Įslaptinti dokumentai

Žvalgyba

Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.

Vašingtonas, liepos 21 d. (AFP-ELTA). Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo teismo procesas dėl netinkamo tvarkymosi su įslaptintais dokumentais prasidės kitų metų gegužę, penktadienį pranešė šią bylą nagrinėjanti teisėja.
 
D. Trumpas yra pirmasis prezidentas JAV istorijoje, kuriam gresia kriminaliniai kaltinimai. JAV apygardos teismo teisėja Aileen Cannon nurodė, kad buvusio valstybės vadovo teismo procesas prasidės 2024 m. gegužės 20 d.
 
Prokurorai buvo prašę, kad teismo procesas prasidėtų gruodį. Tuo metu D. Trumpo advokatai norėjo, kad procesas įvyktų po prezidento rinkimų, kurie bus surengti 2024 m. lapkritį.
 
A. Cannon tvirtino parinkusi būtent tokią datą, kad abi pusės turėtų laiko susipažinti su daugiau kaip 1,1 mln. puslapių dokumentinių įrodymų. „Nėra prieštaraujančių, kad kaltinamiesiems reikia užtektinai laiko peržiūrai ir įvertinimui“, – teigė teisėja.
 
Slaptieji sąrašai. Top secret

77-erių D. Trumpas laikomas favoritu kovoje dėl Respublikonų partijos nominacijos į prezidento postą. Teismo procesas vyks pačiame pirminės kampanijos, kurios metu partija rinksis savo kandidatą į prezidentus, įkarštyje.
 
Manoma, kad teismo procesas gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
 
Praėjusį mėnesį eksprezidentas nepripažino savo kaltės dėl dešimčių baudžiamųjų kaltinimų, susijusių su galimai netinkamu įslaptintų dokumentų tvarkymusi ir pastangomis užkirsti kelią jų sugrąžinimui. D. Trumpui buvo pareikšti 37 kaltinimai dėl jo atsisakymo atiduoti vyriausybės dokumentus, kuriuos jis pasiėmė, kai 2021 m. paliko Baltuosius rūmus.
 
Remiantis kaltinamuoju aktu, buvęs prezidentas į savo rezidenciją Mar-a-Lago išsivežė šimtus slaptų dokumentų ir juos laikė patalpose, kuriose reguliariai vyko dideli susibūrimai. Pagal vienus kaltinimus gresia iki 10, o pagal kitus – iki 20 metų belangės.
 
Kaltinimai buvo pareikšti ir D. Trumpo padėjėjui Waltine’ui Nautai. 40-metis JAV karinio jūrų laivyno veteranas kaltinamas padėjęs D. Trumpui paslėpti dokumentus eksprezidento rezidencijoje. Jis taip pat nepripažino savo kaltės.
 
D. Trumpas yra pažadėjęs, kad nepaisant dokumentų bylos baigties jis nesitrauks iš kovos dėl JAV prezidento posto.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.07.22; 06:41
Žvalgyba

Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.

Vašingtonas, birželio 8 d. (AFP-ELTA). JAV prokurorai informavo Donaldo Trumpo advokatus apie buvusio prezidento atžvilgiu pradėtą tyrimą, kuriame domimasi jo tvarkymusi su įslaptintais dokumentais, trečiadienio vakarą pranešė amerikiečių žiniasklaida. Tai laikoma ženklu, kad D. Trumpui gali būti pareikšti kaltinimai.
 
„The New York Times“, CNN ir kitos žiniasklaidos priemonės skelbė, kad buvusio Baltųjų rūmų šeimininko teisininkus apie tyrimą informavo specialiojo advokato Jacko Smitho biuras. Šis žingsnis laikomas aiškiausiu iki šiol pastebėtu ženklu, liudijančiu, kad prokurorai artėja prie kaltinimų pateikimo. „The Times“, remdamasis „dviem su šiuo klausimu susipažinusiais žmonėmis“, rašė, kad nėra aišku, kada D. Trumpo komanda sulaukė žinių apie eksprezidento atžvilgiu pradėtą tyrimą.
 
Specialusis advokatas J. Smithas, kurį paskyrė JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas, domisi virtine įslaptintų dokumentų, kuriuos D. Trumpas po išvykimo iš Baltųjų rūmų laikė savo rezidencijoje Mar-a-Lago. Po rugpjūtį ten atliktos kratos Federalinio tyrimų biuro (FTB) pareigūnai išsivežė apie 11 tūkst. dokumentų. D. Trumpui gali grėsti kaltinimai trukdžius vykdyti teisingumą, nes jis kelis mėnesius priešinosi pastangoms sugrąžinti šiuos dokumentus.
 
Pats D. Trumpas neigia įvykdęs kokią nors nusikalstamą veiką. „Man niekas nesakė, kad man reiškiami kaltinimai, o taip būti neturėtų, nes aš nepadariau nieko blogo“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė jis. Buvęs prezidentas tvirtino, kad esą jau daugelį metų mano, jog yra atsidūręs šalies Teisingumo departamento ir FTB taikinyje.
 
D. Trumpas jau yra susilaukęs kaltinimų kitoje byloje.
 
Eksprezidentas yra atvirai pripažinęs, kad pasiėmė ir laikė minėtus dokumentus, taip paprieštaraudamas savo advokatų pateiktai versijai, kad jis dokumentus galimai išsivežė netyčia, vykus chaotiškam pasitraukimui iš Baltųjų rūmų. Remiantis JAV žiniasklaida, tyrėjai yra gavę prieigą prie garso įrašo, kuriame D. Trumpas pripažįsta, kad pasiemė įslaptintą Pentagono dokumentą.
 
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

Pirmadienį amerikiečių žiniasklaidos priemonės taip pat pranešė, kad D. Trumpo teisininkai susitiko su Teisingumo departamento advokatais. Pasak „The Washington Post“, D. Trumpo advokatai atvyko išsakyti poziciją, kad jų klientas neturėtų susilaukti kokių nors kaltinimų.
 
MSNBC kalbino vieną ekspertą, kuris pareiškė, kad trečiadienio naujienos leidžia manyti, jog galimai laukia kaltinimų pateikimas. „Jei prokuroras jums praneša, kad jūsų atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas, tai reiškia, jog jie tikisi pareikšti jums kaltinimus“, – teigė buvęs federalinis prokuroras Renato Mariottis.
 
D. Trumpas jau yra apkaltintas įvykdęs dešimtis finansinių nusikaltimų pagal galimą schemą, susijusią su pinigais, sumokėtais mainais už pornografinių filmų aktorės tylą. Eksprezidentas bus teisiamas kitų metų kovą.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.06.11; 06:00
Trumposios naujienos

JAV prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA foto

Vašingtonas, sausio 12 d. (AFP-ELTA). JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas ketvirtadienį paskyrė nepriklausomą specialųjį patarėją tirti prezidento Joe Bideno įtariamą netinkamą įslaptintų dokumentų tvarkymą.
 
M. Garlandas sakė, kad privatus advokatas ir buvęs vyriausybės prokuroras Robertas Huras ištirs, ar J. Bideno namuose ir su prezidentu susijusiame tyrimų institute aptikti įslaptinti vyriausybės dokumentai nerodo kokių nors įstatymų pažeidimo.
 
M. Garlandas sakė, kad susiklosčius „ypatingoms aplinkybėms“– tyrimas vykdomas prieš pareigas einantį prezidentą – jis turėjo imtis papildomų priemonių ir paskirti už tyrimą atsakingą nepriklausomą prokurorą.
 
Kitas Teisingumo departamento specialusis patarėjas Jackas Smithas vykdo tyrimą, susijusį su buvusiu prezidentu ir J. Bideno oponentu per rinkimus 2021 m. Donaldu Trumpu dėl daugiau nei 100 įslaptintų dokumentų, kuriuos jis slėpė savo namuose Floridoje.
 
M. Garlandas sakė, kad apie dokumentus, rastus J. Bideno namuose Delavere ir Vašingtone įsikūrusiame jo vardo tyrimų institute, J. Bideno advokatai pranešė Nacionaliniam archyvui, tvarkančiam visus Baltųjų rūmų įrašus. Jo teigimu, Teisingumo departamentas apie situaciją sužinojo lapkričio pradžioje ir nedelsdamas pradėjo tyrimą.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.01.13; 05:08
Žvalgyba

FTB atlieka kratas D. Trumpo namuose Floridoje. EPA-ELTA nuotr.

Vašingtonas, rugpjūčio 27 d. (dpa-ELTA). JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) penktadienį paviešino dokumentą, kuriame atskleidžiamos kratų buvusio šalies prezidento Donaldo Trumpo namuose priežastys – nustatyta, kad buvęs valstybės vadovas iš Baltųjų rūmų neteisėtai išsivežė 184 įslaptintus dokumentus.
 
D. Trumpas šiuos dokumentus, sudėtus į 15 dėžių, dar sausį savanoriškai grąžino šalies Nacionaliniam archyvui, to pareikalavus šiai agentūrai, atsakingai už prezidentinių ir vyriausybės dokumentų saugojimą. Šių įslaptintų dokumentų aptikimas ir davė pagrindą šalies Teisingumo departamentui patvirtinti kratos orderį.
 
„Vyriausybė atlieka baudžiamąjį tyrimą dėl netinkamo įslaptintos informacijos laikymo neleistinose vietose bei neteisėto vyriausybės dokumentų slėpimo ir išsigabenimo, – rašoma 32 puslapių ilgio neįvardyto FTB agento parodymuose. – Yra pagrindo manyti, kad D. Trumpo namuose yra ir daugiau įslaptintų ar kitokių prezidentinių dokumentų, kuriems taikomi tinkamo saugojimo reikalavimai.“
 
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

FTB agentas pažymėjo, kad tyrimas pradėtas, kai Nacionaliniai archyvai vasario 9 d. kreipėsi į Teisingumo departamentą, kuris vėliau davė leidimą atlikti kratas, kai gegužę atliko minėtų 15 dėžių su dokumentais patikrą.
 
Rugpjūčio 8 d. atliktų kratų metu dešimtys agentų aptiko dar 27 dėžes su vyriausybės ir prezidentiniais dokumentais, įskaitant 11 dokumentų rinkinių, kuriuos D. Trumpas išsivežė iš Baltųjų rūmų, kai pralaimėjo rinkimus.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.08.27; 15:00
Atsargiai

FTB ir antrankiai

Vašingtonas, rugpjūčio 13 d. (dpa-ELTA). Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo rezidencijoje „Mar-a-Lago“, Floridoje, anksčiau šią savaitę rado 11 rinkinių įslaptintų dokumentų. Kai kurie jų buvo pažymėti įrašu „visiškai slaptai“, t. y. turėjo būti laikomi specialiose valstybės patalpose, informuoja dpa.
 
Rastų dokumentų sąrašas ir kratos orderis buvo išplatinti penktadienį Teisingumo departamento prašymu. Viename rinkinyje minimi „įvairūs slapti, visiškai slapti ir jautrūs dokumentai“. Taip pat teigiama, kad FTB agentai paėmė 4 rinkinius visiškai slaptų, 3 rinkinius slaptų ir 3 rinkinius konfidencialių dokumentų. Tačiau neatskleidžiama su kokiomis temomis šie dokumentai susiję.
 
Remiantis kratos orderiu, tiriami Šnipinėjimo akto pažeidimai, kuris draudžia neteisėtai laikyti informaciją susijusią su nacionaliniu saugumu ir informaciją galinčia pakenkti JAV ar padėti užsienio priešui. Taip pat tiriami federalinio įstatymo pažeidimai dėl dokumentų sunaikinimo ar nuslėpimo siekiant pakenkti valstybės atliekamam tyrimui ir dar vienas pažeidimas dėl neteisėto vyriausybės dokumentų paėmimo.
 
Bausmė ir baudos priklauso nuo to, kiek dokumentų buvo nuslėpta ar sunaikinta.
 
Per pirmadienį atliktą kratą surinkta 20 dėžių su nuotraukų segtuvais, ranka rašytas raštelis, raštas dėl malonės suteikimo politiniam konsultantui Rogeriui Stoneui ir informacija apie Prancūzijos prezidentą.
 
Beprecedentė teismo įgaliota krata buvusio prezidento namuose, kurią D. Trumpas vadino „reidu“, susilaukė tiek jo paties, tiek jo respublikonų sąjungininkų aršios kritikos. Jie ėmė kaltinti Teisingumo departamentą „raganų medžiokle“ ir reikalavo, kad aukšto rango pareigūnai pateiktų informaciją, kodėl ji pradėta.
 
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

Ketvirtadienį žiniasklaida pranešė, kad Teisingumo departamentas dar pavasarį bandė atgauti dokumentus siųsdamas teismo šaukimus ir naudodamas kitas priemones, tačiau kratos orderis išduotas nes manyta, kad D. Trumpas „Mar-a-Lago“ rezidencijoje laiko konfidencialius ar itin slaptus dokumentus, o kai kurie jų susiję su branduolinėmis programomis.
Slaptieji sąrašai. Top secret
 
Tuo metu pats D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ aiškino, kad jei bus rasti dokumentai apie branduolines programas, tai juos neva pakiš FTB kratos metu. Jis taip pat teigė, kad buvęs prezidentas Barackas Obama po savo kadencijos pasiliko 33 mln. puslapių dokumentų, o kai kurie jų taip pat buvo slapti. Tuo metu Nacionalinių archyvų registrų administracija pažymėjo, kad pastaruosius dokumentus saugo Nacionaliniai archyvai Prezidento B. Obamos bibliotekai.
 
Pirmadienį atlikta krata gali turėti padarinių ir kitoms D. Trumpo teisinėms problemoms, pavyzdžiui, Teisingumo departamento atliekamam tyrimui dėl D. Trumpo bandymų pasinaudoti netikrais rinkėjų sąrašais siekiant persverti 2020 m. rinkimus savo naudai.
 
Karolis Broga (DPA)
 
2022.08.14; 16:30
SkaitomiausiosŽvalgyba

FTB atlieka kratas D. Trumpo namuose Floridoje. EPA-ELTA nuotr.

Palm Byčas, rugpjūčio 9 d. (AFP-ELTA). JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) atlieka kratas buvusio šalies prezidento Donaldo Trumpo namuose Floridoje.
 
Apie tai pirmadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pranešė pats D. Trumpas. „Tai yra tamsūs laikai mūsų šaliai. Šiuo metu apsiausti ir krečiami mano gražieji namai „Mar-a-Lago“ Palm Byče, Floridoje, juos apgulę daugybė FTB agentų“, – sakoma D. Trumpo pranešime. Jis kalbėjo apie „neteisėtus prokurorų veiksmus“ ir „radikalius kairiuosius demokratus“, kurie esą nenori, kad jis dar kartą siektų JAV prezidento posto.
 
FTB atsisakė patvirtinti, ar krata iš tiesų vyksta ir dėl kokių priežasčių, detalių nepateikė ir D. Trumpas. Tačiau keletas JAV žiniasklaidos priemonių citavo tyrimui artimus šaltinius, kurie teigė, kad agentai vykdo kratą, susijusią su galimu netinkamu įslaptintų dokumentų, kurie buvo išsiųsti į „Mar-a-Lago“, tvarkymu.
 
JAV Nacionalinis archyvas dar vasarį pranešė, kad D. Trumpo namuose Floridoje buvo aptikta 15 dėžių dokumentų, kuriose buvo įslaptintų tekstų, kuriuos buvęs prezidentas išsivežė iš Vašingtono, kai pralaimėjo rinkimus. Po šio incidento pradėta kvestionuoti, ar D. Trumpas laikėsi prezidentinių dokumentų įstatymų, priimtų po Votergeito skandalo aštuntajame dešimtmetyje.
 
Nacionaliniai archyvai tuomet kreipėsi į Teisingumo departamentą, prašydami pradėti tyrimą dėl D. Trumpo veiksmų.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.08.09; 11:11
Žvalgyba

Dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ketina leisti paskelbti ilgai slėptus duomenis apie buvusio prezidento Džono F. Kenedžio (John F. Kennedy) nužudymą, informuoja transliuotojas BBC.

Dokumentų paskelbimas numatytas spalio 26 dieną, tačiau JAV lyderis turi teisę pratęsti jų įslaptinimo statusą. Dž. F. Kenedis nušautas 1963 metų lapkričio 22 dieną, jam viešint Dalase, Teksaso valstijoje.

Nacionaliniai archyvai jau yra paskelbę didžiąją dalį su nužudymu susijusių dokumentų, tačiau paskutinė dalis laikoma užrakinta. Bet dabartinis JAV lyderis D. Trampas mano, kad šie dokumentai turėtų tapti prieinami.

1992 metais Kongresas nusprendė, kad visi duomenys apie Dž. F. Kenedžio nužudymą turi būti atskleisti per 25 metus, nebent šalies prezidentas nuspręstų, kad duomenų atskleidimas pakenktų nacionaliniam saugumui.

Vis dar yra daugiau kaip 3 tūkst. anksčiau neskelbtų dokumentų. Iki šiol paskelbta per 30 tūkst. dokumentų, tačiau paredaguotų.

Dž. F. Kenedžio nužudymo ekspertai nemano, kad nepaskelbtuose dokumentuose yra stulbinamų naujų faktų. Tačiau juose pateikiama daugiau informacijos apie žudiko Li Harvio Osvaldo (Lee Harvey Oswald) veiklą Meksike, likus keliems mėnesiams iki nužudymo.

Li H. Osvaldas sulaikytas Dalase dar nužudymo dieną ir apkaltintas prezidento žmogžudyste. Bet po dviejų dienų policijos nuovadoje jį nušovė naktinio klubo savininkas Džekas Rabis (Jack Ruby) ir jam taip ir neteko stoti prieš teismą. Tiesa, didžioji dalis amerikiečių abejoja oficialiais įrodymais, esą Li H. Osvaldas buvo vienintelis prezidento žudikas. Praėjus daugiau kaip pusei šimtmečio nuo nužudymo, jis laikomas didžiausia sąmokslo teorija Amerikos istorijoje.

Apie Dž. F. Kenedžio nužudymą sukurta tūkstančiai knygų, kino juostų ir dokumentinių filmų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.25; 00:05

Politinės intrigos

1917 metų revoliucijos įvykiai, Spalio revoliucijos vadų asmeninės bylos ir dokumentai, susiję su Ukraina ir Estija, Rusijos archyvuose paženklinti žyme „slaptai“, sakoma laikraščio Kommersant tyrime.

Rusijoje įslaptinti archyvai, susiję su 1917 metų Spalio revoliucija, sakoma leidinio Kommersant žurnalisto Leonido Maksimenkovo straipsnyje „Amžiaus valstybės paslaptis“ („Valstybinė amžiaus paslaptis“?).

„Kovų dėl valdžios“ ir „dėl sostų“ paslaptys“ – svarbiausias dalykas bolševizme. O šiandien – dar ir labiausiai saugomas Rusijos archyvų lobis. Dvigubai saugoma kovos prieš valdžią know how, ypač jei receptūra nuvedė prie pavykusių revoliucijų. Visų pirma – Vasario ir Spalio. Nors slaptinami net tokie, atrodo, tolimi protėviai, kaip Anglijos XVII amžiaus ir Prancūzijos XVIII amžiaus (revoliucijos)“, – rašė jis.

Žurnalisto duomenimis, pagrindinėje duomenų apie revoliuciją ir Pilietinį karą bazėje, kuri saugoma Rusijos valstybiniame socialinės–politinės istorijos archyve (RGASPI), liko įslaptinti kai kurie Lenino popieriai.

„Slaptumo geografija stebėtinai sutampa su šiandieniniais probleminiais regionais – tai Pabaltijys, Ukraina“, – pabrėžė jis.

Antai, įslaptinti visi RSFSR diplomatinio atstovo (ambasadoriaus) Estijoje Maksimo Litvinovo laiškai Leninui. Totaliai cenzūruojamos RSFSR diplomatinių atstovų telegramos apie Ukrainą nuo 1919 sausio iki 1922 lapkričio 7 dienos. Nuo istorikų slepiamas laikotarpis nuo separatinės Bresto taikos sudarymo su Vokietija iki lapkričio revoliucijos, kuri nuvertė kaizerio režimą.

„Visai neseniai, jau po 1991 metų, vėl įslaptinta byla Nr. 2133 „RSFSR diplomatinio atstovo Vokietijoje Adolfo Jofės V. I. Leninui siųsti laiškai ir pažymos (bei pranešimai) apie sovietų ir vokiečių tarpusavio santykius bei kitus užsienio politikos klausimus“. Dokumentai nuo 1918 metų gegužės 9 iki spalio 31, tai 185 puslapiai.  Parengtas dokumentų rinkinys ir kandidato disertacija prie jo – 100 metų guli paženklinti žyme „slaptai“, – pranešė Maksimenkovas.

Lenino fonde įslaptintos 1920–1922 metų Finansų liaudies komisariato ir Darbo ir gynybos Tarybos RSFSR aukso fondo reikalų komisijos žinių suvestinės ir pažymos. O Politinio biuro archyve iki šiol uždaryti dokumentai apie Valstybinę vertybių saugyklą, kur sukrautos konfiskuoti Rusijos imperijos lobiai, įskaitant ir pagrobtus iš vienuolynų bei cerkvių.

„Revoliucijos ir sovietų valdžios finansinės paslaptys – vienos iš labiausiai saugomų, neįmintų ir paslaptingų. Mes iki šiol taip ir nežinome, kiek revoliucijos momentu Rusijos ir carų aukso buvo saugoma Vakarų bankuose ir koks jo likimas. Tai, kas maždaug žinoma, – trupiniai“, – pabrėžė žurnalistas.

Be to, iki šiol slepiamos realios komunistų vadų biografijos. Griežtai įslaptintos jų asmens bylos. Antai, pagal federalinius įstatymus, ribojančius prieinamumą prie „informacijos apie piliečių asmens ir šeimos paslaptį, jų privatų gyvenimą, o taip pat apie žinias, pavojingas jų saugumui“, archyve neišduodama asmeninė Nadeždos Krupskajos byla, nors ji mirusi jau prieš 78 metus.

Įslaptinta ir prieš 91 metus mirusio VČK–OGPU (Visos Rusijos Ypatingoji komisija kovai su kontrrevoliucija, sabotažu ir spekuliacija–Jungtinė valstybinė politinė valdyba) įkūrėjo Felikso Dzeržinskio byla, o taip pat Karinio jūrų laivyno liaudies komisaro Michailo Frunzės   ir finansų liaudies komisaro ir tuo pačiu metu Sovietų Rusijos ambasadoriaus ir prekybos atstovo Didžiojoje Britanijoje Leonido Krasino bylos.

„17-ųjų metų revoliucija tebekunkuliuoja, tebeslegiama valstybės paslapties. Prie senojo režimo. Prie naujojo. Ir šiandien, prie naujausiojo. Nejaugi todėl, kad jos pergalės gimdė kai kieno jaunose ir karštose galvose nesveikas mintis (ketvirtojo dešimtmečio viduryje Stalinas įslaptino narodovolcų (liaudies valios šalininkų), nužudžiusių valdovą imperatorių Aleksandrą II ir vos nesusprogdinusių jo įpėdinio Aleksandro II) temą? Bet, matyt, esmė ne vien čia. Šiandien mums niekas nepasakys, kiek carų aukso buvo saugoma Šveicarijos bankuose ir kas jį tvarkė. Apie 17-ųjų metų įvykius Ukrainoje, Pabaltijyje ar Lenkijoje nedera net užsiminti – neįleis į archyvų slėptuves“, – apibendrino Maksimenkovas.

2017.01.23; 07:23