ES valstybėse narėse. Mat ekonominiai ir politiniai svertai ne visuomet veikia taip, kaip norėtųsi.
“Šiuo metu mechanizmai, kuriais Briuselis gali priversti atskiras ES valstybes nares imtis susitvarkyti savo darže, nėra labai patikimi. O netvarka atskirose valstybėse kenkia visai Sąjungai, – kalbėjo šių eilučių autorius. – Be abejo, kariuomenė sustiprintų ES įtaką. Tikėtina, kad ji galėtų atlikti savotišką įbauginimo funkciją, tarkime, prieš nepaklusnias ar nenorinčias susitvarkyti Bendrijos nares”.
Amerikos kariai Arkikatedros aikštėje Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Bet kaip ir NATO, Europos armija negalėtų kištis į jos narių vidaus reikalus. „Tai tik dar labiau padidintų piliečių nepasitenkinimą savo šalies valdžia ir ES”, – tada pritarė V. Volovojus. „Veikiausiai tai labiau būtų savotiškos policijos funkcijos, panašios į tas, kurias ES šiuo metu atlieka Kosove. Pavyzdžiui, viešosios tvarkos palaikymas, karių rengimas, vietinių pareigūnų mokymas. Tokiu atveju ES kariuomenė skirtųsi nuo Aljanso funkcijų”, – anuomet svarstė diskusijos dalyviai.
Iš tiesų, idėja rizikinga, dėl jos apsispręsti bus nelengva. Juo labiau, kad ES atotrūkis nuo JAV pastaruoju metu didėja. D. Trampas daug pastangų deda vengdamas Rusijos ir Kinijos keliamų grėsmių, o JAV karinė galia, kaip pastebi laikraštis „The New York Times“, nagrinėjantis 90 puslapių Kongreso komisijos parengtą pranešimą „Dėl nacionalinės gynybos strategijos“, tolydžio mažėja. Komisija rekomenduoja 3-5 proc. virš infliacijos tempų kasmet didinti JAV karinį biudžetą, kad, be kita ko, augtų NATO karinis dalyvavimas aljanso Rytų flange ir Baltijos šalyse.
Bet štai D. Trumpas kalba kitaip. Jis sukritikavo E. Macrono pasiūlymą kurti vieningas Europos ginkluotąsias pajėgas – „realią Europos armiją“, kad „apsisaugotume nuo Kinijos, Rusijos ir netgi Jungtinių Valstijų“. Amerikos vadovui ypač nepatiko mintis, kad Europai kada nors gali tekti gintis ir nuo Amerikos. D. Trumpas savo „Twiterio“ paskyroje idėją pavadino „labai įžeidžiama“. Gi Prancūzijos lyderis tai pavadino „tviterio tauškalais“.
Vilniečiai – drauge su svarbiausios Lietuvos partnerės kariais – amerikiečiais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kol kas neaišku, kokia Lietuvos pozicija šiuo klausimu. Rusijos naujienų agentūra „Sputnik“ išplatino pranešimą, esą D. Grybauskaitė paragino E. Macroną „priešintis ordoms iš Rytų“. Žinoma, sunku įtarti, kad Lietuva, pritardama UEF idėjai, sutinka būti įtraukta, kaip V. Radžvilas rašo, į Merkel-Putino paktą, panašų į Miuncheno sąmokslą, kad ji dėl to grįžtų į Rusijos įtakos sferą. Jos pasirinkimas, kaip ir prieškarių, labai ribotas…
Užtat stebina tai, kad V. Putinas nedvejodamas pritarė Europos armijos kūrimui. A. Merkel paaiškino, kad UEF „parodytų pasauliui, jog karas Europoje neįmanomas“. Kitaip tariant, bet kokioms Rusijos pastangoms įžiebti ir išplėsti konfliktą Senajame žemyne būtų užkirstas kelias. Maskvos išskaičiavimas čia aiškus: JAV ir ES supriešinimas po „Brexit“ lūžio ir pabėgėlių invazijos, naudingas V. Putinui, siekiančiam suskaldyti ir taip traškančią Bendrijos vienybę bei pakirsti NATO slinktį link vakarinių Rusijos sienų. Kitaip sakant, Vakarų galios sumažėjimas pačių Vakarų rankomis…
Kur du pešasi – trečias laimi. Lietuva bet kuriuo atveju ketina stoti pralaimėjusių pusėn. Ar iš tiesų kartojasi 1938-ųjų situacija?
Paryžiuje su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu susitikęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV nori matyti stiprią Europą ir yra pasiryžusi padėti savo sąjungininkams, tačiau pabrėžė, kad Europa privalo elgtis garbingai dalijantis gynybos išlaidas, praneša „Reuters“.
„Mes norime stiprios Europos – tai mums labai svarbu. Abi puses domina bet koks būdas, padėsiantis tai pasiekti geriausiai ir efektyviausiai“, – JAV prezidentas sakė susitikimo metu.
D. Trumpas patikino Prancūzijos prezidentą, kad JAV nori padėti Europai, tačiau pridėjo, kad šiuo metu gynybos išlaidų našta daugiausiai tenka JAV.
Prancūzijos lyderis sakė pritariąs D. Trumpo pozicijai, kad Europa turėtų daugiau prisidėti prie NATO pajėgumų finansavimo. E. Macronas mano, kad jo pasiūlymai dėl Europos gynybos visiškai atitinka šiuos poreikius.
Per valandą trukusį susitikimą abiejų šalių vadovai taip pat aptarė konfliktus Sirijoje ir Jemene, Irano situaciją, klimato kaitą ir prekybą.
JAV prezidentas sušvelnino savo poziciją dėl tarifų Europos Sąjungoje pagamintiems automobiliams. Taip pat aptarta galimybė atšaukti muito tarifus iš ES importuojamam aliuminiui ir plienui. Pasak D. Trumpo, derybos juda į priekį.
Ne kartą premjerą Saulių Skvernelį dėl Lietuvos nacionalinio saugumo neatitinkančios retorikos kritikavęs ekspertas vėl stebisi Vyriausybės vadovo pareiškimais.
Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius, komentuodamas premjero pasisakymą, kad valdančiųjų iniciatyvoje partijų finansavimo didinimą susieti su išlaidų gynybai didinimu, nėra nieko blogo, klausia – ar premjeras taip elgiasi sąmoningai, ar iš visiško nesupratimo.
Pasak jo, tikrą audrą Seime sukėlusi „valstiečių“ iniciatyva ir premjero išsakytas teigiamas valdančiųjų sumanymo vertinimas iš esmės atitinka Kremliaus interesus – diskredituoti Lietuvos išlaidų didinimą gynybai.
„Pirmiausia mes turime suprasti, su kuo mes susiduriame. Mes susiduriame su priešiška Rusijos veikla ir viena iš pagrindinių krypčių, nekalbant apie visas karines grėsmes, į kurias nukreipta Kremliaus veikla, yra Lietuvos gynybos finansavimas. Tą gynybos finansavimą yra norima diskredituoti kaip tokį, kad jo visiškai nereikia, norima diskredituoti jo organizavimo būdus ir visa kitą, ką įmanoma padaryti“, – Eltai aiškino Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas.
Pasak jo, premjero pareikštas „valdančiųjų“ sumanymo vertinimas iš esmės atitinka Kremliaus interesus. Todėl, samprotavo M. Laurinavičius, kyla klausimas, ar premjeras taip elgiasi sąmoningai, ar iš visiško nesupratimo.
„Toks klausimas dėl premjero man yra kilęs ne pirmą kartą. Vieną kartą apie tai viešai kalbėjau. Man buvo kilęs klausimas, ar premjeras Skvernelis sąmoningai, ar iš visiško nesupratimo informacinio karo prieš Lietuvą kontekste viešai kalbėjo, kad tariama Lietuvos propaganda nė kiek nesiskiria nuo Rusijos dezinformacijos ir propagandos. Dabar kyla lygiai toks pat klausimas“, – apibendrino saugumo ekspertas.
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimo valdantieji lėšas papildomam partijų finansavimui nesėkmingai bandė slėpti po įstatymu, skirtu papildomai skolintis gynybai, kad skiriamos išlaidos atitiktų 2 proc. nuo BVP įsipareigojimus NATO.
Opozicijai nesiregistravus balsavime ir užsiregistravus tik 63 Seimo nariams pasiūlymas buvo atidėtas.
Šis valdančiųjų pasiūlymas sukėlė milžinišką opozicijos nepasitenkinimą. Opozicijoje esantys politikai valdančiųjų sumanymą vadino skandalingu ir grėsmingu nacionaliniam saugumui.
Nepatenkintas liko ir „valstiečių“ atstovas Vytautas Bakas. Politikas teigė, kad patyrę Seimo nariai rado niekšingą būdą išspręsti savo finansavimo problemas.
Tačiau premjeras S. Skvernelis nebandė atsiriboti nuo valdančiųjų bandymo partijų finansavimo didinimą susieti su išlaidų gynybai didinimu. Jis iniciatyvą įvertino teigiamai, traktuodamas jį kaip techninį dalyką.
„Tai yra techniniai dalykai ir, norint priimti bet kokį sprendimą, jei dar šiemet norima turėti papildomą finansavimą, tai tik toks būdas yra galimas. Kadangi pataisa buvo registruota Seimo narės, Vyriausybė bendru sutarimu pritarė šitai pataisai, kaip ir pataisai dėl NATO“, – ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Parlamentinių partijų vadovai savaitę pradės Vyriausybės rūmuose pasirašydami susitarimą, pagal kurį išlaidos gynybai 2030 m. sieks 2,5 proc. nuo BVP. Tiesa, daugiausiai narių šalyje turinčios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai ceremonijoje nedalyvaus – politinė jėga nesutinka gynybai skirti daugiau biudžeto lėšų.
Nors premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį tikino, kad toks LSDP sprendimas turi būti gerbiamas, prieš tai jis teigė: „Pasirašo partijos, kurioms rūpi Lietuvos ateitis“. Likusioms partijoms susitarti nebuvo lengva – dokumentas politinėse batalijose skendo bene 9 mėnesius. Ambicingas kalbas apie 2,5 proc. siekiančias išlaidas jau 2022 m. ir visuotinį vaikinų šaukimą tarnauti kariuomenėje teko užmiršti.
Pagrindinis ir kol kas vienintelis susitarimo kritikas – LSDP lyderis Gintautas Paluckas kaltino valdančiuosius įsitraukiant į ginklavimosi varžybas, kai didelė dalis Lietuvos skursta. Šalininkai atkerta – negalima priešinti išlaidų gynybai ir socialinėms reikmėms, nes finansuoti privalu abu sektorius, o nemaitindami savo kariuomenės, maitinsime svetimą.
Pamaitinsime visą kariuomenę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tai nėra ginklavimosi varžybos ar kokia nors duoklė partneriams. Lietuva privalo gebėti savarankiškai pasipriešinti agresoriams, bent jau iki kol būtų aktyvuotas 5-asis NATO straipsnis (inicijuojantis kolektyvinę užpultos šalies gynybą. – ELTA)“, – praėjusią savaitę sakė Ministrų kabineto vadovas.
Didinti išlaidas gynybai susizgribta po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais. Per ketverius metus išlaidos krašto apsaugai išaugo nuo 321 mln. eurų iki 873 mln. eurų. Šiemet Lietuva pirmą kartą narystės NATO laikotarpiu pasiekė Aljansui duotą įsipareigojimą gynybai išleisti bent 2 proc. BVP. Tik 8 NATO narės iš 29 gynybai skiria pakankamai lėšų. Šis faktas atkreipė JAV prezidento Donaldo Trumpo dėmesį, kuris nevengia užsiminti, kad šalys, norinčios JAV palaikymo, privalo gynybai skirti pakankamai lėšų.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, 46 proc. visų šalies gynybos išlaidų tenka personalui, 30 proc. – ginkluotės modernizavimui, 19 proc. – operacijoms ir išlaikymui ir 4 proc. – infrastruktūrai. Lietuvos ginkluotosiose pajėgose yra 19 740 karių.
